Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017 m. liepos 5 d. ieškovas kreipėsi į banką dėl naujo kodo generatoriaus išdavimo ir būdamas banke sužinojo, kad atsakovė prieš dvi savaites vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Ieškovo teigimu, jam nebuvo siųsti jokie pranešimai apie galimą, ar būsimą sutarties nutraukimą. Iki tol visi banko pranešimai ieškovui buvo siunčiami elektroniniu paštu, o tuo atveju, jeigu buvo siunčiami paštu, buvo dubliuojami ir elektroniniu paštu. Tačiau sutarties nutraukimo atveju jokio pranešimo (įspėjimo) nei paštu (bankui žinomais adresais Naujakiemio g. 18-60, Klaipėda, Dragūnų g. 1-88, Klaipėda), nei bankui žinomu elektroninio pašto adresu (as.tm@takas.lt) ieškovas negavo. 2017 m. liepos 5 d. ieškovas taip pat susitiko su banko atstovu R. Š. dėl galimo išieškojimo iš ieškovo pristabdymo ir sutarties vykdymo atnaujinimo. Ieškovui buvo paaiškinta, kad tartis dėl galimo išieškojimo pristabdymo ir sutarties vykdymo atnaujinimo bus galima tik visiškai padengus susidariusį įsiskolinimą bankui: 2 657,43 Eur skolos, palūkanų ir netesybų pagal sutartį sumą, 2 739,90 Eur kredito kortelės skolos sumą bei 62 Eur dydžio valstybinės rinkliavos išlaidų kompensavimo sumą. Ieškovas tą pačią dieną bankui sumokėjo visą įsiskolinimo pagal sutartį sumą, o 2017 m. liepos 7 d. sumokėjo ir likusias įsiskolinimų bankui sumas. 2017 m. liepos 10 d. ieškovas pateikė bankui prašymą sustabdyti priverstinį skolos pagal sutartį išieškojimą bei atnaujinti nutrauktos sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrinantis turtas (butas su priklausiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje) buvo areštuotas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2015-777/2016, bankas ieškovo prašymo netenkino, tačiau nurodė, kad tuo atveju, jeigu artimiausius 6 mėnesius ieškovas užtikrins ne mažesnės kaip 410 Eur dydžio įmokų sumos mokėjimą bankui bei po 6 mėnesių pateiks dokumentus, įrodančius pajėgumą vykdyti atnaujintus finansinius įsipareigojimus (įkeistam turtui nebebus taikomi apribojimai (antstolių areštai), bankas svarstys galimybę sutarties vykdymą atnaujinti. Nuo banko nurodytos datos, t. y., nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d., ieškovas kiekvieną mėnesį ėmė mokėti bankui ne mažesnes nei 410 Eur dydžio įmokas iki 2018 m. balandžio 26 d.

2018 m. balandžio mėnesį bankas ieškovui iškėlė sąlygą sutarties vykdymo atnaujinimui užtikrinti - ieškovo turtui civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, nors minėta civilinė byla dar tebesitęsė, o priešingu atveju bankas nurodė, jog atnaujins priverstinį išieškojimą. Ieškovas 2018 m. balandžio 26 d. bankui pateikė formalų prašymą pratęsti priverstinio išieškojimo sustabdymą iki civilinės bylos Nr. e2-1205-777/2016 nagrinėjimo pabaigos, bei informavo banką apie tai, kad civilinė byla perduota nagrinėjimui apeliacine tvarka. 2018 m. balandžio 30 d. pranešimu el. paštu ieškovas banko atstovo buvo informuotas apie priverstinio vykdymo (išieškojimo) tolimesnį pristabdymą su nurodymu padidinti kas mėnesį mokamas įmokas iki 470 Eur (po 235 Eur skiriant kredito ir procesinių palūkanų dengimui). Nurodyto dydžio mokėjimus ieškovas vykdė iki 2018 m. lapkričio mėnesio, kuomet bankas vėl ėmė kelti klausimą dėl sąlygų sutarties vykdymo atnaujinimui, įvykdymo ir / arba priverstinio vykdymo. Ieškovas informavo banką jog civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016, kurioje buvo priimti ieškovui palankūs teismo sprendimai, buvo priimtas kasacinis skundas, todėl ieškovo disponavimas jam priklausančiu turtu vis dar buvo apribotas. Ieškovas prašė banko atidėti priverstinį vykdymą iki civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, tačiau bankas prašymo netenkino ir 2018 m. gruodžio mėnesį informavo ieškovą apie tai, kad vykdomasis dokumentas dėl priverstinio išieškojimo bus perduodamas vykdymui antstoliui, nors iki to laiko ieškovo teigimu, jis tinkamai vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus bankui, t. y., dėjo pastangas sutartinių santykių atnaujinimui ir išsaugojimui, tačiau objektyvios aplinkybės neleido jam įvykdyti banko iškeltų sąlygų dėl sutarties vykdymo atnaujinimo.

