- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2-137-1136/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03295-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- L. A. A.
- Atsakovas
- V. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė, Aivaras Žilvinskas
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.3.2.6.3.1Vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo L. A. A. atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei, atsakovų V. K. ir L. K. atstovui advokatui Aivarui Žilvinskui, antstoliui Andriui Bespalovui,
nedalyvaujant ieškovui L. A. A., atsakovams V. K., L. K., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Žydrūnei Barovskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. A. ieškinį atsakovams V. K., L. K., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Žydrūnei Barovskienei, antstoliui Andriui Bespalovui dėl povedybinės sutarties punktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2020 m. lapkričio 26 d. vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp V. K. ir L. K., 1.4 ir 1.7 punktus negaliojančiais nuo vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo dienos; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę L. K. grąžinti atsakovui V. K. ½ dalį L. K. darbo užmokesčio, išmokėto nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas V. K. yra skolingas ieškovui 22 245,11 Eur pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-10163-589/2009. Skolos išieškojimas yra komplikuotas, nes atsakovo banko sąskaitos yra tuščios, atsakovas V. K. gauna tik minimalią mėnesinę algą, o savo vardu turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą – ½ žemės sklypo Panevėžyje. Ieškovo teigimu, sklypas nelikvidus, yra savavališkai užstatytas VĮ Registrų centre neregistruotais statiniais, priklausančiais atsakovams.
3. Paaiškino, kad skola buvo išieškoma ir iš V. K. žmonos L. K. darbo užmokesčio dalies, priklausančios V. K., tačiau šios galimybės neteko atsakovams sudarius povedybinę sutartį. Teigė, kad povedybine sutartimi pakeitus sutuoktinių turto teisinį režimą, ieškovui buvo panaikinta galimybė išieškoti skolą iš atsakovės L. K. banko sąskaitoje esančių lėšų, santaupų ir darbo užmokesčio, neįregistruoto pastato-gyvenamojo namo, esančio atsakovui V. K. priklausančiame žemės sklype Panevėžyje, kurį atsakovė gali įregistruoti savo vardu atlikusi savavališkos statybos įteisinimo procedūras.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą V. K. siejo paskolos santykiai – ieškovas suteikė atsakovui kreditą investicijoms į verslą. V. K. teigimu, jis grąžino didžiąją dalį skolos, tai įrodinėjo ir teismo procesuose. Teismo įsakymu priteistą skolą laiko asmenine prievole, nes kreditas nebuvo panaudotas šeimos interesams.
5. Nurodė, kad sudaryta povedybinė sutartis nepablogino ieškovo turtinės padėties, nes atsakovui V. K. ir toliau priklauso ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo Panevėžyje. Atmetė ieškovo teiginius, kad L. K. gali atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą ir savo vardu registruoti sklype pastatytą gyvenamąjį namą, taip apribojant ieškovo galimybes išieškoti skolą. Aiškino, kad povedybine sutartimi nebuvo pakeistas nekilnojamojo turto teisinis režimas.
6. Ieškovas teismui pateiktame dublike nesutiko su atsakovų atsiliepime nurodytais teiginiais, kad povedybinės sutarties sudarymas nepablogino V. K. turtinės padėties. Ieškovas pažymėjo, kad povedybinės sutarties sudarymas sumažino atsakovo mėnesines pajamas 108,82 Eur suma, o taip pat gali sumažinti ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto mastą. Po šio juridinio fakto atsakovas per pusę susimažino savo atlyginimą įmonėje (duomenys neskelbtini) ir atskaičius mokesčius jis, atsakovo duomenimis, sudaro 244,32 Eur. Įmonėje (duomenys neskelbtini) atsakovas gaudavo 6,44 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Taip pat atsakovas prarado teisę į ½ dalį žmonos L. K. darbo užmokesčio, kuris atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur. Ieškovo skaičiavimu, iki povedybinės sutarties sudarymo atsakovo skola galėjo būti išieškota per beveik 26 metus, dabar šis terminas pailgėjo iki beveik 37 metų. Teigė, kad povedybinė sutartis tikslingai buvo sudaryta ir siekiant išvengti išieškojimo iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo Panevėžyje.
