Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-176-618/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-09
Bylos Nr.: e2A-176-618/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00063-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, uždarajai akcinei bendrovei „Altransma“

Kategorijos

2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-176-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00063-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Altransma“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., L. Ž., Neringos savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau - VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Altransma“ ir UAB „Ecoservice Klaipėda“ 2017 m. vasario 28 d. sudarytą panaudos sutartį Nr. 03 dėl UAB „Altransma“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGA18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGA18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGS18.400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabų „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis Nr. GL012, OVA OVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinio naudojimo; 2. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovių UAB „Altransma“ ir UAB „Ecoservce Klaipėda“ 2018 m. sausio 29 d. sudarytą panaudos sutartį Nr. 2018-01 dėl UAB „Altransma“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinio naudojimo; 3. Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Altransma“ ir UAB „Ecoservice“ 16 197,15 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 16 197,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad UAB „Ecoservice Klaipėda“, kuriai pareikštas ieškovės ieškinys, su kuria buvo sudarytos ginčijamos panaudos sutartys, buvo reorganizuota. 2021 m. gruodžio 31 d. įgyvendinus reorganizavimą, visą UAB „Ecoservice Klaipėda“ veiklą perėmė ir tęsia UAB „Ecoservice“. Taigi toliau tekste visur bus nurodoma UAB „Ecoservice“.

1.2. Atsakovė UAB „Ecoservice“, vykdydama įsipareigojimus pagal su UAB „Biodegra“ sudarytą sutartį (Neringos savivaldybės organizuoto viešojo pirkimo pagrindu), pasitelkė UAB „Altransma“ pervežimo paslaugas ir, siekdamos gauti leidimus nemokamai keltis per Kuršių neriją, atsakovė UAB „Ecoservice“, atstovaujama direktoriaus L. Ž., ir UAB „Altransma“, atstovaujam A. M., pasirašė apsimestines transporto priemonių panaudos sutartis: 2017 m. vasario 28 d. panaudos sutartį Nr. 03 dėl UAB „Altransma“ nuosavybės teise priklausančių septynių krovininių automobilių „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGA18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGA18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGS18.400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabų „SCHMITZ GOTHA SKI24“, valstybinis Nr. GL012, OVA OVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą; 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartį Nr. 2018-01 dėl UAB „Altransma“ nuosavybės teise priklausančių trijų krovininių automobilių „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo neatlygintinai valdyti bei naudoti sutartyje nenurodytą terminą.

1.3. 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. atsakovės UAB „Ecoservice“ direktorius L. Ž. pateikė Neringos savivaldybės administracijai šias sutartis su prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, juose nurodė neteisingus duomenis apie atsakovės UAB „Ecoservice“ tariamai pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas transporto priemones, nors šios faktiškai priklausė, buvo valdomos ir naudojamos UAB „Altransma“.

1.4. 2017 m. kovo 2 d., 2017 m. kovo 14 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. Neringos miesto savivaldybės administracija akcinei bendrovei (toliau – AB) „Smiltynės perkėlai“ raštu pateikė duomenis apie tai, kad Neringos mieste buveinę turinti UAB „Ecoservice“ naudojasi sutartyse nurodytomis transporto priemonėmis ir AB „Smiltynės perkėla“, remdamasi šiais duomenimis, 2017 m. kovo 2 d., kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio, gegužės mėn. UAB „Ecoservice“ vardu išdavė leidimus, suteikiančius teisę nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais.

1.5. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., naudodamosi šiais leidimais, atsakovės UAB „Altransma“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės, nurodytos panaudos sutartyse, su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos 325 kartus, apgaule nemokant: 279 kartus nustatyto 79,65 Eur vienkartinio krovininio automobilio, kurio bendroji masė daugiau kaip 12 t, perkėlimo mokesčio ir 46 kartus nemokant 57,80 Eur vienkartinio krovininio automobilio priekabos, puspriekabės, virš 10 t, perkėlimo mokesčio, iš viso nesumokėta 24 881,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį, pagal tuo metu Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau - KPPPFĮ) galiojusios redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo ieškovė iš KPPPF lėšų.

1.6. Pažymėjo, kad bendrais atsakovių neteisėtais veiksmais, turint neteisėtu būdu – apsimestinių sutarčių pagrindu UAB „Ecoservice“ išduotus leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltu, atsakovė UAB „Altransma“ išvengė 24 881,15 Eur mokėjimų. Taip pat pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Altransma“ neginčijo 8 684 Eur padarytos turtinės žalos, susidariusios dėl mokėjimų, susijusių su UAB „Leminkainen“ naudai vykdytais užsakymais ir 2018 m. rugsėjo 25 d. mokėjimu nurodymu Nr. 1715 atlygino ieškovei 8 684 Eur žalos, todėl dabar ieškovei liko neatlyginta 16 197,15 Eur dydžio žalos suma.

1.7. Atsakovės, siekdamos neteisėtų tikslų – išvengti persikėlimo mokesčio, atliko neteisėtus veiksmus (sudarė apsimestines sutartis, pateikė melagingus duomenis atsakingoms įmonėms ir institucijoms, naudojosi neteisėtai gautais leidimais), dėl kurių ieškovė patyrė ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Dėl tokios atsakovių ir trečiųjų asmenų veikos buvo iškelta baudžiamoji byla, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nusprendžiu apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą UAB „Altransma“, A. M. ir L. Ž. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino.

Atsiliepimas

2. Atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ atsiliepimais patikslintą ieškinį prašė atmesti. Atsiliepimuose nurodė analogiškus motyvus, jog:

2.1. Ieškovė pakeitė L. Ž. ir A. M. procesinę padėtį iš atsakovų į trečiuosius asmenys, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, CK 6.264 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodinėja L. Ž. ir A. M., kaip atsakovių darbuotojų civilinės atsakomybės sąlygų, kai darbdavio atsakomybė galėtų atsirasti tik įrodžius visas darbuotojų civilinės atsakomybės sąlygas. Nei L. Ž., kaip darbuotojas, nei A. M., kaip darbuotojas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t. y. nerengė ginčijamų panaudos sutarčių ir nebuvo atsakingi už leidimų išdavimą.

