Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.2.23.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.5; 2.4.6.5.2

2023 m. gruodžio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi, kuriuo D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda. Nuosprendžio dalis dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl psichotropinių medžiagų platinimo, o būtent dėl to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d., po pietų, tiksliai nenustatytos valandos, iki 2022 m. vasario 17 d. 23.00 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute, neteisėtai U. P. platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, metamfetaminą ir MDMA, t. y. bute vykusiame vakarėlyje neatlygintinai išpylęs ant stalo miltelių, kuriuose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino bei metamfetamino, ir padėjęs ant stalo „Ekstazi“ tablečių, kuriose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA, kuriuos U. P. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d., po pietų, tiksliai nenustatytos valandos, iki 2022 m. vasario 17 d. 23.00 val. tame pačiame bute vartojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Kerys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Š. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: D. Š. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmes už abi nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo būdu ir skirti D. Š. galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Teismas nuosprendyje detalizavo liudytojos U. P. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, gretino juos su liudytojų, davusių išteisintajam palankius parodymus, paaiškinimais ir dėl neesminių aplinkybių, nesusijusių su inkriminuotu kaltinimu, nesutapimo, nepagrįstai laikė U. P. parodymus nenuosekliais, todėl nepatikimais. Tai sąlygojo neteisingas teismo išvadas dėl D. Š. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2.2. Teismas vertino, kad U. P. parodymai apklausų metu skyrėsi dėl: 1) jos suvartotų medžiagų kiekio ir perduoto vartojimui kiekio, t. y. apklausų metu skyrėsi jos paaiškinimai, kiek tablečių vartojimui jai perdavė D. Š. ir kiek jų suvartojo ji; 2) išėjimo iš buto aplinkybių, nes U. P. visų apklausų metu teigė, kad iš buto, kuriame vartojo narkotines medžiagas, išėjo viena, jai išėjus, bute liko D. Š. ir J. V., nors objektyviai nustatyta, kad iš buto ji išėjo kartu su E. D., o D. Š. ir J. V. iš buto išėjo anksčiau už U. P.

2.3. Prokuroras pažymi, kad U. P. visų apklausų (ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu) buvo nuosekli dėl esminių kaltinimo aplinkybių – psichotropinių medžiagų 2022 m. vasario 17 d. vartojimo nenustatytame bute aplinkybių bei šias medžiagas vartojimui perdavusio D. Š.. U. P. nurodė, kad D. Š. ant stalo pabėrė baltos spalvos miltelius – amfetaminą ir, padarius „takelius“, ji, D. Š., J. V. juos traukė per nosį. U. P. taip pat nurodė, kad D. Š. atvirai ant stalo padėjo „ratus“ („Ekstazi“ tabletes) (skyrėsi tik jos paaiškinimai dėl šių tablečių kiekio ir suvartotų tablečių skaičiaus) ir ji, D. Š. bei J. V. šias tabletes vartojo. Pasak U. P., kažkokiu metu tame bute tiek ji, tiek D. Š., tiek J. V. dar rūkė žolę. Atsakydama į teisėjos klausimą, kategoriškai nurodė, jog tą vakarą vienintelis narkotinių medžiagų tiekėjas buvo D. Š., tą ji tiksliai atsimena ir patvirtina. Be to, iš liudytojos parodymų matyti ir tai, kad dar iki 2022 m. vasario 17 d. įvykių ji (U. P.) ir D. Š. buvo pažįstami, juos siejo tai, kad U. P. įsigydavo iš išteisintojo psichotropinių medžiagų. Liudytoja nurodė, kad po įvykio pas ją į darbovietę buvo atėjęs D. Š. ir klausė, kada ji atiduos 40 Eur skolą, tačiau ji atsakė, kad jam nemokės. U. P. nurodė supratusi, jog kalbama apie skolą už narkotikus, kai juos vartojo bute 2022 m. vasario 17 d. Išteisintasis neigė atėjęs dėl skolos, paaiškino ėjęs pakalbėti dėl bylos aplinkybių. U. P. teisme patvirtino neturinti priešiško nusistatymo prieš D. Š. ir nenorinti jo apkalbėti. 2022 m. vasario 17 d. bute vartoti narkotikų jos niekas nevertė, tą ji darė savo noru.

2.4. D. Š. parodymai teisme dėl jam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aplinkybių iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų. Visų trijų apklausų metu įtariamasis D. Š. iš dalies pripažino kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, nurodydamas, kad 2022 m. vasario 17 d. į butą atsinešė ne mažiau kaip 4 „Ekstazi“ tabletes, vadinamas „ratais“, pamena, kad jas atvirai padėjo ant spintelės. Kas vartojo jo atneštus „ratus“, tiksliai nematė, tačiau tikrai žino ir matė, kaip U. pasiėmė du „ratus“ ir juos suvartojo. Nei U., nei kam kitam nesiūlė „ratų“, ji pati juos pasiėmė ir vartojo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis paaiškino, kad nepamena kalbos apie pinigus – 40 Eur, bet galėjo būti, kad U. pati jam pasiūlė susimokėti už tabletes; iš U. pinigų neprašė ir ji pinigų jam nėra davusi. Prokuroro nuomone, teismas neatkreipė dėmesio, kad šioje dalyje – tiek dėl „Ekstazi“ tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, perdavimo vartojimui, tiek dėl šių tablečių laisvanoriško paėmimo vartojimui bei dėl 40 Eur atlygio – ikiteisminiame tyrime duoti D. Š. parodymai iš esmės sutapo su U. P. parodymais, tačiau teismas nepagrįstai U. P. parodymus vertino kaip nepatikimus, o įtariamojo D. Š. parodymų visai nevertino.

