Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotai atstovei Giedrei Pociūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jūros smeltė“ ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, trečiajam asmeniui V. B., dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė UAB „Jūros smeltė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 2017-08-18 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-170818-00070, 2017-08-18 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170818-00076 ir 2017-08-18 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170818-00077, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad savavališkos statybos aktas ir privalomi nurodymai ieškovei yra surašyti už tai, kad ji nuomojamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje stovinčius 3 statinius sujungė į vieną I grupės nesudėtingą statinį, savavališkai, tam neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento.

Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statybos darbai gali būti atliekami tik statant statinį, o statiniu gali būti tik nekilnojamasis daiktas. Ieškovė nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra sumontavusi kioskus prekybai, kuriuos atsakovas skundžiamuose dokumentuose vadina neaiškios paskirties statiniais. Kioskai yra pagaminti pagal projektus „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“, kurie 2011-06-15 yra suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir 2011-06-23 su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, kuris buvo išdavęs leidimą prekybai iš šių kioskų iki 2011-10-01. Ieškovas 2015-05-22 buvo pateikęs Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl leidimo prekiauti iš šių kioskų išdavimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2015-07-01 sprendimu Nr. (4.27)-D3-2229 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ atsisakė išduoti leidimus prekybai iš kioskų, todėl ieškovas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apskundė šį Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-07-01 sprendimą Nr. (4.27)-D3-2229 ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti ieškovo prašymą dėl leidimų prekybai išdavimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-12-22 sprendime konstatavo, kad kioskai, iš kurių yra prašoma išduoti leidimus prekybai, nėra statiniai, todėl Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos jų atžvilgiu nėra taikomos ir specialieji paveldosaugos reikalavimai jiems neišduodami. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatavo, kad kioskai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, neturi CK įtvirtinto esminio nekilnojamųjų daiktų požymio – tvirto sujungimo su žeme, dėl kurio būtų negalima juos perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, jog ginčo prekybos kioskai atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-11-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas siekia iš naujo aiškinti aplinkybes dėl kioskų statuso ir jų priskyrimo statiniams, kai šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nėra įrodinėtinos. Atsakovas trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. eI-1300-243/2016, jam buvo žinomas teismo sprendimas, atsakovas teismo sprendimo neskundė, todėl laikytina, kad atsakovas akivaizdžiai ignoruoja privalomą teismo sprendimą, priimdamas 2017-08-18 dokumentus, kurie prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

