Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-674-656/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-23
Bylos Nr.: 2A-674-656/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08827-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas (pran.), Rūta Petkuvienė, Rosita Patackienė
Ieškovas: A. N., G. N.
Atsakovas: AB „SEB bankas“
Trečiasis asmuo: V. V.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 2A-674-656/2016 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08827-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovų (apeliantų) A. N. ir G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N. ir G. N. ieškinį atsakovui AB „SEB bankas“ dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos 2007-11-30 Kredito sutarties Nr. 0350718075025-97 su vėlesniais jos pakeitimais (toliau – Kredito sutartis) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kredito sutarties pagrindu atsakovas suteikė 87102,96 Eur kreditą, o ieškovai įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2032-11-29, mokant nustatytas periodines įmokas. Vėliau bendra kredito suma padidinta iki 91184,81 Eur dydžio, kelis kartus atidedant kredito grąžinimo terminą, pakeičiant kitas sutarties sąlygas bei nustatant kredito grąžinimo pradžios datą 2014-01-29. Kreditas buvo suteiktas buto remontui, buvo įkeisti 2 nekilnojamieji daiktai – minėtas butas ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis butas. Paaiškino, kad 2014-09-03 įspėjime dėl Kredito sutarties nutraukimo atsakovas nurodė, jog ieškovai nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų ir kad 2014-09-02 pradelsti mokėjimai yra 5996,27 Eur, be to, iki 2014-10-04 ieškovai turi padengti visus pradelstus mokėjimus, kitaip 2014-10-05 Kredito sutartis bus nutraukta ir bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Po to atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau neinformavo, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu sutartis yra nutraukta. Antstolis pradėjo priverstinį išieškojimą. Atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo kaip stipresnės pusės padėtimi, tokie jo veiksmai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, prieštarauja sąžiningumo reikalavimams, kadangi kreditas buvo suteiktas ieškovų vienintelio būsto remontui bei ankstesnio vartojimo kredito grąžinimui, todėl sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, o teigti, kad ieškovai laikinai atsiradus mokėjimų sutrikimui ateityje nevykdys prievolės, nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad patys ieškovai Kredito sutarties sąlygoms pritarė, tai patvirtino su banku pasirašydami net penkis sutarties pakeitimus, ilgą laikotarpį vykdė sutarties sąlygas, o pagal CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė dėl ieškovų kaltės, nes jie kaip kredito gavėjai iš esmės pažeidė sutartį – nustatytais terminais nemokėjo pagal sutartį numatytų įmokų atsakovui, o esant įsiskolinimui, per atsakovo raštu nustatytą papildomą terminą skolai padengti, prievolės neįvykdė. Paaiškino, kad ieškovai buvo įspėti, jog jie yra pradelsę Bankui sumokėti atitinkamas sumas pagal Kredito sutartį, ir jiems buvo nustatytas terminas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pradelstai skolai padengti, įspėjant, jog nepadengus skolos, Bankas vienašališkai nutrauks Kredito sutartį, tačiau pradelsta skola augo, o ieškovai per Banko nustatytą papildomą terminą skolos nepadengė, Bankas vienašališkai 2014-10-05 nutraukė Kredito sutartį ir ėmėsi teisinių priemonių skolai prisiteisti. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas padaro esminių kredito sutarties pažeidimų, be to, teisę nutraukti sutartį kreditoriui suteikia ir Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p. bei CK 6.217 str. 1 d. Nurodė, kad sprendžiant dėl kredito sutarties atnaujinimo galimybių, būtina aiškintis, iš kokių finansavimo šaltinių ieškovai galės vykdyti sutartį, tačiau ieškovų skola yra ženkli, jokie mokėjimai neatliekami, o iš viešos Creditinfo informacijos matyti, kad ieškovo įsiskolinimai yra šešiems kreditoriams, jų vidutinė trukmė 560 dienų, ieškovė taip pat turi ne vieną kreditorių, vidutinė įsiskolinimų trukmė 750 dienų.

Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovų padarytas Kredito sutarties pažeidimas yra esminis (CK 6.217 str. 2 d.) Ieškovai, kaip kredito gavėjai, įsipareigojo Kredito sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Kredito sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti Bankui kredito, palūkanų įmokas (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4-5 p., bendrosios dalies 4.1, 4.2, 4.4, 4.5, 4.6, 4.9, 4.14 p.). Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 str.), taigi, ieškovai netinkamai vykdė įsipareigojimus Bankui, t. y. vėlavo dengti kredito ir palūkanų įmokas, todėl susidarius įsiskolinimui ir ieškovams įsiskolinimo nepadengus, atsakovas teisėtai 2014-10-05 nutraukė su ieškovais sudarytą Kredito sutartį. Ieškovų argumentas, kad jie nėra tiksliai informuoti, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu yra nutraukta sutartis, taip pat, nuo kada ji realiai nutraukta, yra nepagrįstas, nes ieškovai buvo informuojami apie sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka. Kadangi pradelsta skola augo, ieškovai per Banko nustatytą papildomą terminą skolos nepadengė, Bankas vienašališkai 2014-10-05 nutraukė Kredito sutartį ir ėmėsi teisinių priemonių skolai prisiteisti. Griežtas kreditavimo sutarties nuostatų laikymasis Bankui turi esminės reikšmės, nes griežto kreditavimo sutarčių nuostatų laikymosi reikalavimas yra specialiai nustatytas visam finansų sektoriui. Net tuo atveju, kai ieškovas yra vartotojas, šis teisinis statusas jo neatleidžia nuo tinkamo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo. Byloje ieškovai nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kad yra pajėgūs tinkamai grąžinti visą skolą.

Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad atsakovas gali nutraukti sutartį anksčiau, negu joje nustatyta, prieš 15 dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs Kredito gavėjus, jeigu kredito laikotarpiu Kredito gavėjai padaro esminių sutarties pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra išvardinti Kredito sutarties 4.1-4.10 p., tame tarpe ir tai, jei kredito gavėjas nevykdo prievolės bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką negrąžina kredito bankui bei nesumoka palūkanų. CK 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui nutraukti sutartį, jei prievolė neįvykdoma per papildomą terminą, nustatytą sutartyje, o jei dėl termino nesusitarta, per 30 dienų. Bankas nustatė 30 dienų terminą pradelstai skolai padengti, be to, šalys pasirašė net penkis sutarties pakeitimus, bankas ne vieną kartą atidėjo ieškovams kredito grąžinimą. Teismas sprendė, jog ieškovai nevykdė Kredito sutarties sąlygų, todėl atsakovas, vadovaudamasis įstatymų ir Kredito sutarties nuostatomis, dėl ieškovų esminio sutarties pažeidimo, t. y. kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimo, turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, todėl teismas netenkina ieškovų prašymo pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas išskirtinę reikšmę suteikė stipresniosios šalies banko interesų gynimui ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovai yra silpnesnioji šalis – vartotojai. Pagal formuojamą teismų praktiką vartotojams taikoma papildomą apsauga. Kredito sutarties nutraukimas ir iš karto viso sumos reikalavimas yra visiškai neproporcingas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Dėl ekonominės krizės ir ieškovės ligos sumažėjo ieškovų galimybė mokėti einamąsias kredito grąžinimo įmokas. Skunde pripažįstama, kad buvo pradelsti mokėjimai, tačiau pradelsta sumokėti suma sudarė labai nežymią skolos dalį. Kredito sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Be to, ieškovė susidūrė su didelėmis sveikatos problemomis, sumažėjo galimybė mokėti einamąsias įmokas. Ieškovai bendradarbiavimo su banku ir mokėjo dalį įmokų, siekė neprarasti vienintelio būsto.Sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, kad paskola yra ilgalaikė – 25 metams, bendra kredito suma 91000 EUR, o pradelsta grąžinti kredito suma – 1090,53 Eur (kiek daugiau negu 1 procentas bendros kredito sumos). Buvo pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.209 str. 4 d.). Ieškovai negali sukaupti visos kredito sumos, todėl gali patirti didelę žalą dėl būsto praradimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Skunde nepagrįstai teigiama, kad pradelsta sumokėti suma sudarė labai nežymią skolos dalį. Bankas 2014 m. liepos 4 d. įspėjimu Nr. 01.10.03-15479 informavo ieškovus, jog susidarė pradelstų mokėjimų: 991,3 Eur kredito, 3.349,9 Eur palūkanų ir 581,29 Eur delspinigių. Šiems trūkumams pašalinti bankas suteikė ieškovams protingą terminą - trisdešimt dienų. Tačiau ieškovai per nurodytą terminą pradelstų mokėjimų nepadengė. Pradelstų mokėjimų suma dar labiau padidėjo: 2014 m. rugsėjo 9 dienai pradelsta sumokėti kredito suma išaugo iki 816,07 Eur, palūkanų - 4.044,23 Eur, delspinigių - 891,21 Eur. Savo 2014 m. rugsėjo 9 d. įspėjime Nr. 01.10.03-20043 bankas pareikalavo padengti pradelstus mokėjimus iki 2014 m. spalio 4 d. Bankas nurodė, kad pradelstų mokėjimų nepadengus, sutartis bus laikoma nutraukta 2014 m. spalio 5 d. Ieškovai ne tik nepadengė pradelstų mokėjimų, bet ir nemokėjo einamųjų mokėjimų (pagal grafiką kas mėnesį turėjo būti mokama po 542,84 Eur pagal vieną kredito dalį, o pagal kitą - 27,55 Eur; iš viso po 570,39 Eur). Bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis kredito sutarties pagrindu: sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte nurodyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas padaro esminių kredito sutarties pažeidimų (piniginių prievolių sistemingas, ilgalaikis nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas). Nutraukimas atitiko CK 6.217 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 19 str. nuostatas. Bankas, kiek tik buvo įmanoma, stengėsi išsaugoti sutartį, nes keturis kartus atidėjo kredito grąžinimą po šešis mėnesius.Bankas, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lūkesčių ir sudaryti ieškovams kokias nors išskirtines sąlygas, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Sprendžiant dėl kredito sutarties atnaujinimo galimybių, būtina aiškintis, iš kokių finansavimo šaltinių ieškovai galės vykdyti savo prievoles pagal atnaujintą sutartį. Ieškovė A. N. turi kitų pradelstų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, jos turtas areštuotas, Nėra duomenų, kad apeliantė toliau galės vykdyti mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Nagrinėjamoje byloje apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad jie padarė esminį Kredito sutarties pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kredito sutarties nutraukimas atitiko CK 6.217 str. 2 d. išdėstytus esminio sutarties nutraukimo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-297/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