2.5. Teisme D. Š. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jau nebepripažino. Jis parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) g. buvo atsinešęs 4 „Ekstazi“ tabletes, vieną suvartojo pats, o kitas tris pasidėjo į spintelę, buvusią kitame kambaryje, nei vyko balius. Maždaug už pusvalandžio išėjo namo, išeidamas pasiėmė tas tris tabletes. Dėl parodymų kaitos paaiškino, kad, neva, buvo spaudžiamas tyrėjos, iš tiesų tokių parodymų nedavė, susipažinęs su jais, prašė parodymus ištaisyti. Nuosprendyje D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neaprašyti. Teismas neaptarė D. Š. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme kaitos, nenurodė motyvų, kuriais parodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta, ikiteisminio tyrimo metu D. Š. duotų parodymų nevertino kaip įrodymų ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Tai lėmė neteisingas išvadas dėl D. Š. kaltės ir nepagrįstą jo išteisinimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2.6. Teismas nuosprendyje nurodė, kad „prokuroras kaltinimą D. Š. platinus narkotines medžiagas, t. y. amfetaminą, metamfetaminą ir MDMA, grindė 2022 m. vasario 18 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) laboratorinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad U. P. šlapime gauti teigiami rezultatai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų: amfetamino, kokaino, ekstazi, metamfetamino, marihuanos vartojimo. Tačiau visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių taip besąlygiškai besivadovaujantis liudytojos U. P. parodymais bei jos šlapimo tyrimo rezultatais prokuroras nekaltina D. Š. ir marihuanos platinimu, nes šios medžiagos rasta U. P. šlapime bei liudytoja tvirtino, kad „žolę“ vartojo bute“. Prokuroras pažymi, kad U. P. dar pirminės apklausos metu 2022 m. vasario 23 d. nurodė, kad nepamena ir neįsidėmėjo, kas tą „žolę“ (narkotinę medžiagą – kanapes) bute padėjo ir kaip ji ten atsirado, todėl, nesant objektyvių duomenų, kad D. Š. minėtą dieną disponavo bei platino šią narkotinę medžiagą, jam ir nebuvo inkriminuotas marihuanos platinimas. Tačiau disponavimas net ir viena iš D. Š. inkriminuotų psichotropinių medžiagų – MDMA, t. y. „Ekstazi“ tabletėmis, kurių turėjimą bei perdavimą vartojimui ikiteisminio tyrimo metu pripažino D. Š., taip pat užtraukia atsakomybę pagal jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, dėl jos nepasisakė, vietoj to akcentavo neesminę ir D. Š. neinkriminuotą aplinkybę dėl narkotinės medžiagos – kanapių.

2.7. Liudytojai E. D. ir J. V. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Apie E. D. tapatybę nebuvo gauta jokių duomenų, o pats išteisintasis aiškino jos nepažįstantis. Teisme D. Š., pakeitęs savo poziciją dėl kaltės, jau nurodė šios liudytojos tapatybę. Paaiškėjo, kad E. D. ir D. Š. iki įvykio bendravo 2–3 metus ir ji D. Š. laiko draugu. J. V. slapstėsi nuo jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o jį sulaikius ir pradėjus vykdyti bausmę, jis buvo apklaustas teisme. Liudytojai E. D. ir J. V. teisme davė išteisintajam palankius parodymus.

2.7.1. J. V. paaiškino, kad su išteisintuoju buvo draugai, įvykio dieną norėjo išgerti, mieste sutiko merginą, vardu U. Ji kreipėsi į D. Š. dėl narkotikų, bet jie neturėjo ir nežinojo, kur jų gauti. Tada ji pradėjo ieškoti, rašė, skambino, o radusi pas kažkokį savo draugą, juos iš jo pasiėmė. Po to ji su D. Š. nuėjo į kažkokį butą, kur vėliau atėjo ir jis (J. V.). Liudytojas nurodė, kad bute vartojo tik alkoholį, narkotikų niekas nevartojo. Nematė, kad U. bute vartotų narkotines medžiagas, tik matė, kad turėjo. Nurodė manąs, kad D. Š. neturėjo narkotikų, nes, jei būtų turėjęs, būtų vartojęs. Jiems su D. Š. išėjus, U. liko bute.

2.7.2. Liudytoja E. D. paaiškino, kad D. Š. yra jos draugas. Nurodė, kad ji, D. Š., J. V. ir mergina, vardu U., kurią matė pirmą kartą, buvo bute, ten visi vartojo alkoholį. Kol buvo visi, niekas jokių narkotikų nevartojo, o kad kas turėtų narkotikų, nematė ir negirdėjo. Vėliau J. V. ir D. Š. išėjo, ji pasiliko bute su mergina. Tuomet ta mergina visiems skambinėjo, sakė, kad jai reikia tablečių, kad turi 30 eurų. Vienu metu ta mergina trumpam išėjo ir greitai grįžo. Prie jos (E. D.) ta mergina nieko nevartojo, jautėsi gerai.

2.7.3. Po šių E. D. parodymų papildomai teisme apklausta U. P. kategoriškai nurodė, kad iki atėjimo į butą jokių neleistinų medžiagų (tablečių ar dar kažko) ji neturėjo ir į butą nieko neatsinešė. U. P. nuomone, liudytojai tokiais paaiškinimais bando gelbėti D. Š., nes jie visi yra draugai. Taip pat nurodė, kad tą vakarą nuo perdozavimo jai buvo bloga, todėl galėjo neprisiminti, kad iš buto išėjo kartu su E. D.

2.8. Teismas šiuos liudytojų E. D. ir J. V. parodymus vertino kaip teisingus ir patikimus, tačiau, prokuroro nuomone, turėjo juos vertinti kaip nepatikimus.

2.8.1. Nurodyti liudytojai buvo išteisintojo draugai, iki įvykio su juo bendravo keletą metų, o U. P. nepažinojo.

2.8.2. E. D. ir J. V. yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: J. V. nuteistas už šių medžiagų platinimą ir atlieka už tai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o E. D. atliekamame ikiteisminiame tyrime pripažinta įtariamąja pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2.8.3. E. D. duotus parodymus dėl narkotinių medžiagų turėjimo, jų vartojimo kategoriškai kryžminės apklausos metu teisme paneigė liudytoja U. P., nurodydama, kad E. D. taip kalba, nes yra kaltinamojo (išteisintojo) draugė ir jam siekia padėti.

2.8.4. Teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. K., atvykęs parvežti U. P. ir parvežęs kartu su ja iš buto išėjusią E. D., kitaip, nei pastaroji, apibūdino U. P. būklę. M. K., parvežęs U. P. pas močiutę, patvirtino, kad buvo matyti, jog U. P. yra apsvaigusi ir blogai jaučiasi, sakė, kad jai „stoja“ širdis, minėjo, kad tą vakarą vartojo amfetaminą bei „Ekstazi“.

2.9. Prokuroras pažymi, kad liudytojų M. K. ir U. P. parodymai, išvada apie U. P. apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų, jos gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje nuo perdozavimo patvirtina, kad U. P. šias medžiagas vartojo tik nenustatytame bute kaltinime nurodytu laiku vakarėlio metu, o šias medžiagas ji gavo iš D. Š.; išėjusi iš buto, niekur kitur jų nevartojo, nes būtent tokios būklės, išėjusią iš buto, ją sutiko M. K. ir parvežė į namus pas močiutę.

2.10. Prokuroras nurodo, kad teismas, vertindamas liudytojų E. D. ir J. V. parodymus, juos gretindamas su U. P. parodymais, nepagrįstai prioritetą teikė būtent E. D. ir J. V. parodymams, nors jais turėjo nesivadovauti dėl jų nepatikimumo. Todėl, prokuroro nuomone, teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad neįrodyta, jog D. Š. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas, o D. Š. už šios nusikalstamos veikos padarymą turėtų atsakyti baudžiamąja tvarka.

3. Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Š. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų platinimo, teismui padarius išvadą, jog neįrodytas jo dalyvavimas padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Prokuroras Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendį skundžia įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų taikymo aspektu, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, todėl nepagrįstai išteisino D. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

7. Teisėjų kolegija su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto D. Š. išteisinimo sutinka iš dalies.

8. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pateikiamų pasiūlymų, prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-211-628/2022).

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų U. P., J. V., E. D. parodymus, gretindamas juos tarpusavyje, taip pat ir su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neįvertino D. Š. parodymų kaitos proceso metu, nepalygino D. Š. parodymų su U. P. ir kitų liudytojų parodymais bei kitais įrodymais byloje, todėl nepagrįstai D. Š. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas ištaisytinas, iš naujo įvertinant byloje surinktus įrodymus ir pateikiant motyvuotas išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių ir byloje taikytino baudžiamojo įstatymo.

11. D. Š. kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų platinimo grindžiamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d., po pietų, tiksliai nenustatytos valandos, iki 2022 m. vasario 17 d. 23.00 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute, neteisėtai U. P. platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, metamfetaminą ir MDMA, t. y. bute vykusiame vakarėlyje neatlygintinai išpylęs ant stalo miltelių, kuriuose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino bei metamfetamino, ir padėjęs ant stalo „Ekstazi“ tablečių, kuriose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA, kuriuos U. P. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d., po pietų, tiksliai nenustatytos valandos, iki 2022 m. vasario 17 d. 23.00 val. tame pačiame bute vartojo.

12. Pirmosios instancijos teisme D. Š. kaltu dėl psichotropinių medžiagų platinimo neprisipažino. Jis parodė, kad 2022 m., dienos ir laiko neprisimena, iš „Pegaso“ klubo atėjo į kažkokį butą, esantį Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tame bute buvo U. (P.), dar kažkokia moteris juodais plaukais, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, buvo ir dar žmonių, 2 ar 3 vyriškiai. Nurodė, jog tiksliai visko neprisimena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko, be to, tuo metu buvo išgėręs. D. Š. parodė, jog amfetamino, metamfetamino ir MDMA ant stalo nebuvo pabėręs (padėjęs). Pripažino, kad į tą butą buvo atsinešęs keturias „Ekstazi“ tabletes, iš kurių vieną pats suvartojo, o likusias tris padėjo į spintelę, kuri buvo kitame kambaryje, nei vyko vakarėlis. Tų tablečių U. į rankas nedavė ir nesiūlė. Po kurio laiko iš to buto išėjo ir išsinešė tas pačias likusias tris „Ekstazi“ tabletes, nes jam pasidarė blogai. Kitą dieną tas tris tabletes rado savo striukės kišenėje ir jas išmetė į Ventos upę, kur žvejojo. Su U. (P.) nėra anksčiau bendravęs, tačiau ją pažįsta iš matymo, žino, kur ji dirba, buvo matęs per „Facebook“. Kaip ji atsirado tame bute, nurodė nepamenantis. Su U. P. po įvykio buvo susitikęs vieną kartą. Jo bute buvo atlikta krata ir pareigūnai pasakė, kad jis, neva, pardavė U. narkotikų. Nuėjo apie tai pasikalbėti su U. P. į kavinę, kurioje ji dirbo, bet neprašė, kad ji susimokėtų 40 Eur už anksčiau minėtame bute suvartotas narkotines medžiagas.

12.1. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė D. Š. Apeliacinės instancijos teisme D. Š. parodė, kad įvykio dieną į butą, kuriame buvo ir U. P., atsinešė keturias „Ekstazi“ tabletes, iš jų vieną suvartojo pats, o likusias tris tabletes padėjo ant komodos kitame kambaryje. Amfetamino su savimi neturėjo. „Ekstazi“ tablečių niekam nesiūlė ir šių tablečių iš jo niekas neprašė. U. P. jo atsineštų tablečių nevartojo. Nurodė nematęs, kad įvykio vakarą tame bute U. P. būtų vartojusi narkotines medžiagas, bet ji atrodė apsvaigusi. Būdami bute, gėrė degtinę, alų. Jam pasidarė bloga, todėl išėjo iš to buto su J. V. U. P. pasiliko su E. D. Kitą dieną striukėje rado tris „Ekstazi“ tabletes, jas išmetė ir išvyko žvejoti. Įvykio vakarą U. P. nesikreipė į jį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. U. P. į nurodytą butą nekvietė, kiek prisimena, ją buvo pasikvietęs J. V. Po įvykio pas jį buvo atlikta krata, todėl nuėjo pas U. P. ir klausė, kas vyksta. Ji pasakė, jog pati nieko nežino, nesupranta. Neprašė iš jos 40 Eur už suvartotas narkotines medžiagas. Iš jo U. P. nėra anksčiau įsigijusi amfetamino.

13. 2023 m. balandžio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja U. P. parodė, kad įvykio dieną parašė D. Š. per „Snapchat“ programą, o vėliau su juo ir J. V. susitiko prie bažnyčios naujamiestyje ir visi kartu atėjo į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu ji buvo „apsivartojusi“, buvo vartojusi amfetamino bei išgėrusi tris–keturias skardines alaus. Bute buvo moteris, dar kažkoks vyras, D. Š., J. ir ji. D. Š. turėjo amfetamino, kurie buvo miltelių pavidalo, „ratų“ – „Ekstazi“, „žolės“ – marihuanos. D. Š. viską padėjo ant stalo virtuvėje, padalino miltelius – padarė 2–3 linijas ir tą amfetaminą vartojo ji, J. ir D. Š. Po to vartojo „ratus“ – tabletes. Tų tablečių galėjo būti 4–6. Kur tabletės buvo padėtos, nepamena. Tų tablečių ji suvartojo 1–2. Dar tame bute vartojo marihuaną, ją rūkė per nupjautą plastikinį butelį, per kibire esantį vandenį. Taip pat bute gėrė alų, degtinę. Po kurio laiko per „Facebook“ parašė draugui M. K., kad atvažiuotų jos paimti. Kai ji išėjo, bute liko J., D. Š., moteris ir vyras. Namuose jai pasidarė bloga, nes perdozavo, močiutė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Patvirtino, jog galėjo būti, kad, prieš patekdama į tą butą, buvo pavartojusi amfetamino. Nurodė, jog iš D. Š. pirkdavo amfetamino. Po kokių dviejų savaičių D. Š. jai parašė, kad atiduotų 40 Eur, už ką – nerašė. Tačiau pinigų D. Š. ji nedavė. Bute buvo susitarę, kad ji D. Š. sumokės 40 Eur už amfetaminą. Tą vakarą vienintelis narkotinių medžiagų tiekėjas buvo D. Š.

13.1. 2023 m. birželio 1 d. pirmosios instancijos teisme apklausta papildomai, liudytoja U. P. nurodė, jog iki atėjimo į butą neleistinų medžiagų su savimi neturėjo ir į butą neatsinešė. Neigė, jog tą vakarą būdama bute ieškojo, iš ko galėtų įsigyti narkotinių medžiagų, niekam neskambino ir iš buto išėjusi nebuvo. Neprisimena, ar eidama į butą buvo pavartojusi neleistinų medžiagų, nes praėjo daug laiko. Neprisimena, kokiu būdu ir kaip išėjo iš to buto. Ne viską pamena, nes jos būsena buvo kaip „daržovės“, kadangi buvo perdozavusi.

13.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja U. P. parodė, kad 2022 m. vasario 17 d. susitiko su D. Š. prie bažnyčios ir nuėjo į kažkokį butą Mažeikiuose, adreso nežino. Bute buvo E. (D.) ir dar kažkoks vyras. D. Š. turėjo amfetamino, „Ekstazi“ ir marihuanos. Amfetaminas buvo miltelių pavidalo. D. Š. amfetaminą išpylė, padarė juostas. Amfetaminą vartojo trise – ji, Justas (V.) ir D. Š. Ji taip pat vartojo ir „Ekstazi“ tabletes, kurias turėjo D. Š. Neprisimena, ar tas tabletes jai padavė D. Š., ar jos kažkur buvo padėtos. Nepamena, ar jai buvo siūloma vartoti narkotines medžiagas, ar pati jas pasiėmė nuo stalo. Ji rūkė ir marihuaną. Neprisimena, kas davė marihuaną, tikriausiai, D. Š. Iš buto niekur nebuvo išėjusi, nebandė su kuo nors susisiekti, kad gautų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Neprisimena, ar eidama į butą buvo vartojusi psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Atrodo, kad buvo išgėrusi alaus. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes jai buvo bloga. Kiek pamena, iš buto vakare išėjo viena, jos pasiimti atvažiavo draugas M. K. To, kad iš buto išėjo kartu su E., neprisimena. Ar D. Š. su J. V. pasiliko bute, irgi nepamena. Iki įvykio kelis kartus buvo įsigijusi iš D. Š. amfetamino. Jai grįžus iš ligoninės, D. Š. buvo atėjęs pas ją į darbą ir prašė atiduoti skolą (30 ar 40 Eur) už tame bute vartotas medžiagas. Liudytoja nurodė, kad ji su D. Š. minėtame bute susitarė, kad atiduos jam 40 Eur už narkotikus. Kaip su D. Š. tarėsi dėl atsiskaitymo už šias medžiagas, U. P. nurodė neprisimenanti. Už narkotines medžiagas D. Š. ji nesumokėjo.

14. Kaip matyti iš išdėstytų D. Š. parodymų, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme jis kaltu dėl psichotropinių medžiagų platinimo neprisipažino, tvirtino, jog į butą atsinešė keturias „Ekstazi“ tabletes, iš jų vieną suvartojo pats, o likusias tris padėjo į spintelę kitame kambaryje. Tablečių U. P. nedavė ir nesiūlė. Išeidamas iš buto, likusias tris „Ekstazi“ tabletes pasiėmė su savimi. Tokias pačias aplinkybes D. Š. nurodė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, tik, skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, teigė tris „Ekstazi“ tabletes padėjęs ne į spintelę, o ant komodos kitame kambaryje. Nors D. Š. parodymai abiejų instancijų teismuose iš esmės vienodi, tačiau jie skyrėsi nuo parodymų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

14.1. Apeliacinės instancijos teisme BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti D. Š. parodymai, kuriuos jis davė apklausiamas kaip įtariamasis 2022 m. liepos 1 d. (3 t., b. l. 83–86) ir 2022 m. lapkričio 21 d. (3 t., b. l. 97–100). 2022 m. liepos 1 d. įtariamojo apklausos metu D. Š. parodė, kad 2022 m. vasario 17 d. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, atsinešė ne mažiau kaip 4 „Ekstazi“ tabletes, vadinamas „ratais“, ir jas atvirai padėjo ant spintelės. Kas vartojo jo atneštus „ratus“, tiksliai nematė, tačiau tikrai žino ir matė, kaip U. pasiėmė du „ratus“ ir juos suvartojo. Nei U., nei kam kitam nesiūlė „ratų“, ji pati juos pasiėmė ir vartojo. 2022 m. lapkričio 21 d. apklaustas kaip įtariamasis, D. Š. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir 2022 m. liepos 1 d. įtariamojo apklausos metu, tik nurodė nematęs, kaip U. P. tas „Ekstazi“ tabletes išgėrė. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose D. Š. šiuos savo anksčiau procese duotus parodymus pakeitė, tvirtindamas apie, neva, ikiteisminio tyrimo pareigūnės jam daromą spaudimą, teigė, kad iš tiesų tokių parodymų nedavė, t. y. konkrečiai nesakė, kad U. P. vartojo jo atneštas į butą ir padėtas ant spintelės tabletes, tvirtino pasakęs tik, kad ji gal ir galėjo tas tabletes paimti. Teisėjų kolegijos neįtikino šios D. Š. nurodytos parodymų keitimo priežastys. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, o tris kartus (2022 m. liepos 1 d., 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d.) ir dviejų apklausų metu (2022 m. liepos 1 d. bei 2022 m. lapkričio 21 d.), t. y. duodamas po kelis kartus skirtingu laiku parodymus, vienodai aiškino, kad U. P., jam atsinešus į butą ne mažiau kaip 4 „Ekstazi“ tabletes ir atvirai jas padėjus ant spintelės, pasiėmė dvi „Ekstazi“ tabletes; šiems parodymams neprieštarauja ir aplinkybės, kurias įtariamasis D. Š. nurodė papildomos apklausos metu 2022 m. spalio 20 d. (3 t., b. l. 88–91), o būtent, kad atsinešė į butą ne mažiau kaip keturias „Ekstazi“ tabletes, pats suvartojo kelis „ratus“, o ar „Ekstazi“ vartojo U. P., nurodė, kad nepamena, gal ir vartojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai – ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-61/2014, Nr. 2K-276-976/2015). Skundžiamame teismo nuosprendyje D. Š. parodymų vertinimas nepateiktas, išdėstytas tik jo parodymų pirmosios instancijos teisme turinys, be to, D. Š. parodymai nesugretinti su liudytojos U. P. parodymais bei kitais įrodymais byloje. Teisėjų kolegija pažymi, jog D. Š. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs ir prieštarauja jo paties pirmiau duotiems parodymams. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti D. Š. parodymai apie tai, kad U. P. vartojo jo atsineštas ir atvirai padėtas „Ekstazi“ tabletes, teisėjų kolegijos vertinimu, sutampa tiek su liudytojos U. P. parodymais, tiek ir su kitais byloje surinktais įrodymais.

15. Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką, apklausiama pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, U. P. davė kategoriškus parodymus apie tai, kad daugiabučio namo, esančio Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, bute vartojo amfetaminą, „Ekstazi“ ir marihuaną, į šį butą amfetaminą (miltelių pavidale) ir „Ekstazi“ tabletes atsinešė D. Š. Pirmosios instancijos teismas U. P. parodymus vertino kaip nenuoseklius, todėl nepatikimus, taip pat pažymėjo, kad jie neatitinka liudytojų J. V., E. D., iš dalies – liudytojo M. K. parodymų.

15.1. Ikiteisminio tyrimo metu U. P. buvo apklausta du kartus 2022 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 39–42) ir 2022 m. spalio 18 d. (1 t., b. l. 44–48). Sutiktina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos U. P. parodymai, kuriuos ji davė 2022 m. vasario 23 d., ne visiškai atitinka jos parodymus, duotus 2022 m. vasario 23 d. (skiriasi parodymai dėl „Ekstazi“ tablečių kiekio ir suvartotų tablečių skaičiaus), tačiau dėl esminių aplinkybių – psichotropinių medžiagų vartojimo (duomenys neskelbtini) g. esančiame bute ir šias medžiagas į butą atsinešusio asmens, t. y. D. Š., ji buvo nuosekli. Apklausiama teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, U. P., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, vienodai ir nuosekliai aiškino, kad įvykio vietoje (Mažeikiuose, daugiabučio namo bute) vartojo amfetaminą, „Ekstazi“ ir marihuaną, į šį butą amfetaminą ir „Ekstazi“ tabletes atsinešė D. Š., jis pabėrė miltelius (amfetaminą) ant stalo, padarė juostas (takelius) ir ji, D. Š. bei J. V. šiuos miltelius (amfetaminą) vartojo. U. P. parodė, kad neprisimena, ar „Ekstazi“ tabletes jai padavė D. Š., ar tos tabletės kažkur buvo padėtos, taip pat parodė, jog neprisimena, ar jai buvo siūloma vartoti psichotropines medžiagas, ar ji pati jas pasiėmė nuo stalo. 2022 m. spalio 18 d. apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad D. Š. jai nesiūlė nei amfetamino, nei „Ekstazi“ tablečių, šios medžiagos buvo pabertos (padėtos) atvirai ant stalo, ji pati jas pasiėmė ir vartojo. Akivaizdu, kad U. P., įvykio metu būdama apsvaigusi nuo psichotropinių (ir narkotinių) medžiagų, visų įvykio aplinkybių tiksliai galėjo nebeprisiminti, tačiau tai nereiškia, kad jos parodymais negalima vadovautis visa apimtimi, kaip nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Būtent dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tą aplinkybę, kad skyrėsi liudytojų U. P. ir E. D., J. V. bei M. K. parodymai dėl išėjimo iš buto aplinkybių (U. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iš buto, kuriame vartojo narkotines medžiagas, išėjo viena, o jai išėjus, bute liko D. Š. ir J. V., nors liudytojų E. D., J. V. ir M. K. parodymais nustatyta, kad iš buto U. P. išėjo kartu su E. D., o D. Š. ir J. V. iš buto išėjo anksčiau už U. P.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė ir tai aplinkybei, kad U. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, nurodė, jog iki atėjimo į butą buvo vartojusi amfetamino, nors vėliau apklausiama teisme jau tvirtino, jog to tiksliai neprisimena, taip pat kad iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog, eidama į butą, buvo pavartojusi amfetamino, o bute vartojo „ratus“, „žolę, kad vaikinai turėjo daug narkotinių medžiagų, iš jų pirkti neprašė, daugiausiai pati vartodavo „amfą“, „ratus“ ir „žolę“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad asmuo ir iki nagrinėjamo įvykio galėjo būti pavartojęs psichotropinių ar narkotinių medžiagų, savaime nereiškia, kad negalima vadovautis tokio asmens parodymais apie bylai aktualaus įvykio metu vartotas psichotropines ar narkotines medžiagas, kurias į įvykio vietą atsinešė kaltininkas. Būtina vertinti byloje surinktų įrodymų visumą, gretinti įrodymus, juos lyginti tarpusavyje bei su kitais įrodymais byloje ir tik tuomet daryti išvadas dėl tam tikrų įrodymų patikimumo, remiantis šiais įrodymais nustatytinų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 18 d. atliktų tyrimų ataskaitos (1 t., b. l. 51–53), U. P. šlapime buvo rasta amfetamino, kokaino, ekstazi, metamfetamino, marihuanos (1 t., b. l. 51–53), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra paneigiamos U. P. viso proceso metu nuosekliai nurodomos ir iš dalies su paties D. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu sutampančios aplinkybės apie D. Š. į įvykio vietą atsineštų miltelių su amfetaminu ir „Ekstazi“ tablečių vartojimą (D. Š. kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime aplinkybė dėl narkotinės medžiagos – kanapių neinkriminuota). 2022 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros (2022 m. vasario 18 d. policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų) protokole (1 t., b. l. 59–61) užfiksuota, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip U. P. pasakoja policijos pareigūnams, jog vartojo „gaidį“, „ratus“, „žolę“, kad buvo keturiese, t. y. ji, dar viena mergina ir du vaikinai; iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog U. P. nurodo, kad vietos tiksliai nepamena, bet buvo bute, gal bendrabutyje, jau einant ten buvo pavartojusi amfetamino, o nuėjusi, bute vartojo „ratus“, „žolę“, taip pat alų ir degtinę, kad bute buvo Š. D., „J.“; vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad U. P. policijos pareigūnams nurodo, jog vaikinai turėjo daug narkotinių medžiagų, iš jų pirkti neprašė, daugiausiai pati vartodavo „amfą“, „ratus“, „žolę“. Šiame protokole užfiksuoti duomenys, sugretinus juos su U. P. parodymais procese, taip pat D. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, U. P. šlapimo tyrimo rezultatų duomenimis, irgi patvirtina pirmiau aptartų U. P. parodymų teisingumą.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas klydo ir dėl liudytojų J. V. bei E. D. parodymų turinio.