Ieškovas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinį sprendimą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016, kuriuo kasacinis skundas buvo atmestas priėmė tik 2019 m. kovo 14 d. Tačiau jau 2019 m. kovo 22 d. ieškovas gavo pranešimą iš antstolio apie vykdymui priimtą vykdomąjį dokumentą bei ieškovui priklausančiam turtui taikytą areštą.

Ieškovo vertinimu, tiek įstatymai, tiek tarp šalių sudaryta sutartis riboja vienašalio sutarties nutraukimo galimybę. Ieškovas pripažįsta, kad dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos antrojoje 2016 metų pusėje, jis formaliai pažeidė sutartį: vėlavo sumokėti kredito dalis ir palūkanas, laikinai mokėjo mažesnes sumas nei nustatyta pagal mokėjimo grafiką, nes šis pažeidimas nelaikytinas ieškovo padarytu tyčia ar iš didelio neatsargumo, tačiau jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti trečiųjų asmenų veiksmų, lėmusių ieškovo galimybes vykdyti įsipareigojimus bankui. 2017 m. liepos mėnesį pasiekus susitarimą su banku dėl įmokų (jų dydžio ir periodiškumo) mokėjimų, ieškovas įmokų mokėjimo tvarkos ir terminų, kiek tai leido besitęsiantis teisminis ginčas, laikėsi, jokie įmokų mokėjimo įsiskolinimai bankui nebesusidarė. Ieškovo teigimu, apsunkintas sutarties vykdymas atsakovei sunkių pasekmių nesukėlė, o už paskolos dalių mokėjimo vėlavimą ieškovas bankui mokėjo palūkanas ir delspinigius, kuo galimi banko nuostoliai turėjo būti visiškai kompensuoti, be to, ieškovas yra visiškai padengęs įsiskolinimus pagal sutartį. Be to, visu sutarties nutraukimo laikotarpiu ieškovas mokėjo bankui ir procesines palūkanas. Taip pat ieškovo manymu, sutarties nutraukimas laikytinas tik pretekstu, turint tikslą finansinių sunkumų metu ne spręsti sutarties tinkamo įvykdymo klausimą ir dėti visas įmanomas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta, o pasinaudoti silpnesnės sandorio šalies suteiktomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (hipoteka). Ieškovas yra įsitikinęs, jog yra pajėgus grąžinti bankui visą suteiktą paskolą sutartyje nustatytais terminais ir dalimis, sumokėti visas palūkanas bei kitas įmokas, nustatytas sutartyje. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus ieškovui palankų galutinį procesinį sprendimą byloje, kurioje ieškovo ir jo turto atžvilgiu buvo taikyti apribojimai, banko nustatytos formalios sąlygos sutarties vykdymo atnaujinimui yra įvykdytos. Be to, ieškovas atkūrė savo mokumą, ima gauti nuolatines stabilias pajamas, kas leis sutartinius įsipareigojimus bankui įvykdyti visiškai.

Taip pat nurodo, jog šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis turėtų būti kvalifikuotina vartojimo sutartimi, nes ji atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų vartojimo sutarčių esminių požymių reglamentavimą, kadangi ieškovo kaip kredito gavėjo tikslas buvo piniginių lėšų panaudojimas būstui įsigyti ir įrengti, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios ieškovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą, t. y. įstatyme įtvirtintų nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimo ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui.

