Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-22629-1050/2019 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų. Suinteresuoti asmenys byloje V. B. ir A. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą išduoti leidimą paimti vaiką (G. B. B.) iš jo tėvų (V. B. ir A. B.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

9. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktų naujų įrodymų turiniu, sprendžia, kad 4 DVD diskai, kuriuose užfiksuotos vaiko nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-09-10 pažyma apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 2010-07-20 pasirašytas sutikimas dėl tėvystės pripažinimo, A. B. B. gimimo liudijimas, Migracijos tarnybos 2003-12-04 pažyma dėl asmens deklaruotos gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus 2010-07-16 epikrizė, 2010-02-02 pažyma dėl neatvykimo į darbą, žinios apie gimdyvę, biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos duomenys, G. B. B. priėmimo į progimnaziją (duomenys neskelbtini) sutartis, G. B. B. testų užduotys bei diplomas, pranešimas apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, darbo ieškančio asmens (V. B.) atmintinė, antstolės J. B. 2012-11-20 pažymos, Vilniaus miesto savivaldybės 2010-07-21 pažyma apie G. B. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2010-08-26 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2019-06-12 pažyma apie G. B. B. darželio lankymą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) prie bylos neprijungtini. Aptarti įrodymai neaktualūs, kadangi juose nurodyta informacija arba nesusijusi su byloje sprendžiamais klausimais, arba sudaryta neaktualiu bylai laikotarpiu (pasenusi informacija).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019-06-03 raštas, 2018-12-12 sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta 2018-06-07, V. B. ir A. B. ištuokos liudijimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2019-06-05 raštas, teisinių paslaugų 2019-06-03 sutartis, antstolės J. B. 2019-05-30 pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2019-02-08 pažyma apie G. B. B., (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2018-12-03 pažyma, pinigų advokatui A. B. apmokėjimo faktą pagrindžiantys įrodymai, V. B. 2019-05-13 sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) turi būti prijungti prie bylos. Tokia išvada darytina todėl, kad aptartuose dokumentuose gali būti nurodyta informacija, kuri aktuali faktinių aplinkybių požiūriu, t. y. nurodytuose dokumentuose užfiksuota informacija gali padėti tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes. Vertintina ir tai, kad suinteresuotas asmuo V. B., apylinkės teisme bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui ir neturėjo galimybės pateikti papildomų duomenų.

Dėl vaiko laikino paėmimo (ne)pagrįstumo

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.254¹ straipsnio 1 dalį, nustačius CK 3.254 straipsnyje nurodytus pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio nuostatuose nurodyta vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: i) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (CK 3.254 straipsnio 1 punktas); ii) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 2 punktas); iii) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas). Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodė, tačiau tiek bylos duomenys, tiek skundžiamos nutarties turinys leidžia daryti išvadą, jog aptariamu atveju CK 3.254¹ straipsnyje numatyta vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų) procedūra buvo pradėta nustačius CK 3.254 straipsnio 3 punkte nurodytą pagrindą, t. y. nustačius, kad tėvai nesirūpina vaiku, dėl ko kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

13. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

14. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Vertinant grėsmės vaikui lygį, tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (ar) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, vaiko mokytojų ar auklėtojų, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, psichologo) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas).

