- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-39-589/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-02080-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- K. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12824-434/2024 (Nr. e2-268-434/2025) pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei K. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti vaiko M. S. lankymo grafiką tokia tvarka: atsakovas M. S. (toliau – ir atsakovas) su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, t. y. vaiką paimant penktadienį iš ugdymo įstaigos ir vaiką pirmadienį grąžinant į ugdymo įstaigą, grafiko vykdymo laiką pradedant skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos; tuo atveju, jei atsakovas norės susitikti su vaiku savaitės eigoje, susitikimą gali suderinti ieškovę įspėjęs raštu prieš tris darbo dienas ir suderinęs tikslų laiką, 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio padavimo dienos, iki kol vaiko būklė nebus emociškai stabili, vaikas nenurims (t. y. iki tai patvirtins specialistas ar psichologas, jog vaikui emociškai saugu), laikinai sustabdyti vaiko ir atsakovo gyvus susitikimus; siekiant pereinamojo laikotarpio, nuo ieškinio padavimo momento vaiko ir atsakovo susitikimus organizuoti specialistui / psichologui dalyvaujant, susitikimų dažnumą organizuojant pagal psichologo ar specialistų rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – nuo nutarties priėmimo dienos iki kol nepilnametės dukros būklė nebus emociškai stabili, vaikas nenurims (t. y. iki tai patvirtins specialistas ar psichologas, jog vaikui emociškai saugu), laikinai sustabdė nepilnametės dukros ir atsakovo gyvus susitikimus. Siekiant pereinamojo laikotarpio, nurodė nepilnamečio vaiko ir atsakovo susitikimus organizuoti specialistui / psichologui dalyvaujant, susitikimų dažnumą organizuojant pagal psichologo ar specialistų rekomendacijas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. spalio 30 d. priešieškiniu prašo: 1) laikinai apriboti ieškovės motinos valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu ir sustabdyti ieškovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; 2) apribojus motinos valdžią ieškovei, mažametę dukrą perduoti atsakovui bei pakeisti 2023 m. kovo 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai; 4) iki teismo sprendimo dėl laikino motinystės teisių apribojimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu atsakovu.
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose 2025 m. sausio 8 d. nutartimi priimtas ieškovės pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, kuriuo prašoma laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui jų nepilnametės dukros atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino atsakovo M. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukros M. S. gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu atsakovu iki teismo sprendimo dėl laikino motinystės teisių apribojimo įsiteisėjimo.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėtinu atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas teisme dar nepradėtas, ginčas iš esmės dar nenagrinėjamas, todėl teismas neturi galimybės, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, ištirti ir nustatyti visų svarbių bylai aplinkybių, o jų tyrimas gali užtrukti.
7. Teismas taip pat nurodė, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas ir bylos medžiaga neįrodo realios grėsmės nepilnamečio vaiko saugumui jam šiuo metu gyvenant kartu su vaiko motina ieškove. Teismas vertino, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šiuo metu būtų netikslingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas M. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
10. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Mano, kad civilinėje byloje paaiškėjo naujos aplinkybės ir teismas privalėjo imtis priemonių, kad nepilnametė dukra toliau nebūtų traumuojama gyvendama ieškovės namuose. Mažametė dukra nuolat patiria psichologinį smurtą nuo ieškovės. Šias aplinkybes patvirtina prie šios civilinės bylos prijungti balso įrašai su transkripcijomis. Ieškovė mažamete dukra manipuliuoja, siekdama keršyti atsakovui, nes su mažamete dukra yra stiprus emocinis ryšis. Siekia, kad atsakovas kuo mažiau bendrautų su mažamete dukra. Ieškovės neteisėti veiksmai kelia pavoju mažametės dukros saugumui, sveikatai ar gyvybei. Besitęsiantis netinkamas elgesys su mažamete dukra gali turėti skaudžiu pasekmių ateityje. Mano, kad teismas turėtų peržiūrėti ir įvertinti prie bylos prijungtą medžiagą, tą kuri yra byloje ir naujai prijungta prie skundo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė K. S. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, kad teismas teisingai ir pagrįstai priėmė nutartį atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nėra pagrindo tenkinti tokio atsakovo prašymo. Su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus dokumentus, kuriais visiškai nesivadovavo ir tokios informacijos neteikė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, jo pateikti nauji įrodymai yra suklastoti, žeminantys ieškovę, dėl ko šiuo metu yra pradėta byla dėl šmeižto ir garbės bei orumo gynimo (civilinė byla Nr. e2-14943-1239/2024). Todėl pateiktus įrodymus teismo prašo atmesti ir jų nevertinti. Teismui taip pat yra pateiktos kelios žinutės, neatitinkančios tikros informacijos, ištrauktos iš konteksto be jokios prasmė ir tikrovės neatitikimo (viena žinutė iš birželio, kita iš liepos, o dar kita iš spalio mėnesio), susirašinėjime nėra nei vieno žodžio apie vaiką. Tačiau tai bus ištirta ekspertų ir bus pateikta visa informacija dėl melagingo turinio įrodymų teikimo teismui, bei atitinkamai bus reikalaujama kompensacijos už tokį neteisėtą atsakovo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo M. S. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę nustatant nepilnametės dukros M. S. gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu atsakovu iki teismo sprendimo dėl laikino ieškovės motinystės teisių apribojimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą rezoliucinėje dalyje nėra suformuluoto prašymo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad toks prašymas, suformuluotas atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvuojamoje dalyje, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo plačiau nepasisakys.
Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Atsakovas M. S. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: facebook susirašinėjimo ekrano nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus bei garso įrašo transkripcijas.
17. Ieškovė K. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: pranešimus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, darbovietės charakteristiką apie ieškovę, pažymas iš antstolio, darželio ir gydytojo.
18. Kadangi CPK 314 straipsnyje numatytas draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, o šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina preliminariai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus įrodymus priima ir preliminariai vertins juos visų byloje esančių įrodymų visumoje. Ieškovės pateikti įrodymai nelaikytini naujais, nes jie jau yra pateikti byloje (DOK-59555) ir 2024 m. lapkričio 21 d. teisėjo rezoliucija priimti, todėl pakartotinis jų priėmimas apeliaciniame procese būtų perteklinis veiksmas, taigi, juos atsisakoma priimti.
Dėl atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo
19. Atskirajame skunde atsakovo M. S. nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog šalių nepilnametei dukrai nesaugu gyventi su ieškove dėl nepilnametės dukros nuolat patiriamo ieškovės psichologinio smurto, ieškovės netinkamo elgesio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sutuoktinių vaikų bei sutuoktinių interesams užtikrinti. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, iki kol bus priimtas teismo sprendimas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp kurių yra ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (2 ir 8 punktai).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir panašiai, be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
24. Susipažinęs su byloje šalių teiktų procesinių dokumentų turiniu, rašytiniais įrodymais (tarp jų ir pateiktais apeliaciniame procese), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu atsakovu iki teismo sprendimo dėl laikino ieškovės motinystės teisių apribojimo įsiteisėjimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų ryšio su nepilnamete dukra, elgesio ir pan., bus vertinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nepradėtas, ginčas iš esmės dar nenagrinėjamas, nėra galimybės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, ištirti ir nustatyti visų svarbių bylai aplinkybių.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje netenkindamas atsakovo prašymo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu atsakovu iki teismo sprendimo dėl laikino ieškovės motinystės teisių apribojimo įsiteisėjimo, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra tokių (pakankamų) duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino šalių dukros gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu atsakovu. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai taip pat neįrodo realios grėsmės nepilnamečio vaiko saugumui jam šiuo metu gyvenant kartu su vaiko motina ieškove.
27. Iš šioje byloje surinktų įrodymų visumos yra pagrindas preliminariai vertinti, kad tarp bylos šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, vaiko auklėjimo, vaikui išlaikymo teikimo, ieškovės kitų privataus gyvenimo aplinkybių, jie taip klostosi ne tik išimtinai dėl atsakovo veikimo, bet ir dėl ieškovės elgesio. Bylos šalys, konfliktuodamos vaiko akivaizdoje, klausinėdamos ir neigiamai kalbėdamos viena apie kitą, fiksuodamos tai garso įrašuose, tokiais savo veiksmais nuteikinėja vaiką vienas prieš kitą, taip kelia pavojų vaiko psichiniam saugumui, kurie gali sukelti reikšmingą žalą vaiko fizinei ir psichinei raidai.
28. Neabejotina, kad ieškovė, filmuodama ir nesiimdama jokių aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti mažametės dukros netinkamą elgesį badant šeimos nuotrauką, sukėlė pavojų savo dukros fiziniam ir psichiniam saugumui, neatsižvelgė į mažą vaiko amžių, raidą ir brandą. Tačiau iš su atskiruoju skundu atsakovo pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė gailisi dėl tokio įvykio. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad panašaus pobūdžio ieškovės veiksmai būtų pasikartojantys, tebevykstantys iki šiol.
29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad dėl atsakovo su atskiruoju skundu pateikto vaizdo įrašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-469-1239/2025 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl paskleistos melagingos informacijos (šmeižto), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsiliepime į atsakovo atskirajį skundą kategoriškai nesutinkama, kad vaizdo įraše esanti moteris yra ieškovė.
30. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra ar ugdymu. Priešingai, aplinkybes, kad ieškovė rūpinasi vaiku ir stengiasi atliepti jo poreikius, atspindi byloje pateikti dokumentai, gauti iš ugdymo ir gydymo įstaigų. Vaiko situacijos vertinimo anketose (2024 m. gegužės 23 d. Nr. 7VSV-1792, 2024 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 7VSV-2694, 2024 m. spalio 23 d. Nr. 7VSV-3617, 2024 m. lapkričio 21 d. Nr. 7VSV-3944) taip pat nefiksuota vaiko nepriežiūros požymių, vaiko dabartinė gyvenamoji vieta įvertinta kaip tinkama. Ieškovė savo iniciatyva lankosi pas šeimos santykių specialistą šeimos centre „Kartu saldu“.
31. Taigi, remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nebuvo pagrindo patenkinti atsakovo prašymą ir nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu atsakovu iki teismo sprendimo dėl laikino ieškovės motinystės teisių apribojimo įsiteisėjimo, nes šio savo prašymo atsakovas pakankamais duomenimis nepagrindė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tinkamai įvertino šalių nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymu, išsamiau nepasisakoma, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
34. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.