Skundžiamame atsakovo 2017-08-18 savavališkos statybos akte nurodyta, kad savavališka statyba pasireiškia sujungiant tris atskirus statinius į vieną, laikančiomis apatines sienas jungiančiomis medinėmis sijomis, pritvirtintomis prie pamatinių medinių stulpų, tačiau šie „trys atskiri statiniai“ pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimą nėra statiniai, o yra kilnojamieji daiktai ir šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Iš atsakovo 2017-07-25 situacijos schemos matyti, kokiu būdu 3 kioskai yra sumontuoti vienas greta kito ir nei vienas iš trijų vienas greta kito stovinčių kioskų neturi vientisos stogo ir grindų dangos bei vientisos bendros vidinės erdvės, neįmanoma iš vieno kiosko vidumi patekti į kitą kioską. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad kioskai nėra sujungti į vieną statinį, kioskų išorinės sienos ar vidinės pertvaros nėra išardytos ir taip nepagamintas 1 didelis kioskas ar kitoks statinys. Iš kioskų projektų „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“, matyti, kad kioskų karkasas pagamintas iš medžio, sienos iš medžio lentų, stogas iš medžio skiedrų, kioskų matmenys: 3000 x 4000, 3000 x 2050. Tas pats kioskų medžiagiškumas ir dydis yra nurodytas atsakovo 2017-07-25 situacijos schemoje, kas leidžia daryti išvadą, jog skundžiami atsakovo sprendimai yra surašyti dėl tų pačių kioskų, pagamintų projektų „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ pagrindu. Atsakovo 2017-07-25 situacijos schemoje yra nurodyta, kad 3 kioskų sujungimo į vieną požymius patvirtina aplinkybė, jog kioskų apatinės sienos yra sujungtos jungiamomis sijomis, kurios pritvirtintos prie pamatinių medinių stulpų. Tas pats nurodyta atsakovo 2017-08-18 savavališkos statybos akte. Ieškovė su tuo nesutinka. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 yra konstatuota, kad objektai (prekybos kioskai) neturi pamatų, yra atremti į šaligatvio plyteles. Šiuo konkrečiu atveju trys kioskai, esantys ant kalvos žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat neturi pamatų, į žemės gruntą yra atremti mediniais stulpais (tai patvirtina atsakovo darytos 4 – 5 fotofiksacijos). Ir būtent ši kioskų savybė buvo teisinis pagrindas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatuoti, kad kioskai nelaikytini statiniais. Kioskai stovi lauke ir yra veikiami gamtos sąlygų, genda jų konstrukcijos mediena, todėl atsiranda poreikis keisti medines konstrukcijas ar jas sutvirtinti. Kadangi kioskai nėra statiniai, todėl kioskų kai kurių medinių konstrukcijų sutvirtinimas nelaikytinas statybos darbais. Iš atsakovo 2, 4 ir 5 fotonuotraukų matyti, kad viena ilga lenta buvo panaudota sutvirtinant kelių vienas greta kito stovinčių kioskų sienos apatinę dalį. Toks sutvirtinimas buvo atliktas siekiant, kad kioskai ant kalvos stabiliau stovėtų. Dėl to trys greta stovintys kioskai netapo vienu bendru nekilnojamuoju daiktu.

Kelių greta vienas kito stovinčių kioskų padėtis, užkeliant juos ant žemės sklype esančios kalvos, yra teisėta. Ieškovas dar 2015-05-22 Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą prekybai iš 8 prekybos kioskų, pateikdama Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui užpildytą leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose formą. Leidimo formoje yra nurodyta kioskų išdėstymo schema žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš kurios matyti, kad dalis kioskų stovi ant kalvos. Palangos miesto savivaldybės administracijai atsisakius išduoti leidimus prekybai šiems kioskams pagal jų nurodytą išdėstymo schemą, ginčas galutinai buvo išnagrinėtas jau minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017, konstatuojant, kad ieškovas turi teisę gauti leidimus prekybai iš šių kioskų jų išdėstymo vietose, po ko Palangos miesto savivaldybės administracija 2017-12-06 išdavė leidimus prekybai iš 8 kioskų, įskaitant ir tuos tris kioskus, dėl kurių atsakovas 2017-08-17 surašė skundžiamą savavališkos statybos aktą ir privalomus nurodymus.

Kadangi kioskai nėra statiniai, jiems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Statybos įstatymas netaikytinas ir ieškovė nepažeidė atsakovo 2017-08-18 savavališkos statybos akte ir privalomuose nurodymuose nurodytų Statybos įstatymo nuostatų. O kioskų sumontavimas greta vienas kito nelaikytinas statinio pastatymu ar statybos darbais. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo 2017-08-18 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170818-00070 yra neteisėtas. Atsakovo 2017-08-18 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170818-00076 ir 2017-08-18 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170818-00077 yra tiesiogiai susiję su atsakovo 2017-08-18 savavališkos statybos aktu, todėl panaikinus savavališkos statybos aktą, naikintini ir minėti du privalomieji nurodymai, kurie surašyti atsakovui neteisėtai nustačius savavališką statybą.

