Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcines bendrovės „Jūros smeltė“ atstovei advokatei Jūratei Juodienei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Narine Danijelianc,

2020 m. vasario 25 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcines bendrovės „Jūros smeltė“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (4.27)-D3-3586 „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje“, kuriuo atsisakyta pritarti pateiktam laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių žemės (duomenys neskelbtini), Palanga, projektui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nekilnojamojo turto registro Nr. 25/1483, duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 16SŽN-(14.16.55.)-49 nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. išnuomotas pareiškėjai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. sausio 11 d. atsakovei pateikė prašymą „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo“, kuriame prašė suderinti laikinų prekybos įrenginių projektą. Prie minėto prašymo pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, jog Administracija 2017 m. gruodžio 7 d. išdavė aštuonis leidimus prekybai iš laikinų prekybos įrenginių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Nurodytų leidimų terminas pasibaigė, todėl pareiškėja pageidauja gauti naujus leidimus prekybai iš tų pačių laikinų prekybos įrenginių, išdėstant juos žemės sklype tokia pačia tvarka.

Dėl 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo teisėtumo

Pirmiausia pažymėtina, kad aplinkybė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino Administracijos 2019 m. vasario 8 d. sprendimą, dar nesuponuoja atsakovei pareigos, iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. sausio 11 d. prašymą jį tenkinti. Teismas minėtame sprendime konstatavo, jog 2019 m. vasario 8 d. sprendimas neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo 8 straipsnyje, tačiau plačiau nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo bei jo priedų turinio.

2016 m. kovo 8 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-227 „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas), kuris nustato laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektų Palangos miesto savivaldybės viešosiose vietose derinti teikiamų prašymų nagrinėjimo tvarką. Aprašo 2 punkte numatyta, kad jis netaikomas statiniams, kai jų statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Aprašo 3.6 – 3.7 punktuose pateikti kiosko; laikinų prekybos įrenginių ar laikinų įrenginių paslaugoms teikti apibrėžimai, kurie savo turiniu yra analogiški aukščiau cituotose Taisyklėse pateiktiems šių objektų apibrėžimas. Aprašo 5 punkte numatyta, kad teikiamų derinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektų sprendiniai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms bei turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms ir turi atitikti Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365, bei Savivaldybės teritorijoje galiojančių kitų teritorijų planavimo dokumentų, Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių, Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-49 (toliau – Leidimų išdavimo tvarkos aprašas), bei šio Aprašo reikalavimus. Pagal Aprašo 6 punktą suderinti laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, kioskų, nesudėtingų, laikinų statinių projektai reikalingi fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – Asmuo), norintiems nustatyta tvarka gauti leidimus prekiauti (teikti paslaugas) Savivaldybės teritorijos viešosiose vietose.

Apraše atskirai reglamentuotos procedūros ir teikiami dokumentai laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektų derinimui ir pritarimui (Aprašo II skyrius) ir kiosko, nesudėtingo, laikino statinio projekto pateikimas ir pritarimui (Aprašo III skyrius). Todėl šioje byloje yra svarbu nustatyti dėl kokio objekto – laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projekto ar kiosko, nesudėtingo, laikino statinio projekto suderinimo kreiptasi 2019 m. sausio 11 d. prašymu, taip pat kokio iš šių objektų apibrėžimą atitinka pareiškėjo įvardijami objektai.

Aprašo 7 punktas numato, kad laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių projektas turi atitikti Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialųjį planą (toliau – ir specialusis planas), patvirtintą Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 1.2 skyriaus „Pagrindinės specialiojo plano sąvokos“ apibrėžtos sąvokos: kioskas – smulkios prekybos reikmėms skirtas nedidelis lengvų konstrukcijų pastatas, kurio užimamas žemės plotas yra nedidesnis kaip 15 kv. m; laikinas prekybos įrenginys – tai sukomplektuota ir lauke pastatyta įranga, skirta prekybai (vežimėliai, prekystaliai, stendai, skėčiai ir kt.), kurią leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą; laikinas įrenginys paslaugai teikti – tai sukomplektuota ir lauke pastatyta arba judanti tam tikru nustatytu maršrutu įranga ar priemonė, skirta paslaugai teikti (karietos, bevariklės transporto priemonės, pramoginės transporto priemonės, dviračiai, elektromobiliai, vaikiški elektromobiliai, velomobiliai, kartai, bagiai, mobilieji batutai, pripučiami batutai, vandens dviračiai, valtys ir kt.), kurią leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą;