Be to, ieškovo teigimu, sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nesilaikant sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, kadangi, šalių sudaryta sutartimi buvo nustatyta sutarties nutraukimo tvarka: įspėjimas apie sutarties vykdymo pažeidimą, bei įspėjimas apie numatomą sutarties nutraukimą. Sutarties 14 punkte buvo nustatyta, kad pranešimai ir kiti susirašinėjimo dokumentai įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu, faksu ar banko paslaugų internetu sistema, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo penktą darbo dieną, ėjusią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei. Sutartimi vienareikšmiškai buvo nustatyta, kad bet kokie pranešimai ieškovui turi būti siunčiami jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, arba, manytina, už suteikiamą kreditą įsigyjamo buto adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda. Tačiau ieškovas nė vienu iš aukščiau nurodytų adresų nėra gavęs jokio banko pašto siunta siųsto pranešimo apie sutartinių įsipareigojimų vykdymo esminį pažeidimą ir numatomą sutarties nutraukimą. Ieškovas iki šiol neturi jokio dokumento, buvusio sutarties nutraukimo pagrindu ir apibrėžiančiu sutarties nutraukimo momentą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad sutartis su ieškovu buvo nutraukta ne tik nesant įstatyme nustatyto pagrindo, tačiau ir nesilaikant sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, kas taip pat vienašalį sutarties nutraukimą daro neteisėtu.

Ieškovo nuomone, atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnyje, nes abiejų šalių pareiga - maksimaliai stengtis, kad sutartis būtų įvykdyta. Šiuo atveju ieškovas teigia, jog jis dėjo maksimalias pastangas įvykdyti sutartį, ieškojo būdų ir sąlygų siekti sutarties tolimesnio vykdymo ir prievolių bankui visiško įvykdymo dalimis, tačiau ieškovo pastangos buvo neįgyvendintos dėl banko nenuoseklaus ir prieštaringo elgesio. Ieškovo vertinimu, sutarties nutraukimas ir kategoriškas atsisakymas atnaujinti sutarties vykdymą, buvo sąlygotas pakankamai nenuoseklios banko pozicijos, kadangi 2017 m. liepos mėnesį bankas pripažino, kad kliūtimi sutarties vykdymo atnaujinimui yra civilinis procesas, pradėtas ieškovo atžvilgiu ir šiame procese taikyti apribojimai prievolių įvykdymą užtikrinančiam nekilnojamajam turtui, todėl sutarties vykdymo atnaujinimą susiejo su apribojimų prievoles užtikrinančiam turtui, panaikinimo momentu (civilinio proceso, pradėto prieš ieškovą pabaiga). Tačiau 2018 m. gruodžio mėnesį banko atstovas informavo ieškovą, jog tolimesnio sutarties atnaujinimo įvykdymo sąlygų nebebus laukiama, nors bankas ir buvo informuotas apie tai, kad civilinis procesas prieš ieškovą yra baigiamojoje stadijoje. Toks nenuoseklus banko elgesys, sukūrė ieškovui lūkesčius dėl sutarties vykdymo atnaujinimo, ieškovas laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo iki banko informavimo apie priverstinio išieškojimo pradėjimą įsipareigojimus bankui vykdė laiku ir tinkamai. Tačiau bankas, nebespręsdamas sutarties įvykdymo galimybių ir vienašališkai nutraukdamas sutartį, pažeidė ieškovo teises ir lūkesčius, nes bankas dėl jo vykdomos veiklos specifikos yra stipresnė sutarties šalis, o ieškovas silpnesnioji sutarties šalis, kuriai turėtų būti taikomos silpnesniosios šalies apsaugos principas sutartiniuose santykiuose ir sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu taip pat dėl banko bendradarbiavimo principo pažeidimo.

Ieškovas pripažįsta, kad tinkamai nevykdė pagal sutartį prisiimtos pareigos tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus. Šio įsipareigojimo nevykdymas yra aiškiai apibrėžtas kaip esminis sutarties pažeidimas, kuris suteikia bankui teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – sutarties nutraukimą prieš terminą (kredito sutarties 5.2. punktas), nes pagal kredito sutarties esmę, bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Atsakovė vis ragino ieškovą vykdyti savo įsipareigojimus, suteikė beveik 7 mėnesių terminą (nuo paskutinio atlikto dalinio mokėjimo 2016 m. lapkričio mėn.) pažeidimams pašalinti, kas įrodo tai, kad bankas kaip įmanoma siekė išsaugoti sutartinius santykius ir vienašalis sutarties nutraukimas buvo panaudotas kaip ultima ratio priemonė, kai objektyviai jau nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių. Svarbus ir susidariusio įsiskolinimo dydis, kuris vis didėjo ir jo trukmė kredito sutarties nutraukimo metu, todėl nelaikytina, kad kredito sutarties pažeidimas nebuvo nežymus ar vienkartinis.