Be to, Inspekcijos 2015 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 2D-19656 (8.4) buvo pateikta advokatės Jūratės Juodienės 2015 m. gruodžio 4 d. paklausimo turinį atitinkanti konsultacija, kuri buvo suteikta išnagrinėjus pareiškėjos aprašytas kioskų techninės savybės, netikrinant padėties vietoje. Tai nėra tapačios aplinkybės fiksuotos 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-170818-00070. 2017 m. savavališkai pastatytas statinys yra daug didesnis, skiriasi laikančiosios statinio konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinys neturi jokios specialios transportavimo įrangos. Tokia pati išvada taikytina ir 2016 m. gegužės 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-971 užfiksuotoms aplinkybėms. Šiame akte įvertinta ginčo sklype tuo metu pastatytų prekybos kioskų būklė, priskiriant juos kilnojamiesiems daiktams. Nei vienas iš užfiksuotų prekybos kioskų nėra tas pats objektas, kuris 2017 m. buvo pripažintas savavališkai pastatytu statiniu. Taigi 2016 m. gegužės 12 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytų duomenų įrodomoji reikšmė nėra svarbi ir nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių.

Taip pat, nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, kad ginčo objektas nelaikytinas statiniu. Nagrinėjamu atveju ginčo statinys laikytinas nekilnojamuoju daiktu, turinčiu laikančiąsias konstrukcijas (stogą, sienas, sijas, pamatinius stulpus ir kt.), kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Savavališkai pastatytas statinys yra vientisas objektas, tai nėra trys vienas greta kito pastatyti atskiri objektai. Vien dėl to, kad statant ginčo statinį galėjo būti panaudotos atskirų objektų (kioskų) konstrukcinės dalys, nėra pakankama priežastis pastatytą statinį ir toliau laikyti trimis atskirais kilnojamaisiais daiktais. Ieškovė yra atlikusi eilę statybos darbų, kuriais iš atskirų konstrukcinių elementų sukūrė vieną bendromis laikančiosiomis konstrukcijomis apjungtą statinį, pasižymintį tvirtu sąlyčiu su žeme. Be papildomų statybos darbų (statinio laikančiųjų konstrukcijų išmontavimo ir sumontavimo) ir investicijų tokio statinio nebūtų įmanoma perkelti iš vienos vietos į kitą nesumažinus jo vertės ir nepradus statinio paskirties.

Statybos darbų eigą ir statinio virsmą į vientisą darinį Inspekcija užfiksavo ne tik 2017 m. liepos 31 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2141, bet ir vėliau atliktais faktinių duomenų patikrinimo vietoje veiksmais. 2017 m. rugsėjo 6 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2434 ir 2017 m. spalio 11 d. akte Nr. FAK-2849. Iš prie šių aktų pridėtų nuotraukų matyti, kad toliau buvo tęsiami statybos darbai, baigiant pastatyti vieną bendromis išorinėmis sienomis ir laikančiosiomis konstrukcijomis apjungtą statinį, kas tik dar labiau patvirtina buvus statytojo ketinimus pastatyti vieną statinį.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje konstatuota, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Todėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170818-00070 negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju byla dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turi būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Jūros smeltė“ atstovė advokatė Jūratė Juodienė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nesutinka, kad ji vykdo savavališką statybą, nurodo, kad prejudicinę reikšmę turi dviejų bylų, išnagrinėtų administraciniame teisme, įsiteisėję sprendimai. VTSPI buvo įtraukta į šią bylą ir įpareigota atlikti vietoje patikrinimą bei pateikti išvadą, ar tie kioskai yra kilnojami ar nekilnojami daiktai. Prie faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje akto buvo pridėtos nuotraukos, kioskai buvo įvardinti kaip kilnojami daiktai. Byloje yra pateikti kioskų projektai, iš kurių matosi, kad jie skiriasi tik dydžiu. Klaipėdos administraciniam teismui baigus nagrinėti bylą, Palangos m. savivaldybė išdavė leidimus prekybai. Kioskai gali būti išdėstyti kaip patogiau prekybai. Kioskas buvo ant kalvos ir jam buvo išduotas leidimas. Dėl matmenų – ant kalvos stovi 3 kioskai, kurių matmenys atitinka projekte numatytus. Specialistai apžiūrėjo kioskus vietoje, nufotografavo ir padarė išvadas, kad tai yra tris, vienas šalia kito sustatyti kioskai, o ne vienas nesudėtingas statinys, todėl jam nereikia statybą leidžiančio dokumento. Viena lenta, kuria sujungtos dviejų kioskų dalys, yra tik laikanti sija, kad kioskai nestovėtų kreivai. Kioskai neturi bendros vidinės erdvės, stogai yra atskiri, tarp jų yra tarpai, tik jie yra užkalti plokšte, kad apsaugotų nuo vėjo ir laukinių gyvūnų. Pamatų kioskai neturi, pagal projektą jų pagrindas yra medinės lentos ir jis laikosi ant kuoliukų tam, kad išsilygintų, nes stovi nelygaus paviršiaus. Dėl ieškinio senaties termino: skundžiami dokumentai yra 2017m. rugpjūčio, o ieškinys yra pateiktas 2018 m. kovo mėn. Apie tai, kad savivaldybė numato atlikti patikrinimą, UAB „Jūros smeltė“ nebuvo informuota. Kadangi ieškovas prekybos dar nevykdė ir neplanavo, nes neturėjo leidimo, sąžiningai galvojo, kad, vyksta vienintelis ginčas dėl kioskų – administraciniame teisme. Įmonė apie surašytus privalomus nurodymus sužinojo tik 2018-02-19, o ieškinys pateiktas 2018-03-06, todėl laiko, kad terminas nėra praleistas.