Specialiojo plano 4.2.skyriuje „Palangos miesto centrinė dalis“ nurodoma, kad Palangos miestas yra reikšmingiausias visos savivaldybės įvaizdžio vienetas, kadangi jame koncentruojasi didžiausias lankytojų ir juos aptarnaujančių paslaugų kiekis, todėl Palangos mieste sprendiniuose detaliau reglamentuojama laikinų statinių ir/ar prekybos įrenginių sklaida viešose vietose. Basanavičiaus gatvės detalizacija pateikta grafinės dalies brėžinyje Nr. 4 Joje numatomos smulkiai detalizuotos šešios zonos (dalys I, II, III, IV, V ir VI). Pirmoji (I) dalis skirta 5 laikiniems prekybos įrenginiams, juos išdėstant koncentruotu taškiniu principu prie Jūratės ir Kastyčio skvero. Antrąją (II) dalį rekomenduojama įrengti, šiek tiek toliau, kitapus Jūratės ir Kastyčio skvero, prie miško, J. Basanavičiaus gatvėje, čia rekomenduojama įrengti viso 6 objektus: 1 nesudėtingą laikiną statinį, 1 laikiną prekybos įrenginį ir 4 laikinus įrenginius paslaugai teikti. Objektai dėstomi abiejose pėsčiųjų gatvės pusėse linijiniu būdu. Trečiojoje (III) dalyje reglamentuojamos 2 vietos įrengti nesudėtingus laikinus statinius ir/ar įrenginius paslaugai teikti, objektus dėstant vienoje gatvės pusėje linijiniu būdu. Ketvirtojoje (IV) dalyje ties J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės al. sankryža prie Rąžės upelio, bei link S. Daukanto g., reglamentuojamos viso 6 vietos: 2 vietos įrengti laikinus prekybos įrenginius ir 4 vietos įrengti laikinus įrenginius paslaugai teikti, visus objektus dėstant vienoje pėsčiųjų gatvės pusėje linijiniu būdu. Penktojoje (V) dalyje, J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, ties Kurhauzo pastatu, reglamentuojama įrengti viso 6 objektus: 1 nesudėtingą laikiną statinį, 4 laikinus prekybos įrenginius ir 1 laikiną įrenginį paslaugai teikti. Objektai dėstomi abiejose pėsčiųjų gatvės pusėse linijiniu būdu. Šeštojoje (VI) dalyje palei Vytauto gatvę šalia sankryžoje su J. Basanavičiaus g., reglamentuojamos 8 vietos laikiniems prekybos įrenginiams. Objektai dėstomi abiejose Vytauto gatvės pusėse linijiniu būdu. Basanavičiaus gatvėje Pramoginių įrenginių (atrakcionų) išdėstymas negalimas – joje galimos tik vaikų žaidimo aikštelės.

Specialiojo plano 4.2 skirsnyje „Laikinų statinių ir prekybos įrenginių išdėstymo tekstiniai reglamentai privatiems sklypams, esantiems Palangos miesto centrinėje dalyje, pažymėtoje Palangos miesto Bendrajame plane iki 2015 m. (P10, P11 rajonai)“ nurodoma, kad Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre 12613) laikinų pastatų statyba galima tik pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

1. Laikinų statinių statyba galima privačiuose sklypuose: jei neviršijamos leistinos žemės sklypo užstatymo tankio (UT) rodiklių reikšmės, nustatytos Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7, sodybinio ir vienbučio blokuoto užstatymo teritorijose - statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1- 338, 9 priede arba galiojančiame teritorijų planavimo dokumente, kurio reglamentai taikomi konkrečiam sklypui, kuriame pageidaujama statyti laikiną statinį. Šiuo atveju laikino statinio užstatymo plotas prilyginamas pastatais užstatytam plotui. Atviros lauko terasos (prie kavinių ir pan.) neįskaičiuojamos į užstatymo plotą, o dengtos lauko terasos įskaičiuojamos. Bet kokiu atveju privalėtų būti įvertinti teritorijų planavimo dokumentai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, jeigu jie būtų nustatyti konkrečiai teritorijai ir gauti specialieji architektūros ir paveldosauginiai reikalavimai bei su Palangos miesto vyriausiuoju architektu suderintas projektas.

2. Prekybos įrenginių maksimalus kiekis privačiame sklype nustatomas laikantis šių reikalavimų: pagrindinis atskaitos vienetas – prie gatvės esanti sklypo kraštinė. Maksimalus leistinas prekybos įrenginių kiekis skaičiuojamas taip: nuo sklypo kraštinės abiejų pusių atmetamas po 3,0 metrų atstumas ir likusi sklypo kraštinės dalis nurodo, koks gali būti sklype didžiausias prekybos įrenginių kiekis: jei lieka mažiau kaip 10 metrų atstumas – gali būti statoma ne daugiau 2-jų įrenginių. Atmetus nuo sklypo ribų kraštinės, esančios prie gatvės po 3,0 m ir kai šis atstumas yra nuo 10,0 m iki 15,0 m, likusioje sklypo dalyje (kraštinėje prie gatvės) galima statyti ne daugiau kaip 3 įrenginius ir t.t. Vieno prekybos įrenginio dydis turi neviršyti 2 x 1 x 2,7 m, išskyrus kai įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir jo parametrų negalima įtakoti (šaldytuvas ir pan.). Jei prie gatvės esanti sklypo kraštinė yra trumpesnė nei 10 metrų - sklype gali būti tik 1 laikinas įrenginys. Ši laikinų įrenginių skaičiaus nustatymo metodika skirta tik nustatyti įrenginių skaičių, o konkretus prekybos įrenginių išdėstymas sklype priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl įrenginio vieta galėtų būti numatyta ir artimesniu atstumu nuo sklypo ribos, suderinus su miesto architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Prekybos įrenginio vietai turi pritarti Palangos miesto vyriausiasis architektas.

Taigi aukščiau aptartų Taisyklių, Aprašo ir Specialiojo plano sprendinių turinio analizė leidžia konstatuoti, kad laikinas prekybos įrenginys ar laikinas įrenginys paslaugoms teikti Palangos miesto centrinėje dalyje Basanavičiaus gatvėje negali viršyti 2 x 1 x 2,7 m, taigi jo plotas negali būti didesnis nei 2 kv. m. ir ne aukštesnis kaip 2.7 m.

Įvertinus aukščiau paminėtą, pareiškėjai nėra kliūčių pasinaudoti Aprašo 12 punkto nustatyta tvarka kreipiantis prašymu suderinti kiosko projektą, tačiau prašymas turi būti pateiktas būtent dėl kiosko projekto derinimo ir teikiamas prašymas bei jo priedai atitikti Aprašo 12 punkte numatytuosius reikalavimus.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovė ne pirmą kartą identiškais motyvais atsisako pareiškėjai išduoti leidimus prekybai, išgalvoja naujus formalius atsisakymo išduoti leidimus motyvus, imituoja, jog nesupranta, kokių dokumentų pagrindu ir dėl kokių objektų pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimus, nors dėl tų pačių dokumentų, objektų teisinio statuso ir faktinių aplinkybių tarp tų pačių ginčo šalių yra priimti ir įsiteisėję net keturi teismų sprendimai: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4174-342/2019, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-315-549/2018.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 priimtas nagrinėjant ginčą dėl atsisakymo išduoti leidimą prekiauti kai:

1) prekybos kioskai, iš kurių prašoma išduoti leidimą prekybai, yra nekilnojamieji daiktai, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl su prašymu dėl leidimo prekybai turėjo būti pateiktas supaprastintas statybos projektas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punktą, o kadangi sklypas yra registruotos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui teritorijoje bei registruotos kultūros vertybės, valstybės saugomos Palangos vilos „Jūros akis“, pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, teritorijoje, t. y. kultūros paveldo objekto teritorijoje, reikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui;

Nagrinėjat cituojamą bylą nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl prekybos įrenginio sampratos, yra konstatavęs, kad objektas laikytinas laikinu statiniu, kai jo laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, jas būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, jo montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės nei jau sumontuotas objektas. Taigi išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad jis būtų sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-980-858/2015). Išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu, paisant teismų praktikos statinio sąvokos aiškinimo aspektu, buvo paneigta pareiškėjo pareiga laikytis teisinių reikalavimų, nurodytų apskųstame atsakovo 2016 m. vasario 1 d. sprendime.

Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama ginčas ar laikini prekybos ar paslaugų teikimo įrenginiai ar kioskai laikyti statiniais, ar jiems reikalingas supaprastintas statybos projektas. Šios bylos nagrinėjimo metu iš esmės sprendžiama ar prašomi suderinti objektai priskirtini laikiniems prekybos ar paslaugų teikimo įrenginiams ar kioskams, ar jie gali būti įrengiami ginčo teritorijoje., ar jų įrengimas neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams ir kokia tvarka turi būti derinami jų projektai.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1446-549/2018 spręsdamas ginčą dėl savavališkos statybos aktų ir privalomojo nurodymo teisėtumo konstatavo, jog aplinkybės nustatytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje eI-1300-243/2016 skiriasi, nes administracinėse bylose išanalizuoti ir įvertinti visai kitoje sklypo vietoje 2011 metais pastatytų kioskų požymiai, kurių vizualizacija, techniniai duomenys ir išdėstymo vietos nėra identiški civilinėje byloje nagrinėtoms ginčo statinio požymiams (nutarties 25 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos prašymas pateiktas 2019 m. sausio 11 d. ir jis išnagrinėtas pasikeitus teisiniam reglamentavimui, jau įsigaliojus Specialiojo plano sprendiniams, kurie nebuvo vertinami ankstesnių ginčų nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įvertinus tai akivaizdu, kad tarp pareiškėjos skunde nurodytų administracinių bylų ir šios bylos prejudicinio ryšio nėra ir teisinis situacijos vertinimas turi būti teikiamas būtent šioje administracinėje byloje.

Vertinant atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (4.27)-D3-3586 „Dėl laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) žemės sklype Birutes al. 32, Palangoje“ ir dėl kitų jame išdėstytų argumentų pagrįstumo, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Aprašo 7 punkte numatytos prievolės pateikti 2 projekto egzempliorius nevykdymas, nebuvo kliūtimi iš esmės išnagrinėti pateiktą prašymą dėl projekto derinimo, ką patvirtina ir pati atsakovė išnagrinėdama pateiktą prašymą iš esmės ir nurodydama kitus nederinimo argumentus. Taipogi teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad atsakovė ginčijamu sprendimu, jo 5 punktu, nepagrįstai nurodė esant teisiniam pagrindui taikyti Aprašo 11.3 punktą, numatantį savarankišką projekto nederinimo pagrindą - kai planuojamame įrengti įrenginius žemės sklype per praėjusius kalendorinius metus yra užfiksuota nesuderintų įrenginių ar statinių buvimo faktas. Pirmiausia pažymima, kad įrenginiai yra saugomi pareiškėjos nuomojamame sklype ir pasibaigus leidimų prekybai iš įvardijamų įrenginių ar statinių suderinimo laikotarpiui jie neturi būti pašalinami. Antra, prašymas yra pateiktas 2019 m. sausio 11 d. ir atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad iki šio prašymo pateikimo buvo užfiksuotas toks faktas, o taip pat sprendime net nenurodė, kokiu faktu grindžiamas šio pagrindo taikymas.