Pažymi, jog tai, kad ieškovas kaip sutarties šalis yra vartotojas, savaime dar nereiškia, jog jam gali negalioti sutarties nuostatos bei, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Pažymi, jog griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Ieškovui nesuteikiama išskirtinumo teisė prieš banką ir neatleidžia jo nuo tinkamų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo, t. y. ieškovo tinkamas prievolių nevykdymas ilgą laiką pažeidė banko teises, todėl nutraukdamas kredito sutartį, bankas tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė pagrindinę savo pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Be to, bankas, prieš nutraukdamas ginčo sutartį, apie tai ne kartą įspėjo ieškovą bei suteikė ilgesnius nei kredito sutartyje numatytus terminus įsiskolinimui padengti, laukė aktyvių ieškovo veiksmų. Pagal pažeidimo apimtį ir trukmę, mano, kad ieškovui neteko neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta ir nėra pagrindo pripažinti, kad nutraukiant kredito sutartį buvo pažeisti ieškovo teisėti interesai.

Taip pat nesutinka su ieškovo siekiu savo reikalavimą dėl neteisėto vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrįsti CK 6.204 straipsnio nuostatomis, kadangi šiuo atveju ieškovas neatliko jokių veiksmų po to kai jam buvo taikyti areštai: jis nė karto neteikė prašymų restruktūrizuoti kredito sutarties, neteikė iš viso jokių prašymų, o tiesiog vienašališkai nusprendė nevykdyti ar vykdyti sutartį kaip nori, o ne kaip yra įsipareigojęs.

Pažymėjo, kad ieškovo pastangos vykdyti prievoles, prasidėjo jau kuomet sutartis tarp šalių buvo nutraukta, o atsakovė, priešingai nei nurodo ieškovas nuolat su juo bendradarbiavo ir nevykdė išieškojimo. Be to, ir po sutarties nutraukimo, nuo 2017 m. birželio 7 d. bankas, siekdamas toliau bendradarbiauti su ieškovu suteikė jam galimybę atlikti veiksmus, kurių pagrindu bankas galimai svarstytų dėl galimybės atnaujinti kredito sutarties vykdymą.

7. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. spalio 20 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 28 d. bei gegužės 5 d. ieškovui jo bankui nurodytais gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje, bei (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, per kurjerį siuntė įspėjimus dėl galimo kredito sutarties nutraukimo. Pirmame įspėjime ieškovui buvo nustatytas terminas sumokėti susidariusį 2000,07 Eur įsiskolinimą, nurodant, kad to neįvykdžius bus sprendžiamas klausimas dėl kredito sutarties nutraukimo. Antrajame - nurodė, kad iki 2017 m. birželio 5 d. nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo nuo 2017 m. birželio 6 d. kredito sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas perduotas vykdymui (el. b. 2 t., b. l. 5, 6, 8, 46, 47, 48).

8. Atsakovė pateikė prašymą notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kuris atliktas 2017 m. rugsėjo 8 d. (el. b. 1 t., b. l. 60-69).

9. Vykdant minėtame atsakovės rašte nurodytus pavedimus, ieškovo vardu iš N. Š. banko sąskaitos buvo atlikti 9 mokėjimo pavedimai po 410 Eur: 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 26 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 26 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. balandžio 16 d. bei 2018 m. balandžio 26 d. (el. b. 1 t., b. l. 49-57).

17. Atsakovė į bylą taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovas tinkamai nevykdė ir kitos su atsakove sudarytos lizingo sutarties dėl automobilio „Mazda 3“ įsigijimo, todėl jam paštu adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, buvo išsiųstas įspėjimas dėl galimo sutarties nutraukimo jei per nustatytą terminą, tai yra iki 2019 m. liepos 23 d. ieškovas nepadengs susidariusio įsiskolinimo, nuo 2019 m. liepos 24 d. sutartis bus laikoma nutraukta (el. b. 2 t., b. l. 97-98).

18. 2019 m. spalio 10 d. ieškovas sudarė darbo sutartį su uždarąją akcine bendrove „Topmaris“, jam kas mėnesį mokama 2 500 Eur alga (el. b. 2 t., b. l. 190-192).

19. Ieškovas pateikė į bylą savo elektroninės bankininkystės paskyros pranešimų AB SEB banke išrašo kopiją iš kurio nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2019 m. liepos 25 d. šioje paskyroje jokių pranešimų nėra gavęs (el. b. 3 t., b . l. 8).

20. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu, taip pat ieškovas siekia tęsti sutartinius santykius ir prašo atnaujinti šalių sudarytą, tačiau atsakovės nutrauktą kredito sutartį Nr. 04A1018210448-20, teigdamas, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. nesant esminių sutarties pažeidimų, numatytų CK 6.217 straipsnyje.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

22. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai, taikytini vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas vartojimo sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-415/2016, 35 punktas; kt.

23. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Nagrinėjamu atveju ieškovas įsipareigojo kiekvieno mėnesio 15 dieną mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką (sutarties specialiosios dalies 4.4 punktas). Sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas, numato, kad bankas turi teisę vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti visą kreditą ir mokėtinas sumas, jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų, ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Bankas prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėja kredito gavėją apie sutarties nutraukimą. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi: bet kurio iš sutarties bendrosios dalies 4.1-4.11, 4.19 nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų, nustatytų kitose sutartyse su banku ir su juo susijusiomis įmonėmis bei su kitomis finansų įstaigomis, nevykdymas, kai nors vieno tokio įsipareigojimo nevykdymo suma viršija 5 000 Lt ar ekvivalentą užsienio valiuta ir kredito gavėjai nepateikia bankui pakankamai įrodymų apie galimybes laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį (el. b. 1 t., b. l. 19). Taigi, šiuo atveju kredito sutartimi šalys susitarė, kokiu atveju atsakovė įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį, t. y. ieškovui pažeidus mokėjimo prievolę, ir atsakovė teigia šia sutartyje įtvirtinta teise pagrįstai pasinaudojusi.

24. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015). Todėl, šioje byloje būtina nustatyti, ar ieškovas padarė sutarties bendrosios dalies 4.1-4.11, 4.19 punkte nurodytus pažeidimus.

25. Iš šalių į bylą pateiktų duomenų ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų, atsakovės pateiktos kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizacijos - matyti, kad ieškovas, nors ir vykdė sutartį, tačiau nuolat bent nežymiai vėluodavo mokėti kredito įmokas pagal mokėjimo grafiką (el. b. 1 t., b. l. 49-57, 2 t., b. l. 11-26).

26. Nuo 2016 m. liepos mėnesio ieškovas pradėjo nesilaikyti sutartimi nustatyto mokėjimų grafiko, todėl 2016 m. rugsėjo 7 d. ir spalio 20 d. įspėjimais dėl netinkamo prievolių vykdymo buvo informuotas apie galimą kredito sutarties nutraukimą. Tuomet nors 2016 m. lapkričio 24 d. atliko mokėjimą, po jo kurį laiką vėl nedarė jokių mokėjimų. Todėl 2017 m. vasario 20 bei kovo 28 d. ieškovas buvo informuotas apie galimą svarstymą dėl kredito sutarties nutraukimo (skola padidėjo nuo 1603,08 Eur iki 2000,07 Eur). Matant, kad ieškovas nereaguoja į įspėjimus, įsiskolinimo suma tik didėja 2017 m. gegužės 5 d. ieškovui buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodyta, kad nepadengus skolos kredito sutartis bus nutraukta. Ieškovas skolos nepadengė, todėl kredito sutartis buvo nutraukta ir apie tai ieškovas informuotas 2017 m. birželio 8 d. raštu, nes ieškovas neįvykdė atsakovės nurodytų sąlygų.

28. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, nes jis yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugos garantijos.

29. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, siekiant įvertinti, ar hipoteka užtikrintos šalių sudarytos paskolos sutarties nustatyta nutraukimo prieš terminą sąlyga yra nesąžininga, svarbiausi yra šie kriterijai: 1) ar pardavėjo arba tiekėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį priklauso nuo to, kad vartotojas neįvykdo pareigos, kuri aptariamuose sutartiniuose santykiuose yra esminė; 2) ar ši teisė numatyta tais atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai rimtas, palyginti su paskolos trukme ir suma; 3) ar tokia teise nukrypstama nuo nesant šalių susitarimo taikytinų nuostatų ir dėl to vartotojui, atsižvelgiant į jo turimas procesines priemones, tampa sunkiau kreiptis į teismą ir pasinaudoti teise į gynybą; 4) ar nacionalinėje teisėje numatyta atitinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių vartotojui, prieš kurį tokia sąlyga nukreipta, pašalinti vienašališko paskolos sutarties nutraukimo pasekmes. Tokį vertinimą turi atlikti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas ginčo, kurį jo prašoma išspręsti, aplinkybes (žr. ESTT 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Banco Popular Espa?ol, C-537/12 ir C-116/13, ECLI:EU:C:2013:759, 70, 71 punktus; 2013 m. kovo 14 d. sprendimo Aziz, C-415/11, ECLI:EU:C:2013:164, 73 ir 75 punktus).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

31. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.).

