Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B. 2023 m. gegužės 31 d. apie 18.34 val., Abiejų Tautų Respublikos pl.- Kirtimų g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį ,,MERCEDES-BENZ 1218L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,22 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad išvakarėse šventė draugo gimtadienį, su draugu buvo bare, vartojo alkoholį, alaus gal po 5 bokalus, viskio po kelis stikliukus. Ryte reikėjo eiti į darbą, o jis vėlai ėjo miegoti. Darbe pasikrovė mašiną ir išvažiavo į savo maršrutą. Dirbdamas pajuto, kad jam labai bloga, išeidinėjo visas alkoholis. Kentėjo iki vakaro. Pakeliui važiuojant buvo nusipirkęs degtinės mažą buteliuką, pagalvojo, kad po darbo išgers, bet važiuojant į bazę, kai pridavė visas prekes, žiauriai skaudėjo galvą, buvo bloga ir neišlaikė, sustojo šalikelėje. Nuėjo į miškelį ir ten išgėrė buteliuką. Tiksliai, konkrečiai neprisimena, bet vėliau sulaikė policijos pareigūnai. Miške liko telefonas, tai su pareigūne nuėjo ir surado. Paskui grįžo į mašiną ir surašė viską, kaip įvyko ir jį paleido toje vietoje, kur sulaikė. Atvažiavo vadovas ir pasiėmė sunkiasvorę mašiną. Automobilyje pareigūnai davė alkotesterį, pripūtė promilių, džiaugiasi, kad laiku sustabdė, kad neatsitiko blogiau, neįvyko joks įvykis. Pripūtė tiek promilių gal todėl, kad įtakojo vakarykštės išgertuvės ir ant tuščio skrandžio dar išgėrė. Kaip sustojo šalikelėje atsimena, bet po to atsimena, kai ėjo į mišką ir paskui jau atmintis pavedė, smulkmenų negali atsiminti. Kaip sustojo šalikelėje, neprisimena. Sustojęs nuėjo į mišką prie kelio, kad išgertų ir dar prispyrė gamtiniai reikalai. Kai ėjo į mišką, neatsimena, ar buvo dar žmonių. Degtinės buvo 200 ml. Buteliuką planavo po darbo išgerti, todėl ir buvo mašinoje. Pareigūnui pirma pasakė, kad gėrė alų, paskui pasakė tiesą, kad gėrė degtinę. Norėjo kažkaip išsisukti, palengvinti savo padėtį. Kad jį stabdytų kiti asmenys, neatsimena. Pradėjo lankyti anonimiškų alkoholikų grupę, suprato, kad turi problemą su alkoholiu. Alkoholikų klube lankytis pradėjo po šito įvykio, o prieš tai buvo pas psichologą, turėjo ir tada problemų. Stengiasi keisti gyvenimo būdą, su sūnumi kartu sportuoja sporto salėje, su darboviete žaidžia futbolą. Piktnaudžiauja alkoholiu, nes kaip ir darboholikas, dirba per du darbus, galbūt pervargo ir nemokėjo suvaldyti streso, lengviausią būdą tokį surado, jam taip greičiau palengvėja (b. l. 123).