2.2. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra paneigta versija, kad atsakovė UAB „Ecoservice“ inkriminuojamų veikų padarymo laikotarpiu turėjo teisę gauti leidimus nemokamai keltis keltais toms transporto priemonėms, kurios buvo naudojamos jos veikloje, o panaudos teise gautos transporto priemonės buvo naudojamos būtent šiems darbams atlikti, tai patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu bei ikiteisminio tyrimo medžiaga. Minėtu nuosprendžiu L. Ž. ir A. M. buvo išteisinti, pažymi, jog teismui nustačius apgaulės panaudojimą, kaltinamieji būtų buvę pripažinti kaltais.

2.3. Dėl apsimestinio sandorio pažymėjo, kad ir nuosprendyje teismas konstatavo, jog UAB „Ecoservice“ tikroji valia buvo naudoti transporto priemones savo veikloje, o ieškovė siekia paneigti šią Klaipėdos apygardos teismo išvadą, nurodydama, kad neva tikroji valia buvo naudoti transporto priemones ne UAB „Ecoservice“ veikloje, o UAB „Altransma“ veikloje.

2.4. Pažymėjo, kad transporto priemonės pagal 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartis buvo perduotos UAB „Ecoservice“ naudoti įmonės veikloje. Sudarytos sutartys atitiko šalių tikrąją valią. Tai, kad UAB „Altransma“ be UAB „Ecoservice“ žinios naudojo išduotus UAB „Ecoservice“ vardu leidimus vykdydama užsakymus kitoms įmonėms, UAB „Ecoservice“ nebuvo žinoma ir už tai UAB „Ecoservice“ nėra ir negali būti atsakinga. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas laikomas visos sutarčių teisės pagrindu, užtikrinančiu asmenims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šis principas reiškia, kad tik UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ galėjo susitarti ir nustatyti kokią sutartį sudaryti siekiant teisiškai įforminti susiklosčiusius tarpusavio santykius. Šiuo atveju tiek UAB „Ecoservice“, tiek UAB „Altransma“ pripažįsta sudarytas panaudos sutartis. Tai rodo, jog sudarytos panaudos sutartys buvo realios ir atitiko šalių valią, todėl negali būti laikomos apsimestiniu sandoriu. Norint pripažinti sandorį apsimestiniu, reikia nurodyti – kokiam sandoriui pridengti buvo sudaromas ginčijamas sandoris.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovė nurodo, jog ginčijamos panaudos sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti vežimo santykius. Tarp abiejų atsakovių buvo sudarytos ne tik panaudos sutartys, bet ir vežimo sutartys, t. y. šalys sudarytomis panaudos sutartimis nesiekė pridengti vežimo santykių. Tokia ieškovės pozicija prieštarauja logikai, nes šie santykiai buvo sudėtiniai viešojo pirkimo santykiai.

2.6. Dėl tariamojo sandorio nurodo, kad, siekiant konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, reikia aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Pažymi, kad tikroji šalių valia ir jų elgesys atitiko 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartyse nurodytą šalių valią – perduoti UAB „Altransma“ priklausančias transporto priemones naudoti UAB „Ecoservice“ veikloje, kas ir buvo padaryta.

2.7. Dėl nuostolių pažymi, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Nuostoliai turi būti realūs, o ne tikėtini, turi įrodyti iš tikrųjų sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais. Projekto (viešojo pirkimo sutartis dėl užteršto grunto sutvarkymo) dėl kurio UAB „Ecoservice“ bendradarbiavo su UAB „Altransma“, užsakovė buvo Neringos miesto savivaldybė, t. y. naudos gavėja. Tuo atveju, jei UAB „Altransma“ būtų mokėjusi už persikėlimus keltu, visos šios sumos įmonei turėtų būti atlygintos projekto užsakovės - Neringos miesto savivaldybės. Pažymi, jog atsakovė nėra nepagrįstai praturtėjusi ir juo labiau ieškovės sąskaita, t. y. atsakovė iš šio projekto gavo ne daugiau lėšų, nei numatyta viešojo pirkimo sutartyje. 2016 m. lapkričio 30 d. paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V31-219 pagrindu buvo gauta ne daugiau pajamų, nei buvo numatyta sutartimi ir vienintelis naudos gavėjas galėtų būti Neringos miesto savivaldybė.

2.8. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir mano, kad nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Nurodo, kad ieškovė nenurodė jokio konkretaus teisinio pagrindo dėl kurio atsakovėms turėtų būti taikoma solidarioji, o ne dalinė atsakomybė. Ieškovė nuostolių nepatyrė, todėl negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes atsakovė nepraturtėjo dėl ieškovės veiksmų, kaip ir atsakovės praturtėjimas nėra ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita), be to, nėra įrodymų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo, kaip ir nėra fakto, kad atsakovės praturtėjimas neturi teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); nėra duomenų, kad yra realus nepagrįstas praturtėjimas ir fakto, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, pažymi, kad neįrodyta, jog ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija ieškinio tenkinimo kausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

4. Trečiasis asmuo A. M., patikslinus ieškinio reikalavimus ir pakeitus jo procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį asmenį, prašė patikslintą ieškinį atmesti.

5. Trečiasis asmuo L. Ž. pozicijos dėl patikslinto ieškinio neišreiškė. Pradinėje proceso stadijoje, kai L. Ž. procesinė padėtis buvo atsakovas, prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės UAB Altransma“ naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens A. M. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:

6.1. Teismas konstatavo, kad tikroji šalių valia ir jų elgesys atitiko 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartyse nurodytą šalių valią, motyvus ir tikslus – šalys sandoriais siekė perduoti UAB „Altransma“ priklausančias transporto priemones naudoti UAB „Ecoservice“ veikloje, siekdamos vykdyti su UAB „Biodegra“ sudarytą užteršto grunto išvežimo sutartį. Ginčijamose panaudos sutartyse aiškiai ir konkrečiai nurodomas sutarties objektas, panaudos objektas, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutartys galiojo, šalys jas vykdė, sutarties sąlygos buvo aiškios ir atitiko šalių valią. Teismas pažymėjo, jog tai, kad prie panaudos pagrindais naudojamų transporto priemonių vairo buvo UAB „Altransma“ vairuotojai ir jie vykdė pervežimus, nedaro panaudos sutarties negaliojančios ar sudarytos kitam sandoriui pridengti, ar apskirtai fiktyviu sandoriu.