34. Ieškovas ieškinyje nurodo ir tai, kad atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, nes ieškovas negavo nė vieno atsakovės jam siųsto įspėjimo ar pranešimo dėl kredito sutarties nutraukimo, o tai jog bankas laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl kredito sutarties nutraukimo bei atsisakydamas ją atnaujinti pažeidė pareigą sutarties šalims bendradarbiauti.

35. Kaip nurodyta šio sprendimo 23 punkte šalių sudaryta sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėja kredito gavėją apie sutarties nutraukimą. Kredito sutarties specialiosios dalies 14 punktu šalys taip pat susitarė, kad visi pranešimai sutarties šaliai įteikiami pasirašytinai arba siunčiami paštu, faksu ar banko paslaugų internetu sistema, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo penktą darbo dieną, ėjusią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei. 15 punkte šalys susitarė, jeigu keičiasi kredito gavėjo bankui nurodyti adresai, darbovietė, banko sąskaitos, jų numeriai ir / ar kiti kredito gavėjo duomenys, kredito gavėjas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu apie tai informuoti banką.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovui skirtus pranešimus dėl kredito sutarties netinkamo vykdymo bei įspėjimą išsiuntė ieškovo atsakovei nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje, bei (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda (sprendimo 12 punktas), t. y. ieškovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini 2), Klaipėda), kurį jis buvo nurodęs atsakovei kredito sutarties sudarymo metu bei kitu atsakovei žinomu ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kuriuo ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, nurodytu adresu taip pat yra deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo informavęs atsakovę apie kitą savo gyvenamąją vietą ar gyvenamosios vietos pasikeitimą nėra. 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog pašto tarnybos duomenis apie pašto siuntų įteikimą saugo 6 mėnesius. Į bylą atsakovas pateikė AB SEB bankas darbuotojo R. Š. pažymą Dėl raštų klientui siuntimo, kurioje nurodyta, jog pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. kredito sutartį Nr. 04A1018210448-20 siųsti skolininkui A. S. raštai – 2017 m. kovo 28 d. „Įspėjimas dėl galimo kredito sutarties nutraukimo“, 2017 m. gegužės 5 d. „Įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo“, 2017 m. birželio 8 d. „Pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą“, kurie siųsti registruotąja pato siunta per kurjerį adresais (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, kaip numatyta kredito sutarties bendrosios dalies nuostatuose (el. b. 2 t., b. l. 8).

37. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad korespondenciją atsakovė ieškovui siuntė ne tik sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, tačiau ir kitu žinomu ieškovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini 3), Klaipėda, registruotąja pašto siunta. Taip pat nesutiktina su ieškovo teigimu, kad atsakovė privalėjo jam siųsti pranešimus ir adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje (nekilnojamojo turto, kurio įsigijimui ir buvo sudaryta šalių sutartis, adresu), nes tokia pareiga šalių sutartyje atsakovei nebuvo nustatyta. Be to, į bylą atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas neatsiimdavo jam siųstų dokumentų ir adresu (duomenys neskelbtini 3), Klaipėdoje, dėl šios aplinkybės antstolė vykdomojoje byloje net buvo paskelbusi ieškovo paiešką (žr. sprendimo 16 punktą).

41. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybę, jog jam susidarė apsunkintos sutarties įvykdymo aplinkybės, kas buvo nulemta trečiųjų asmenų veiksmų – dėl ieškinio reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016 ieškovo ir jo vadovaujamai įmonei pareiškimo buvo areštuotas visas ieškovo turtas, todėl jis dvejus metus turėjo ribotas galimybes gauti pajamas. Kadangi ieškovas buvo įsigijęs dar vieną nekilnojamojo turto objektą (butą adresu (duomenys neskelbtini 3), Klaipėdoje) gavęs būsto paskolą Luminor Bank AB, įsipareigojimus abiems kredito įstaigoms buvo bandoma vykdyti tuo pačiu metu. 2018 metais antrojoje pusėje ieškovas sprendė kitos sutarties atnaujinimo klausimą ir turėjo išpirkti kita nekilnojamojo turto objektą (butą adresu (duomenys neskelbtini 3), Klaipėdoje) sumokant apie 53000 Eur. Siekdamas neprarasti nekilnojamojo turto ieškovas padengė įsiskolinimus (surinko reikiamą sumą po teismo sprendimo priėmimo) ir išsipirko nekilnojamąjį turtą. Ieškovas 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad vykstant teisminiams ginčams civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016 ir areštavus jos banko sąskaitas jis nesinaudojo AB SEB bankas internetine bankininkystės platforma nuo 2016 m. kovo mėnesio. 2017 m. liepos 5 d. ieškovas kreipėsi į AB SEB banką dėl naujo kodų generatoriaus jam suteikimo ir buvo informuotas apie kredito sutarties su AB SEB bankas nutraukimą. Ieškovas nurodė, kad tuomet kreipėsi į banko vadybininką ir paaiškino, kodėl susidarė įsiskolinimas. 2017 m. liepos 11 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas – banko nurodymu ieškovas turėjo šešis mėnesius mokėti padidintas įmokas, taip pat padengti visus įsiskolinimus (apie 4500 Eur, kurią sudarė kreditinės kortelės įsiskolinimas ir paskolos įsiskolinimas) bei panaikinti areštą nekilnojamajam turtui. Nuo 2017 m. pabaigos ieškovas turėjo mokėti padidintas 480 Eur mėnesines įmokas su perspektyva spręsti sutarties atnaujinimo klausimą. Tiek ieškovas, tiek jo atstovas duodami paaiškinimus teigė, jog ieškovui siekiant sutarties su banku atnaujinimo bankas 2018 m. lapkričio mėnesį nebesutiko laukti kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, ieškovui buvo daromas spaudimas iš atsakovo pusės atnaujinti nutrauktos sutarties vykdymą arba skola bus išieškoma priverstine tvarka perdavus dokumentus vykdymui, todėl ieškovas daugiau į banką nesikreipė ir nutraukė mokėjimus. 2019 m. kovo mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnių teismų sprendimus ir ieškovas pradėjo „užsiimti butu“, tačiau sužinojo, kad dėl skolos išieškojimo pradėtas priverstinis vykdymas ir kreipėsi į teisininką dėl savo teisių gynimo. Ieškovas teigdamas, kad bankas 2018 m. lapkričio mėnesį informavo jį, kad daugiau papildomo susitarimo netęs, šios aplinkybės neįrodė, priešingai iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas sudarė galimybes ieškovui atnaujinti kredito sutarties su banku vykdymą įgyvendinus atitinkamas sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Atsakovo atstovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžiuose nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo bankas išreiškė poziciją, jog šalims bendradarbiaujant ir atliekant tam tikrus veiksmus bus galima teikti paraišką dėl sutarties atnaujinimo, tačiau per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio iki 2019 m. kovo mėnesio bankui oficialaus prašymo atnaujinti sutartį ieškovas nepateikė. Paaiškino, jog ieškovas 2016 m. lapkričio 24 d. atliko paskutinį dalinį mokėjimą pagal sutartį, o vadovaujantis kredito sutarties bendrosios dalies 5.1 punktu eilinės įmokos nemokėjimas yra vienas iš esminių sutarties sąlygų pažeidimo ir šio įsipareigojimo nevykdymas suteikia bankui teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – vadovaujantis sutarties 5.2 punktu nutraukti sutartį prieš terminą. Atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovas nevykdė ir kitų įsipareigojimų bankui pagal lizingo sutartį, bei siekdamas atnaujinti kredito sutarties su banku vykdymą neteikė jokių oficialių duomenų apie gaunamas pajamas, siekiant pagrįsti aplinkybę, jog jis pajėgus vykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas atsiskaitė su kitu kreditoriumi, nepriėmė banko jam siunčiamos korespondencijos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovo turtui civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016 buvo panaikintos teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. (el., b.l., 2 t. l. 10).

44. Ieškovas savo reikalavimą dėl neteisėto vienašališko kredito sutarties nutraukimo siekia pagrįsti CK 6.204 straipsnio nuostatomis, t.y. teigia, kad kredito sutarties vykdymo metu atsirado nenumatytos ir nekontroliuojamos aplinkybės, kurios įtakojo prievolių vykdymą.