Trečiasis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pagal 2014-07-04 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 16SŽN-(14.16.55)-49 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, nuo 2014-07-04 iki 2023-12-30 yra išnuomotas ieškovei UAB „Jūros smeltė“. Iš projektų „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ matyti, kad šie projektai 2011-06-23 yra suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriumi bei 2011-06-15 su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Savavališkos statybos aktu, surašytu 2017-08-18, dokumento registracijos Nr. SSA-30-170818-00070, nustatyta, kad žemės sklypo naudotoja UAB „Jūros smeltė“, savavališkai neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekto „Jūros akis“ teritorijoje (unikalus kodas 1289) ir kultūros paveldo vietovėje Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas-12613) stato I-mos grupės nesudėtingą neaiškios paskirties statinį, kurio ilgis 6,15 m, plotis – nuo 4,0 m iki 4,52 m, aukštis - 3,3 m, sujungiant tris atskirus statinius į vieną, laikančiomis apatinėmis sienas jungiančiomis medinėmis sijomis, pritvirtintomis prie pamatinių medinių stulpų. Duomenys fiksuoti 2017-07-31 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2141. Šio Savavališkos statybos akto pagrindu UAB „Jūros smeltė“ 2017-08-18 surašytas privalomasis nurodymas PNSD-30-170818-00076, kuriuo iškovė įpareigota nevykdyti jokių pirmos grupės nesudėtingo neaiškios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2017-08-18 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-170818-00070. Taip pat 2017-08-18 surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-170818-00077 pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. liepos mėn. (diena nenurodyta) akte Nr. (numeris nenurodytas) nustatyta, kad patikrinimas atliktas 2017-07-25 nedalyvaujant UAB „Jūros smeltė“ atstovui. Patikrinimo metu statybos darbai nevykdomi. Patikrinimo metu apmatuotas pastatas, kurio matmenys 6,15 m. x4,0 m. iki 4,25 m. aukštis iki 3,30 m. padėtis fiksuota situacijos schemoje. Matosi, kad ant betoninių plytelių paremtos medinių statinių konstrukcijos, kai kurios konstrukcijos pakeistos naujomis. Šio statinio statybą leidžiantis dokumentai neišduoti. Statybos darbai keičiant dalį medinių konstrukcijų, buvo vykdomi nuo 2017 liepos 2 d. iki liepos 21 d. 2016 m. liepos 19 d. buvo nustatyta, kad buvo užkeltas vienas statinys, kuris pripažintas kilnojamu daiktu. 2017 m. liepos 2 d., nustatyta, kad prie šio statinio užkelti dar du statiniai, kurie jungiami į vieną bendrą statinį, vykdant statybos darbus: kasimą, pjovimą, kalimą, konstrukcijų montavimą. Naujas statinys pagal fiksuotą padėtį priskirtinas nesudėtinga, statiniui. Faktinių duomenų patikrinimo metu atlikta fotofiksacija, kurios metu užfiksuotas ant kalvos stovintis medinis pastatas, pastatytas ant betoninių plytelių paremtų medinių statinio konstrukcijų (stulpų). Pastatas sudarytas iš kelių atskirų statinių, tarpusavyje sujungtų medine sija. Situacijos plane užfiksuota pastato padėtis sklype ir pastato matmenys. Nurodyta, kad stebimas galimas trijų pastatų sujungimas į vieną, sutvirtinant juos apatinėmis, sienas jungiančiomis sijomis, kurios pritvirtintos prie pamatinių medinių stulpų.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-05-10 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-971/2016-05-12 nurodoma, kad vizualiai patikrinus vietoje (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Palanga, objektus (prekybos kioskus) nustatyta, kad objektai nėra statiniai. Objektai yra kilnojami daiktai gali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, neturi pamatų, atremti į šaligatvio plyteles ir gali būti transportuojami.

Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2017-09-06 akte Nr. FAK-2434(16.2) nurodyta, kad buvo patikrinta ar vykdomas 2017-08-18 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalis statybos darbų Nr. PNSD- 30-170818-00076. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos darbai nevykdomi, teritorijoje šalia pastato žmonių nėra. Patikrinimo metu UAB „Jūros smeltė“ atstovas nedalyvavo. Patikrinimo metu nustatyti pasikeitimai, kurie atsirado po 2017-07-31 faktinių duomenų vietoje akte Nr. FAK-2141 fiksuotos situacijos: šiaurinėje pastato pusėje baigtos užkalti lentomis sienos, įstatytas langas, vakarinėje pusėje užkaltas sienos tarpas, tarp buvusių atskirų pastatų, naujai rengiama stogo konstrukcijos, apjungiant visus atskirus statinius į vieną, montuojant stogo konstrukcijas, pritvirtinant prie jų juodą plėvelės dangą. Dalis teritorijos aplink minėtą pastatą naujai aptverta tinkline tvora, kuri pritvirtinta prie įbestų į žemę metalinių stulpelių.

Dėl ieškinio senaties termino

Sprendžiant šį klausimą, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M., bylos Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011).

Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti individualius administracinius aktus, šis nagrinėjamas reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl byloje taikytini ABTĮ nustatyti administracinio akto apskundimo, o ne CK nustatyti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu) nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Šioje byloje ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas turi būti skaičiuojamas nuo ginčijamo privalomojo nurodymo įteikimo ieškovei dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad apie ginčijamų aktų surašymą buvo paskelbta viešai respublikiniame „Lietuvos žinių“ dienraštyje 2017 m. spalio 4 d. leidinyje Nr. 191 ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt. Toks savavališkos statybos dokumentų paskelbimas laikytinas tinkamu jų įteikimu ir yra reglamentuotas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 124, 125 ir 140 punktuose. Šie dokumentai laikomi įteikti tinkamai praėjus 5 darbo dienoms po pranešimo paskelbimo respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt, todėl vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. spalio12 d. ir įvertinus aplinkybę, kad į teismą buvo kreiptasi tik 2018 m. kovo 6 d. laikytina, kad ieškovė šį terminą yra praleidusi ir jos ieškinys vien tuo pagrindu turėtų būti atmestas.

Institucija 2018-05-17 pranešime ieškovės atstovei nurodė, kad 2017-08-18 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170818-00070 ir 2017-08-18 privalomieji nurodymai ieškovei buvo siųsti registruotu paštu 2017-08-22 adresu Totorių g. 21a, Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Palanga, tačiau grįžo neįteikti. Tai patvirtina ir kartu pateikti pašto siuntos vokai, todėl pranešimas apie surašytą savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus buvo paskelbta 2017-10-04 laikraštyje „Lietuvos žinios“. Vis tik Reglamento STR 1.05.01:2017 124 punktas numato ne alternatyvią, o imperatyvią pareigą minėtus pranešimus paskelbti ir specialiame interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt. Tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė.

Preziumuojama, kad elektroninėje erdvėje (interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt) paskelbta informacija yra visuotinai prieinama, todėl yra daug tinkamesnis būdas informuoti suinteresuotą asmenį apie jam taikomą pareigą. Taigi, interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt nepaskelbus pranešimo apie 2017-08-18 surašytus dokumentus, ieškovei buvo apribota teisė ir galimybė ne tik apie juos sužinoti bet ir susipažinti bei laikantis procesinių terminų apskųsti. Ieškovė nurodo, kad apie surašytus dokumentus sužinojo iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018-2-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-KLA-ANR-N-69-2018, kurį ieškovė per atstovę gavo 2018-02-12, nes šiame nutarime ir minimi skundžiamas statybos aktas bei privalomieji nurodymai. Sužinojusi apie priimtus dokumentus, ieškovės atstovė kreipėsi į Instituciją dėl jų atsiuntimo, ir juos gavo 2018-02-19. Ieškinys teismui pateiktas 2018-03-06, todėl laikytina, kad ieškovė nepraleido termino kreiptis į teismą dėl priimtų aktų apskundimo.

Dėl savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-170818-00070 panaikinimo.

Ieškovė vienu iš reikalavimu prašo panaikinti 2017-08-18 atsakovo surašytą savavališkos statybos aktą.

Nors šiuo atveju byla nagrinėjama civiline tvarka, tačiau yra ginčijamas administracinio akto teisėtumas, kas sąlygoja, jog turi būti atsižvelgta ir į administracinių teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Taigi, šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010, 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, administracinė byla Nr. AS520-925/2013). Tuo tarpu savavališkos statybos aktai, kuriuose nustatyti valinio pobūdžio patvarkymai, pavyzdžiui, sustabdyti statybos darbus, gali būti bylos dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2012-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-175/2012, kt.).

Nagrinėjamu atveju 2017-08-18 savavališkos statybos akte tik fiksuota, kad žemės sklypo naudotoja UAB „Jūros smeltė“, savavališkai neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekto „Jūros akis“ teritorijoje (unikalus kodas 1289) ir kultūros paveldo vietovėje Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas-12613) stato I-mos grupės nesudėtingą neaiškios paskirties statinį, kurio ilgis 6,15 m , plotis – nuo 4,0 m iki 4,52 m, aukštis - 3,3 m, sujungiant tris atskirus statinius į vieną, laikančiomis apatinėmis sienas jungiančiomis medinėmis sijomis, pritvirtintomis prie pamatinių medinių stulpų. Duomenys fiksuoti 2017-07-31 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2141. Taigi, savavališkos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, tačiau jokių valinio pobūdžio pareigų ieškovei nenustatyta. Šio akto pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai, kurie ir sukėlė teisines pasekmes ieškovei.

Taigi, akivaizdu, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemiantis administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Kitaip tariant šis aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2013-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Todėl civilinė byla dalyje dėl 2017-08-18 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-170818-00070 panaikinimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 239 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p.).

