- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-03
- Bylos Nr.
- e2-139-213/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02093-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- AB „SEB bankas“
- Advokatai
- Rūta Visocnik, Sergejus Milovas
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.2.10.
2020 m. rugpjūčio 3 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:
1) nutraukti A. M. ir S. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės;
2) po santuokos nutraukimo S. M. suteikti pavardę – V.;
3) nepilnametės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. M. (V.);
4) priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės arba kol atsiras viena iš aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 4 d., išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant po 270 Eur iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į S. M. (V.), kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis, atsiskaitomąją sąskaitą banke;
5) Bendrąją jungtinę nuosavybę ir prievoles padalinti tokia tvarka:
5.1 S. M. (V.) asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: transporto priemonę (automobilį) TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruota ieškovės vardu), vidutinė rinkos vertė - 2530 Eur (be PVM);
5.2 A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: transporto priemonė (automobilis) VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruota atsakovo vardu);
5.3 nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę kreditoriui SEB bankui, AB, atsiradusią iš 2018-08-28 vartojimo kredito sutarties Nr. 03A1818054141-3W S. M. (V.) vykdys asmeniškai tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo sulygtos su kreditoriumi sudarytoje sutartyje;
6) nustatyti S. M. (V.) uzufruktą į visą (100 proc,) atsakovui priklausantį 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę gyventi jame su dukra S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės;
7) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė tenkinti patikslintus ieškinio reikalavimus. Ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimo nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsisakė. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog apytiksliai prieš tris metus atsakovas pradėjo stipriai piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nustojo rūpintis šeima ir šalių nepilnamete dukra. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų padėti sutuoktiniui įveikti priklausomybę nuo alkoholio, atkurti darnius šeimos santykius. Jos iniciatyva atsakovas du kartus kodavosi ir kurį laiką alkoholio nevartojo. Tačiau po to ir vėl ėmė jį vartoti dar didesniais kiekiais, dėl ko šeimoje nuolat kildavo konfliktai, prieš ieškovę buvo naudojamas psichologinis smurtas. To neištvėrusi, 2018 m. vasario mėn. ieškovė išsinuomojo butą ir su vaiku išsikraustė. Šis jos poelgis sutuoktinį paveikė, jis nustojo gerti, pradėjo vartoti potraukį alkoholiui slopinančius vaistus, labai atgailavo, todėl 2018 m. liepą ieškovė grįžo į šeimos namus. Grįžusi iš kaimynų ir draugių sužinojo, kad atsakovas susitikinėja su kita moterimi. Jo telefone ieškovė rado SMS žinučių, iš kurių suprato, kad sutuoktinis jai yra neištikimas. Atsakovas ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, namo grįždavo vėlai naktimis arba visai negrįždavo. Savaitgalius leisdavo ne su šeima, nežinia kur praleido 2018 m. Šv., Kūčias ir 2019 m. Naujųjų metų šventę, nes namo sugrįžo tik 2019-01-02.
Ieškovė sugrįžusi į vyro namus iš karto išsikėlė į kitą kambarį ir nutraukė su atsakovu vedybinį gyvenimą. Tikėjosi, kad tai jį paveiks, tačiau matė, jog sutuoktinis ir toliau aktyviai bendrauja žinutėmis ir skambučiais su kita moterimi bei nesiliauja girtauti. Dažnai naktimis jo nebuvo namuose, o 2019 m. kovą ar balandį atsakovas buvo sustabdytas neblaivus už vairo ir prarado teisę vairuoti.
Nors šalys gyveno viename bute, bendro ūkio nebevedė. Atsakovas visiškai neskyrė lėšų šeimai ir neišlaikė vaiko. Ketino kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, ir tik apie tai užsiminus sutuoktiniui, tarp šalių iš karto kildavo konfliktas. Vieno tokio konflikto metu, 2019-05-25 atsakovas panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, būdamas girtas užsipuolė, sugriebė už kaklo, taip sukeldamas jai didžiulį stresą, baimę ir skausmą. Už šiuos savo veiksmus atsakovas buvo pripažintas kaltu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-06-05 baudžiamuoju įsakymu nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Po šio įvykio ieškovė kartu su dukra paliko šeimos būstą ir iki apsigyveno Šeimos ir paramos vaikams krizių centre Trakų rajone.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokos iširimo kaltas yra tik atsakovas - jis ne tik iš esmės pažeidė visas savo pareigas numatytas CK 3.26-3.30, straipsniuose, bet dėl jo smurtinio elgesio - smurtinio nusikaltimo padaryto prieš ieškovę, šalių bendras gyvenimas tapo ne tik, kad neįmanomas, tačiau pavojingas tiek ieškovės, tiek ir vaiko sveikatai ir gyvybei.
