Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal kreditorės UAB „Dentransus“ 2019-03-05 pareiškimą 2019 m. kovo 07 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4308-471/2019 buvo nutarta išieškoti iš skolininko S. J. kreditorei 2000 EUR, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. kovo 06 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 71,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžiuose ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė pagal 2017-06-30 sąskaitą- faktūrą pardavė atsakovui automobilį „MB“ su puspriekabe už bendrą 2000 EUR sumą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad nupirktas prekes atsakovas gavo, jas įregistravo savo vardu ir vėliau pardavė kitam asmeniui, t. y. sandoris iš ieškovės pusės buvo pilnai ir tinkamai įvykdytas. Tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė - 2000 EUR nesumokėjo, ką privalėjo padaryti pagal Lietuvos CK 6.305 str., todėl ieškovė dėl skolos priteisimo buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovo pateiktus dokumentus ( sąskaitą-faktūrą ir kvitą ) iš buhalterės gavo ne jis, o paėmė tuometinė bendrovės direktorės pavaduotoja B. Š.. Ji žadėjo, kad transporto priemonių pirkėjas sąskaitą apmokės, tačiau šis to nepadarė. Todėl kvite nurodyta pinigų suma bendrovėje nebuvo gauta, KPO neišrašytas ir į apskaitą neįtrauktas, ką patvirtino ieškovės pateikti buhalteriniai dokumentai. Iki 2019 m. ieškovė iš atsakovo apmokėjimo nereikalavo nesant tokio būtinumo, nes ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pagal bendrovėje nustatytą tvarką dokumentus išrašydavo buhalterė V. U., o pinigus priimdavo kasininkas Ž. P.. Atsakovo pateiktame kvite grafoje „gavo kasininkas“ kasininko parašo nėra ir tai patvirtina, kad pinigai nebuvo sumokėti. Patikrinus dokumentus nustatyta, kad analogiškai už parduotas transporto priemones yra neatsiskaitęs dar vienas asmuo – B. Š. sūnus, kuriam ieškinys yra pareikštas kitoje teismo Kelmės rūmuose nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi padidinti atsakomybės ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl jis privalėjo suprasti, kad kvitas be įrašų, patvirtinančių pinigų gavimą, neįrodo, jog jis kainą sumokėjo, kaip numatyta Lietuvos CK 6.65 str. ( kvitas nėra pakvitavimas apie prievolės įvykdymą ). Pagal Lietuvos CPK taisykles būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad apmokėjo už perkamas transporto priemones, tačiau jis to nepadarė. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas rašytinis sandoris. Todėl remtis liudytojų G. Š., B. Š. ( kurių parodymai turi būti pripažįstami nepatikimais ) ar kitų asmenų ( kurių parodymai yra kryptingai neobjektyvūs ) parodymais įrodinėjant sandorio įvykdymą negalima. Išregistruojant parduodamas transporto priemones B. Š. (duomenys neskelbtini) kvito nepateikė, kas taip pat patvirtina, jog jo bendrovėje nebuvo. Ieškovė sandorį įvykdė tinkamai, o atsakovas už nupirktą turtą neapmokėjo, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017-06-30 atsakovas S. J. iš UAB „Dentransus“ nupirko automobilį „MB 1840“ ir puspriekabę „Groenewold“ už bendrą 2000 EUR sumą. Jam buvo išduota sąskaitos-faktūros Ser. DEN Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius ( originalas bylos 42 l., be jo parašo ) ir KPO kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ( originalas bylos 42 l. ). Tos pačios sąskaitos-faktūros egzempliorius liko bendrovėje ( originalas bylos 42 l., su S. J. parašu ).

Pagal ieškovės įgaliotos ( 2017-08-11 įgaliojimas ) atstovės B. Š., kuri nuo 2017-04-05 iki 2017-10-31 dirbo direktorės pavaduotoja ( darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ), 2017-08-14 prašymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pridedamą juos pagrindžiančią minėtą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ( kurioje yra tik V. U. parašas, bet nėra S. J. parašo – 54, 57 l. ) ieškovė VĮ (duomenys neskelbtini) transporto priemones išregistravo. Pagal 2017-08-24 prašymus jas įregistravo MB „Grando logistika“, pagal 2017-08-08 sąskaitą faktūrą SJ Nr. (duomenys neskelbtini) nupirkusi iš S. J., užsiimančio ind. veikla.

Ieškovės pateikti dokumentai ( 31-39, 62-82, 87-95 l. ) ir 2019-07-30 pažyma ( 83 l. ) patvirtina, kad S. atsakovo J., pateiktame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma suma ( 2000 EUR ) ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra įtraukta ir šio kvito antroji dalis ( KPO ) nėra išlikęs.