Dėl privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-170818-00076 ir Nr. PNSSP-30-170818-00077 panaikinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, nustatęs savavališkos statybos, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, faktą surašė ieškovei 2017-08-18 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSSP-30-170818-00077 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170818-00076. Ieškovė nurodo, kad privalomieji nurodymai surašyti nepagrįstai, nes kioskai nėra statiniai, atitinkantys nekilnojamo daikto požymius ir jiems Statybos įstatymo nuostatos netaikytinos. Tai konstatavo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016, bei 2015-12-22 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015. Todėl tris kioskus sumontavus vieną greta kito, nebuvo atlikti jokie statybos darbai, bei nebuvo pastatytas vienas nesudėtingas statinys. Be to, papildomai ieškovė paaiškino, kad du kioskai, stovintys ant kalvos, dėl kurių surašyti ginčijami dokumentai, 2017-01-19 kioskų pirkimo-pardavimo sutartimi yra parduoti V. B.. Atsakovas su šiais argumentais nesutinka.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje imperatyviai nurodyta – statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.

Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad kioskai, kurie atsakovo įvardinti neaiškios paskirties statiniu, yra nekilnojamas daiktas, priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams ir jiems pastatyti yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas.

Taigi, byloje kyla ginčas ar ginčo statiniai laikytini nekilnojamuoju daiktu, nes nuo to priklauso, ar pagrįstai atsakovas laikė neteisėtai pastatytu statiniu ir teisėtai reikalavo nugriauti.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje V. A. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. A146-345/2008). Taigi statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

Teismas prie nagrinėjamos bylos prisijungė Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtas administracines bylas Nr. eI-1933-243/2015 ir eI-1300-243/2016. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-06-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos UAB „Jūros smeltė“ skundas atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2016-02-01 sprendimo Nr. (4.27.)-D3-268 „Dėl leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, (duomenys neskelbtini), Palangoje“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra konstatavęs, kad UAB „Jūros smeltė“ priklausantys ginčo prekybos kioskai nėra nekilnojamieji daiktai, atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Statybos įstatymo, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, todėl reikalavimas pateikti supaprastintą statybos projektą ir rašytinį Kultūros paveldo departamento pritarimą dėl to, kad jie pastatyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, yra nepagrįsti. O Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-12-22 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015, konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija su 2015-05-22 prašymu išduoti leidimus prekybai iš aštuonių kioskų yra gavusi visą reikšmingą medžiagą, įskaitant ir kioskų projektus „Prekyvietė I“ ir „Prekyvietė II“, kurie 2011-06-15 suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir 2010-06-01 bei 2011-06-23 suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, taip pat, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas pateikti kioskų kaip I grupės nesudėtingo statinio (kiosko) projektą statybai, yra nepagrįstas.

Šie sprendimai yra įsiteisėję, todėl yra galiojantys ir taikytini, o atsižvelgiant į tai, kad ginčai buvo sprendžiami tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių objektų, sprendimuose nustatytos aplinkybės yra aktualios bei turi prejudicinę galią ir šioje byloje sprendžiamam klausimui (CPK 182 str. 3 p.).

Taigi, kaip nustatė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kioskų projektai buvo suderinti su Institucijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi dar 2011-06-23, be to, UAB „Jūros smeltė“ priklausantys ginčo prekybos kioskai nėra nesudėtingi statiniai, todėl reikalavimas pateikti supaprastintą statybos projektą apskritai yra nepagrįstas. Tai patvirtina ir ieškovės pateikti projektai „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“, iš kurių matyti, kad šie projektai 2011-06-23 yra suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriumi bei 2011-06-15 su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-05-10 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodoma, kad vizualiai patikrinus vietoje (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), Palanga, objektus (prekybos kioskus) nustatyta, kad objektai nėra statiniai. Objektai yra kilnojami daiktai gali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, neturi pamatų, atremti į šaligatvio plyteles ir gali būti transportuojami.