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos duomenimis, G. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (įstatyminiai atstovai) yra V. B. ir A. B. (El. b. t. 1, b. l. 11). Apylinkės teismas nustatė, kad informaciją apie galimą G. B. B. teisių pažeidimą, t. y. vaiko bazinių higienos, mitybos poreikių ir sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimą Tarnyba sužinojo gavusi (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019-05-28 raštą (El. b. t. 1, b. l. 34-35). (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019-05-28 rašte nurodyta, jog G. B. B. 2019-05-23 į stacionarą, palydimas motinos, atvyko (duomenys neskelbtini) siuntimu bei buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje. Apžiūros metu stebėti nepriežiūros požymiai: vaikas nenupraustas, ilgi ir nešvarūs nagai, ilgi plaukai, nuo vaiko sklinda šlapimo kvapas; vaikas baikštus, kalbinamas dengiasi galvą, veidą; fizinė raida – 19 kg (pagal ūgį žemiau 3 procentilės svorio trūkumas); eina tik vedamas ir prilaikomas, eisena netvirta, nenulaiko galvos, prilaiko ją ranka. Vaiko mama 2019-05-24 buvo informuota apie tyrimų eigą ir tolesnio ištyrimo ir gydymo stacionare reikalingumą, tačiau tą pačią 2019-05-24 dieną motina atsisakė tolesnio ištyrimo ir gydymo (duomenys neskelbtini) skyriaus stacionare. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos specialistai, gavę (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019-05-28 raštą, 2019-05-29 nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. B. B. su motina. Tarnybos specialistai, 2019-05-29 aplankę namuose G. B. B. nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. B. nenorėjo, kad vaikas būtų apžiūrėtas medikų, nuo vaiko sklido nemalonus kvapas, plaukai buvo ilgai ir neplauti, nekirpti nagai, vaikas atrodė išsekęs, negalėjo nulaikyti galvos, berniuko drabužiai buvo nešvarūs, o kūnas atsipalaidavęs. Apylinkės teismas nustatė, kad nepilnametis G. B. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninę iš savo namų, po ilgų motinos V. B. įkalbinėjimų, buvo hospitalizuotas 2019-05-29.

17. (duomenys neskelbtini) ligoninė 2019-05-30 raštu (El. b. t. 1, b. l. 27-28) informavo Tarnybą, kad: 2019-05-30, t. y. pažymos surašymo metu, vaikas guli embriono poza, užsiklojęs paklode, nekalba su specialistais, bendrauja tik su mama, gulėdamas juda, aktyviai dengiasi galvą ranka, nesileidžia apžiūrimas; astetinio kūno sudėjimo, rūbai nešvarūs, apiplyšę, sklinda šlapimo, nešvaros kvapas; prašomas pacientas nesistoja, siekiant pastatyti ant kojų vaiko kojos linksta, galva pasvirusi, ją prilaiko ranka, baimingas; karščiuoja (37.8°C). Gydytojų konsiliumas nusprendė, kad pacientą (vaiką) skubos tvarka būtina hospitalizuoti kompleksiniam ištyrimui ir stacionariam gydymui į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninė 2019-06-06 raštu (El. b. t. 1, b. l. 112-113) informavo Tarnybą, kad G. B. B. nuo 2019-05-29 hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje, 2019-05-31 perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių enterinio maitinimo įvedimui ir gydytas iki 2019-06-05; gydymo metu išlieka nepakankamas vaiko motinos V. B. bendradarbiavimas su specialistais, kadangi motina dažnai išsako neigiamas nuostatas taikomo gydymo atžvilgiu, nuteikia vaiką prieš buvimą ligoninėje, dažnai reikalauja išrašyti iš ligoninės, tačiau gali sumotyvuoti vaiką valgyti, nors ir nedaro to nuolat, bet kaltina personalą negebėjimu pamaitinti vaiką, nemotyvuoja vaiko judėti ir bendrauti, mažai reaguoja į korekcijas dėl bendravimo su vaiku, prašymus nedaryti jam psichologinio spaudimo; 2019-06-05 sušauktas ligoninės gydytojų konsiliumas (El. b. t. 1, b. l. 114-115), kurio metu nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini); nuo 2019-06-05 vaiko ištyrimas ir gydymas tęsiamas ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje. Gydytojų konsiliumas nurodė, kad būtinas tolesnis vaiko ištyrimas ir gydymas stacionare dėl ryškaus psichikos būklės ir funkcionavimo sutrikimo (kai pacientas atsisako savarankiškai vaikščioti, valgyti, bendrauti, yra medicininės indikacijos tolesniam gydymui, slaugai, priežiūrai ir reabilitacijai stacionare) bei socialinės rizikos faktorių (stebėti nepakankamos vaiko priežiūros namuose požymiai, nepakankami motinos gebėjimai motyvuoti vaiką valgymui, judėjimui, bendravimui ligoninėje, ilgalaikis mokyklos nelankymas, nepakankamas kreipimosi ambulatorinei pagalbai efektyvumas, gydymo atsisakymo epizodai).

18. Apylinkės teismas nustatė, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, buvo paliktas kartoti (duomenys neskelbtini) klasės kurso dėl pamokų nelankymo, tačiau vėl prasidėjo pamokų nelankymas: mokinys praleido 368 pamokas, iš jų 321 nepateisinta (El. b. t. 1, b. l. 36). Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, skundžiamoje nutartyje priėjo prie išvados, kad nepilnamečiui G. B. B. Tarnybos darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį. Apylinkės teismas nustatė, kad G. B. B. tėvas A. B. apskritai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo.