6.2. Teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad sandoris – panaudos sutarčių sudarymas – neturi valios trūkumų, yra teisėtas, nes jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Teismas vertino šalių valią tiek sudarant ginčijamas panaudos sutartis, tiek po panaudos sutarčių sudarymo ir konstatavo, kad gruntas buvo vežamas. Tai, kad atsakovė UAB „Altransma“ vežė krovinius ir UAB „Lemminkainen Lietuva“, negali būti laikoma netinkamu ginčijamų panaudos sutarčių vykdymu ar netinkamu šalių valios išraiškos rezultatu.

6.3. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Ecoservice“ įvykdė visus reikalavimus, nurodytus Informacijoje bei Keleivių ir transporto priemonių neatlygintino kėlimosi keltais tvarkoje, dėl leidimų kreipėsi į atitinkamą subjektą savivaldybėje, su nurodytu asmeniu bendravo, susirašinėjo, neslėpė jokių duomenų ar dokumentų, vykdė imperatyvius savivaldybės darbuotojos nurodymus, t. y. teisėtai ir pagrįstai gavo leidimus transporto priemonėms, valdomoms pabaudos pagrindais, keltis į / iš Kuršių nerijos, vykdant sutartį su UAB „Biodegra“.

6.4. Teismas nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti žala. Nurodė, kad atsakovės UAB „Ecoservice“ vykdomo projekto (viešojo pirkimo sutartis dėl užteršto grunto sutvarkymo), dėl kurio UAB „Ecoservice“ bendradarbiavo su UAB „Altransma“, užsakovė buvo trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė (naudos gavėjas). Tuo atveju, jei UAB „Altransma“ būtų naudojusis keltu be lengvatinių leidimų, visos sumos už persikėlimus keltu įmonei būtų atlygintos užsakovės (naudos gavėjos) Neringos miesto savivaldybės sąskaita. Šiuo atveju atsakovai dėl to, kad buvo gauti leidimai keltis iš / į Kuršių neriją, negavo piniginės naudos, jie nėra nepagrįstai praturtėję ir juo labiau ieškovės sąskaita. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Ecoservice“ iš vykdomo projekto gavo tiek lėšų, kiek numatyta viešojo pirkimo sutartyje. Vienintelis naudos gavėjas galėtų būti Neringos miesto savivaldybė, tačiau ne atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teises normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Ieškinyje išvardinti ir byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovės faktiškai siekė vykdyti ir vykdė tik tarpusavio sutartinius įsipareigojimus dėl krovinių pervežimo. Siekdamos išvengti mokesčio už kėlimąsi keltais per akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Smiltynės perkėla“ sudarė fiktyvias (apsimestines) panaudos sutartis, jas pateikė atsakingoms institucijoms, apgaulės būdu gavo leidimus, juos neteisėtai naudojo, UAB „Ecoservise“ gautus leidimus neteisėtai perdavė UAB „Altransma“, o pastaroji šiuos leidimus neteisėtai naudojo savo veikloje. Panaudos sutartyje nurodytos transporto priemonės UAB „Ecoservise“ perduotos nebuvo, valdomos ir naudojamos buvo tik UAB „Altransma“ veikloje. Šios aplinkybės patvirtina sudarytų panaudos sutarčių fiktyvumą ir negaliojimą nuo pat sudarymo momento.

7.2. Nurodo, kad rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad susitarimai tarp atsakovų buvo ne dėl paslaugų teikimo, o dėl daiktinių teisių (transporto priemonių naudojimosi teisių) perdavimo. UAB „Altransma“ suteikė krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „Ecoservise“ užsakymus, gavo mokėjimą už šias paslaugas, todėl ginčijamais sandoriais buvo siekiama vykdyti susitarimą dėl krovinių vežimo paslaugų, šį susitarimą įforminant ydinga forma – panaudos sutartimi. Nustačius, kad tarp atsakovių iš tikrųjų buvo sudarytos tik vežimo sutartys ir susitarta jas įforminti klaidinančia forma, darytina išvada, kad tokių sutarčių pagrindu ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Altransma“ nebūtų galėjusi gauti leidimo nemokamai keltis. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad sudarytomis panaudos sutartimis buvo siekiama ne perduoti naudotis transporto priemones UAB „Ecoservise“, o naudoti jas UAB „Altransma“ veikloje pervežimų užsakymams vykdyti, įskaitant ir UAB „Ecoservise“ užsakymų vykdymą, tokiu būdu siekiant gauti leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais ir susimažinant užsakymų vykdymo kaštus ir nepagrįstai gauti turtinės naudos, t. y. sutaupyti valstybės biudžeto sąskaita.

7.3. Nurodė, kad tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, kadangi panaudojus apsimestinių sutarčių – panaudos sutarčių sudarymo faktą ir UAB „Ecoservice“ pateikus jas Neringos miesto savivaldybei bei gavus leidimus, jais neteisėtai naudojosi UAB „Altransma“, o Kelių direkcija, nežinodama apie apgaulingų sutarčių sudarymą, atlygino UAB „Altransma“ persikėlimo į Kuršių neriją mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka. Neringos savivaldybės administracija ir AB „Smiltynės perkėla“ veikė pagal joms teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribas, t. y. Neringos savivaldybė turėjo oficialiai suteiktus įgaliojimus rinkti duomenis apie fizinius asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą Neringos mieste, ir juridinius asmenis, turinčius registruotą buveinę Kuršių nerijoje, o gautus fizinių ir juridinių asmenų prašymus (paraiškas) dėl leidimų keltis keltais nemokamai išdavimo perduoti AB „Smiltynės perkėla“, kad ji spręstų klausimą dėl minėtų leidimų išdavimo. Atsakingoms už šio klausimo sprendimą institucijoms nepriskirta ir jos neturi įgaliojimų ir galimybių nustatyti, ar asmenų pateikiamos sutartys realiai vykdomos ir nėra fiktyvios, t. y. nustatyti apgaulės fakto ir masto. Tuo labiau, tokios galimybės neturi Kelių direkcija, kompensavusi AB „Smiltynės perkėla“ atsakovų neteisėtais veiksmais išvengtą persikėlimo mokestį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės bendrai elgėsi neteisėtai, nesąžiningai, siekė neteisėtų tikslų, jiems pasiekti atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė ieškovės teises ir tai neabejotinai lėmė ieškovės žalos, pasireiškusios turtiniais piniginiais nuostoliais, atsiradimą.