Taigi šios aplinkės šalintinos iš įvardijamo akto teisinės argumentacijos, tačiau tai nekeičia teisinio vertinimo dėl atsisakymo pritarti pateiktam laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (8 kioskų) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga projektui, pagrįstumo, nes šios aplinkybės nėra esminės, darančios administracinį aktą tiek pagal jo priėmimo procedūras, tiek dėl materialiosios teisės normų taikymą, neteisėtu. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (4.27)-D3-3586 „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje“ neteisėtumo pagrindų, suteikiančių teisinį pagrindą jį panaikinti visa apimtimi, pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo atsakovę patenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 11 d. prašymą ir suderinti laikiną prekybos įrenginių projektą bei išduoti leidimus prekybai.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 “Dėl prekybos viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Prekybos viešosiose vietose taisyklės, kurių 5 punktas numato, kad asmenys, įsigiję leidimus veiklai vykdyti Tarybos nustatytose viešosiose vietose, už kurių išdavimą nustatyta vietinė rinkliava, ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose (nemokamus) Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriuje (toliau – Rinkliavų skyrius), turi teisę prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose. Taisyklių 18 punktas numato, kad prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą bei leidimo formas tvirtina direktorius.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-49 patvirtino „Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo prašo 6 skyriuje nurodyta, jog leidimus prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės viešose vietose išduoda Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyrius. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą asmenys, norintys įsigyti leidimus 6 punkte nustatytais atvejais raštu ar elektroninėmis priemonėmis, Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikia:

7.1. nustatytos formos prašymą; 7.2. Projekto (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą), suderinto su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, kopiją; 7.3. individualios veiklos vykdymo pažymos kopiją, jeigu fizinis asmuo vykdo nustatyta tvarka apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje įregistravęs individualią veiklą; 7.4. asmens paso arba kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir verslo liudijimo ar kito dokumento, suteikiančio teisę vykdyti veiklą be verslo liudijimo, kopiją (jei prašymą pateikia fizinis asmuo); 7.5. dokumento, patvirtinančio vietinės rinkliavos sumokėjimą už leidimo Tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą, kopiją; 7.6. žemės sklypo nuosavybės dokumentą bei žemės sklypo savininko (naudotojo) rašytinį sutikimą veiklai miesto švenčių metu vykdyti. Tvarkos aprašo 15 punkte numatyti leidimo neišdavimo pagrindai: 15.1. jeigu asmuo pagal Administracijos ir kitų jos įstaigų parengtus skolininkų sąrašus skolingas Savivaldybei, jos institucijoms, įsteigtoms biudžetinėms įstaigoms ir fondams; 15.2. jeigu pateikti ne visi 7 ir 8 punktuose (atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį) išvardyti dokumentai arba jie netinkamai įforminti; 15.3. asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; 15.4. jeigu asmuo turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 167 straipsnyje numatytus pažeidimus (nuo 2016-04-01 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnyje numatytus pažeidimus).

Kaip jau nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (4.27)-D3-3586 „Dėl laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) žemės sklype Birutes al. 32, Palangoje“ atsisakė pritarti pateiktam laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (8 kioskų) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palanga, projektui ir teismas šiame sprendime išdėstytais argumentais nurodė, kad atsakovės sprendimas yra pagrįstas. Įvertinus tai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę išduoti leidimus prekybai, nes pateikti ne visi 7 ir 8 punktuose (atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį) išvardyti dokumentai arba jie netinkamai įforminti (Tvarkos aprašo 15.2 punktas), todėl ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestina kaip nepagrįstas.

Kaip jau ne kartą paminėta šiame teismo sprendime pareiškėjai nėra kliūčių pasinaudoti Aprašo 12 punkto nustatyta tvarka kreipiantis prašymu suderinti būtent įrenginio atitinkančio Taisyklių ir Aprašo apibrėžimuose įvardijamo prekybos įrenginio - kiosko projektą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „Jūros smeltė“ prašė iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, todėl įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcines bendrovės „Jūros smeltė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.