7. Atsakovai triplike patikslinto duomenis apie V. K. darbo užmokestį. Nurodė, kad ieškovo įvardintas darbo užmokesčio sumažėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio susidarė dėl sunkios įmonės padėties pandemijos laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui buvo mokamas dvigubai didesnis darbo užmokestis.
8. Nesutiko su ieškovo teiginiais apie sumažėjusias galimybes išieškoti iš atsakovo darbo užmokesčio. Teigė, kad iki povedybinės sutarties sudarymo iš atsakovo darbo užmokesčio buvo galima išskaityti 71,92 Eur, po jos sudarymo – po 85,00 Eur per mėnesį. Dėl argumentų apie galimą atsakovo turto masto sumažėjimą, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovės L. K. planus įteisinti ir įregistruoti gyvenamąjį namą Panevėžyje.
9. Trečiasis asmuo antstolis Andrius Bespalovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė palaikantis ieškinio reikalavimus bei prašantis juos tenkinti.
10. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarė Žydrūnė Barovskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. ieškinys iš dalies tenkintinas.
12. Byloje nustatyta, kad atsakovai V. K. ir L. K. yra sutuoktiniai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. civilinėje byloje Nr. L2-10163-589/2009 išdavė kreditoriui (nagrinėjamoje byloje - ieškovui) L. A. A. teismo įsakymą dėl 27 034,87 Eur (92 403 Lt skolos, 943 Lt bylinėjimosi išlaidų) skolos išieškojimo iš atsakovo V. K. Teismo įsakymas įsiteisėjęs ir jo pagrindu 2010 m. sausio 6 d. antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/10/00018. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23-452/2017 buvo nustatyta, kad atsakovui V. K. turte, įgytame bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove L. K., priklauso ½ dalis 0,0673 ha ploto žemės sklypo, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis L. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. 0,0673 ha ploto žemės sklype, unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
13. 2020 m. lapkričio 26 d. V. K. ir L. K. sudarė Vedybų sutartį (povedybinę; notarinio registro Nr. 2795 toliau - ir Sutartis), kurios 1.4 punkte nustatė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat ir to sutuoktinio pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytose to sutuoktinio vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas nenurodytas turtas. Sutarties 1.7 punkte sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. Sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre 2020 m. lapkričio 26 d.
14. Ieškovas ginčija atsakovų sudarytos Sutarties 1.4 ir 1.7 punktų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.81 straipsnio (sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei) ir 6.66 straipsnio (Pauliano ieškiniu (lot. actio Pauliana)) pagrindais motyvuodamas tuo, kad atsakovas V. K., sudarydamas ginčijamas Sutarties sąlygas, pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises.
15. Vertinant ieškovo reikalavimą, pareikštą ne tik atsakovui V. K., bet ir jo sutuoktinei L. K., pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovės L. K. atžvilgiu ieškovas turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Tai, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę L. K. nurodė ir Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-731-252/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl įpareigojimų atlikti veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas apeliacinės instancijos teismo priimto 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo teisėtumą, aukščiau paminėtos išvados nepaneigė.
16. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog L. K. procesinė padėtis, t. y. atsakovė, yra tinkama ir keisti jos nenori. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, jog atsakovė L. K., nebūdama ieškovo skolininke, sudarydama ginčijamą sandorį, negalėjo pažeisti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių ir interesų, todėl ieškinys atsakovės atžvilgiu yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 45 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).
17. Ieškovas, ginčydamas Sutartį CK 1.81 straipsnio pagrindu, tvirtino, jog sandoris sudarytas siekiant sumažinti turto mastą, iš kurio būtų galima vykdyti atsakovo V. K. skolos pagal teismo įsakymą išieškojimą ir pašalinti galimybes vykdyti išieškojimą iš atsakovės L. K. darbo užmokesčio.
18. Pagal CK 3.101 straipsnį, atsakovai, kaip sutuoktiniai, turi teisę sudaryti vedybų sutartį, sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepaisant to, kad sutuoktiniai turi teisę laisva valia nustatyti sutuoktinių turto režimą, jie negali savo susitarimu nustatyti imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK3.83 straipsnis, 3.105 straipsnio 1 punktas).
