- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- AN2-452-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00216-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimo K. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį - 450 eurų bauda su specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis, vairuodamas automobilį chuliganiškai ir keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui – nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino keleivės J. P. saugumo, kelionės metu keleivė buvo išlindusi per šoninių (dešinės pusės) durelių langą iki juosmens. Tokiais veiksmais, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, važiavo (tęsė judėjimą), keldamas pavojų žmonėms ir aplinkai.
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimu, K. L. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Šio teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu apelianto K. L. skundas buvo tenkintas, panaikintas Institucijos nutarimas ir K. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nubaudžiant 10 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Institucijos nutarimą arba pažeidėjo padarytą nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
4.1. Skunde nurodyta, jog nekyla jokių abejonių, kad pažeidėjas, vairuodamas byloje nurodytu būdu, ne tik pažeidė nurodytus KET reikalavimus, tačiau nepaisė moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos. Pažeidėjas sukėlė realų pavojų eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sutrikdyta žmonių sveikata, grėsmės.
4.2. Institucijos skunde teigiama, jog pažeidėjo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kadangi K. L. nesiėmė neatidėliotinų priemonių užtikrinti, kad jo automobilyje važiavusi keleivė nesielgtų tinkamai. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tame tarpe ir už žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą, K. L. prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Institucijos skunde nėra keliamai kaltės, nuobaudos individualizavimo klausimai, tačiau nesutinkama su K. L. veiksmų kvalifikavimu skundžiamame nutarime. Teigiama, jog pažeidėjo veiksmai turėtų būti vertinami kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje arba ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad K. L. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog automobilį vairavęs apeliantas, jo keleivei išlindus pro šoninį automobilio langą ir nereaguojant į prašymą grįžti į keleivės vietą, važiuodamas toliau ir nesiimdamas veiksmų dėl tokio pačios keleivės apspręsto savo netinkamo elgesio, dėl to važiavo tyčia ir chuliganiškai, t. y. jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, jis važiavo aiškiai negerbdamas žmogaus ar visuomenės, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, savo elgesiu save atvirai priešpastatydamas visuomeninei tvarkai, siekdamas pademonstruoti savo niekinantį požiūrį į aplinkinius ir t.t.
9. Nagrinėjamu atveju abejonių, jog K. L. nesilaikė KET, nekyla. Pats pažeidėjas neneigia, jog atliko administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus (vairavo automobilį miesto gatve, kai jo keleivė iki juosmens buvo išlindusi pro automobilio durelių langą), tačiau neigia tai atlikęs chuliganiškai. Savo paaiškinime, pateiktame Institucijai, K. L. nurodė, kad važiavo automobilių kolona paskutinio skambučio šventės proga, nedideliu greičiu. Pripažino, kad keleivė J. P. buvo išlindusi pro automobilio langą, o pats vairuodamas automobilį, neatliko jokių veiksmų, kurie keltų pavojų aplinkai ar žmonėms ar būtų skatinęs keleivę išlįsti pro langą. Priešingai, jis drausmino keleivę ir įsakmiai liepė jai grįžti į automobilio salono vidų (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 4-6).
10. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pro pažeidėjo vairuojamo automobilio dešinių durelių langą iki juosmens yra išlindusi mergina, kol automobilis važiuoja miesto gatvėmis (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 3). Apylinkės teismas pažeidėjo atliktų veiksmų nevertino kaip chuliganiško vairavimo, kadangi apelianto vairavimo veika nebuvo tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, o duomenų, kad apeliantas būtų daręs kitus grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, tyčia vairavęs pavojingai, nėra. Šiam teismo vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
12. Apygardos teismas pažymi, kad chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
13. Byloje esantys duomenys (K. L. nurodytos aplinkybės paaiškinime ir pirmosios instancijos teisme, liudytojų parodymai, vaizdo įrašas) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju paties K. L. veiksmai, vairuojant transporto priemonę, negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi jis nekėlė pavojaus sau, kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui (išskyrus keleivę, kuri pati išlindo pro automobilio langą), jo elgesys nebuvo kaip siekis priešpastatyti save, atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėžiant KET nesilaikymą. Priešingai, bylos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad K. L. neturėjo tyčios chuliganiškai vairuoti, kadangi, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, automobilį vairavo neatlikdamas jokių pavojingų veiksmų, nekėlė grėsmės visuomenės saugumui, nerodė nepagarbos kitiems eismo dalyviams. Byloje neįrodyta, jog veždamas keleivę ir matydamas, jog ši yra iki juosmens išlindusi pro dešinės automobilio pusės durų langą ir sėdi ant automobilio durų, tai darė vedamas būtent chuliganiškų paskatų. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad, jog K. L. važiavo automobilių kolonoje, papuoštoje balionais, paskutinio skambučio šventės proga nedideliu greičiu miesto gatvėmis vidurdienį geromis oro sąlygoms. Iš šio įrašo ir kitų bylos duomenų, apygardos teismas neįžvelgia K. L. chuliganiškų paskatų. Be to, nenustatyta, kad vairuotojas ar keleivė rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, vartojo necenzūrinius žodžius arba vairuotojas skatino keleivę išlįsti pro langą. Atsižvelgiant į tai, K. L. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl Institucijos prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą atmetamas kaip nepagrįstas.
14. Apeliaciniu skundu Insitucija taip pat prašo K. L. padarytą nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas K. L. veiksmus vertino kaip pažeidusius ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Su šia pažeidėjo veiksmų kvalifikacija apygardos teismas nesutinka.
15. KET 18 punktas numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti. Tuo tarpu KET 189 punktas numato, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose. Nagrinėjamu atveju, K. L. šių reikalavimų nesilaikė ir tęsė transporto priemonės vairavimą, kai jo keleivė buvo išlindusi pro automobilio durelių langą, taip pažeidžiant keleivių vežimo tvarką, kuri kėlė pavojų šios saugumui. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tame tarpe už žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu to paties straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Iš šių normų matyti, kad būtent nusižengimas, kurio metu pažeidžiamos keleivio vežimo taisyklės, numatytas ir išskirtas būtent ANK 417 straipsnio 1 dalyje, todėl K. L. veiksmai iš ANK 417 straipsnio 7 dalies perkvalifikuojami į 417 straipsnio 1 dalį.
16. K. L. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 417 straipsnio 7 dalies perkvalifikavus į ANK 417 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimas. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1, 2 dalimis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijai apibrėžti ANK 34 straipsnyje (asmeniui parenkama specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytą minimalių ir maksimalių dydžių (trukmės) vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes).
17. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad K. L. iš esmės pripažino savo padaryto nusižengimo faktines aplinkybes, atsakomybę lengvinančios ir (ar) atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Pažymėtina, kad K. L. praeityje nėra baustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) b. l. 10). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, K. L. skirtina ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. L. padarytą nusižengimą vertindamas ANK 420 straipsnio 2 dalies kontekste, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, tačiau nepagrįstai K. L. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą pakeisti.
K. L. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 417 straipsnio 7 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.