7.4. Teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad UAB „Ecoservice“ tikroji valia buvo naudoti transporto priemones savo veikloje. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ginčijamose panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės buvo perduotos UAB „Ecoservice“ naudoti įmonės veikloje, tai nurodyta ginčijamų sutarčių 2.1 punkte. Nurodyta išvada klaidinga, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės būtų buvusios perduotos UAB „Ecoservice“. Vien ginčijamoje sutartyje nurodytas punktas nerodo perdavimo. Iš bylos medžiagos galima daryti priešingą išvadą – šis punktas nebuvo realizuotas ir faktiškai panaudos santykiai neatsirado.

7.5. Teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę skyrė UAB „Ecoservice“ vykdytiems įsipareigojimams pagal su UAB „Biodegra“ sudarytą sutartį, susijusiems su Neringos savivaldybės viešuoju pirkimu. Viešojo pirkimo dokumentai šioje byloje neturi esminės reikšmės nustatinėjant tikruosius panaudos sutarčių šalių ketinimus ir veiksmus bei santykių turinį. Šie duomenys ir bylos nagrinėjimo metu atsakovų duoti paaiškinimai tik patvirtina, kad UAB „Ecoservice“ pasitelkė UAB „Altransma“ pervežimo paslaugoms, kurių pati nepajėgė vykdyti. Jei atsakovės būtų nesudariusios ginčijamų panaudos sutarčių ir vykdydamos pervežimo sutartis mokėjusios persikėlimo keltu mokesčius, atsakovės būtų patyrusios papildomų išlaidų, kurių šiuo atveju išvengė ieškovės sąskaita.

7.6. Pažymėjo, kad tai, jog panaudos sutartys fiktyvios, konstatuota ir nuosprendyje baudžiamojoje byloje, iš kurio kildinimas ieškinys. Panaudos sutartyse įrašyti melagingi duomenys siekiant gauti turtinės naudos. Atsakovės nepateikė jokių duomenų apie tai, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos. Tikroji šalių valia sudarant panaudos sutartis buvo krovinių pervežimas, sudarant visai kitokios formos susitarimą siekiant išvengti persikėlimo mokesčių. Buvo sudaryti du susitarimai – išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų (panaudos sutartis), ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas – pervežimo paslaugų sutartis. Panaudos sutartys nebuvo jos šalių realiai vykdomos. Gauti leidimai buvo perduoti atsakovei UAB „Altransma“, ji, kaip pripažino, jais naudojosi visiems savo užsakymams vykdyti savo veikloje. Jei transporto priemonės būtų buvusios iš tiesų faktiškai perleistos UAB „Ecoservice“ naudotis, UAB „Altransma“ nebūtų turėjusi galimybės nurodytų transporto priemonių valdyti ir naudoti savo nuožiūra. Pažymi ir tai, kad tarp šalių susiklostė atlygintiniai santykiai, tą pripažino ir abi atsakovės, todėl jau vien šis faktas paneigia panaudos sutarčių sudarymo realumą.

7.7. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas reglamentuojančias panaudos sutarčių ir pervežimo sutarčių turinį ir netinkamai taikė sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindus įtvirtinančias normas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 1.87 ir CK 1.86 straipsniuose, sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas visiškai neatsižvelgdamas į atsakovų elgesį, veiksmus ginčo laikotarpiu dėl ginčo dalyko, kuriuos patvirtina jau šiame apeliaciniame skunde išdėstyti įrodymai, klaidingai nusprendė, kad tikroji šalių valia ir jų elgesys atitiko panaudos sutartyse nurodytą šalių valią, motyvus ir tikslus – šalys sandoriais siekė perduoti UAB „Altransma“ priklausančias transporto priemones naudoti UAB „Ecoservice“ veikloje, siekdamos vykdyti su UAB „Biodegra“ sudarytą užteršto grunto išvežimo sutartį. Teismas nesilaikė byloje ginčijamų sandorių ir negaliojančių sandorių požymius apibūdinančių CK normų. Sprendime nenurodyta argumentų, kodėl atmetami ieškovės teiginiai, kad faktiškai susiklostę tarp atsakovių teisiniai santykiai atitinka pervežimo sutarties požymius, nenurodyta tai paneigiančių įrodymų. Konstatuodamas, kad atsirado sandorių teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, teismas nemotyvavo, kokių teisinių santykių prigimtis šiuo atveju buvo įgyvendinta. Iš teismo teiginių neaišku, kokias sutartis gali atitikti byloje esantys įrodymai. Teismo nuomone tai atitinka panaudos sutarčių vykdymo požymius. Pagal teisinę prasmę krovinio važtaraščiais patvirtinama krovinio pervežimo sutartis ir tai yra akivaizdus įrodymas, kad krovinio važtaraštyje nurodytus subjektus – vežėją ir gavėją sieja ne kas kita, o pervežimo teisiniai santykiai. Važtaraštis jokiu būdu neįrodo ir negali įrodyti panaudos sutarties vykdymo. To negali įrodyti ir patvirtinti ir kiti teismo minimi dokumentai – leidimai dėl persikėlimo, susirašinėjimai dėl leidimų gavimo, sąskaitos faktūros, pagal kurias sumokama už važtaraščiuose nurodytas atliktas pervežimo paslaugas.

7.8. Teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad sandorių šalių forma gali būti bet kokia ir kad nereikia vertinti jų turinio pagal teisės aktuose įtvirtintą atitinkamų sandorių turinį. Tokiu atveju galima manyti, kad teismas sutinka, jog šalys gali įforminti sandorius bet kokia joms naudinga forma nepaisant to, kad realūs tikslai ir veiksmai nuo formos kardinaliai skiriasi. Ieškovė neneigia, kad šalių sutarties laisvės principas leidžia sudaryti įvairias sutartis, tačiau šiuo atveju buvo privaloma atsižvelgti į akivaizdžius šalių tikslus (sutaupyti mokesčius atliekant krovinių pervežimus) ir tai, kad siekiant šių tikslų atliktas klaidingas veiklos dokumentų įforminimas (apgaulingos sutartys), pateiktos viešojo administravimo institucijai. Taigi išvengiant privalomų mokėjimų, pelno siekiančių asmenų finansinė našta buvo perkelta valstybei, gaunant naudos valstybės sąskaita ir kartu pažeidžiant viešąjį interesą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ecoservice“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas, kurios reglamentuoja įrodymų vertinimą ir tyrimą. Pažymėjo, kad ne teismas, o ieškovė netinkamai vertina byloje esančius įrodymus. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia išimtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ji neturi savarankiškos įrodomosios galios. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu išteisino UAB „Altransma“, A. M. ir L. Ž.. Baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą buvo padarytos atitinkamos išvados, kurios paneigia ieškovės deklaratyvius teiginius.