CK 6.217 str. 2 d. išdėstyti esminio sutarties nutraukimo kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, todėl kaip įstatymo analogija gali būti taikomi ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsno nuostatos, kad Vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. liepos 4 d. įspėjimu Nr. 01.10.03-15479 informavo ieškovus, jog susidarė pradelstų mokėjimų: 991,3 Eui/kredito, 3.349,9 Eur palūkanų ir 581,29 Eur delspinigių. Šiems trūkumams pašalinti atsakovas suteikė ieškovams protingą terminą - trisdešimt dienų. Tačiau ieškovai per nurodytą terminą pradelstų mokėjimų nepadengė, o pradelstų mokėjimų suma dar labiau padidėjo: 2014 m. rugsėjo 9 dienai pradelsta sumokėti kredito suma išaugo iki 816,07 Eur, palūkanų - 4.044,23 Eur, delspinigių - 891,21 Eur. Savo 2014 m. rugsėjo 9 d. įspėjime Nr. 01.10.03-20043 atsakovas pareikalavo padengti pradelstus mokėjimus iki 2014 m. spalio 4 d. Atsakovas nurodė, kad pradelstų mokėjimų nepadengus, sutartis bus laikoma nutraukta 2014 m. spalio 5 d. Kaip nurodė atsakovas, ieškovai ne tik nepadengė pradelstų mokėjimų, bet ir nemokėjo einamųjų mokėjimų (pagal grafiką kas mėnesį turėjo būti mokama po 542,84 Eur pagal vieną kredito dalį, o pagal kitą - 27,55 Eur; iš viso po 570,39 Eur).

Bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį vadovaudamasis Kredito sutarties pagrindu: sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte nurodyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas padaro esminių kredito sutarties pažeidimų (piniginių prievolių sistemingas, ilgalaikis nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas). Sutartis buvo nutraukta įvertinus visumą faktinių aplinkybių (ieškovų sistemingas negalėjimas vykdyti savo prievolių, pasikartojantis piniginių prievolių nevykdymas, pradelstų mokėjimų sumų didėjimas, ilgą laikotarpį esamos nepadengtos skolos kitiems kreditoriams).