Kaip galima laiduotoja apklausta V. B. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Ji pati yra vidurinio išsilavinimo, baigusi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dar dirba prekyboje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šitoje įmonėje jau dirba (duomenys neskelbtini), o taip dirbo (duomenys neskelbtini). Apie įvykį sužinojo iš sūnaus, sūnus paskambino ir pasakė, kad atsitiko bėda. Jis paskambino ryte kitą dieną. Jis labai gailėjosi, jis tikrai labai sąžiningas, tikras darboholikas, per du darbus dirbo, stengėsi. Netiki, kad jis taip galėjo padaryti, kad tiek promilių pripūtė. Labai neigiamai vertina tokį elgesį. Bendrauja kas savaitę ir į savaitę po kartą, nuveža valgyti, kad ir vaikai atvažiavę iš mokyklos taip pat turėtų. Bendrauja ne tik telefonu, bet ir susitinka. Galėtų daryti poveikį sūnui, bet jis ir pats gailisi ir dabar dar dažniau susitikinės. Sūnus neturi elgesio problemų, tik kai išgėrinėdavo, bet, kad už vairo taip, tai nebuvo. Jis negeria, bet išgeria ir tada vėl gurkšnoja. 2018 m. nutrauktą ikiteisminį tyrimą žinojo, buvo, kad jis važiavo ir užkabino mašiną, neatsimena jau (b. l. 130-131).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. G., pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, parodymus patvirtino, paaiškino, kad pastebėjo manevruojantį sunkvežimį, jis važiavo per kelio juostas. Kilo įtarimas kad išgėręs arba kažkas su sveikata, todėl paskambino policijai. Asmuo važiavo tarp kelio juostų, jos buvo po kelias. Iš paskos važiavo ir matė taip važiuojantį gal kažkur keletą minučių, tai nedidelis atstumas buvo. Jis sustojo prie raudono šviesoforo, jis pats sustojo, nuėjo pasižiūrėti kaip jis jaučiasi, ar jis galimai girtas. Sustojo priešais jo mašiną. Priėjo prie vairuotojo, atsidarė durys ir pamatė, kad akivaizdžiai girtas. Vairuotojas prie vairo sėdėdamas svirduliavo. Žmogus nuėjo į mišką ir gal po pusės minutės atvažiavo policija. Nematė alkoholio vartojimo fakto, nematė, kad mėtytųsi buteliai (b. l. 143-144).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad gavo iškvietimą ir atskubėjo su švyturėliais, buvo „B“ kategorijos iškvietimas. Vieta buvo Abiejų Tautų Respublikos pl. Pranešė liudytojai, kurie matė, kaip žmogus vairavo sunkvežimį ir, kiek pamena, jam buvo užkirstas kelias, jį sustabdė ant sankryžos, prie raudonos šviesos. Kaip pasakojo liudytojai, kai tik policija atvyko į įvykio vietą, tas asmuo pasišalino į mišką. Jie nuskubėjo į mišką, su kolega išsiskyrė ir ji pastebėjo žmogų, tupintį prie medžio. Jį pasikvietė prie tarnybinio automobilio užfiksuoti veiksmus. Jam nustatė neblaivumą, asmuo buvo neblaivus, kiek promilių nustatyta buvo, nepamena. Jos vertinimu, jis bėgo nuo policijos. Transporto priemonę apžiūrėjo, buvo alkoholio butelių. Atvykus liudytojai nurodė, kad asmuo ką tik pasišalino į mišką. Sakė, kad automobilis kelyje vinguriavo. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino parodymus. Policijos pareigūnams matant sulaikytas asmuo negėrė. Gatvėje tuo metu nebuvo itin daug mašinų, buvo vakaras. Automobilis stovėjo prie pat šviesoforo, sankryžoje. Asmuo galėjo bėgti pagal savo būseną. Iš karto pastebėjo, kad asmuo neblaivus, nes judesiai jo buvo nekoordinuoti. Sulaikytasis nesiskundė sveikatos problemomis (b. l. 156).