8.2. Sudarytos panaudos sutartys atitiko tikrąją šalių valią. Tai, kad be UAB „Ecoservice“ žinios UAB „Altransma“ naudojo UAB „Ecoservice“ vardu išduotus leidimus vykdydama užsakymus kitoms įmonėms UAB „Ecoservice“ nebuvo žinoma ir už tai UAB „Ecoservice“ nėra ir negali būti atsakinga.

8.3. Sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškia, kad atsakovės galėjo ir nustatyti kokią sutartį sudaryti siekiant teisiškai įforminti susiklosčiusius tarpusavio santykius. Abi atsakovės pripažįsta sudarytas panaudos sutartis, neneigia sandorio sudarymo aplinkybių, šalių valios, kad UAB „Altransma“ priklausančios transporto priemonės būtų naudojamos UAB „Ecoservice“ veikloje, kas ir buvo daroma. Tai rodo, kad sudarytos panaudos sutartys buvo realios ir atitiko šalių valią, todėl negali būti laikomos apsimestiniu sandoriu. Tai, kad sandoris apsimestinis turi įrodyti ieškovė. Ieškovė to neįrodė. Teigė, kad panaudos sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti vežimo santykius. Atsakovės nesiekė pridengti vežimo santykių.

8.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Altransma“ ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir atsakovės UAB „Ecoservice“ atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra būtina skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai pripažinti atsakovių sudarytas panaudos sutartis negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Ecoservice“ kartu su UAB „Biodegra“, laimėjusi viešą Neringos miesto savivaldybės konkursą dėl nafta užteršto grunto išvežimo iš Juodkrantės, kroviniams vežti nutarė naudotis UAB „Altransma“ paslaugomis. Atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. sudarė transporto priemonių panaudos sutartis dėl krovininių automobilių ir priekabų, priklausančių atsakovei UAB „Altransma“, neatlygintino perdavimo naudoti atsakovei UAB „Ecoservice“. 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. atsakovė UAB „Ecoservice“ pateikė Neringos savivaldybės administracijai šias sutartis kartu su pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo, juose nurodė duomenis apie atsakovės UAB „Ecoservice“ pagal panaudos sutartis valdomas ir naudojamas transporto priemones. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti minėtas panaudos sutartis negaliojančiomis ir priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą panaudos sutarčių pagrindu naudojantis atsakovei UAB „Ecoservice“ išduotais leidimais nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltu ieškovei padaryta 16 197,15 Eur dydžio žala, jos atlyginimą solidariai prašo priteisti iš atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenimis, nusprendė, kad atsakovės UAB „Ecoservice“ tikroji valia buvo naudoti transporto priemones savo veikloje, tai, kad panaudos sutartyje nurodytos transporto priemonės buvo perduotos naudoti UAB „Ecoservice“ veikloje, nurodyta panaudos sutarčių 2.1 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad panaudos sutartys, sudarytos tarp atsakovių, atitiko tikrąją atsakovių valią. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tai, jog atsakovė UAB „Altransma“ be atsakovės UAB „Ecoservice“ žinios naudojo leidimus vykdydama užsakymus kitoms įmonėms, atsakovei UAB „Ecoservice“ nebuvo žinoma, taigi, ji ir negali būti už tai atsakinga. Teismas nusprendė, kad tai, jog prie panaudos pagrindu valdomų transporto priemonių vairo buvo UAB „Altransma“ vairuotojai, kurie ir vykdė pervežimus, panaudos sutarčių nedaro negaliojančių, sudarytų kitam sandoriui pridengti ar fiktyvių. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė procesinės teises normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarčių ir pervežimo sutarčių turinį, netinkamai taikė sutarčių pripažinimą negaliojančiomis įtvirtinančias normas, sutarčių aiškinimo taisykles.

15. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

16. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Galimos tokios teisinės situacijos, kai teismas tą patį tarp šalių susiklosčiusį santykį gali kvalifikuoti ne pagal vieną, o pagal kelias teisės normas, todėl šalių sudaryta sutartis iš principo gali būti pripažinta niekiniu sandoriu ir kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, ir kaip tariamasis sandoris, ir kaip sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tikslus ginčo santykių kvalifikavimas svarbus sprendžiant dėl tariamojo sandorio padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-7-2/2013; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2012).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui turi būti įvertintas tariamojo sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai – restitucija, ar kiti. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakymas taikyti restituciją šiuo atveju reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-660/2013).

22. Tariamojo sandorio pagrindas, įvertinus juo siekiamą tikslą, gali būti susijęs ir su CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kitu sandorio negaliojimo pagrindu, o būtent, kai sandoris pripažįstamas niekiniu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kaip pažymima teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K‑3-30/2006), įstatymas neatskleidžia viešosios tvarkos ar geros moralės turinio, jis (turinys) yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-26/2014).

23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartą buvo pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

24. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. sudarė transporto priemonių panaudos sutartis dėl krovininių automobilių ir priekabų, priklausančių atsakovei UAB „Altransma“, neatlygintinio perdavimo naudoti atsakovei UAB „Ecoservice“. Ieškovės teigimu, abi panaudos sutartys buvo sudarytos fiktyviai, siekiant gauti leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad panaudos sutartys atitiko šalių valią, buvo vykdomos. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, jog pagal panaudos sutartis jokios transporto priemonės, kuriuos priklausė UAB „Altransma“, nebuvo perduotos UAB „Ecoservice“, kaip turėjo būti padaryta sudarius tokio pobūdžio sutartį. Įrodinėjimo pareiga, kad panaudos sutarys nebuvo fiktyvios ir transporto priemonės ir priekabos buvo perduotos panaudai, tenka šią sutartį sudariusioms atsakovėms UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamų panaudos sutarčių teisinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl panaudos sutarčių (ne)fiktyvumo neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su panaudos sutarčių sudarymo metu buvusia atsakovių valia realiai sukurti panaudos sutartimi numatytus santykius. Kaip apeliaciniame skunde akcentuojama, panaudos sutarčių realumo atsakovės nepagrindė nei transporto priemonių perdavimo aktais, nei apmokėjimo už naudojamos transporto priemonės kurą duomenimis, nei jokiais kitais duomenimis.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės sudarė panaudos sutartis dėl krovininių automobilių ir priekabų, priklausančių atsakovei UAB „Altransma“, neatlygintino perdavimo naudoti atsakovei UAB „Ecoservice“. Nagrinėjimu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia baudžiamosios bylos Nr. 1A-157-651/2020 medžiaga, t. y. joje surinktais duomenimis. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-651/2020 A. M., L. Ž., ir juridinis asmuo UAB „Altransma“ buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule, panaudodami aiškiai suklastotus dokumentus, savo ir kitų naudai išvengė turtinės prievolės – mokėjimų AB „Smiltynės perkėla“ už suteiktas paslaugas (perkėlimo keltu paslaugas), taip padarė didelę – 24 881,15 Eur žalą valstybiniam biudžetui, t. y. buvo kaltinami padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje. UAB „Ecoservice“ logistikos vadovas R. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo apgaule, panaudojant žinomai suklastotus dokumentus, UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, t.y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, UAB „Altransma“ direktorius A. M. ir UAB „Ecoservice“ direktorius L. Ž. buvo kaltinami tuo, kad pasirašė dvi fiktyvias 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. transporto priemonių panaudos sutartis, žinodami, kad faktiškai šių automobilių sutartyje nurodytu laikotarpiu UAB „Ecoservice“ nepriima, nepriėmė ir nepriims ir jų kaip teisėta valdytoja nenaudos savo veikloje, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus; tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „Ecoservice“ direktorius L. Ž., veikdamas per A. R., nesuvokusį minėtų asmenų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2017 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikė aiškiai suklastotus dokumentus kartu su jo pasirašytais prašymais dėl leidimų nemokamai keltis į Neringą išdavimo; Neringos miesto savivaldybės administracija, būdama suklaidinta L. Ž., atstovaujančio UAB „Ecoservice“, pateiktų aiškiai melagingų duomenų, AB „Smiltynės perkėla“ 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. (4.16) V15-417, 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-529, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (4.16) V15-789, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.16)V15-1140 pateikė duomenis apie tai, kad Neringos mieste buveinę turinti UAB „Ecoservice“ naudojasi nurodytomis transporto priemonėmis. AB „Smiltynės perkėla“, remdamasi Neringos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, UAB „Ecoservice“ vardu 2017 m. kovo 2 d. išdavė leidimus Nr. 75456, Nr. 75457, Nr. 75458, Nr. 75459, Nr. 75460, Nr. 75461, 2017 m. kovo 20 d. Nr. 75547, Nr. 75548 ir 2018 m. balandžio, gegužės mėn. išdavė leidimą Nr. 85736; po to, pasinaudojant UAB „Ecoservice“ vardu išduotais leidimais laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. realiai UAB „Altransma“ valdomos ir naudojamos sutartyse nurodytos transporto priemonės su jų vairuotojais nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 325 kartus, apgaule nesumokant 24 881,15 Eur perkėlimo keltu paslaugos mokesčio, kurį pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 (toliau – ir KPPPFĮ) 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) ir to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (2017 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“ kaip sąnaudas kompensavo ieškovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo (toliau – KPPPF) lėšų. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nusprendžiu apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą UAB „Altransma“, A. M. ir L. Ž. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino. Priėmęs išteisinamąjį nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad Kelių direkcija turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą šioje baudžiamojoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą neatlygintinai keltis į Kuršių neriją ir iš jos galėjo juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, valdomos transporto priemonės pagal teisėtai gautus valdymą patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, patikėjimo teisės dokumentus, nuomos, panaudos, lizingo sutartis, įgaliojimus). Pagal atsakovių veiksmų atlikimo metu galiojusio KPPPFĮ 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ), 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų bilieto kainai kompensuoti.

28. Ieškovė nurodo, kad atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad vykdydamos tarpusavio sutartinius įsipareigojimus dėl krovinių pervežimo, siekdamos išvengti mokesčio už kėlimąsi keltais, atsakovės sudarė fiktyvias (apsimestines) panaudos sutartis, jas pateikė atsakingoms institucijoms, apgaulės būdu gavo leidimus, juos neteisėtai naudojo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ sudarytų panaudos sutarčių sudarymo ir jų (ne)vykdymo aplinkybes, nusprendė, kad panaudos sutarčių sudarymas buvo atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ valia, panaudos sutartys buvo realios, nurodytos atsakovei UAB „Altransma“ priklausančios transporto priemonės ir priekabos buvo perduotos atsakovei UAB „Ecoservice“ valdyti, o tai, kad transporto priemones vairavo atsakovės UAB „Altransma“ vairuotojai neturi jokios reikšmės.

29. Minėta, tariamojo sandorio atveju šalys neketina sukurti teisių bei pareigų ir toks sandoris paprastai nevykdomas. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ realizavo panaudos sutartyje numatytą susitarimą, t. y. atsirado sandorio (panaudos) teisinę prigimtį atitinkančių padarinių, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys tokios išvados nepatvirtina.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinga teigti, kad atsakovės, sudarydamos panaudos sutartį, ketino sukurti teisinius santykius, kurių pagrindu jos būtų įgijusios tam tikras teises ir pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės, priekabos, nurodytos minimose atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ sudarytose panaudos sutartyse, faktiškai ne tik priklausė, bet ir buvo valdomos bei naudojamos tik UAB „Altransma“ veikloje. Tai, kad panaudos sutartyje nurodytos priemonės buvo naudojamos ir UAB „Ecoservice“ veikloje, patvirtina tik tai, kad atsakovė UAB „Altransma“ vykdė su atsakove UAB „Ecoservice“ sudarytus pervežimo susitarimus, už kuriuos atsakovė UAB „Altransma“ gavo atlygį, o ne tai, kad panaudos sutartyse nurodytos transporto priemonės buvo realiai perduotos atsakovei UAB „Ecoservice“. Baudžiamojo proceso metu visi kaltinamieji pripažino, jog leidimai buvo išduoti, tačiau transporto priemonės faktiškai perduotos atsakovei UAB „Ecoservice“ naudoti nebuvo, jos buvo valdomos bei naudojamos tik atsakovės UAB „Altransma“ veikloje vykdant tiek atsakovės UAB „Ecoservice“, tiek ir kitų užsakovų užsakymus. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „Ecoservice“ būtų perėmusi transporto priemones naudoti savo nuožiūra, nėra duomenų, kad jas būtų vairavę, valdę, pylę kurą atsakovės UAB „Ecoservice“ darbuotojai iš jos lėšų. Bylos duomenys patvirtina, kad pervežimai panaudos sutartyse nurodytomis transporto priemonėmis buvo įforminti važtaraščiais, kuriuose vežėjas – atsakovė UAB „Altransma“. Atsakovė UAB „Ecoservice“, faktiškai nepriėmusi valdyti ir neturėjusi tokio ketinimo nuo pat tariamo susitarimo pradžios, neturėjo teisės gauti leidimų transporto priemonėms, kurios faktiškai buvo valdomas atsakovės UAB „Altransma“.

31. Šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo, kad pasinaudojant aptartų sandorių – panaudos sutarčių – sudarymo faktu, gavus atsakovės UAB „Ecoservice“ vardu išduotus leidimus, suteikiančius teisę nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais, realiai atsakovės UAB „Altransma“ valdomos ir naudojamos transporto priemonės laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. nemokamai kaip Neringos miesto juridinio asmens transporto priemonės per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo perkeltos iš viso 325 kartus, nemokant nustatyto perkėlimo mokesčio. Ieškovė savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia: finansinių nusikaltimų tyrimų patikrinimų medžiaga; dokumentų apžiūros ir sugretinimo protokolais, kuriuose pateikiamos leidimų panaudojimų išklotinės, važtaraščiai, sąskaitos faktūros, UAB „Altransma“ PVM sąskaitomis faktūromis už suteiktas transporto paslaugas UAB „Ecoservise“ ginčui aktualiu laikotarpiu; UAB „Ecoservice“ Neringos savivaldybei leidimams gauti pateiktais dokumentais; duomenimis apie vykdytus UAB „Altransma“ pervežimus pagal UAB „Leminkainen“ užsakymus pasinaudojant UAB „Ecoservice“ leidimais; atsakovių vadovų L. Ž. ir A. M. parodymais; UAB „Altransma“ vairuotojų parodymais; UAB „Altransma“ atstovo advokato M. R. apklausa. Visi šie įrodymai pateikti į civilinę bylą iš baudžiamosios bylos Nr. 1A-157-651/2020.

32. Nurodyti krovinių pervežimo dokumentai, liudytojų parodymai ir kiti duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Altransma“ suteikė krovinių pervežimo paslaugas pagal atsakovės UAB „Ecoservice“ užsakymus, gavo mokėjimą už šias paslaugas, todėl ginčijamais sandoriais buvo siekiama vykdyti susitarimą dėl krovinių vežimo paslaugų. Susitarimas įformintas ydinga forma – panaudos sutartimis. Nustačius, kad tarp atsakovų iš tikrųjų buvo sudarytos tik vežimo sutartys ir susitarta jas įforminti klaidinančia forma, darytina išvada, kad tokių sutarčių pagrindu ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė UAB „Altransma“ nebūtų galėjusi gauti leidimo nemokamai keltis. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sudarytomis panaudos sutartimis buvo siekiama ne perduoti naudotis transporto priemones atsakovei UAB „Ecoservice“, o naudoti jas atsakovės UAB „Altransma“ veikloje vykdant pervežimų užsakymus, įskaitant ir atsakovės UAB „Ecoservice“ užsakymų vykdymą, gauti leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais ir tokiu būdu susimažinti užsakymų vykdymo kaštus ir nepagrįstai atsakovės gavo turtinės naudos, t. y. sutaupė valstybės biudžeto sąskaita.

33. Tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, kadangi, kaip jau minėta, panaudojus apsimestinių sutarčių – panaudos sutarčių sudarymo faktą ir atsakovei UAB „Ecoservice“ pateikus jas Neringos miesto savivaldybei bei gavus leidimus, jais neteisėtai naudojosi atsakovė UAB „Altransma“, o Kelių direkcija, nežinodama apie apgaulingų sutarčių sudarymą, atlygino atsakovei UAB „Altransma“ persikėlimo į Kuršių neriją mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka. Paminėtina ir tai, kad Neringos savivaldybės administracija ir AB „Smiltynės perkėla“ veikė pagal joms teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribas, t. y. Neringos savivaldybė turėjo oficialiai suteiktus įgaliojimus rinkti duomenis apie fizinius asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą Neringos mieste, ir juridinius asmenis, turinčius registruotą buveinę Kuršių nerijoje, o gautus fizinių ir juridinių asmenų prašymus (paraiškas) dėl leidimų keltis keltais nemokamai išdavimo perduoti AB „Smiltynės perkėla“, kad ji spręstų klausimą dėl minėtų leidimų išdavimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ bendrai elgėsi neteisėtai, nesąžiningai, siekė neteisėtų tikslų, jiems pasiekti atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė ieškovės teises ir tai neabejotinai lėmė ieškovės žalos, pasireiškusios turtiniais piniginiais nuostoliais, atsiradimą.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei dėl neteisėtų bendrų atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ veiksmų liko neatlyginta 16 197,15 Eur dydžio žalos (nuostolių) suma. Patirtus nuostolius patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai: AB „Smiltynės perkėla“ KPPPF lėšų panaudojimo perkėlimo keltais ataskaita, iš kurios matyti, kad ieškovė AB „Smiltynės perkėla“ už atsakovei UAB „Altransma“ priklausančių transporto priemonių 325 kartų persikėlimą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. kompensavo bendrai 24 881,15 Eur. Kadangi dalį žalos atsakovė UAB „Altransma“ yra pripažinusi ir ieškovei atlyginusi, likusi neatlygintina žalos dalis, kaip ir minėta, sudaro 16 197,15 Eur.

35. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus – vadovaujantis Aprašo 6 punktu AB „Smiltynės perkėla“ Kelių direkcijai pateiktos detalios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti ataskaitos, iš kurių matyti faktiškai kompensuotų bilietų skaičius, nominali vertė, taip pat pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. patirtas sąnaudas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad vadovaujantis Aprašo 8 punktu Kelių direkcija pagal AB „Smiltynės perkėla“ pateiktus dokumentus pervesdavo nurodytas lėšas į vežėjo sąskaitą. Pagal tuo metu KPPPFĮ galiojusių redakcijų 9 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 6 dalies 5 punktą juridiniam asmeniui AB „Smiltynės perkėla“ 24 881,15 Eur sumą kaip sąnaudas kompensavo ieškovė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų. Iš šios sumos atsakovė UAB „Altransma“ 2018 m. rugsėjo 25 d. mokėjimu nurodymu Nr. 1715 atlygino civilinei ieškovei 8 684 Eur žalos, todėl likusią neatlygintą sumą – 16 197,15 Eur prašo priteisti iš atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“.

36. Sudarydamos panaudos sutartis atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ neginčytinai suprato, kad sudaromas neteisėtas susitarimas, kurį galima panaudoti leidimams gauti, bet ne tas, kuris atitinka tikrąją šalių valią, todėl sudaryti fiktyvūs susitarimai yra niekiniai ir negaliojantys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaudos sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ir panaikintinos. Pripažinus panaudos sutartis negaliojančiomis ir jas panaikinus, konstatuotina, kad atsakovė UAB „Ecoservice“ neturėjo teisės gauti leidimus panaudos sutartyje nurodytoms transporto priemonėmis, priekaboms, kurios priklausė atsakovei UAB „Altransma“. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada dėl panaudos sutarčių realaus vykdymo pripažįstama neteisinga. Ieškovė įrodė, kad atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ 2017 m. vasario 28 d. ir 2018 m. sausio 29 d. panaudos sutartys yra tariamasis sandoris, o atsakovės UAB „Ecoservice“ dėl UAB „Altransma“ neįrodė, kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos.

37. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patikslintame ieškinyje detaliai atskleidė, kas sudaro reikalaujamų atlyginti nuostolių (žalos) dydį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė UAB „Altransma“ ieškovei yra atlyginusi dalį žalos, abi atsakovės nekėlė žalos dydžio pagrįstumo klausimo pirmosios instancijos teisme.

38. Civilinės bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad atsakovės bendrai susitarė sudaryti ir sudarė tariamas panaudos sutartis, jas ir kitus būtinus duomenis perdavė Neringos miesto savivaldybei, o ši pateikė duomenis AB „Smiltynės perkėlai“, ji išdavė leidimus atsakovei UAB „Ecoservice“ dėl atsakovės UAB „Altransma“ transporto priemonių, neva naudojamų atsakovės UAB „Ecoservice“ veikloje, tačiau realiai atsakovei UAB „Ecoservice“ transporto priemonės perduotos niekada nebuvo ir toliau buvo naudojamos atsakovės UAB „Altransma“ veikloje, o atsakovė UAB „Ecoservice“ perdavė leidimus atsakovei UAB „Altransma“, taip vykdama bendrą susitarimą ir veiklos schemą, pagal kurią turėjo būti išvengta būtinų mokėjimų. Ieškinyje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės, siekdamos neteisėtų tikslų – išvengti persikėlimo mokesčio, sudarė apsimestines panaudos sutartis, pateikė melagingus duomenis atsakingoms įmonėms ir institucijoms, naudojosi neteisėtai gautais leidimais. Dėl šių atsakovių UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ bendrų veiksmų ieškovė patyrė ieškinyje nurodytą turtinę žalą, kuri sudaro 16 197,15 Eur (likusi neatlyginta turtinės žalos suma). Paminėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokia praktika sudarant fiktyvius susitarimus siekiant nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais buvo įprasta. Neabejotinai jau panaudos sutarčių sudarymo metu atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ žinojo, kad panaudos sutartys nebus vykdomos, be to, byloje nėra ir duomenų, kad buvo ruošiamasi vykdyti panaudos sutartis, kadangi jos buvo sudarytos tik vienu tikslu – gauti leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais. Taigi, byloje neabejotinai abi atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“ bendrais savo veiksmais, sudarydamos tariamas panaudos sutartis, siekė bendro tikslo – susimažinti savo sąnaudas valstybės sąskaita. Tokie susitarimai, kuriais sudaromi tariamieji sandoriai, tarp juridinių asmenų negali būti laikomi teisinga ir pripažįstama praktika.

39. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad tokia verslo subjektų veikla, kai sudaromi tariamieji sandoriai, kuriais siekiama išvengti privalomų mokėjimų ar juos susimažinti (šiuo atveju išvengta mokėjimų keliantis AB „Smiltynės perkėla“ keltais) yra visiškai netoleruotina teisiniu požiūriu. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės UAB „Ecoservice“ ir UAB „Altransma“, sudariusios tariamas panaudos sutartis, neteisėtai gavo leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais transporto priemonėms, kurios priklausė atsakovei UAB „Altransma“, kuri leidimų keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais nemokamai neturėjo teisės gauti. Tariamieji sandoriai – panaudos sutartys buvo sudaryti tik tam, kad būtų gauti nemokami leidimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės UAB „Altransma“ ir UAB „Ecoservice“ privalo solidariai atlyginti turtinę žalą, padarytą valstybės biudžetui, ieškovei kompensuodamos susidariusią 16 197,15 Eur sumą už išduotus leidimus nemokamai keltis AB „Smiltynės perkėla“ keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją.

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos (16 197,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas visiškai.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles. Atsižvelgiant į tai, ieškovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patyrė 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovių UAB „Altransma“ ir UAB „Ecoservice“ lygiomis dalimis po 13,44 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Altransma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice Klaipėda“) sudarytą 2017 m. vasario 28 d. panaudos sutartį Nr. 03 dėl UAB „Altransma“ nuosavybės teise priklausančių krovininių automobilių „Volvo FM12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FM12-420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Kerax 420.32“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo FL12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGA18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGA18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAN TGS18.400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabų „Schmitz Gotha SKI24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), OVA OVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinio naudojimo.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Altransma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ 16 197,15 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 15 ct) žalos (nuostolių) atlyginimą.

Priteisti ieškovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Altransma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 16 197,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Altransma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ priteisti 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, iš kiekvienos po 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė