Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Šeputienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 8 kartus, kaltinamas tuo, kad:

1.1. jis 2024 m. balandžio 12 d. 21 val. (duomenys neskelbtini) kontrolės ir praleidimo posto Nr. 10, tarp savo sėdmenų, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė 0,4401 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje;

1.2. be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos 2024 m. balandžio 16 d. paskyrą Nr. RV-18-1754, būdamas išleistas į darbą adresu: (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 20 d. 7 val. išėjo iš įkalinimo vietos, turėdamas pareigą iki tos pačios dienos 21.00 val. sugrįžti į įkalinimo vietą, tačiau be svarbių priežasčių į ją negrįžo iki 2024 m. gegužės 27 d. 10 val. 10 min., kuomet policijos pareigūnų buvo sulaikytas adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje;

1.3. be to, jis kaltinamas tuo, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 16 val. 39 min., būdamas (duomenys neskelbtini), sulaužė 2024 m. balandžio 15 d. sudarytu susitarimu Nr. SV-18-1642 „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam patikėtą, Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantį, elektroninį dviejų dalių stebėjimo įrenginį Nr. D29P6W1A, D22H8P9F, kurio vertė 1 250 Eur, bei belaidį kroviklį / elektros tinklo įkroviklį Nr. D22N6V7V, kurio vertė 350 Eur, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, padarydamas Lietuvos kalėjimų tarnybai 1600 Eur turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. M. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2024 m. liepos 27 d. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 27 d. d. Teismas nustatė suėmimo taikymo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamasis R. M. nesutinka su kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimu ir aukštesnio teismo prašo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Skunde kaltinamasis nurodo, kad: jis turi senyvą močiutę, su kuria jis turi palaikyti socialinį ryšį bei padėti jai materialiai, kadangi ji gyvena nuosavame name, pati močiutė nesusitvarko; iki suėmimo jis turėjo gyvenamąją vietą; gali susimokėti už sugadintą apykoją.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo R. M. skundo argumentus ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pratęsdamas R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

6. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo bei liudytojų A. K., G. V., S. M. parodymuose, kratos protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole, apžiūros protokole, (duomenys neskelbtini) kalėjimo specialistų tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

7. R. M. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 1 dalis, 242 straipsnis, 187 straipsnio 1 dalis), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kiekvienos iš jų padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Taigi, baudžiamasis įstatymas už R. M. inkriminuotus nusikaltimus numato bausmes, didesnes, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Esant šiai kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygai, apylinkės teismas galėjo pratęsti kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamojo R. M. atžvilgiu pratęsė neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytiems pagrindams: kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas – skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. M. praeityje teistas 8 (aštuonis) kartus už įvairius nusikaltimus. Kaltinamojo šeiminė padėtis – nevedęs. Duomenų apie jo vardu Lietuvoje registruotą nekilnojamąjį turtą, jo darbinę veiklą nėra. Skunde kaltinamasis akcentuoja, kad jis Lietuvoje turi deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau pirmiau aukštesnio teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad jis su Lietuva yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų ryšių užsienyje, tačiau pirmiau aukštesniojo teismo nustatytas aplinkybes vertinant R. M. galimai gresiančios pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės kontekste, jo galimai įvykdytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, leidžia aukštesniajam teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo, dėl ko nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, R. M. jam inkriminuojamas nusikalstamas padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika pagal BK 242 straipsnį R. M. inkriminuojama už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime pagal kalėjimo administracijos paskyrą būdamas išleistas į darbą (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 20 d. 7.00 val. išėjo iš įkalinimo vietos, turėdamas pareigą iki tos pačios dienos 21.00 val. sugrįžti į įkalinimo vietą, tačiau be svarbių priežasčių į ją negrįžo iki 2024 m. gegužės 27 d. 10.10 val., kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai yra jis daugiau nei vieną mėnesį galimai slėpėsi nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį.

10. Taigi R. M. nėra saistomas tokiais socialiniais ar šeimyniniais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo ketinimo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimai gresiančios naujos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimo.

11. Apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą R. M. pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad šiuo metu nėra išnykęs paminėtas suėmimo pagrindas, šios savo išvados skundžiamoje nutartyje niekaip nepagrindė. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija nesutinka. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostata, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (ar kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. M. kaltinamas padaręs tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 242 straipsnyje, kurie į paminėtą BPK 122 straipsnio 4 dalies reglamentavimą nepatenka. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, todėl jis šalinamas.

12. Iš skundo turinio spręstina, kad kaltinamojo R. M. įsitikinimu, šiuo metu kardomųjų priemonių paskirtis, numatyta BPK119straipsnyje, gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus šiek tiek švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią prižiūrą. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo galimai naujai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad daugiau nei mėnesį jis slėpėsi ir negrįžo į įkalinimo įstaigą, galimai sugadino jam patikėtą elektroninį stebėjimo įrenginį bei belaidį kroviklį (pastebėtina, kad paskyrus kaltinamojo prašomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jam taip pat būtų uždėta minėta įranga), aukštesnio teismo vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įmokėtą užstatą), nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

13. Pastebėtina ir tai, kad prašydamas skirti švelnesnę kardomąją priemonę vietoje suėmimo, svarių argumentų kaltinamasis skunde nenurodė. Tai, kad kaltinamasis turi senyvo amžiaus močiutę, su kuria nori bendrauti bei jai padėti buityje, negali būti lemiantis pagrindas tenkinti kaltinamojo prašymą ir panaikinti jam suėmimą paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamojo močiutei būtina kito asmens pagalba ir, kad nėra kitų asmenų (be kaltinamojo), galinčių ja pasirūpinti, kaltinamasis nepateikė. Taip pat nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad kaltinamasis yra pasirengęs atlyginti turtinę žalą, susijusią su elektroninio stebėjimo įrenginio sugadinimu, kadangi spręsdamas suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą aukštesnis teismas nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo nenagrinėja.

14. Tokiu būdu kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. M. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.

15. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju jau aptarti duomenys, juos vertinat BPK 122 straipsnio 2 dalies kontekste, sąlygoja viešojo intereso apsaugos būtinybę, o kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, pratęstas terminas nėra akivaizdžiai per ilgas bei sudarantis pagrindą spręsti, jog tokiu būdu yra pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ar BPK 11 straipsnio, apibrėžiančio proporcingumo principą baudžiamajame procese, ar BPK 127 straipsnio 11 dalies, numatančios maksimalią galimą suėmimo trukmę viso baudžiamojo proceso metu, nuostatos. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų itin pavojingų nusikalstamų veikų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi R. M. pratęstą kardomosios priemonės - suėmimo terminą palikti galioti.

Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.