Sutuoktinis niekada nesidomėjo dukros gyvenimu, per daugiau nei tris darželio lankymo metus, jis nėra buvęs nei vienoje dukros šventėje, nei viename susirinkime. Nesirūpino ir nesirūpina dukros ugdymu, pomėgiais, interesais ir t.t. Todėl nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Iki ieškinio pareiškimo atsakovas iš esmės neteikė lėšų savo nepilnametės dukros išlaikymui, nebuvo prisidėjęs prie jos išlaikymo ir poreikių tenkinimo jokia kita forma. Per paskutinius iki ieškinio pareiškimo 36 mėnesius, atsakovas pervedė ieškovei viso 660 eurų, kuriuos ji skyrė dukrai (nuo 2016 rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d, tai yra už 16 mėnesių po 190 Eur per mėnesį, viso 3040 Eur; nuo 2018 sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., tai yra už 19 mėnesių po 200 Eur, viso 3800 Eur. Bendra įsiskolinimo suma, ją sumažinus sumokėtais 660 Eur, sudaro 6180 Eur). Gali būti, jog atsakovas dukros išlaikymui skyrė ir didesnę sumą.
Nuo ieškinio pareiškimo dienos, atsakovas išlaikymą savo nepilnametei dukrai mokėjo nereguliariai ir mažesnėmis sumomis, kurių neužteko tenkinti visų vaiko poreikių. Ieškovė per septinius mėnesius dukros išlaikymui išleido 2800 Eur (7*400=2800) nuosavų lėšų. Atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo viso 990 Eur. Todėl išlaikymo įsiskolinimo suma padidėjo 410 Eur (2800/2=1400-990=410) ir šiuo metu sudaro 6 590 Eur (6180+410=6590).
Iki šiol ieškovė gyveno Šeimos ir paramos vaikams krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Dabar pradėjo nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Buto nuomos kaina – 100 Eur. Nepilnametės dukros išlaidų būstui dalis – 40 Eur. Taip pat vaikui būtinas išlaidas sudaro 150 Eur maistui, 20 Eur higienos priemonės ir paslaugos, 50 Eur drabužiams, avalynei, 10 Eur vaistams, vitaminams, maisto papildams, 20 Eur mokymosi priemonėms, 70 Eur mokesčiui už priešmokyklinė grupę darželyje, 50 Eur būreliams, 20 Eur laisvalaikiui, 10 Eur šeimos šventėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 270 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui.
Ieškinio padavimo dienai šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausė šis turtas: transporto priemonė TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruota ieškovės vardu); transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruota atsakovo vardu). Ieškovė jai priklausančio, asmeninės nuosavybės teisėmis registruoto tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamasis turto neturi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šeimos gyvenamoji patalpa - 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė turi asmeninę prievolę kreditoriui SEB bankui, AB, atsiradusią iš 2018-08-28 vartojimo kredito sutarties Nr. 03A1818054141-3W. Kredito gražinimo data - 2023-08-10, negražinta kredito dalis 2017 m. rugsėjo 1 dienai -4275,91 eurų Eur.
Šalys bendrų kreditorių neturi.
Šalies argumentai
Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašė priteisti 160 Eur išlaikymą dukrai bei nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku ir turto padalijimo nėra. Palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jog ieškovė pateikia vienpusišką santuokos iširimo priežasčių vertinimą, nesigilindama į tai, kodėl sutuoktiniai konfliktuodavo.
Tarp šalių kildavo konfliktai dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl to, kad tam tikru laikotarpiu ieškovė nedirbo, atsakovui buvo sunku vienam išlaikyti šeimą. Be to, ieškovė, nors ir nedirbdama, prašydavo, kad atsakovas paimtų dukrą iš darželio, todėl jis turėdavo anksčiau išeiti iš darbo ir susilaukė problemų savo darbovietėje.
Be to, ieškovė ignoruodavo atsakovo nuomonę dėl bendro gyvenimo tvarkymo.