19. Suinteresuotas asmuo V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečio vaiko paėmimo. Esminiai atskirojo skundo teiginiai yra tie, jog: i) nepilnametis vaikas buvo paimtas be teismo nutarties; ii) vaikas nebuvo išklausytas, nebuvo išsiaiškinti jo norai; iii) vaikas visada buvo prižiūrimas, buvo rūpinamasi ir nepilnamečio sveikata, vaikas pradėjo maitintis tik dėl jo motinos, o ne ligoninės pagalbos; iv) Tarnyba padarė moralinę žalą tiek nepilnamečio motinai, tiek pačiam nepilnamečiam vaikui.

20. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012-04-10 sprendimas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

21. Pasisakant dėl pirmojo atskirojo skundo argumento, t. y. dėl to, kad nepilnametis vaikas buvo paimtas be teismo nutarties pastebėtina, jog nepilnametis G. B. B. 2019-05-29 į (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo pristatytas ne taikant priverstinį vaiko paėmimą, tačiau visgi sutikus suinteresuotam asmeniui – V. B. – hospitalizuoti vaiką rekomenduojama gydymui (El. b. t. 1, b. l. 24–25). Bylos duomenimis, vaiką hospitalizavus, iš pradžių motina sutiko su medikų nurodymais, tačiau vėliau atsisakė hospitalizuoti savo sūnų.

22. Vaiko motinai atsisakius hospitalizuoti vaiką (El. b. t. 1, b. l. 33), Tarnyba 2019-05-29 gavo gydytojų konsiliumo rekomendaciją skubos tvarka vaiką hospitalizuoti (El. b. t. 1, b. l. 32). Gavusi gydytojų konsiliumo rekomendacijas, Tarnyba 2019-05-29 raštu informavo (duomenys neskelbtini) ligoninę, jog be Tarnybos leidimo negrąžinti vaiko tėvams ar kitiems asmenims (El. b. t. 1, b. l. 31). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks Tarnybos veikimas iš esmės atitiko VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalies nuostatą (<...> „Nustatęs, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, konstatavęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, imasi VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų“).

23. Kadangi buvo konstatuotas antrasis grėsmės vaikui lygis (El. b. t. 1, b. l. 12–23), todėl Tarnyba turėjo imtis VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalies 1–4 punktuose nurodytų veiksmų. VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir imasi šių veiksmų: i) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir antrąjį grėsmės vaikui lygį, skubiai laikinai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, pasitelkdamas policijos pareigūnus dėl VTAPĮ 36 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, ir užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą VTAPĮ 43 straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalies 1 punktas); ii) vadovaudamasis VTAPĮ 42 straipsniu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

24. VTAPĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikas gali būti nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Bylos duomenimis, Tarnyba VTAPĮ 43 straipsnio 2 dalies nuostatą įgyvendino dar 2019-05-29, kai (duomenys neskelbtini) ligoninei nurodė negrąžinti (neleisti pasiimti) G. B. B. iš sveikatos priežiūros įstaigos. Nei VTAPĮ, nei CK, nei jokiame kitame teisės akte nenumatyta, jog Tarnyba, turėdama teisinį pagrindą pasinaudoti VTAPĮ 43 straipsnio 2 dalyje numatyta būtinybe nukreipti vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą, siekiant skubiai suteikti jam (vaikui) būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, visų pirma turėtų gauti teismo leidimą, t. y. teismo nutartį, leidžiančią atlikti tokį veiksmą. Priešingai, kaip matyti iš VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalies 3 punkto, įstatymas įpareigoja Tarnybą kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų per tris darbo dienas po to, kai vaikas jau yra paimtas. Tai reiškia, kad Tarnyba nepažeidė įstatymų reikalavimų, o priešingai, veikė tiek pagal įstatymus, o svarbiausia – išimtinai vaiko interesais.

25. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta todėl, kad vaikas nebuvo išklausytas, nebuvo išsiaiškinti vaiko norai. Teisėjų kolegija su tokiais suinteresuoto asmens teiginiais nesutinka. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tokia VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkto nuostata iš esmės sukonkretinta CPK 380 straipsnyje. VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, pirma, nei VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalyje, nei kituose VTAPĮ straipsniuose įstatymų leidėjas nenumatė pareigos apklausti vaiką tiesiogiai teisme. Priešingai, CPK 582 straipsnio 3 dalis leidžia teismui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir neapklausiant vaiko teisme. Antra, teismas pastebi, jog, bylos duomenimis, vaikas buvo apklaustas tiek Tarnybos specialistų, tiek išklausytas gydytojų, be kita ko, psichiatrų (El. b. t. 1, b. l. 27–28, 32, 112–115). Trečia, gydytojų konsiliumas 2019-06-05 išvadose nurodė, kad vaiko psichikos būklės vertinime dominuoja ryškūs emociniai sutrikimai, ekstremalus vengiantis, atsiribojantis elgesys, kadangi pacientas atsisako vaikščioti, valgyti bei bendrauti, nustatytas psichikos būsenos ir emocinės raidos regresas, rekomenduojama gydymą tęsti stacionare (El. b. t. 1, b. l. 114–115). Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko sveikatos būklė akivaizdžiai neleistų jo apklausti tiesiogiai teisme.

26. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde daug dėmesio skiria G. B. B. praeities įvykiams, taip pat nurodo, jog vaiką visuomet prižiūrėjo bei rūpinuosi juo. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės byloje apie tai, kad suinteresuotas asmuo šiuo metu netinkamai rūpinasi bei prižiūri nepilnametį vaiką. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, suinteresuotas asmuo nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta suinteresuoto asmens teiginius, jog Tarnyba padarė moralinę žalą tiek nepilnamečio motinai, tiek pačiam nepilnamečiam vaikui. Kolegija sprendžia, jog tokie suinteresuoto asmens teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, grindžiami emociniais argumentais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Tarnybos specialistai būtų atlikę kokius nors veiksmus, dėl kurių būtų buvusi padaryta žala tiek nepilnamečiam vaikui, tiek jo motinai.

27. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti atskirąjį skundą, pasinaudojo CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatyta teise teismui rinkti įrodymus savo iniciatyva, ir 2019-05-25 raštu užklausė (duomenys neskelbtini) ligoninės domenų apie G. B. B. atvejį (esamą sveikatos būklę, duomenis apie tai, ar vaiko tėvai lanko vaiką ligoninėje ir laikosi gydytojų rekomendacijų bei kitą svarbią informaciją). Teisme 2019-06-26 buvo gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės raštas, kuriame nurodyta, jog: i) vaiko būklė gerėja – berniukas tapo gyvesnis, pradėjo valgyti, vaikščioti, žaisti, bendrauti su skyriaus specialistais; ii) tėvai sūnų ligoninėje lanko, tačiau terapiniame procese dalyvauja formaliai, tik iš dalies vykdo specialistų rekomendacijas. Hospitalizacijos metu buvo organizuotos konsultacijos tėvams, į kurias motina atvykdavo nereguliariai. 2019-06-20 buvo paskirta konsultacija, tačiau nei vienas tėvas neatvyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas (duomenys neskelbtini) ligoninės raštas tik dar kartą patvirtina aplinkybę, jog vaiko tėvai nepakankamai rūpinasi vaiko sveikatos priežiūra. Aptariamas (duomenys neskelbtini) ligoninės raštas taip pat paneigia suinteresuoto asmens V. B. argumentus, jog ligoninė nepadeda atstatyti vaiko sveiktos būklės. Priešingai, (duomenys neskelbtini) ligoninės raštas patvirtina aplinkybę, jog taikant vaikui gydymą jo sveiktos būklė pastebimai gerėja. Tokia aplinkybė taip pat paneigia argumentą, jog G. B. B. buvo padaryta kokia nors žala. Teisėjų kolegija sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019-06-26 raštas tik patvirtina tėvų pasyvų požiūrį į vaiko sveikatos problemas, vaikui reikalingą gydymą bei terapiją, todėl apylinkės teismas pagrįstai leido paimti vaiką iš jo tėvų.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų aplinkybių vertinimas atliekamas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvusi situacija pasikeitė, taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

29. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu suinteresuoto asmens V. B. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.