Liudytoja V. U. parodė, kad nuo 2011 m. dirba UAB Dentransus“ vyr. buhaltere. Jos darbo vieta yra tame pačiame kabinete su UAB „Transvera“ buhaltere L. M.. Visais atvejais ji pirkėjams tik išrašo dokumentus – sąskaitas-faktūras ir pinigų mokėjimo dokumentą ( KPO ir kvitą viename lape ), kuriuos perduoda kasininkui. Kai pirkėjas kasininkui sumoka pinigus, šis išduoda du sąskaitos egz. ( iš kurių vieną pirkėjas turi pateikti (duomenys neskelbtini) ) ir kvitą pirkėjui, o trečią sąskaitos egz. ir KPO grąžina jai tvarkyti buhalterinei apskaitai. Tada ji KPO duomenis iš karto įtraukia į kasos knygą. Pati iš pirkėjų niekada grynųjų pinigų neima, tai daro tik kasininkas.

Dėl šioje byloje kilusio ginčo paaiškina, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai pas ją atvažiavo direktoriaus pavaduotoja B. Š. su vyru ir nurodė išrašyti pirkėjui sąskaitą bei kvitą. S. J. su Š., nebuvo ir jo tuo metu nepažinojo. Pirkėjo duomenis nurodė B. Š., kuri dokumentus pasiėmė ir žadėjo perduoti pirkėjui, kad jis kasininkui sumokėtų pinigus. Vėliau B. Š. sąskaitą jai grąžino su pirkėjo parašu ir sakė, kad KPO grąžins vėliau. Tačiau pirkėjas kasininkui pinigų nesumokėjo, todėl KPO nebuvo grąžintas ir tokia suma nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Vėliau S. J. pirko ir kitą a/m, už kurią atsiskaitė. Gali būti, kad byloje esančioje sąskaitoje savo parašą ji padėjo vėliau, o ne išduodama ją B. Š..

Liudytojas G. Š. parodė, kad yra S. J. pažįstamas nuo vaikystės. Jo žmona B. Š. iki 2017 m. buvo ieškovės direktoriaus pavaduotoja. Sužinojęs, kad bendrovė parduoda tralą, pasiūlė jį pirkti S. J.. Tada abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur S. J. buhalterei V. U. ( ją tuo metu jau pažinojo ) jos kabinete sumokėjo pinigus ir iš jos gavo pirkimo dokumentus – sąskaitą ir pinigų gavimo dokumentą. Jo žmonos B. Š. kartu nebuvo. Ar tuo metu kabinete dar buvo kitų žmonių, nepamena. Tačiau kasininko Z. P. tikrai nebuvo ir pinigus S. J. sumokėjo V. U..

Liudytoja B. Š. parodė, kad G. Š. yra jos sutuoktinis, o S. J. - jos draugės draugas. 2017 m. ji dirbo UAB „Dentransus“ direktorės pavaduotoja ir planavo šią bendrovę įsigyti dėl tam tikrų problemų su darbuotoju S. G. ( šis formino parduodamas a/m bendrovės vardu, o ji vėliau turėjo padengti skolas ). Pagal darbo funkcijas ji tiesiogiai perkant ir parduodant a/m nedalyvaudavo. S. J. perkant byloje nurodomą transporto priemonę ji taip pat nedalyvavo, jokių dokumentų iš V. U. negavo ir S. J. neperdavė. Tik vėliau buvo įgaliota pateikti a/m išregistravimo dokumentus (duomenys neskelbtini), ką ir padarė. (duomenys neskelbtini) bendrovę atstovavo, nes tuometinė direktorė, kiek prisimena, buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Pagal nusistovėjusią tvarką visus pardavimo reikalus tvarkydavo buhalterė V. U., realiai dirbant kasininko nematė. Taip pat matė, kad buhalterė ant dokumentų klastodavo parašus. G. Ž., kurio atžvilgiu nagrinėjama analogiška byla Kelmės teisme, yra jos sūnus.

Liudytojas Z. R. parodė, kad S. J. yra jo pažįstamas. Iš ieškovės yra pirkęs vieną automobilį, kurio pirkimo dokumentus pateikia teismui. Pirkimą vykdė jo įmonės darbuotojas - jo sūnus, kuris sakė, kad pinigus grynais sumokėjo kažkokiai moteriai buhalterijoje. Vėliau dėl nupirko automobilio jokių problemų nekilo.