Visa tai didino įtampą tarp sutuoktinių, jų santykiai nebuvo geri. Kuomet ieškovė buvo pradėjusi gyventi atskirai, atsakovas sutiko, kad ji grįžtų gyventi į jo butą. Tačiau bendro santuokinio gyvenimo jau nebuvo, sutuoktiniai miegodavo atskiruose kambariuose. Šeima faktiškai jau buvo iširusi, ir kartu buvo gyvenama atsakovo bute tik dėl to, kad ieškovė su dukra galėtų laikinai gyventi joms įprastoje aplinkoje.
Atsakovas neneigia, kad ieškinyje minimu atveju jis prarado savitvardą ir pasikarščiavo konflikto metu, ir tai baigėsi baudžiamojo įsakymo priėmimu. Šalių bendravimas pagerėjo tada, kai ieškovė išsikraustė iš buto.
Atsiliepimas
Atsakovas nėra priklausomas nuo alkoholio, kaip nurodo ieškovė. Alkoholį vartoja švenčių proga ir kartais savaitgaliais.
Šalies argumentai
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas niekada nesidomėjo dukros gyvenimu. Kuomet tėvai konfliktuoja, vaikas kenčia ir yra priverstas rinktis kurį iš tėvų palaikyti (vaikas taip elgiasi nesąmoningai arba dėl įkalbinėjimo ar kito tiesioginio bei netiesioginio psichologinio poveikio). Atsakovas pripažįsta, kad prasti santykiai šeimoje lėmė dukros nutolimą nuo jo, uždarumą. Ieškovė praleisdavo daugiau laiko su dukra, dukros akivaizdoje kaltindavo atsakovą, apie jį atsiliepdavo neigiamai. Todėl tam tikru laikotarpiu dukra vengdavo bendrauti su savo tėvu.
Tačiau šalims pradėjus gyventi atskirai ir dukrai nebedalyvaujant tėvų ginčuose, situacija pradėjo gerėti. Šiuo metu atsakovo ir dukros santykiai yra geri, jie periodiškai bendrauja. Mergaitė taip pat bendrauja su seneliais (atsakovo tėvais).
Atsakovas negali sutikti su prašoma išlaikymo suma. Ieškovė 2020-02-19 d., parengiamojo posėdžio dieną, pateikė reikalavimą iš atsakovo priteisti po 270 Eur išlaikymą kas mėnesį, nors prieš tai jos nuomone, pakako ir 200 Eur išlaikymo. Be to, ieškovė pateikė reikalavimą priteisti 6590 Eur dydžio „įsiskolinimą“ už vaiko išlaikymą.
Manytina, kad ieškovė tokiu būdu dirbtinai „augina“ atsakovo skolą, siekdama vėliau ją išieškoti iš atsakovui priklausančio buto. Tiek pradinio ieškinio, tiek papildomo reikalavimo tikslas – bet kokia kaina perimti atsakovo vienintelę gyvenamąją patalpą, kurią jam dovanojo tėvai.
Iki atsikraustymo į (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas nuo 2005 metų kartu gyveno ieškovės bute (duomenys neskelbtini) Atsakovas iš (duomenys neskelbtini) važinėdavo į darbą (duomenys neskelbtini). Ieškovės iniciatyva sutuoktiniai atsikraustė gyventi į atsakovo tėvams priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), po ko ieškovė (duomenys neskelbtini) esantį butą pardavė. Šie pinigai nebuvo panaudoti šeimai.
Ieškovė nenurodo visų gautų mokėjimų, kuriuos atsakovas skyrė vaiko išlaikymui. Tai patvirtina pridedama SEB banko pažyma. Ieškovė nurodo, kad per 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo atsakovas yra pervedęs tik 660 Eur, nors iš tiesų vien tik už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. atsakovas yra pervedęs ieškovei 1190 Eur, neskaitant grynais pinigais duotų sumų, kurių gavimo, aišku, ieškovė dabar nepripažins.
Ieškovė nenurodo priežasčių, dėl kurių vaikui išlaikyti iš atsakovo priteistina suma padidėjo nuo 200 Eur iki 270 Eur. Su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo padidinimo pateiktame išlaidų skaičiavime yra nurodytos nerealios, nepagrįstos išlaidos (pavyzdžiui, 100 Eur per mėnesį kurui vien tik vežiojimui į darželį, du kartus paskaičiuotos būsto išlaidos, tenkančios vaikui).