19. Kaip jau byloje nustatyta, Panevėžio miesto apylinkės teismas (dabartinis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23-452/2017 nustatė atsakovo V. K. dalį turte, įgytame kartu su L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įstatymas nenumato draudimo sutuoktiniams sudaryti vedybų sutartį (povedybinę), kai teismo nutartimi vykdymo procese yra nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
20. Nustatyta, kad žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), tiek antstolis Andrius Bespalovas, tiek antstolis Saulius Ramanauskas yra pritaikę turto areštą, apribojant disponavimo teisę (žemės sklypo arešto faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre).
21. Pagal Turto arešto aktų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, disponavimo teisės apribojimas reiškia teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinį laikiną apribojimą. Teismų praktikoje yra suformuota, jog santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant bendrąją jungtinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę, todėl turto, kuriuo yra uždrausta disponuoti, dalijimas yra draudžiamas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018 ir kt.).
22. Atsižvelgus į tai, jog ginčo žemės sklypui yra pritaikytas areštas ir atsakovas V. K. su sutuoktine L. K. sudaręs Sutartį, pasidalijo minėtą žemės sklypą, teismas sprendžia, kad tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, draudžiančios areštuoto turto perleidimą (CPK 185 straipsnis). Tai, kad 2017 m. birželio 22 d. nutartimi buvo nustatyta atsakovo dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nepanaikina antstolių pritaikyto arešto.
23. Teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) konstatuoja, kad Sutarties 1.4 punkto dalis dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo pat pradžių (CK 1.80 straipsnis).
24. Teismas neturi pagrindo pripažinti visą Sutartį, tame tarpe ir ieškovo ginčijamą 1.7 punktą, niekine ir negaliojančia, nes pagal 1.7 punktą, sutuoktiniai nustatė, kad kiekvienas asmeniškai atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo prievolių atsiradimo, tai yra Sutartimi nepakeitė ieškovui vykdytinos prievolės teisinio režimo – atsakovas liko atsakingas ieškovui pagal 2009 m. lapkričio 12 d. teismo įsakymą. Kitų Sutarties sąlygų ieškovas neginčijo, o teismas savo iniciatyva nenustatė, kaip niekinių ir negaliojančių.
25. Vertinant Sutarties 1.4 punkto dalies dėl sutuoktinių gaunamų pajamų padalijimo teisėtumą, pažymėtina, jog sutuoktinio pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, bendrąja jungtine nuosavybe tampa nuo jų gavimo momento, o hipotetinės, ateityje gautinos, sutuoktinio pajamos iš darbinės veiklos nepatenka į įstatymo nustatytą sutuoktinių teisinį režimą. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę kartu su sutuoktine L. K. Sutartyje pakeisti sutuoktinių gaunamų pajamų teisinį režimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę (CPK 185 straipsnis).
26. Pripažinus Sutarties 1.4 punkto daliai dėl nekilnojamojo turto padalijimo prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, Sutarties sąlygų prieštaravimo gerai moralei ar viešajai tvarkai vertinimas teisinės reikšmės neturės, todėl teismas dėl minėto nepasisako.
27. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas Pauliano ieškinį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad taikyti Pauliano ieškinį, turi būti visos sąlygos: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Pauliano ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
28. Atsakovas V. K. neginčija, kad ieškovas turi į jį neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir pats ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, todėl teismas laiko, jog minėtus faktus atsakovas pripažįsta (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
29. Įrodinėdamas savo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą ginčo Sutartimi, ieškovas teigia, jog sudarius Sutartį, esamo atsakovo turto neužtenka skolai pagal 2009 m. lapkričio 12 d. teismo įsakymą, po Sutarties sudarymo jis neteko galimybių išieškoti dalies skolos iš atsakovui priklaususios jo sutuoktinės L. K. darbo užmokesčio dalies. Taip pat darė prielaidas, kad atsakovo sutuoktinė L. K. pradės gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), įteisinimo procedūras ir savo vardu galės jį įregistruoti.
30. Sprendimo 25 punkte teismas yra pasisakęs, kad sutuoktinio pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, bendrąja jungtine nuosavybe tampa nuo jų gavimo momento, o hipotetinės, ateityje gautinos, sutuoktinio pajamos iš darbinės veiklos nepatenka į įstatymo nustatytą sutuoktinių teisinį režimą. Ateityje gautinos L. K. pajamos iš darbinės veiklos negali būti laikomos turtu, todėl nepagrįsta jas vertinti kaip bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę į jas. Šiuo atveju ieškovo teiginiai dėl jo, kaip kreditoriaus, pažeistų teisių netekus atsakovui jo sutuoktinės L. K. darbo užmokesčio dalies, laikytini nepagrįstais (CPK 185 straipsnis). Antstolio Andriaus Bespalovo pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0025/10/00018 duomenimis, 2020 m. lapkričio mėnesį iš atsakovo ir L. K. buvo išieškota 120,44 Eur suma ir paskirstyta ieškotojui. Dar daugiau, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. spalio mėnesio iš atsakovo išieškoma skolos dalis padidėjo iki 95 Eur.
31. Vertinant ieškovo akcentuotas prielaidas dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), galimo įteisinimo ir įregistravimo atsakovo sutuoktinės L. K. vardu ir taip netenkant galimybės išieškoti skolą iš minėto turto, teismas atkreipia dėmesį, jog pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie leistų tvirtinti L. K. pradėjus gyvenamojo namo įteisinimo procedūras, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat, nėra nustatyta, kad gyvenamasis namas, savavališkai pastatytas ir teisiškai neįregistruotas, atsakovui ir jo sutuoktinei priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Be to, teismas pažymi, kad ginčo Sutartyje sutuoktinių susitarimas nustatyti kitokį nekilnojamojo turto teisinį režimą buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (sprendimo 22-23 punktai), todėl platesnis pasisakymas dėl ieškovo iškeltų prielaidų netenka prasmės.
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 30 punkte, teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovas ginčo Sutartimi sumažino jam priklausančio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir tos sumažėjusios vertės turto neužtenka ieškovo reikalavimui patenkinti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
33. Atsakovas V. K. procesiniuose dokumentuose, jo atstovas teismo posėdžio metu neįrodinėjo, kad ginčo Sutartį privalėjo sudaryti, todėl pripažintina, jog atsakovas V. K. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio (CPK 185 straipsnis).
34. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas ir jo sutuoktinė L. K. buvo nesąžiningi, sudarydami Sutartį, nes žinojo, kad toks sandoris neabejotinai pažeis ieškovo teises.
35. CK 6.67 straipsnis įtvirtina nesąžiningumo prezumpciją – kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Esant neatlygintiniam sandoriui, jis gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kadangi įstatymas numato nesąžiningumo prezumpcija, ieškovui skolininko nesąžiningumo nereikia įrodinėti, sąžiningumo įrodinėjimo našta perkeliama atsakovams.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčo Sutartis yra neatlygintinė ir ją ieškovo skolininkas atsakovas V. K. sudarė su savo sutuoktine L. K.. Atsakovas, įrodinėdamas savo sąžiningumą, tvirtina, jog po ginčo Sutarties sudarymo iš jo išieškoma suma nepasikeitė, išliko ta pati, bankuose pinigų nelaiko, nes jų neturi, o dėl savo amžiaus neturi galimybių gauti geriau apmokamą darbą.
37. Kaip jau nurodyta sprendimo 27 punkte, nesąžiningumas aiškinamas per skolininko suvokimą, kad sudarytas sandoris gali pažeisti ar pažeis kreditoriaus teises. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra paneigta nesąžiningumo prezumpcija (CPK 185 straipsnis).
38. Vykę teisminiai procesai tarp ieškovo ir atsakovo rodo, jog dar 2015 metais ieškovas aktyviai siekė atsakovų gyvenamąjį namą pripažinti esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įpareigoti atsakovą ir jo sutuoktinę L. K. įregistruoti minėtą turtą viešajame registre tam, kad galėtų paspartinti skolos iš atsakovo išieškojimą. Nagrinėjant Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1098-902/2015 ir vėlesniuose procesuose (apeliacinės, kasacijos instancijos teismuose) kartu su atsakovu V. K. dalyvavo ir jo sutuoktinė L. K. Taigi, minėtiems asmenims gerai buvo žinomas ieškovo aktyvus siekis išsiieškoti iš V. K. 2009 m. lapkričio 12 d. teismo įsakymu priteistą skolą, todėl neabejotina, kad atsakovas ir jo sutuoktinė galėjo suprasti, jog bet koks bendro sutuoktinių turto padalijimas sumažins ieškovui galimybes išsiieškoti skolą, pažeis jo teises.
39. Vertinant ieškovo teiginius, esą atsakovas ir jo sutuoktinė yra nesąžiningi, nes neregistruoja savo vardu gyvenamojo namo, nelaiko piniginių lėšų banko sąskaitose, dirba darbus už minimalius atlyginimus, pažymėtina, jog atsakovo, kaip skolininko, nesąžiningumas vertinamas ginčijamo sandorio kontekste, tai yra, ar skolininkas buvo nesąžiningas, sudarydamas ginčo Sutartį, o ne jo gyvenimo būdo, elgesio bendrąja prasme.
40. Atsižvelgiant į sprendimo 32 punkte pateiktą išvadą, teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra įrodytos viso Pauliano ieškinio taikymui būtinos sąlygos, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
41. Teismui pripažinus dalį Sutarties niekine ir negaliojančia, turėtų būti spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo taip, kaip numato CK 1.80 straipsnio 2 dalis.
42. Kadangi atsakovas ir jo sutuoktinė L. K. ginčo Sutarties 1.4 punkto dalimi pasidalijo areštuotą turto, kurio dalis, priklaususias atsakovui, nustatė teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23-452/2017, teismas neturi pagrindo taikyti restituciją (CPK 185 straipsnis). Tokia išvada padaryta remiantis aukščiau paminėta teismo nutartimi, kuria buvo nustatytos atsakovo turto dalys bendroje jungtinėje nuosavybėje po lygiai kartu su sutuoktine L. K., todėl laikytina, jog atsakovas negavo daugiau nei teismo nutartimi buvo nustatytos jo turto dalys.
43. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 16, 23, 40 punktuose nurodytas išvadas, konstatuoja, kad ieškinys iš dalies tenkintinas (30 procentų).
44. Ieškovas L.ū A. A. nagrinėjamoje byloje patyrė 955,67 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovai patyrė 1 200 Eur atstovavimo išlaidų. Valstybė patyrė 27,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
45. Kadangi atsakovės L. K. atžvilgiu ieškinys yra atmestinas, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas laiko pusę bendrai atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, tai yra 600 Eur. Ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis ir 286,70 Eur atstovavimo išlaidų; iš ieškovo atsakovo V. K. naudai priteistinos 420 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
46. Taip pat, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 19,19 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo V. K. valstybės naudai priteistinos 8,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
47. Vedybų sutarčių registras informuotinas apie 2020 m. lapkričio 26 d. Vedybų sutarties (povedybinės; notarinio registro Nr. 2795), sudarytos tarp V. K. ir L. K., 1.4 punkto dalies pripažinimą niekine ir negaliojančia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atsakovės L. K. atžvilgiu atmesti.
Likusią ieškinio dalį iš dalies patenkinti.
Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. lapkričio 26 d. Vedybų sutarties (povedybinės; notarinio registro Nr. 2795), sudarytos tarp V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.4 punkto dalį, kuria V. K. ir L. K. nustatė, jog bet koks nekilnojamas turtas vienos iš sutuoktinių bet kokiu būdu įgytas sutuoktiniams gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Kitoje, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šeši šimtai eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,50 Eur (dvidešimt du eurai 50 ct) žyminį mokestį ir 286,70 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 70 ct) atstovavimo išlaidų ieškovo L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovo L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 420,00 Eur (keturi šimtai dvidešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovo L. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,19 Eur (devyniolika eurų 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,23 Eur (aštuoni eurai 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.