Liudytojas R. L. parodė, kad S. J. pažįsta iš matymo, su ieškove niekaip nesusijęs. Iš jos tik pirko automobilį, kurio pirkimo dokumentus pateikia teismui. Realiai sandorį vykdė jo sūnus, kuris sakė, kad grynus pinigus sumokėjo buhalterei ( moteriai ).

Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina ( ir dėl to ginčo nėra ), kad atsakovas S. J. iš ieškovės 2017-06-30 nupirko a/m „MB“ su puspriekabe už 2000 EUR. Ginčas kyla tik dėl vienos sandorio sąlygos vykdymo – apmokėjimo ( arba ne ) už nupirktas transporto priemones.

Atsakovas S. J. teigia kainą sumokėjęs ir kaip tai patvirtinantį dokumentą pateikė KPO kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( originalas bylos 42 l. ). Ieškovės atstovas teigia, kad šiame dokumente nurodytos sumos ieškovė iš atsakovo negavo, ką patvirtina kasininko parašo grafoje „gavo kasininkas“ nebuvimas. Nurodomoje kvito grafoje jokio asmens parašo nėra, todėl pripažinti šį, turintį esminį trūkumą, dokumentą savaime kainos sumokėjimą patvirtinančiu įrodymu negalima ir teismas vertina visus šalių pateiktus ( Lietuvos CPK 178 str. ) ginčo faktą patvirtinančius bei paneigiančius įrodymus.

Visų pirma neginčijama, kad atsakovo pateiktas kvitas yra tikras, t. y. jam išduotas ieškovės atstovės ( tik ginčijama – V. U. ar B. Š. ) ir pasirašytas buhalterės V. U.. Todėl teismas nesutinka su ieškovės atstovo vertinimu, jog apmokėjimo faktą atsakovas įrodinėja liudytojų parodymais ( kas neatitiktų Lietuvos CPK reikalavimų ) – šis faktas grindžiamas leistinu, bet turinčiu esminių trūkumų, rašytiniu įrodymu, o liudytojų parodymais įrodinėjamas tik jo pakankamumas. Liudytoja V. U. ( kurią vertinti duodant ieškovei neparankius parodymus nėra pagrindo ) patvirtino, jog pagal bendrovėje nustatytą tvarką kvitas pirkėjui išduodamas tik sumokėjus už perkamas transporto priemones. Nors ji taip pat nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju kvitas pirkėjui buvo išduotas iki apmokėjimo per direktorės pavaduotoją šios nurodymu, ši tai paneigė ir jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra ( Lietuvos CPK 178 str. ). Priešingai, 2017-08-11 direktorės įgaliojimas ir jo pagrindu B. Š. VĮ (duomenys neskelbtini) pateikti prašymai išregistruoti parduotas transporto priemones leidžia daryti išvadą, jog tuo metu ( išregistruojant ) ginčo dėl sutarties sąlygų vykdymo tarp šalių nebuvo. Nors įstatymas nereikalauja už nupirktą turtą atsiskaityti iki jo perleidimo pirkėjui ( kaip teisingai argumentuoja ieškovės atstovas ) ir ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti teisme nebuvo praleistas, transporto priemonių išregistravimo ir jokių pretenzijų nepareiškimo atsakovui iki 2019 metų faktai taip pat teismo vertinami kaip labiau patvirtinantys atsakovo, o ne ieškovės versiją. Sunku suprasti, kodėl pardavus transporto priemones, bet už jas neapmokėjus, ieškovė būtų nereiškusi jokių pretenzijų daugiau kaip pusantrų metų; juo labiau – kad tai padaryta praėjus daugiau kaip metams nuo B. Š. atleidimo iš darbo; o toks elgesys laikytinas nebūdingu įprastinei verslo praktikai.

Svarbiausias ginčytinas klausimas yra dėl sandorio sudarymo sąlygų – ar V. U. iš anksto paruoštus dokumentus perdavė B. Š. šios nurodymu ( kaip teigia ieškovės atstovas – teisininkas, remdamasis V. U. versija ), ar S. J. gavo iš V. U., jai sumokėdamas pinigus ( kaip teigia atsakovas ). Šiuo klausimu apklaustų asmenų atsakovo ir liudytojų V. U., G. Š. bei B. Š. parodymai yra visiškai priešingi. Vertinant asmenų paaiškinimus ir parodymus pagal Lietuvos CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių ( LAT 2016-05-05 nutartis Nr. 3K-3-258-219/2016, kt. ). Visi šie asmenys ( V. U. – jei gavo pinigus, S. J., G. ir B. Š. – jei viskas vyko taip, kaip nurodė V. U. ) turėtų akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl jų parodymai, nepriklausomai nuo asmenų skaičiaus, vertinami kaip nenusveriantys vieni kitų ir nepakankami ginčo sandorio aplinkybėms pagrįsti ar paneigti.

Kaip minėta, kainos nesumokėjimo faktą ieškovė grindžia atsakovo pateiktame kvite įrašo grafoje „gavo kasininkas“ nebuvimu. Liudytoja V. U. patvirtino, kad ji niekada grynųjų pinigų nepriimdavo, tai darė tik kasininkas P. Ž., kuris ir pasirašydavo pirkėjams išduodamuose kvituose. Tokią liudytojos versiją teismas vertina kaip neatitinkančią tikrovės dėl sekančių argumentų.

Liudytojai Z. R. ir R. L. patvirtino, kad automobilius iš ieškovės pirkę jų įgalioti asmenys grynuosius pinigus sumokėjo būtent buhalterei moteriai, iš kurios gavo visus dokumentus. Jų parodymuose yra tam tikrų galimą šališkumą patvirtinančių aplinkybių ( jie pažįstami su atsakovu; kaip atkreipė dėmesį ieškovės atstovas, R. L. nurodė, jog pinigus gavo buhalterė moteris, bet tikrai ne B. Š., kurios jis nepažįsta ). Tačiau, teismo vertinimu, jų pateikti dokumentai patikimai patvirtina šiuos parodymus. Ieškovės pateikti Z. R. ( 88 l. ) ir R. L. ( 94 l. ) KPO turėtų patvirtinti versiją, jog pinigus gaudavo būtent kasininkas Ž. P.. Tačiau pačių asmenų pateiktuose kvituose ( 107, 110 l. ) kasininko parašų nėra. Todėl ieškovės atstovo ir liudytojos V. U. versija vertinama kritiškai kaip aiškiai neatitinkanti tikrovės. Vargu ar įmanoma logiškai paaiškinti situaciją, kad pinigus priimantis kasininkas pasirašytų bendrovėje liekančiame ( t. y. vidiniame ) KPO, bet kažkodėl nepasirašytų pirkėjui išduodamame ( išoriniame ) kvite, kai būtent tokio įrašo nebuvimu grindžiamas reikalavimas atsakovui. Todėl teismas pripažįsta nustatytu ( Lietuvos CPK 185 str. ), kad ieškovės sandoriuose su Z. R. ir R. L. ( per atstovus ) kasininkas nedalyvavo, o jo parašai KPO atsirado kitomis aplinkybėmis ( vėliau ). Tai patvirtina, kad liudytojų teiginiai, jog pinigai buvo sumokėti buhalterei ( nes kitokios versijos net nekeliamos ), yra teisingi. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų liudytojų sandoriai buvo sudaryti 2017-07-14 ir 07-27, t. y. maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir atsakovo.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. U., apklausiama teismo posėdyje kaip liudytoja ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, galimai davė melagingus parodymus ( jog ji iš pirkėjų nepriimdavo grynųjų pinigų ), dėl ko jos veiksmuose gali būti nusikaltimo, numatyto Lietuvos BK 235 str. 1 d., sudėtis; apie tai Lietuvos CPK 300 str. tvarka informuotinas prokuroras.