Sutartiniu vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas pasinaudojo prieš tai ėmęsis bendradarbiavimo su ieškovais priemonių, esant ilgalaikiam tęstiniam sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimui ir ženkliam bei didėjančiam ieškovo įsiskolinimui. Atsakovas įvykdė CK 6.217 str. nustatytą pareigą suteikti sutartį pažeidusiai šaliai papildomą terminą sutarties įvykdymui, stengėsi išsaugoti sutartį: pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. susitarimą Nr. 2 (susitarimo 5.3 punktas) ieškovų prašymu dėl jų finansinės būklės pablogėjimo buvo atidėtas kredito grąžinimas šešiems mėnesiams. Pagal 2010 m. gruodžio 20 d. susitarimą Nr. 3 (susitarimo 1.1 punktas) kredito grąžinimas vėl dėl tų pačių priežasčių buvo atidėtas šešiems mėnesiams. Pagal 2012 m. gruodžio 28 d. susitarimą Nr. 4 (susitarimo 1 punktas) kredito grąžinimas buvo atidėtas šešiems mėnesiams. Pagal 2013 m. liepos 24 d. susitarimą Nr. 5 (susitarimo 1 puntas) vėl dėl tų pačių priežasčių ir vėl tam pačiam terminui (šešių mėnesių laikotarpiui) buvo atidėtas kredito grąžinimas.

Pradelstų kredito bei palūkanų įmokų ir visos kredito sumos santykis bei ilga bendra kredito grąžinimo trukmė, nepaneigia pažeidimo vertinimo kaip esminio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kredito sutarties nutraukimas atitiko CK 6.217 str. 2 d. išdėstytus sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo kriterijus ir Kredito sutarties nuostatas, nes mokėjimai buvo pradelsti daugiau kaip tris mėnesius, ieškovai buvo tinkamai informuoti apie Kredito sutarties nutraukimą, pradelsti mokėjimai nebuvo padengtas per vieną mėnesį nuo papildomo rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.

Atsakovas pagrįstai nurodė, kad bankas, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lūkesčių ir sudaryti ieškovams kokias nors išskirtines sąlygas, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Sprendžiant dėl kredito sutarties atnaujinimo galimybių, būtina aiškintis, iš kokių finansavimo šaltinių ieškovai galės vykdyti savo prievoles pagal atnaujintą sutartį. Pirmiausia reikėtų padengti, pradelstus mokėjimus, o po to vykdyti prievoles pagal grafiką: grafike nustatytais terminais (kas mėnesį) dalimis grąžinti kreditą ir už negrąžinto kredito dalį kas mėnesį mokėti palūkanas. Ieškovų skola yra ženkli, mokėjimai neatliekami. Nepaneigti atsakovo argumentai, kad G. N. pradelsti įsiskolinimai yra šešiems kreditoriams, vidutinė įsiskolinimų grąžinimo vėlavimo trukmė - 747 dienos. A. N. taip pat turi ne vieną kreditorių, kuriems įsiskolinimų grąžinimo vėlavimo vidutinė trukmė - 995 dienos. A. N. individuali įmonė, kurios turtas neatskirtas nuo savininko turto, turi kreditorių, kurio naudai taikytas ieškovės turto areštas. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad ieškovė negali vykdyti prievolių dėl sumažėjusio darbingumo. Atsakovas nurodė, kad ieškovės atžvilgiu buvo inicijuota baudžiamoji byla, kurioje pateikti civiliniai nukentėjusiųjų ieškiniai dėl patirtos materialinės žalos atlyginimo. Visuma aplinkybių lemia, jog ieškovai dėl mokumo problemų gera valia negali vykdyti savo piniginių prievolių. Sutarties atnaujinimas negali būti savitikslis, vien tam, kad ieškovams būtų sudaromos sąlygos vilkinti laiką, tuo pačiu sudarant jiems galimybę kuo ilgiau naudotis bankui įkeistu turtu. Jei skolininkai nevykdytų atnaujintos sutarties, sutartį vėl tektų nutraukti. Pažymėtina, kad bankas, kaip finansų įstaiga, turi rūpintis ne tik savo verslo rizika, bet ir stabdyti skolininkų įsiskolinimų augimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Todėl atsakovas, nutraukęs sutartį, gera valia, savo iniciatyva sustabdė sutartinių palūkanų ir netesybų skaičiavimą. Sutartį atnaujinus, šį skaičiavimą bankas privalėtų atnaujinti. Todėl skolos suma ženkliai padidėtų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma vartotojų teisių apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2012).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bankas elgėsi sąžiningai ir turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl padaryto esminio pažeidimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo nutartis