16.1. Pirmosios instancijos teisme liudytojas J. V. parodė, kad anksčiau bendravo su D. Š., buvo draugai. 2022 m. žiemą, mėnesio neprisimena, susitiko su D. Š., norėjo išgerti ar dar kažką nuveikti. Kur susitiko, nepamena. Sutiko ir merginą, vardu U. U. norėjo narkotikų, o jie narkotikų neturėjo. Tačiau U. iš kažkur gavo narkotikų. Tuomet U. su D. nuėjo į kažkokį butą, po kurio laiko į tą butą atėjo ir jis (J. V.). Bute, jam atėjus, (su juo) buvo 4–5 asmenys, t. y. jis, D. Š., U., E. ir dar vienas vyriškis. J. V. nurodė, kad, jo nuomone, U. turėjo su savimi narkotikų, t. y. tablečių, tačiau prie jų nevartojo. Bute jis jokių narkotikų nematė. Nežino, ar D. Š. turėjo narkotinių medžiagų. Iš to buto išėjo kartu su D. Š.

16.2. 2023 m. gegužės 10 d. pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. D. nurodė, jog D. Š. yra jos draugas, jį pažįsta 2–3 metus. Pasak liudytojos, įvykio dieną jai paskambino pažįstamas ir pakvietė į svečius. Atėjusi, rado D. Š., „R.“, merginą, kurios vardo nepamena, „J.“ bei dar vieną vyrą. Ten gėrė alų ir degtinę. Po kurio laiko iš to buto visi išėjo į kitą butą prie prekybos centro „Maxima“, kur vartojo alkoholį – alų, šampaną, degtinę. Buto šeimininkas buvo girtas ir nuėjo miegoti. Liko ji, „J.“, D. Š. ir ta mergina. D. Š. su „J.“ išėjo, o ji su mergina liko bute. Ta mergina visiems skambinėjo, norėjo narkotikų. Patvirtino, kad mergina buvo linksma, kol buvo kartu, tai merginai nebuvo blogai. 2023 m. birželio 1 d. papildomos apklausos metu liudytoja E. D. patvirtino, jog U. P. yra ta pati mergina, apie kurią davė parodymus anksčiau teisme, taip pat nurodė, kad D. Š. jokių uždraustų medžiagų su savimi neturėjo, pati U. P. ieškojo, iš kur gauti narkotinių medžiagų. Parodė, kad U. P. buvo kažkur išėjusi iš buto ir vėl greitai sugrįžo į butą. Taip pat nurodė, kad į butą ji (E. D.) atėjo paskutinė, todėl nežino, ką jie visi prieš tai veikė. Iš buto išėjo kartu su U. P. Jas abi parvežė kažkoks vaikinas, su kuriuo U. P. susiskambino. D. Š. ir J. V. iš buto išėjo anksčiau.

16.3. Kaip matyti iš J. V. ir E. D. parodymų, jie su D. Š. yra draugai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Šis apeliacinės instancijos teismo įsitikinimas liudytojų J. V. ir E. D. suinteresuotumu bylos baigtimi, o kartu ir minėtų liudytojų parodymų nepatikimumu grindžiamas taip pat ir tuo, kad šių liudytojų parodymai iš dalies nesutampa tarpusavyje, be to, neatitinka net ir paties D. Š. nurodytų įvykio aplinkybių. D. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į butą atėjo vienas, U. P. pamatė jau bute. Tuo tarpu J. V. parodė, kad įvykio dieną, dar iki atėjimo į butą, jie (jis, t. y. J. V., D. Š. ir U. P.) susitiko, U. P. norėjo narkotikų, bet jie narkotikų neturėjo, į butą U. P. nuėjo su D. Š., o jis (J. V.) atėjo į butą vėliau. Apeliacinės instancijos teisme D. Š. parodė, jog, kiek prisimena, U. P. pasikvietė J. V., o įvykio dieną U. P. nesikreipė į jį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Pagal D. Š. ir J. V. parodymus, įvykio dieną jie buvo tik viename bute, kuriame ir įvyko įvykis. Tuo tarpu, kaip galima spręsti iš liudytojos E. D. parodymų, D. Š., J. V., U. P. ir ji (E. D.), prieš susirinkdami į tą butą, kuriame ir įvyko įvykis, buvo nuėję dar ir į kitą butą. Kaip minėta, nei D. Š., nei J. V., be to, ir U. P. tokių aplinkybių nenurodė. Pagal D. Š. parodymus, jam atėjus į butą, ten E. D. (moteris juodais plaukas) jau buvo. Tas pačias aplinkybes nurodė ir U. P. J. V. taip pat parodė, kad jam atėjus į butą, ten jau buvo E. (D.). Tačiau pastaroji nurodė, kad į bylai aktualų butą atėjo paskutinė. U. P. pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną, eidama į minėtą butą, su savimi jokių draudžiamų medžiagų neturėjo, būdama bute niekam neskambino, neieškojo, iš ko galėtų įsigyti narkotinių medžiagų ir iš buto trumpam išėjusi nebuvo. Pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55–58) apklaustas liudytojas M. K., atvykęs parvežti U. P. ir parvežęs kartu su ja iš buto išėjusią E. D., kitaip, nei pastaroji, apibūdino U. P. būklę. M. K., parvežęs U. P. pas močiutę, patvirtino, kad buvo matyti, jog U. P. yra apsvaigusi ir blogai jaučiasi, sakė, kad jai „stoja“ širdis, minėjo, kad tą vakarą vartojo amfetaminą bei „Ekstazi“. Taigi, dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, grįsdama savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir D. Š. kaltės, liudytojų J. V. ir E. D. parodymais nesivadovauja.

17. Įvertinus liudytojos U. P. parodymus apie įvykio aplinkybes, sugretinus juos su D. Š. parodymais proceso metu, kitais rašytiniais įrodymais, aptartais šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nuosprendžio 15.1 punktas), darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog D. Š. į nenustatytą butą, esantį Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini), atsinešė miltelių, kuriuose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei „Ekstazi“ tablečių, kuriose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA, ir vakarėlio metu neatlygintinai išpylė ant stalo miltelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu bei padėjo ant stalo „Ekstazi“ tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, kuriuos U. P. tame bute vartojo. Apie psichotropinės medžiagos – metamfetamino vartojimą bute vykusio vakarėlio metu liudytoja U. P. jokių parodymų nedavė, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad D. Š. inkriminuotas disponavimas psichotropine medžiaga – metamfetaminu byloje nėra įrodytas.

18. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant ne tik paties kaltininko parodymus, bet ir objektyvius bylos duomenis. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad D. Š. psichotropines medžiagas perdavė vartoti (davė pavartoti) U. P. Tokių aplinkybių nenurodė nei D. Š. (pasak D. Š., psichotropinių medžiagų jis niekam nedavė, nesiūlė), nei pati U. P. Minėta, kad apeliacinės instancijos teisme liudytoja parodė, jog neprisimena, ar jai buvo siūloma vartoti šias medžiagas, ar ji pati jas pasiėmė nuo stalo. Pažymėtina ir tai, jog, kaip jau nurodyta anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu U. P. nurodė, kad D. Š. jai nesiūlė nei amfetamino, nei „Ekstazi“ tablečių, šios medžiagos buvo pabertos (padėtos) atvirai ant stalo, ji pati jas pasiėmė ir vartojo. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog D. Š. turėtą tikslą platinti psichotropines medžiagas patvirtina U. P. parodymai, kad ji bute susitarė su D. Š. dėl atlygio už psichotropines medžiagas (40 Eur) ir kad D. Š. po įvykio buvo atėjęs pas U. P. į darbą ir prašė atiduoti 40 Eur skolą už minėtame bute suvartotas psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslas išplatinti narkotines ar psichotropines medžiagas turi susiformuoti iki tų medžiagų atlygintino ar neatlygintino perdavimo bent vienam asmeniui. Iš U. P. parodymų negalima daryti išvados, kad būtent toks susitarimas buvo sudarytas tarp D. Š. ir U. P. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja nurodė, kad neprisimena, kaip su D. Š. tarėsi bute dėl atsiskaitymo už tas medžiagas. Vadinasi, nėra neginčijamai nustatyta, kad dėl atsiskaitymo buvo susitarta prieš psichotropinių medžiagų vartojimą. Reikalavimas susimokėti po psichotropinių medžiagų vartojimo, nesant objektyvių duomenų apie ketinimą tas medžiagas išplatinti iki jų perdavimo vartoti, neįrodo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo sudėties požymio – narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo.

19. BK 264 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Pažymėtina, kad lenkimu vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis siekia, kad asmuo imtų vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimas gali reikštis įkalbinėjimu, patarimu, pasiūlymu vartoti, apgaule, grasinimais, prievarta ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2012, 2K-169-303/2023). Tam, kad kaltininkui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas veiksmai gali būti ir vienkartiniai.

20. Pagal baudžiamojoje byloje surinktus ir apeliacinės instancijos teismo įvertintus įrodymus, D. Š. į butą atsinešė miltelių, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei „Ekstazi“ tablečių, kuriose buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, ir vakarėlio metu neatlygintinai išpylė ant stalo miltelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu bei padėjo ant stalo „Ekstazi“ tablečių su psichotropine medžiaga – MDMA, kuriuos U. P. tame bute vartojo. Byloje nėra paneigta, kad U. P. šias atvirai ant stalo išpiltas (padėtas) psichotropines medžiagas pati pasiėmė vartoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Š., atvirai padėdamas ant stalo psichotropines medžiagas (atvirai ant stalo išberdamas miltelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu ir atvirai ant stalo padėdamas „Ekstazi“ tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA) taip netiesiogiai skatino, lenkė U. P. šias psichotropines medžiagas vartoti.

21. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, kad:

21.1. D. Š. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d., po pietų, tiksliai nenustatytos valandos, iki 2022 m. vasario 17 d. 23.00 val. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame daugiabučiame name Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute vykusiame vakarėlyje, neatlygintinai išpylęs ant stalo miltelių, kuriuose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir padėjęs ant stalo „Ekstazi“ tablečių, kuriose buvo nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA, kuriuos U. P. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d., po pietų, tiksliai nenustatytos valandos, iki 2022 m. vasario 17 d. 23.00 val. tame pačiame bute vartojo, tokiais savo veiksmais lenkė U. P. vartoti psichotropines medžiagas.

22. Šie baudžiamojoje byloje nustatyti D. Š. veiksmai atitinka BK 264 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties – lenkimo vartoti psichotropines medžiagas – požymius, nes D. Š. pirmiau nurodytais veiksmais netiesiogiai skatino, t. y. lenkė U. P. vartoti psichotropines medžiagas, veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia procesinės galimybės, ištyrus naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu dėl to nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis būtų pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva gali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tik jeigu toks pakeitimas lemia nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pagerinimą arba jeigu dėl to pakeitimo jų padėtis nepasikeičia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, Nr. 2K-7-66-648/2018, Nr. 2K-166-495/2023). ‏‏‎

24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik prokuroras, prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. Š. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jį dėl šios nusikalstamos veikos pripažinti kaltu pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. D. Š. gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baigiamojoje kalboje prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti arba veiką kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnį.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nustatė, kad byloje neįrodyta, jog U. P. įvykio metu vartojo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurią į butą atsinešė ir ant stalo išpylė D. Š., todėl pripažįsta, kad ši faktinė aplinkybė, nurodyta kaltinamajame akte prokuroro suformuluotame kaltinime, D. Š. negali būti inkriminuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas), kaip apeliaciniu skundu prašo prokuroras, o pagal BK 264 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) D. Š. teisinės padėties nepablogina labiau, nei prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, priešingai, kvalifikuojant D. Š. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, jo teisinė padėtis pagerėja palyginus su prokuroro prašymu. Toks D. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nelaikytinas siurpriziniu ar suvaržančiu D. Š. teisę į gynybą, nes tokį kaip alternatyvų prašymą (kvalifikuoti D. Š. veiką pagal BK 264 straipsnį), kaip jau minėta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, baigiamojoje kalboje pareiškė ir D. Š. gynėjas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas D. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1–2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

28. Pagal BK 264 straipsnio 1 dalį už lenkimą vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

29. D. Š. padarė baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. D. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta. Nusikaltimą, už kurį teisiamas šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, D. Š. padarė po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, paskelbimo, iki jo įsiteisėjimo (3 t., b. l. 40–46, 47–53, 61–72). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą (3 t., b. l. 40–46, 47–53, 61–72), o 2023 m. gruodžio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). D. Š. teistas užsienyje: Vokietijoje 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo nuteistas už nesunkų kūno sužalojimą dėl neatsargumo, o 2022 m. vasario 15 d. – už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 40–46). D. Š. nusikaltimo, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 32–39), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 129, 131, 132–133), nevedęs, gyvena su sugyventine. Įvertinusi visas šias aplinkybes, atsižvelgusi į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei D. Š. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirtį užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas, parenkant D. Š. griežčiausią BK 264 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir skiriant jam mažesnę už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

30. D. Š. nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, kaip jau buvo minėta, padarė po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio paskelbimo, iki jo įsiteisėjimo, neatlikęs nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažintos bausmės – 36 MGL (1 800 Eur) baudos. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir D. Š. buvo skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda. Nusikaltimas, numatytas BK 264 straipsnio 1 dalyje, padarytas iki Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, D. Š. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu (visiškas bausmių sudėjimas parenkamas atsižvelgus į padaryto nusikaltimo ir D. Š. asmenybės pavojingumą) bendrinama su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda, prieš tai 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitus 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), ir D. Š. skiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaitoma pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį visiškai atlikta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (4 mėnesiai laisvės atėmimo, į kurį, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b” papunkčio taisykles, keičiama laisvės apribojimo bausmė).

31. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 12 mėnesių. Ši nusikalstama veika padaryta po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo, neatlikus juo paskirtos bausmės. Atsižvelgus į tai, kad minėtu 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra subendrinama su bausme, D. Š. skiriama pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, šios paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalis – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu bendrinama su bausme, paskirta skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių, prieš tai šią 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), ir D. Š. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda.

32. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-7-266-511/2018).

33. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-180-1073/2019).

34. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Š. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, o šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu – ir už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų byloje nenustatyta, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuteisdamas D. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai. D. Š. teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, padarytas 2021 m. gegužės ir spalio mėnesiais; šiais procesiniais sprendimais jam skirtos baudos ir laisvės apribojimo bausmės. 2023 m. gruodžio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai jo atžvilgiu priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo už 2023 m. spalio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skyrė arešto bausmę, atidedant jos vykdymą ir paskiriant D. Š. įstatyme numatytus įpareigojimus. Už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, D. Š. anksčiau neteistas, dirba, santuokos oficialiai nesudaręs, bet gyvena su sugyventine, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. Š. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nusprendžia atidėti jam paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams. Atidėdama bausmės vykdymą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktais, skiria D. Š. įpareigojimus – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju turės pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nes nenutrauks jo socialinių ryšių, be to, ne tik nubaus nuteistąjį, bet ir paskatins kuo labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad D. Š. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendį.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį:

pripažinti D. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 36 MGL (1 800 Eur) bauda, pakeitus 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatytas taisykles 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti D. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 36 MGL (1 800 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šią subendrintą bausmę įskaityti D. Š. pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį visiškai atliktą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ją pakeičiant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b” papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, D. Š. remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 36 MGL (1 800 Eur) baudą – visiško sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį paskirta 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, pakeitus ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta tvarka į 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir skirti D. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 36 MGL (1 800 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, D. Š. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.