Liudytojos V. U. versija ( jog ji nepriimdavo grynųjų pinigų už parduodamas transporto priemones ), kuria grindžiama ieškovės pozicija, yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais. Kaip minėta, pagal visiškai analogiškus atsakovo pateiktiems dokumentus ( sąskaitas-faktūras ir tik buhalterės pasirašytus kvitus be įrašų grafose „gavo kasininkas“ ) transporto priemones nusipirkusiems R. L. ir Z. R. jokios pretenzijos nereiškiamos, t. y. jų turimų pirkimo dokumentų pakankamumas neginčijamas. Tokia pozicija argumentuojama tuo, jog šių asmenų pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantys KPO yra bendrovėje ir įtrakti į buhalterinę paskaitą. Šiuo klausimu teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, jog su ieškovės vidine apskaita atsakovas niekaip nėra susijęs ( negali jos nei žinoti, nei juo labiau įtakoti ). Todėl toks reikalavimas ( pagrįsti, kodėl ieškovės dokumentuose nėra jo pateikto kvito KPO ) išorinio asmens ( atsakovo ) atžvilgiu negali būti taikomas. Tai, kad ieškovės dokumentai tvarkomi visiškai netinkamai, patvirtina visa eilė byloje nustatytų faktų. Proceso eigoje ieškovės atstovo pateikta sąskaitos kopija ( 4 l. ) neatitinka vėliau jo pateikto sąskaitos originalo ( 42 l. ) - jame jau yra V. U. antspaudai ir parašai, kas patvirtina, jog šie įrašai padaryti tik bylos nagrinėjimo metu. Gi VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktose kopijose ( 54-57 l. ) yra vienas V. U. antspaudas ir parašas, bet nėra S. J. parašų. Akivaizdžiai nelogiški neatitikimai Z. R. ir R. L. išduotuose kvituose ir KPO yra aptarti aukščiau. Be to, šiems asmenims išduotose sąskaitose ( 106, 109 l. ) esantys įrašai neatitinka įrašų, esančių ieškovės pateiktuose egzemplioriuose ( 87, 93 l. ), o Z. R. sąskaitoje įrašai yra išvis klaidingi ( jog ją išrašė savininkas Z. R. – 87 l. ). Tai tik patvirtina, jog buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai, o daugybė įrašų juose daroma ne tik skirtingai, bet ir vėliau. Todėl tesimas sutinka su atsakovo atstovo papildomu argumentu, jog tokioje situacijoje atsakovo pateiktame kvite nurodytos sumos neapskaitymas ieškovės buhalterijoje neleidžia daryti išvados, jog tokia suma nebuvo sumokėta.

Papildomai teismo išreikalauti dokumentai patvirtina, jog ginčijama suma paties atsakovo buhalterinėje apskaitoje yra pažymėta kaip sumokėta ieškovei ( žurnalas – 124 l. ).

Civilinės bylos Nr. e2-9965-322/2019 duomenys ( tik iš LITEKO sistemos ) tiesioginės įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Tik pažymėtina, kad joje pareikštas galimai analogiškas reikalavimas kitam asmeniui, artimai susijusiam su liudytoja B. Š. ( jos pripažinimas teismo posėdyje ).

Praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( Lietuvos CPK 176 str. 1 d. ). Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant Lietuvos CPK 176 str. ir 185 str. praktiką, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( LAT 2011-08-08 nutartis Nr. 3K-3-340/2011, kt.).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ( LAT 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-18/2008, kt. ).

Šioje byloje nustatyta, kad įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui ieškovės atstovė - buhalterė ( kitaip neįrodyta ) atsakovui išdavė sąskaitą-faktūrą ir KPO kvitą, kuriame nurodyta suma atsakovo apskaitoje buvo įtraukta į išlaidas. Remiantis šia sąskaita atsakovės atstovė - direktorės pavaduotoja parduotas transporto priemones netrukus išregistravo (duomenys neskelbtini) ir iki 2019 m. ieškovė atsakovui jokių pretenzijų nepareiškė. Taip pat nustatyta, kad ieškovės praktikoje bent jau tuo laikotarpiu ( plačiau netirta nesant reikalingumo ) būtent buhalterė iš pirkėjų ne kartą priimdavo grynuosius pinigus ir išduodavo sandorį patvirtinančius dokumentus, visiškai analogiškus išduotiems atsakovui, tačiau šiems asmenims jokios pretenzijos nereiškiamos, t. y. jiems išduotų dokumentų pakankamumas pripažįstamas. Esant šioms aplinkybėms teismas atsakovo pateiktą kvitą pripažįsta pakankamu įrodymu, patvirtinančiu prievolės įvykdymo ( apmokėjimo – Lietuvos CK 6.65 str. 1 d. ir pagal įstatymo analogiją Lietuvos CK 6.193 str. 1 d. ) faktą. Todėl ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo ( o taip pat išvestinis dėl palūkanų priteisimo ) yra nepagrįsti ir netenkintini ( Lietuvos CPK 6.345 str. ir 6.210 str. ).

Netenkinant ieškinio iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 550 EUR atstovavimo išlaidų ( kvitas – 113 l. ) pagal 2019-04-30 sutartį ( 25-27 l.; Lietuvos CPK 93 str. ir 98 str. ). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos ( 40-41, 125-126 l. ) - jai neatlyginamos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 6,64 EUR, todėl jos priteisiamos valstybei iš ieškovės ( Lietuvos CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Dentransus“ ieškinio atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo netenkinti.

Priteisti iš UAB „Dentransus“, j. a. k. 302429930, S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) penkis šimtus penkiasdešimt eurų ( 550 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Dentransus“, j. a. k. 302429930, valstybei šešis eurus 64 ct. ( 6,64 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.