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliavo ir gavo iškvietimą, kad nuo Trakų pusės link Vilniaus liudytojas sustabdė transporto priemonę, kurioje galimai buvo neblaivus vairuotojas. Atvyko į įvykio vietą, išlipo iš tarnybinio automobilio, prie jų pribėgo liudytojas ir pasakė, kad ką tik tas asmuo nubėgo į mišką, praėjo iki minutės laiko tik. Jie ieškojo miške, su kolege išsiskyrė, dar buvo liudytojas, kuris padėjo kartu. Po kažkurio laiko išgirdo, kaip kolegė pranešė per raciją, kad surado asmenį. Patikrino asmens girtumą, pūtė į alkotesterį 2 kartus, formino įvykį. Buvo du liudytojai, vienas „pakirto“ kelią iš priekio su automobiliu, o kitas iš galo. Liudytojas pasakojo, kad vairuotojas važiuodamas vinguriavo po kelią. Kai jį sustabdė, matėsi, kad jis akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo eisenos, koordinacijos. Dar pasakė, kad kai juos pamatė, bėgo į mišką. Apžiūrėjus transporto priemonę rado spynoje raktelius, rado alkoholinio gėrimo butelį, buvo ir tuščių, buvo butelis ir su alkoholiu. Vairuotojo asmeninių daiktų neatsimena, bet buvo kažkokia piniginė, dokumentai. Su savimi asmuo neturėjo butelio, atrodo, kad jis buvo tik su maikute. Liudytojo akivaizdoje asmuo nevartojo skysčių, kiek pamena, jam buvo uždėti antrankiai. Sveikatos problemomis jis nesiskundė, nes jeigu skųstųsi, tai jie privalo kviesti medikus, bet jie nebuvo iškviesti. Klausinėjo, kada vartojo alkoholį. Asmuo atrodė neblaivus, svirduliavo, kalbėjo neaiškiai, nieko negalėjo pasakyti, jautėsi alkoholio kvapas iš burnos, daug jis ko ir nesakė. Ta vieta, kur buvo asmens automobilis, tai yra automobilių srautas, nes toje vietoje yra įvažiavimas į miestą, bet ar tada buvo didelis srautas automobilių, neatsimena (b. l. 157).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. B. parodė, kad iki 2023-05-31 dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2023-05-30 vakare vartojo alkoholinius gėrimus, buvo bare, šventė su draugu jo gimtadienį. Išgėrė kažkur 5 bokalus alaus ir kelis stikliukus viskio. 2023-05-31 reikėjo į darbą, o kadangi ryte jautėsi gerai, todėl nepagalvojo, kad gali būti neblaivus. Tą dieną jo maršrutas buvo Vilnius - Trakai - Vilnius. Į darbo pabaigą važiavo į Vilnių, reikėjo (duomenys neskelbtini), kuri randasi (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant atgal į (duomenys neskelbtini), pasidarė jam negera, dėl to sustojo šalikelėje, tikslaus adreso nepamena, bet įvažiavus į Vilnių, Kirtimuose. Nuėjo į miškelį, kartu pasiėmė degtinės butelį, 200 ml, nedidelį, kurį turėjo iš anksčiau nusipirkęs, ir kurį laikė automobilyje. Ten jį išgėrė, ir po to jį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl ko jį sulaikė jis tiksliai nežino, įtaria, kad kažkoks žmogus jį įskundė. Prisipažįsta, kad vairavo išgėręs, kadangi vakare šventė draugo gimtadienį, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl tokio savo elgesio labai gailisi. (b. l. 68).