Kaip nurodoma ir pačios Institucijos 2017 m. liepos mėnesio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte – kioskai stovi ant betoninių plytelių paremti medinėmis statinių konstrukcijomis. 2016 m. liepos 19 d. buvo nustatyta, kad buvo užkeltas vienas statinys, kuris pripažintas kilnojamu daiktu, o 2017 m. liepos 2 d., nustatyta, kad prie šio statinio užkelti dar du statiniai, kurie jungiami į vieną bendrą statinį. Faktinių duomenų patikrinimo metu atlikta fotofiksacija, kurios metu užfiksuotas ant kalvos stovintis medinis pastatas, pastatytas ant betoninių plytelių paremtų medinių statinio konstrukcijų (stulpų). Pastatas sudarytas iš kelių atskirų statinių, tarpusavyje sujungtų medine sija. Situacijos plane užfiksuota pastato padėtis sklype ir pastato matmenys. Taigi, pats Institucijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad kioskus galima perkelti iš vienos vietos į kitą jų neišardžius, nepermontavus, neperrinkus ar kitaip pažeidus, kad objektai neturi pamatų, nėra patvariai sujungti su žeme. Jie yra mobilūs, perkelti į kitą vietą, nepraranda savo vertės ir gali būti toliau naudojamas pagal paskirtį. Iš ieškovės ir atsakovės pateiktų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, jog visi kioskai yra identiški, pastatyti pagal projektus „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“.

Minėtame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-06-03 sprendime pažymėta ir tai, kad konstatavus, jog nagrinėjamu atveju kioskai nepriskirtini statiniams, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, sprendinių, kuriuose nurodoma statinių aukščio, užstatymo tankumo ir intensyvumo nedidinti, paliekama esama statybos linija, analizavimas ir taikymas nėra aktualus, taigi kioskų perkėlimas tame pačiame sklype iš vienos vietos į kitą, nereiškia, kad pažeidžiami ir detaliojo plano sprendiniai. Be to, net ir perkėlus du kioskus į kitą vietą, prie jau anksčiau stovėjusio kiosko, jie taip pat buvo pastatyti kaip ir anksčiau – ant betoninių plytelių paremiant juos medinėmis konstrukcijomis (stulpais), o ne stabiliai ant pamatų. Tai, kad kioskai tarpusavyje dar buvo sujungti sijomis, kurios pritvirtintos prie kioskų apačios, automatiškai jiems nekilnojamo daikto statuso nesuteikia, nes šios sijos yra lengvai nuardomos ir jokio patvaraus sąlyčio su žeme nesuteikia, kioskai ir toliau išlieka mobilūs. Tai akcentuota ir ieškovės pateiktame UAB „Pietų saulės slėnis“ kioskų apžiūros akte.

Aptartos aplinkybės suponuoją išvadą, kad ginčo kioskų negalima laikyti nekilnojamuoju statiniu ir taikyti jiems tokių statinių pastatymui taikytinų reikalavimų, todėl ieškinys tenkintinas.

Kita vertus, trečiasis asmuo V. B. atsiliepime nurodė, kad du iš trijų ginčo kioskų pagal 2017-01-19 pirkimo-pardavimo sutartį yra įsigijęs jis ir ieškovės nuomojamame sklype šiuos kioskus tik remontavo, po ko būtų išgabenęs juos į Šventąją. Kad du kioskus iš ieškovės yra įsigijęs V. B. patvirtina ir 2017-01-19 pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, privalomieji nurodymai apskritai yra surašyti netinkamam subjektui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė UAB „Jūros smeltė“ sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą bei patyrė 2400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš esmės ieškinys yra patenkintas visiškai, nes byla nutraukta tik dalyje dėl išvestinio reikalavimo, už kurį žyminis mokestis net nebuvo mokėtas, todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-20 nutartimi – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-08-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170818-00077 bei antstolės A. R. Ž. 2018-03-07 patvarkymo „Dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus“ Nr. S-797 vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00227 vykdymą, – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

bylą, dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-08-18 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-170818-00070 panaikinimo, nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-08-18 Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-170818-00076, ir 2017-08-18 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170818-00077.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-20 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-08-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170818-00077 bei antstolės A. R. Ž. 2018-03-07 patvarkymo „Dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus“ Nr. S-797 vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00227 vykdymą.

Ieškovės UAB „Jūros smeltė“ naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas 2475,00 EUR (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.