Šalies argumentai
Ieškovė, teigdama, kad nuo ieškinio pareiškimo dienos (2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos) iki 2020 m. vasario mėn. dukros poreikiams išleido 2800 Eur (t.y. vidutiniškai po 560 Eur per mėnesį), nepateikė jokių įrodymų.
Atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Dėl etatų mažinimo prarado darbą ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
Atsakovas puikiai supranta savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir neketina vengti jos vykdymo. Tačiau šiuo metu atsakovo pajamos nėra tokio dydžio, kad jis galėtų tenkinti ieškovės reikalavimus. Jeigu atsakovo pajamos didės (ko jis ir siekia), tai proporcingai didės ir dukros išlaikymui skiriama suma, jeigu bus toks poreikis.
Trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šio atsiliepimo surašymo dieną ieškovė ir atsakovas neturi bendrų dalintinų įsipareigojimų AB „SEB bankas“, kurių modifikavimui būtų reikalingas banko sutikimas, numatytas CK 6.116 str. 1 d.
AB SEB bankas patvirtina, kad S. M. su AB „SEB bankas“ yra sudariusi 2018-08-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1818054141-3W (toliau – Vartojimo kredito sutartis), tačiau įsipareigojimai pagal minėtą sutartį laikytini asmeniniais ieškovės S. M. įsipareigojimais AB „SEB bankas“, kadangi, sudarant Vartojimo kredito sutartį, AB „SEB bankas“ vertino tik ieškovės pajamas ir galimybę tinkamai vykdyti įsipareigojimus, minėta sutartis sudaryta asmeniniams S. M. poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į šią aplinkybę, AB „SEB bankas“ pareiškia, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl klausimus, susijusius su S. M. ir A. M. santuokos nutraukimu, AB „SEB bankas“ prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).
Šalys susilaukė dukters S. M., gim. (duomenys neskelbtini) Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. savo vardu yra įregistravęs vieną transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini)
S. M. savo vardu yra įregistravusi vieną transporto priemonę – automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.
Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra abiejų sutuoktinių aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-06-05 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl to, jog 2019-05-25 apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje, kilusio konflikto su žmona S. M. metu, tyčia sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.
Taip pat, Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro 2020-05-15 pranešime Nr. S-168, nurodyta, jog nuo 2019-07-22 iki 2020-03-14 S. M. ir jos dukrai S. M., buvo teikiama apgyvendinimo krizių centre paslauga dėl smurto artimoje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Trakų rajone inicijavo atvejo vadybos procesų po šeimoje 2019-05-25 užfiksuoto smurto atvejo S. M. atžvilgiu. Vaikui buvo nustatytas 1-as grėsmės lygis ir, atlikus socialinių paslaugų poreikio vertinimų šeimai, nustatytas 2-as socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Pagrindinės problemos šeimoje buvo A. M. priklausomybė alkoholiui, naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas moters atžvilgiu vaiko akivaizdoje, sutuoktinių konfliktai. A. M. nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, nevykdė pagalbos šeimai plane numatytų įsipareigojimų, nesprendė alkoholio problemos. A. M. nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio dukrą Krizių centre aplankė 3 kartus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM 2019-11-22 išvadoje nurodytas, jog 2019 m. gegužės mėnesį VTAS gavo Policijos pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Vertinant vaiko situacija šeimoje vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Buvo nustatyti vaiko funcionavimo rizikos veiksniai, rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais, su atstovo bendravimu su vaiku, tėvystės įgūdžiais: vaikas tapo galimo smurto artimoje aplinkoje liudininku, auga aplinkoje , kurioje galimai smurtaujama; vaiko tėvas galimai yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, vaiko tėvas artimoje aplinkoje galimai smurtavo, tėvas nevykdo atstovo pareigų (neskiria lėšų vaiko išlaikymui, nesirūpina ugdymu, neskiria dėmesio, nepraleidžia kartu laisvadienių, stokoja tėvystės įgūdžių). Šeimai buvo paskirtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro (toliau – PŠVC) atvejo vadybininkas. Nuo 2019 m. liepos mėnesio vaiko motinai su vaiku buvo paskirta apgyvendinimo paslauga (duomenys neskelbtini). Pasak centro direktoriaus pavaduotojos, S. M. bendradarbiauja su centro specialistais, dalyvauja posėdžiuose, vykdo numatytas pagalbos šeimai plane priemones, įsitraukia į PŠVC veiklas. Stebimas vaiko ir motinos pozityvus bendravimas, stiprus emocinis ryšis. Centro specialistė paaiškino, kad vaiko tėvas dalyvavo tik viename atvejo vadybos posėdyje, alkoholio vartojimo problema neigia, nemotyvuotas priimti specialistų pagalbos, bendrauti su dukra taip pat motyvacijos neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, smurto panaudojimo prieš ieškovę faktai yra įrodyti aukščiau aptartais įrodymais. Konstatuotina, kad atsakovo smurto panaudojimas prieš sutuoktinę yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti nuginčytas. Be to, ieškovė teigia, jog atsakovas jai buvo neištikimas. Nurodo, jog sutuoktinis aktyviai skambučiais ir žinutėmis bendravo su kita moterimi, dažnai naktinis nebūdavo namuose, dažnai vartoja alkoholį. 