Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2911-369/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
1-2911-369/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37518-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2911-369/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37518-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam A. V. (A. V.),laiduotojui V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis (iš dalies darbingas), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2022 m. spalio 1 d., apie 17.30 val., ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad iš vakaro išgėrė nemažai alkoholio. Sekančią dieną, 2022 m. spalio 1 d. sutuoktinės vardu registruotu automobiliu, kuris įsigytas išperkamosios nuomos pagrindu, nuvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alkoholio. Atvykęs į kiemą prie savo namų parkuodamas kliudė kitą automobilį, bet kontakto nepajuto. Priparkavęs savo automobilį išgėrė įsigyto parduotuvėje alkoholio ir užmigo automobilyje. Jį pažadino policijos pareigūnai. Neneigia, kad automobilį vairavo neblaivus. Sutinka su jam nustatytu apsvaigimo laipsniu ir alkotesterio rodmenų duomenimis. Dėl savo veiksmų gailisi. Prašė nutraukti jam iškeltą bylą ir jį perduoti pagal laidavimą jo geram draugui V. Š.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

2022 m. spalio 5 d. apklaustas įtariamuoju A. V. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad 2022 m. spalio 1 d., laiko tiksliai pasakyti negali, atvažiavo (duomenys neskelbtini). Vairavo transporto priemonę dienos metu būdamas blaivus. Apie kelintą valandą atvažiavo (duomenys neskelbtini)neprisimena. Pas jį bagažinėje buvo daug alkoholinių gėrimų. Iš automobilio bagažinės paėmė konjako butelį 0,5 litro talpos ir visą butelį išgėrė. Po to automobilyje užmigo, nes turi (duomenys neskelbtini) ligą, todėl greitai užmiega. Jį pažadino policijos pareigūnas. Jis miegojo žmonos M. V. vardu registruotame automobilyje, kuris įsigytas išperkamosios nuomos pagrindais. Nori pasakyti, kad automobilio girtas nevairavo. Kad kieme kliudė kitą automobilį, neprisimena. Dar nori pasakyti, kad kai pareigūnai jį pažadino, jis sėdėjo vairuotojo sėdynėje, nes ten geriau reguliuojasi muzika. Nori pasakyti, kad neprisimena, iš kur ir kokia kryptimi važiavo į namus (duomenys neskelbtini), ir neprisimena laiko. Automobilį vairavo vienas. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. Jam labai gaila dėl situacijos (b.l. 48).

2022 m. spalio 18 d. apklaustas papildomai A. V. parodė, dėl jam pareikšto įtarimo, kuris jam buvo pareikštas 2022 m. spalio 5 d. nori pakeisti parodymus. 2022 m. rugsėjo 30 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė daugiau negu litrą brendžio. Gėrė vienas namuose (duomenys neskelbtini). Tada nuėjo miegoti. Atsikėlė 2022 m. spalio 1 d. apie 15:00 val. Pabudęs blogai jautėsi, todėl pavalgęs nusprendė nuvažiuoti į šalimais esančią parduotuvę. Jis sėdo už žmonai priklausančio automobilio „Kia Sportage“ vairo ir nuvažiavo į parduotuvę. Parduotuvėje nusipirko maisto, butelį konjako ir butelį šampano. Tada sugrįžo atgal į savo kiemą, iš kurio buvo išvažiavęs. Įvažiuojant į kiemą, netyčia kliudė automobilį „BMW“. Šito jis nepastebėjo ir nepajuto. Jis prisiparkavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Iš automobilio neišlipo ir į namus nėjo. Atsidarė 0,7 litro talpos butelį konjako ir labai greitai išgėręs du trečdalius butelyje buvusio alkoholio automobilyje prisnūdo. Jį pažadino atvažiavę policijos pareigūnai. Kad kliudė „BMW“ automobilį, sužinojo iš policijos pareigūnų, nes pats nieko nepajuto. Nori pasakyti, kad vairuodamas automobilį nebuvo blaivus. Po nakties jis tikrai nesijautė blaivus, nes buvo išgerta daug alkoholio ir tai žinodamas sėdo už automobilio vairo. Negalvojo, kad gali įpūsti 2,12 promiles. Dėl įvykio, kurio metu jis atsitrenkė į „BMW“ automobilį, buvo surašytas protokolas. Jam paskirtą baudą sumokėjo. Kopiją išrašo pridės prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis neturi teistumų ir dabar tik yra baustas dėl šio įvykio administracine tvarka ir baudą jau sumokėjo. Nori paprašyti, kad teisme byla būtų nagrinėjama laidavimo nustatyta tvarka. Jis turi laiduotoją V. Š.. Tai jam labai artimas draugas, kurį pažįsta virš 20 metų. Jis (A. V.) turi (duomenys neskelbtini) invalidumą, dokumentus, susijusius su jo sveikatos būkle, ir pažymas iš „Sodros“ ir apie finansinę būklę pateiks teismui. Įsidarbinti negali, nes jo darbingumas tik 25 procentai. Tačiau jis užsiima neatlygintinai visuomenine veikla, kuri susijusi su sporto sritimi, susijusia su vaikais (b.l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytojas S. J. parodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 17.30 val. savo automobiliu išvažinėjo iš kiemo ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo metu priešinga kryptimi, tai yra į kiemą važiavo automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sustojo praleisti, kadangi nebuvo kaip pravažiuoti. Automobilio „Kia Sportage“ vairuotojas važiavo labai lėtai ir keistai. Jam važiuojant pamatė, kad suveikė kito stovinčio automobilio signalizacija, tačiau nesuprato, kas įvyko, pagalvojo, kad „Kia Sportage“ per arti pravažiavo. Pravažiuojant „Kia Sportage“ automobiliui pamatė, kad jo vairuotojas atrodė keistai, lyg pavargęs. Jam kilo įtarimas, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Taip pat pastebėjo, kad apgadintas „Kia Sportage“ automobilio priekis. Pravažiavus „Kia Sportage“ pajudėjo ir jis. Pravažiuodamas pro juodos spalvos automobilį „BMW“, kurio buvo suveikusi signalizacija, pamatė, kad apgadintas kairės pusės priekinis šonas, sparnas. Tada suprato, kad „Kia Sportage“ vairuotojas važiuodamas apgadino svetimą automobilį ir gali pasišalinti. Jis nusprendė pavažiuoti į priekį, apsisukti, nufotografuoti „Kia Sportage“ automobilio valstybinius numerius, kad palikti „BMW“ vairuotojui raštelį. Apsisukęs nuvažiavo paskui „Kia Sportage“ automobilį, kurį pamatė ties (duomenys neskelbtini) namu, prie paskutinės laiptinės. „Kia Sportage“ vairuotojas bandė parkuoti savo automobilį, tačiau jam sunkiai sekėsi. Jis ilgai negalėjo prisiparkuoti, nors vietų automobiliams buvo nemažai. Jis nufotografavo „Kia Sportage“ automobilį ir nuvykęs prie apgadinto „BMW“ automobilio paliko informacinį raštelį. Bijodamas, kad „Kia Sportage“ vairuotojas gali vėl važiuoti, nusprendė paskambinti ir pranešti į policiją. Paskambinęs ir pranešęs apie įvykį, dar parūkė prie savo automobilio. Netrukus pamatė atvažiuojančius pareigūnus, kuriems parodė apgadintą „BMW“ automobilį ir pasakė, kur stovi „Kia Sportage“. Automobilio „Kia Sportage“ vairuotojas automobilyje buvo vienas. Kai jie važiuodami prasilenkė bei kai „Kia Sportage“ vairuotojas parkavo savo automobilį, nematė, kad pastarasis kažką gertų (b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas E. T. parodė, kad patruliuojant su pareigūne G. A. gavo pranešimą, kad pranešėjas matė, kaip prieš 5 min. automobilis „Kia Sportage“ prie (duomenys neskelbtini) namo kliudė juodos spalvos „BMW“ automobilį ir pats sustojo (duomenys neskelbtini), esančiame kieme. Kai atvyko į nurodytą vietą, pastebėjo minėtą „Kia Sportage“ automobilį, kurio vairuotojo sėdynėje miegojo A. V.. „Kia Sportage“ automobilio kairės pusės priekis buvo apgadintas. Jis su kolega pradėjo stuksenti į „Kia Sportage“ automobilio langus, bet salone miegantis asmuo nereagavo. Po kurio laiko atvėrus automobilio duris, jie pažadino A. V.. Pradėjus su juo bendrauti iš automobilio salono pasklido aitrus alkoholio kvapas. A. V. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo kalba buvo nerišli. Jis daug keikėsi, į klausimus neatsakinėjo. Pasakė, kad automobilio nevairavo. Atėjęs iš namų atsisėdo į automobilį. Kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, neatsakė. A. V. jiems nesakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo automobilyje, tik pasakė, kad atėjo iš namų, nes jam reikėjo perstatyti automobilį. Patikrinus vairuotojo blaivumą pirmu įpūtimu jis įpūtė 2,34 promiles, antru įpūtimu 2,12 promilių. Kai jie atvažiavo į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad „Kia Sportage“ vairuotojas keistai manevravo, kliudė kitą automobilį. Pranešėjui šio automobilio vairuotojas pasirodė neblaivus. „Kia Sportage“ automobilyje alkoholinių butelių nebuvo. Jie tikrai nematė, kad automobilio salone gulėtų alkoholiniai buteliai, nebuvo ir tuščių alkoholinių butelių. Prisimena, kad ant keleivio priekinės sėdynės buvo maišelis, kuriame buvo paprastas gėrimo buteliukas, bet tikrai ne alkoholinio gėrimo butelis. Dar prie jų šalimais ėjo kaimynė, kuri jiems paaiškino, kad minėtas pilietis A. V. dažnai būna girtas (b.l. 37).

Analogiškas aplinkybes kaip policijos pareigūnas E. T. nurodė savo tarnybiniame pranešime į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė G. A. (b.l. 8).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. vasario 28 d.) A. V. 2022 m. spalio 1 d. pirmu tikrinimu 18.33 val. buvo nustatytas 2,34 promilės girtumas, antru tikrinimu 19.23 val. nustatytas 2,12 promilės girtumas (b. l. 18-20). Neblaivumo nustatymo aktą A. V. atsisakė pasirašyti (b.l. 17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Kia Sportage“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas „Sia Citadele Leasing“ Lietuvos filialas. Valdytoja M. V. (b. l.27).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Kia Sportage 1.6 CRDI SCR LX Aut“, gamybos periodas 2018-2021, pasirinkti metai 2019, kaina Lietuvoje su PVM yra 17 910 eurų (b. l. 28).

Kaltinamasis A. V. teismui pateikė MB „Automobiliai visiems“ komercinį pasiūlymą, skirtą kaltinamojo sutuoktinei M. V.. Šiame pasiūlyme nurodyta, kad įvertinus Jos automobilio „Kia Sportage MY19, 16 CRDI9HP) EX 2WD 7DCT vals. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gamybos techninę būklę, už Jos automobilį siūloma 12 400 eurų (b.l. 108).

Kaltinamasis A. V. teismui pateikė UAB „Kia Auto“ 2022 m. lapkričio 8 d. pardavimų vadybininkės D. K. raštą, adresuotą kaltinamojo sutuoktinei M. V.. Šiame rašte nurodyta, kad už jos turimą automobilį „Kia Sportage MY19, 16 CRDI9HP) EX 2WD 7DCT vals. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m., rida apie 45.000 km., techniškai tvarkingą, su galiojančia gamykline garantija, UAB „Kia Auto“ siūlytų 15.000 eurų. kadangi automobilis apgadintas, įvertinus remonto darbų sąmatą, už minėtą automobilį gali siūlyti 12 870 eurų ( b.l. 107).

Laiduotojas V. Š. nurodė, kad kaltinamasis jo geras draugas. Jie pažįstami daug metų. Juos sieja bendri pomėgiai. Jis padeda kaltinamojo sūnui bei pačiam kaltinamajam. V. Š. teismui pateikė prašymą ir pasisakydamas teismo posėdyje prašė perduoti kaltinamąjį A. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą ir sutiko būti laiduotoju.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. V. tyčia vairavo transporto priemonę „Kia Sportage“, esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Kad jo koordinacija buvo sutrikusi, matyti ir iš neblaivumo nustatymo akto. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo ilgametis draugas V. Š. prašo perduoti A. V. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas V. Š. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoju ir prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). A. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, A. V. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, administracine tvarka iki teismo nagrinėjamo įvykio nebuvo nubaustas. Teismui pateiktoje charakteristikoje kaltinamasis apibūdinamas teigiamai (b.l.109). Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno dėl įvykio, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Atvykęs į teismo posėdį V. Š. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismui papasakojo, kokie santykiai jį sieja su kaltinamuoju ir jo šeima, kiek tęsiasi jų draugystė ir bendravimas. Laiduotojas papasakojo, kad A. V. labai pergyvena dėl savo neapgalvotų veiksmų. Laiduotojas įsitikinęs, kad galės A. V. daryti teigiamą poveikį.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad laiduotojas V. Š. anksčiau neteistas, yra dirbantis asmuo. Iš teismui pateiktų registro duomenų matyti, kad laiduotojas V. Š. 2020 metais buvo baustas administracine tvarka už tai, kad per nustatytą laiką nenurodė asmens, vairavusio bendrovės automobilį, bei tai, kad priparkavo automobilį netinkamoje vietoje (bl.75-76). Pažymėtina, kad teismui pateiktuose duomenyse neužfiksuota, kad V. Š. būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 (dvejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. spalio 5 d. (t.1 b.l.127). Nors kaltinamasis prašė, kad teismas jam leistų vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau tai yra administracinio poveikio priemonė ir negali būti taikoma baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020).

Byloje nustatyta, kad A. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas „Sia Citadele Leasing“ Lietuvos filialas priklausantį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Kadangi automobilis priklauso ne kaltinamajam, todėl sutinkamai su teismų praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę (su PVM) atitinkanti pinigų suma, kuri VšĮ „Emprekis“ duomenimis sudaro 17 910 Eur.

Teismui A. V. pateikė MB „Automobiliai visiems“ komercinį pasiūlymą bei UAB „Kia Auto“ vadybininkės raštą, kuriuose nurodoma, jog „Kia Sportage“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertė, jeigu būtų parduodamas, įvertinta atitinkamai 12 400 ir 15 000 eurų. Kaltinamasis prašė sumažinti iš jo išieškotino konfiskuotino turto vertę, remdamasis pateiktais duomenimis bei tuo, kad tokios didelės sumos konfiskavimas labai skaudžiai finansiškai atsilieps jo šeimos gerbūviui, nes jo gaunamos pajamos yra tik 354 eurų neįgalumo pašalpa.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, yra išaiškinęs, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

Šioje byloje nėra atlikta individualaus kaltinamojo vairuotos transporto priemonės įvertinimo, o juridiniai asmenys pateikę savo komercinius pasiūlymus įsigyti „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad stengiasi sumažinti, o ne padidinti galimo automobilio įsigijimo kainą. Be to, atsižvelgtina į tai, kad komerciniai pasiūlymai teikti jau po to, kai automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir apgadintas, taigi jie neatspindi automobilio būklės ir vertės veikos darymo metu. Todėl teismas šioje byloje vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio „Kia Sportage“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutine rinkos verte.

Teismas pripažįsta, kad nesunkų nusikaltimą padaręs A. V., prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Jis puikiai žinojo, kad jo vairuojamas automobilis įsigytas išperkamosios nuomos pagrindu ir yra pakankamai brangus. Kitaip tariant visos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, prašant, kad teismas jo atžvilgiu netaikytų pilnos 17 910 Eur konfiskacijos egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau A. V. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro pozicija taikyti kaltinamojo atžvilgiu pilną automobilio „Kia Sportage“ vertės konfiskaciją, teismo manymu prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Baigiamojoje kalboje prokuroro parašymas teismui taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti iš kaltinamojo pilną automobilio „Kia Sportage“ vertės konfiskaciją motyvuojamas tik bendrais, iš esmės visiems tokio pobūdžio nusikaltimams būdingais bruožais, tačiau proporcingumo prasme nesusietas su individualia A. V. asmenybės bei jo gyvenimo situacija.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Kasacinės instancijos teismas formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.). Teismų praktikoje vertinant turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylą nagrinėjantis teismas, remdamasi kasacinio teismo formuojama teismų praktika ir baudžiamojo įstatymo nuostatų aiškinimu, pažymi, kad išties, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslai – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Kitaip tariant, tokiu sprendimu užtikrinama tiek bendroji, tiek individualioji naujų analogiškų nusikalstamų veikų prevencija. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į ir į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022).

Šioje byloje siekiant bendro prevencinio tikslo (daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims) BK 72 straipsnio nuostatų taikymas yra būtinas, tačiau sprendžia, jog šį tikslą pasiekti pakanka ne visiškos, o dalinės transporto priemonės vertės konfiskavimo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad įvertinant kaltinamojo asmenybę, tai, kad jog A. V. teisiamas pirmą kartą, nei karto nebuvo baustas administracine tvarka, šeimynines aplinkybes (teigia, kad neseniai mirė jo mama), elgesį baudžiamojo proceso metu, išgyvenimą dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendė, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. yra sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, teismas sprendė, kad individuali naujų nusikalstamų veikų prevencija gali būti užtikrinta ir atleidžiant kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį pasitikėjimo vertam asmeniui ir jis naujų analogiškų nusikalstamų veikų nebedarys. Akivaizdu, kad taikant transporto priemonės vertės (17 910 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, būtina įvertinti kaltinamojo realias galimybes tokią sumą sumokėti. Iš kaltinamojo pateiktų duomenų matyti, kad jam diagnozuota eilė susirgimų. Jis neteko 75% darbingumo (b.l. 98-106), gauna nedidelę piniginę išmoką, todėl iš A. V. išieškoti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga. Iš esmės turto konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. V. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. 1/3 šio automobilio vertės, kuri sudaro 5970 Eur sumą. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, gaunamas jo pajamas bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Kiti klausimai

A. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos.

Byloje esantis vokas su CD laikmena (Body kamerų įrašai), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. V. (A. V.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

A. V., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškoti konfiskuotino turto „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 970 Eur į valstybės biudžetą.

A. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Byloje esantį voką su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. V., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 970 Eur) turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotas turtas byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai. Sumokėjus sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas