Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Uždrausta D. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti 5 (penkerius) metus, ši terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuota iš D. Š. nusikalstamos veikos padarymo įrankis automobilis „VAZ-21011“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Priteista iš D. Š. 311,02 Eur proceso išlaidų, pinigus pervedant Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – išlaidos už automobilio „VAZ-21011“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Š. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį "VAZ 21011", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas.

2. Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti 2020 m. sausio 31 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąja teise - teisę vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 9 d. (iki 2024 m. spalio 9 d.) ir 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje būdamas pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, išaiškinus jam galimas teisines pasekmes dėl vengimo ją vykdyti, 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį "VAZ 21011", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas ir kai jam uždrausta teisė vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, t. y. tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumo, kitų skundžiamame nuosprendyje išspręstų bylai aktualių klausimų. D. Š. nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašant ją pakeisti, todėl teisėjų kolegija nagrinėja skundą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi nuteistąjį D. Š. charakterizuojančius duomenis, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių individualizavimo kontekste, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai teisės taikymo klaidų nepadarė, tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam D. Š.sušvelninti paskirtą galutinę laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmę ar jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, D. Š.už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrė 30 parų areštą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam D. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – D. Š. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 9 kartus, tarp jų ir už analogišką veiką, bausmę atlikęs, tačiau nusikalto nepraėjus nei vieneriems metams nuo bausmės atlikimo, teistumui neišnykus (recidyvistas), ne kartą baustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir dėl savo padarytų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o sunkinančia aplinkybe dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir tai, kad ją padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. Š. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausių rūšių ir artimas vidurkiams bausmes, t. y. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir areštą 30 (trisdešimčiai) parų (pagal BK 243 straipsnį). Be to, nuteistajam D. Š.už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. Š. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (areštas 30 parų ir laisvės atėmimas 6 mėnesiams), kurios atitinkamai subendrintos ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas 4 mėnesiams yra teisinga ir ne per griežta. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam D. Š. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

12. Netenkinus prašymo dėl švelnesnės bausmės skyrimo, nuteistasis apeliaciniame skunde prašo BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija nors ir sutinka, jog nuteistasis atitinka formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti taikant šį institutą.

13. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016 ir kt.).

14. Kaip matyti, D. Š. šiuo metu teisiamas 10 kartą, iš jų net 4 kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir 2 kartus už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, šiuo metu vėl teisiamas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, recidyvistas. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. Š.buvo skiriamos baudos, laisvės atėmimo bausmės, jas atidedant, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui neturėjo, kadangi D. Š. ir toliau sistemingai darydavo naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis daug kartų baustas ir administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, paskirtų baudų nemoka, kas leidžia daryti išvadą, jog D. Š. nėra linkęs laikytis įstatymų ir prisiimti už tai kylančios atsakomybės. Svarbu ir tai, kad net paskirta ir atlikta reali laisvės atėmimo bausmė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą D. Š. nesulaikė nuo pakartotinio vairavimo esant neblaiviam, kai jam uždrausta vairuoti transporto priemones. Nei baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo elgesio nekeičia, todėl pripažintina, kad nuteistasis yra abejingas dėl jam skiriamų administracinių nuobaudų ir kriminalinių bausmių, D. Š.negerbia elementarių visuomenės moralės normų ir akivaizdžiai nesilaiko įstatymų, t. y. valstybės taikomos priemonės nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio nekoreguoja. Todėl konstatuotina, kad tik izoliavus D. Š. nuo visuomenės keturiems mėnesiams bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Nors apeliaciniame skunde apeliantas gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu vien nuoširdus gailėjimas ir darbinė veikla, kuria nuteistasis šiuo metu užsiima, neduoda net menkiausio pagrįsto manymo, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, D. Š. ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 243 straipsnis), teistumui neišnykus vėl vairavo neblaivus, kai jam uždrausta vairuoti transporto priemones nuteistasis, kas rodo, jog nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai ir rodo visuomenei savo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Kaip matyti, D. Š. nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo, esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme ir, būdamas laisvėje, nekels pavojaus visuomenės nariams. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo D. Š. prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą negali būti tenkinamas.

16. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. Š. laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę nuteistajam paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nurodė nuteistajam D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, ši nuoroda iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį - iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti D. Š. parinktą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.