2019 m. kovą ar balandį atsakovas buvo sustabdytas neblaivus už vairo ir prarado teisę vairuoti. Aplinkybę, jog bendravo su kita moterimi pripažino ir pats atsakovas, teismo posėdžio metu pripažins, jog su kita moterimi bendravo žinutėmis, tačiau teigė, jog susitikęs su ja nebuvo. Taip pat teismo posėdžio metu pripažino, jog dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį, prarado teisę vairuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra įrodyta, todėl santuoka tarp šalių nutraukiama dėl atsakovo A. M. kaltės.
Dėl reikalavimo nustatyti ieškovei uzufruktą į atsakovui priklausantį butą atsisakymo
Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti uzufruktą į visą (100 proc,) atsakovui priklausantį 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiant teisę gyventi jame su dukra S. M. iki jos pilnametystės. Atsakovas šio reikalavimo atsisakymui neprieštaravo. Todėl teismas priima ieškovės reikalavimo atsisakymą šioje dalyje ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo
Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja ir priteisti iš atsakovo 270 Eur dydžio išlaikymą dukrai bei 6590 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius.
Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovas sutinka, jog dukra gyventu su ieškove, todėl S. M., gim. 2013-03-19, gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove S. M..
Pasisakydama dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu neveda bendro ūkio nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Nuo to laiko jis praktiškai visiškai neteikė vaikui jokio materialinio išlaikymo ir nesirūpina dukra. Atsakovas ginčydamas šią aplinkybę nurodė, jog nuolat prisidėjo prie dukros išlaikymo. Mokėjo mokesčius už butą. Kokią konkrečiai sumą per mėnesį skirdavo dukros išlaikymui nurodyti negali. Išlaikymui skirtas lėšas pervesdavo į ieškovės banko sąskaitą nuo 2019 metų, kuomet nustojo vesti bendrą ūkį su ieškove.
Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas visų pirma turi nustatyti laikotarpį, per kurį susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė teigia, jog bendro ūkio su atsakovu neveda nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio, atsakovo teigimu, šalys bendro ūkio neveda nuo 2019 metų, konkretaus laiko nenurodant. Šalims nesutariant ir nurodant skirtingas aplinkybes nuo kada jos nustojo vesti bendrą ūkį, teismas laiko, jog šalys bendrą ūkį nustojo vesti nuo 2019 metų liepos mėnesio, kuomet ieškovei su vaiku buvo paskirta apgyvendinimo paslauga Trakų rajono PŠVC krizių centre. Kaip matyti iš atsakovo banko sąskaitos išrašo jis laikotarpiu nuo 2019-06-12 iki 2020-01-10 kiekvieną mėnesį mokėjo išlaikymą dukrai (vidutiniškai per mėnesį 155 Eur), pinigus pervesdamas ieškovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas.
Spręsdamas dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų teismas pažymi, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimo priėmimo metu šalių dukrai yra 7 metai. Mergaitė eis į pirmą klasę. Pasak ieškovės dukra lanko anglų kalbos ir gimnastikos būrelius. Byloje įrodymų, kad vaikui dėl jo specialiųjų poreikių reikėtų skirti ženkliai didesnes lėšas, nei įprastai tokio amžiaus vaikams, nėra. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Kasacinio teismo suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Tačiau, nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 270 Eur dydžio išlaikymą, ir jį motyvavo, tuo, jog 100 Eur padidės ieškovės transporto išlaidos, vežant vaiką į darželį. Teismo posėdžio metu ieškovė tikslino kurui reikalingą išlaidų sumą, nurodydama, jog kuro reikalinga 50 Eur suma, nes ji su dukra gyvens Elektrėnų sav., o dukra lankys mokyklą (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos pažymos dėl išlaidų reikalingų vaiko vieno mėnesio poreikiams tenkinti, ieškovė nurodė 70 Eur mokesčiui už priešmokyklinę grupę darželyje.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje
Priteisiant išlaikymą vaikui, teismas turi vertinti dabartinę situaciją. Šiuo atveju, laikytina, jog ieškovės nurodoma 70 Eur suma mokesčiui už priešmokyklinę grupę tapo neaktuali, todėl į vaikui reikalingą išlaikymo sumą neturėtų būti įtraukiama. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog šalių vaiko išlaikymui yra pakankama 450 Eur suma.
