Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui A. A., jo atstovei advokato padėjėjai A. G., antstoliui Andriui Bespalovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. prašymą suinteresuotiems asmenims V. K., L. K., antstoliui Andriui Bespalovui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis A.Bespalovas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai (62 b.l.). Atsiliepimo ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.59 straipsnį, remiantis CK 3.62 straipsnio 3 dalimi, teismas, nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių kaltės, be kita ko, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, jei turtas nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. priimtą įsakymą dėl 27034,87 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. K. civilinėje byloje Nr. L2-10163-589/2009 išieškotojo Liudviko A. A. naudai. Antstolis, pradėjęs priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Turimais duomenimis antstolis Marius Alšauskas vykdydamas išieškojimą iš Valentino K. D. bankas, AB naudai 2009m. rugsėjo 23 d. įregistravo areštą 0,0673 ha žemės sklypui.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas padalinti turtą, kuris yra V. K. ir L. K. bendroji jungtinė nuosavybė ir nustatyti, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,0673 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis V. K. su darbo santykiais susijusių pajamų; ½ dalis V. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų; ½ dalis L. K. su darbo santykiais susijusių pajamų; ½ dalis L. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, o L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso kita dalis išvardinto turto. Nagrinėjant kreditorių (išieškotojų) prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nesprendžia turto padalijimo klausimo.

Byloje nustatyta, kad antstolis A.Bespalovas, vykdydamas išieškojimą iš V. K. dėl 27034,87 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį viršijančią vieną mėnesinę algą ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, bet nedaugiau kaip 27427,92 Eur ir siūlė išieškotojui L.A. A. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

L.A. A. CPK 667 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko V. K. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo. Suinteresuotas asmuo L. K. ir V. K. su pareikštu prašymu nesutiko.

Bylos duomenimis įrodyta, kad V. K. ir L. K. yra sutuoktiniai, jų santuoka nėra nutraukta, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, todėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas. Iš civilinės ir vykdomosios bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skola neišieškota, priverstinis skolos išieškojimas vyksta daugiau nei šešeri metai. Banko sąskaitose išieškotinų lėšų V. K. neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,0673 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas, taip pat nėra įregistruotos ir nuosavybės teisės į namą suinteresuotų asmenų V. K. ir L. K. vardu. Skolininko asmeninio turto ir iš skolininko darbo užmokesčio atliekamų išskaitymų (3x45,60 Eur, 98,90 Eur 115,52 Eur) neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato, kad skolininkui V. K. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir ½ dalis jo sutuoktinės L. K. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Nepateikti įrodymai apie skolininko ar jo sutuoktinės vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir jų areštą. Tokiu būdu prašymą dalyje dėl L. K. ir V. K. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų dalies nustatymo laiko nepagrįstu ir šioje dalyje jo netenkina.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nustato skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 735 straipsnyje nustatyta tvarka ir nepažeidžiant CPK 736 straipsnyje numatyto išskaitų dydžio. Tokiu būdu pareiškėjo prašymą nustatyti jo nuosavybę į ½ dalį jo paties gaunamų pajamų laiko nepagrįstu ir šio reikalavimo netenkina.

Byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjo patirtas 65,16 Eur atstovavimo išlaidas, kurias sudaro L.A. A. atstovės vykimo į bylos nagrinėjimą išlaidos ir atstovavimas teismo posėdyje (141-143 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į šalių procesinę padėtį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui ir valstybei priteisia iš skolininko V. K. (CPK 79 str., 88 str.,1d.3p.,92 str., 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytame bendrosios jungtinės nuosavybės teise su L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turte priklauso :

½ dalis 0,0673 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

½ dalis L. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,16 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų Liudvikui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.