Papildomai apklaustas E. B. parodė, kad 2023-05-31 dienos nelabai ką ir prisimena, kadangi tą dieną buvo išgėręs. Prisimena tik tiek, kiek nurodė aplinkybes pirminėje savo apklausoje. Kad bebaiginėjant darbą sustojo šalikelėje, nuėjo į miškelį, kur su savimi nusinešė nedidelės talpos degtinės butelį, kurį ten suvartojo. Kas vyko toliau nežino, prisimena tik tai, kaip jau buvo policijos automobilyje ir pastebėjo, kad neturi savo mobilaus telefono. Tada policijos pareigūnė jį palydėjo iki tos vietos, kur jį miške surado, kur jis rado savo telefoną ir vėl grįžo prie policijos automobilio. Kas vyko toliau neprisimena. Prisipažįsta, kad vairavo transporto priemonę išgėręs, dėl to labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. (b. l. 72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad 2023-05-31 jos darbo laikas nuo 18.00 val., iki 2023-06-01, 06.00 val., dirba ekipaže V1794, kartu su specialistu E. M.. 2023-05-31 apie 18.35 val., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Abiejų Tautų Respublikos pl. vilkikas „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja kelyje. Atvykus į įvykio vietą, sankryžoje Abiejų Tautų Respublikos pl.- Kirtimų g. buvo pastebėtas sustabdytas vilkikas ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiką sustabdė pranešėjas. Pranešėjas A. P. jiems paaiškino, kad tik prieš porą minučių asmuo išlipęs iš minėto vilkiko pasišalino į prie pat esantį mišką, bei nurodė jiems kryptį, kur nubėgo vyras. Vilkiko vairuotojas buvo surastas miške, kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo E. B. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš pusę valandos gėrė alų. E. B. pirmu tikrinimu nustatytas 3,26 prom. neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 3,22 prom. neblaivumas. Vilkikas, kurį vairavo E. B., priklauso įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)’’, (duomenys neskelbtini). Susisiekus su įmonės vadovu S. J., jis paaiškino, kad atvyks ir pasiims transporto priemonę. Iš pranešėjo A. P. bei liudininko Š. G. buvo paimti paaiškinimai (b. l. 13).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2023-05-31 apie 18.00 val., važiavo iš darbo keliu, kur yra ,,Maxima“ sandėliai, kaip pastebėjo, kai iš tos teritorijos, išvažiavo į pagrindinį kelią sunkvežimis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas keliu pradėjo kreivoti, mėtytis į šalis sunkvežimiu po visą kelią. Todėl pagalvojo, kad gal vairuotojas naudojasi mobilaus ryšio telefonu. Nusprendė jį aplenkti ir belenkiant pastebėjo, kad telefono jis nenaudoja, o abiem rankomis laiko vairą, bet vis tiek kreivoja po kelią. Todėl pagalvojo, kad kažkas gal yra negerai, dėl to sustojo stotelėje, leido jam jį pralenkti, kad galėtų įsidėmėti jo valstybinius numerius. Kai aplenkė, jis vis tiek kreivojo po kelią, dėl to paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įtartiną vairuotoją. Tada važiavo jam iš paskos. Kai netoli ,,Viados“ degalinės, prieš minėtą sunkvežimį sustojo kitas automobilis, tada sustojo sunkvežimio vairuotojas ir jis iš galo. Sustojus pirmos mašinos vairuotojas ir jis trumpai pasikalbėjo apie sunkvežimio važiavimą. Po ko iš sunkvežimio išlipo vairuotojas, kuris labai sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo, su savimi rankose jokių daiktų neturėjo. Jų jis paklausė, kas nutiko, kam čia, nieko jis nepadarė. Jie jam pasakė, kad nereikėjo gerti ir sėsti už vairo, kad atvažiuoja policijos ekipažas. Maždaug po 10 min pamatė, kad atvažiuoja policija ir tada sunkvežimio vairuotojas nubėgo į mišką, kuris buvo šalia. Atvažiavus policijai paaiškino situaciją ir parodė kryptį, kur jisai nubėgo (b. l. 19).

Liudytojas E. M. parodė, kad 2023-05-31 dirbo kartu su specialiste E. L. kai apie 18.35 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: Abiejų Tautų Respublikos pl. g., Vilniuje, kur keliu pavojingai manevruoja vilkikas. Nuvykus minėtu adresu, netoli sankryžos, prie šviesoforo pastebėjo, kad viduryje kelio stovi iškvietimo pranešime minėtas vilkikas, prieš jį ir už jo taip pat stovėjo po automobilį, kurie buvo užblokavę jam kelią. Jiems artėjant prie transporto priemonių, jiems pamojavo žmogus, kad sustotų. Sustojus priėjo vienas iš ten esančių asmenų, kuris jiems paaiškino, kad ką tik vilkiko vairuotojas pabėgo į mišką. Jis, kolegė ir minėtas asmuo nubėgo į mišką ieškoti vairuotojo. Miške su kolege jie išsiskyrė, ir maždaug po 5 min (tiksliai neprisimena) kolegė per raciją jam pranešė, kad surado vairuotoją. Kolegė viena jį atsivedė prie tarnybinio automobilio. Vairuotojas su savimi rankose ar kelnių kišenėse nieko neturėjo. Tiksliai neprisimena ar kažko klausė pas vairuotoją, ar jis kažką pasakojo. Vairuotojas atrodė labai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, stovėdamas svirduliavo. Jis vairuotojui davė pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus. Vėliau jis nuėjo į jo vilkiką, kur viduje buvo alaus butelis, kuris neprisimena, ar buvo pilnas ar tuščias, ar nugertas. Taip pat prisimena, kad buvo keli degtinės buteliukai (200 ml). Degtinės buteliukai buvo tušti. Taip pat bendravo su pranešėjais, kurie paaiškino, kad važiuojant keliu pastebėjo įtartiną automobilį, apie kurį pranešė bendruoju pagalbos centro numeriu. Po pranešimo sekė automobilį, o paskui jam užblokavo kelią, kad toliau nevažiuotų. Taip pat paminėjo, kad sustojus transporto priemonėms, išlipęs vairuotojas buvo girtas, kurį laiką pabuvo su jais, o paskui pasišalino į mišką (b. l. 23).

Liudytojas Š. G. parodė, kad 2023-05-31 važiavo keliu Druskininkai-Vilnius, kryptis į Vilniaus miesto pusę. Apie 18.30 val. kelyje pamatė įtartinai manevruojantį sunkvežimį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112, pranešti apie įtartiną sunkvežimį, kurį vairuoja galimai girtas vairuotojas. Važiavo jam iš paskos, Abiejų Tautų Respublikos pl., kai prie sankryžos (po kaire puse degalinė Viada, į dešinę pusę nusukimas į Graičiūno g., Vilniuje), sustojo priešais jo sunkvežimį. Išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie sunkvežimio, pamatė, kad jo vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, jis sėdėjo prie vairo ir svirduliavo. Vairuotojas išlipo iš sunkvežimio, nuėjo prie autobusų stotelės, mėgino jį kalbinti, kad greičiau atvyktų policija. Bekalbinant, jis bandė pasišalinti. Kurį laiką stovėjo kartu, paskui pamačius, kad atvyksta policijos pareigūnai, jis pasišalino į mišką. Atvykus policijai, jis palydėjo pareigūnus tą kryptimi, kuria jis pasišalino. Taip pat nori pasakyti, kad sunkvežimio vairuotojas, išlipo iš sunkvežimio nieko neturėdamas, t. y. nepastebėjo, kad su savimi rankose turėtų kokių nors daiktų (b. l. 28).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta transporto priemonė vilkikas ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: vilkiko Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išorė su nusidėvėjimo požymiais: įvairūs kėbulo pabraižymai bei korozija. Vilkiko vidus techniškai netvarkingas, išmėtyti daiktai: įvairūs popieriai pakuotės nuo maisto, tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų (b. l. 31-34).

Vaizdo įraše Nr. PSS-20230531-185958UTC+0300 užfiksuota, kad įrašo pradžioje matomas miškas, kuriuo priešais pareigūnę eina vyras, šviesių, trumpų plaukų, vilkintis mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, juodos spalvos kelnėmis. Pareigūnė klausia vyro, kiek jis išgėrė. Atsako, kad nežino. Pareigūnė su vyru prieina prie tarnybinio automobilio. Vyro rankos surakintos antrankiais. 00:02:06 pareigūnė paklausia kiek įpūs, vyras atsako, kad nieko neįpūs. 00:03:23 vyras policijos pareigūnui pasako, kad nepūs. Jam yra atsakoma, kad jei nepūs čia, važiuos komisariatą, tada ten pūs. 00:03:45 vyras pučia į alkotesterį. Iš pirmo karto neišeina, pareigūnas jam pasako neišsidirbinėti. 00:04:30 vyras vėl pučia. Pareigūnas sako „dar, dar, dar, ne“. Alkotesteris supypsi. Pareigūnas paaiškina, kad pučiant negalima sustoti, reikia pūsti tolygiai. 00:05:13 vyras pučia į alkotesterį, pareigūnas pasako jam kad pūstų ilgai. 00:05:39 alkotesterio ekrane matoma skaičiai 3.26, tą patį pasakojo ir pareigūnas. 00:09:53 pareigūnė paklausia pas vyrą kada paskutinį kartą gėrė, vyras atsako, kad prieš puse valandos. Pareigūnė paklausia, ką gėrė, atsako, kad alaus. Pareigūnė klausia, kiek, atsako, kad gal 20, ne, nu ta prasme, nu biškį išgėrė. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Vaizdo įraše Nr. PSS-20230531-192140UTC+0300 matomas vyras, šviesių trumpų plaukų, vilkintis tamsiai mėlynos (su baltom dėmėm) spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais. Vyras pučia į alkotesterį, nepavyksta. Pučia vėl. Alkotesteris supypsi. Pareigūnas pasako 3.22. Vyras klausia iš kur čia tiek. Moteriškas balsas pasako, juk sakei 20 alaus gėrei. Vyras tada pasako, kad po 5 bokalų aš jau (nesigirdi). Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 43-44).

VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis ,,MERCEDES-BENZ 1218L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 39).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,MERCEDES-BENZ 1218L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 9 790 eurų (b. l. 40).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 31 d. 19.10 val. E. B. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 19.06 val. E. B. nustatytas 3.26 promilių neblaivumas, 19.23 val. Jam nustatytas 3.22 promilių neblaivumas (b. l. 59-62).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo E. B. parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, nuotraukos, liudytojų Š. G., E. L., E. M., A. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas.

E. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

E. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors gynėjas teigė, kad savo kaltės kaltinamasis pilnai negalėjo pripažinti dėl girtumo, tačiau teismų praktikoje laikoma, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis davė parodymus apie tai, kad degtinę gėrė miškelyje, jau išlipęs iš automobilio, teigė, kad automobilį sustabdė, nes jam pasidarė bloga, nors byloje įrodyta, kad jo vairuojamą automobilį sustabdė kiti vairuotojai, o alkoholio su savimi jis išlipęs neturėjo, todėl ir vartoti negalėjo. Sutiktina, kad būdamas neblaivus kaltinamasis negalėjo detaliai atsiminti įvykio aplinkybių, tačiau jo duoti parodymai iš esmės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Byloje pateiktas V. B. prašymas dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė 40 straipsnio 3 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrindo manyti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, teismas nenustatė, kad galima laiduotoja V. B. būtų verta teismo pasitikėjimo.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).‏‏‎

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad E. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad E. B. praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 51), nors atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laikotarpiu naujų veikų jis nepadarė, tačiau tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be to, jis baustas administracine tvarka, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe šiurkščius. Teismo vertinimu, kaltinamojo ankstesnis elgesys, jo įvykdytų administracinių nusižengimų ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis patvirtina E. B. atsainų požiūrį į taisyklių laikymąsi. Kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Nors teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis teigė padaręs išvadas, gyvenimo būdą, tačiau vien šių aplinkybių daryti vienareikšmę išvadą dėl galimybės jam būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepakanka, nes būdamas praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis padarė naują tyčinį nusikaltimą. Vertinant nurodytas aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar E. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, o tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja V. B. paaiškino, kad netiki, jog jos sūnus galėjo padaryti, kad tiek promilių pripūtė, tuo pačiu teigė, kad labai neigiamai vertina tokį elgesį. Vertinant jos ir kaltinamojo bendravimą turi būti atsižvelgta į tai, kad V. B. teisiamojo posėdžio metu teigė nežinojusi apie 2018 m. jos sūnaus atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes abejoja, ar V. B. požiūris į kaltinamojo padarytą veiką ir jos bendravimas su sūnumi probleminiais jo gyvenimo momentais gali užtikrinti, kad ji, būdama laiduotoja, galėtų daryti pakankamą įtaką sūnaus elgesiui.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairuodamas krovininę transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, daugiau nei du kartus viršijant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą 1,51 promilių ribą. Transporto priemonę E. B. vairavo darbo dieną, darbo metu, esant dideliam eismo intensyvumui, keldamas eismo saugumui pavojingas situacijas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkių padarinių. E. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, didesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 23 d.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Byloje nustatyta, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „Mercedes-Benz“ 1218 vidutinė kaina Lietuvoje yra 7 734,10 eurų be PVM, kaina su PVM – 9 790 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 9 790 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

E. B. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš E. B. automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 9 790 Eur valstybės naudai.

E. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmeną, esančią voke baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.