Pažymėtina, jog teismas negali įvertinti kaip kis išlaikymui reikalingų lėšų suma ateityje. Šiuo tikslu yra numatytas išlaikymo pakeitimo institutas, kurio tikslas yra, pasireikus vaikų poreikiams ar tėvų galimybėms išlaikymą teikti, pakeisti tiek išlaikymo dydį, tiek jo formą.
Atsakovas prašė priteisti 160 Eur dydžio išlaikymą, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jo gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Atsakovas yra darbingas, jokių sveikatos ar kitų problemų nenustatyta. Papildomai pažymėtina, jog tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę būklę, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Visapusiškai vaiko raidai turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, tėvai, kurdami šeimą, privalo prisiimti visą atsakomybę už tinkamą vaikų išlaikymą (auklėjimą, ugdymą, kt.) ir dėti visas pastangas didinti savo pajamas taip užtikrinant vaikų poreikius. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Aktualu ir tai, kad vaikams išlaikymas reikalingas šiuo metu, nedelsiant, o ne ateityje, kai galbūt pagerės tėvo materialinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002). Taigi, net minimalios vieno iš tėvų gaunamos pajamos ar jų nebuvimas iš viso neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus.
Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo priteistina 225 Eur per mėnesį išlaikymo suma dukrai S. M..
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo ( sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan. ). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ).
Ieškovė reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką nereiškė, atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdžio metu šalys sutiko, jog konkreti bendravimo tvarka su vaiku neturėtų būti nustatyta ir jog, ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku.
Dėl prievolės kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal 2008-08-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1818054141-3W;
S. M. ir AB „SEB bankas“ sudarė 2018-08-28 vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1818054141-3W. Įsipareigojimai pagal minėtą sutartį laikytini asmeniniais ieškovės S. M. įsipareigojimais kreditoriui AB „SEB bankas“.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma ir po to teismas sprendžia dėl jo padalijimo būdo.
Minėta, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamasis turtas nepriklauso.
Santuokos metu šalys įgijo automobilius - VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Dėl šio kilnojamojo turto pasidalijimo tarp šalių ginčo nėra, todėl reikalavimas dėl A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o
S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas.
Dėl pavardžių
Ieškovei po santuokos nutraukimo suteikiama pavardė – V., atsakovui A. M. – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje patyrė 1 215,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (207,00 Eur žyminis mokestis, 1 008,00 Eur advokato pagalbai). Ieškinį tenkinus iš dalies (90 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 093,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turėjo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti), todėl iš ieškovės atsakovui priteisiamos 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Valstybės naudai iš atsakovo priteisiamos 7,15 Eur procesinių dokumentų išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Bylą dalyje dėl reikalavimo nustatyti S. M. (V.) uzufruktą į visą (100 proc.) atsakovui priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę gyventi jame su dukra S. M. iki jos pilnametystės, nutraukti.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M. (ikisantuokinė pavardė Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo S. M. suteikti pavardę – V., A. M. – M.
Nustatyti, kad asmeninę prievolę kreditoriui SEB bankui, AB, atsiradusią iš 2018-08-28 vartojimo kredito sutarties Nr. 03A1818054141-3W S. M. (Vidrinskaitė) vykdys asmeniškai.
Priteisti S. M. automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. NMTEA16R30R025811, asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti A. M. automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. WVWZZZ3BZ1E189123, asmeninės nuosavybės teise.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. M. (V.);
Priteisti iš A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės arba kol atsiras viena iš aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 4 d., išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į S. M. (V.), kuri šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis, atsiskaitomąją sąskaitą banke.
Priteisti S. M. 1 093,50 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas iš A. M..
Priteisti A. M. 45,00 (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš S. M..
Priteisti iš A. M. 7,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.