Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-449-413/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: e2A-449-413/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00843-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: R. D.
Atsakovas: V. P.

Kategorijos

2.4.1.3Valdymo pabaiga
2.4.4.1Servitutas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-449-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00843-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.4.1; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4928-305/2023, pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui V. P. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. D. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo V. P.) ir pripažinti, kad transporto priemonės Toyota Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), pirkėjas yra ieškovas R. D..

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovo prašymu/pavedimu 2016 m. įformino savo vardu transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, nes jo įforminime ieškovas asmeniškai negalėjo dalyvauti. Transporto priemonę savomis lėšomis įsigijo ieškovas, de facto ją valdė, tačiau su jos įgijimu susiję juridiniai klausimai taip ir liko neišspręsti, t. y., nuosavybės teisių į transporto priemonę ieškovas neįregistravo. Tam iš dalies įtakos turėjo greitas gyvenimo tempas, draugiški santykiai su atsakovu, o galiausiai – ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00043-20, kurio metu, nuo 2021 m. liepos 21 d., prokuroro nutarimu buvo visiškai apribota atsakovo nuosavybės teisė į transporto priemonę; nuo 2021 m. liepos 28 d. taikytas dalinis atsakovo nuosavybės teisės apribojimas, o transporto priemonės saugotoju paskirtas faktinis jos savininkas – ieškovas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas yra faktinis transporto priemonės savininkas, ją valdė tik jis ir jo sutuoktinė B. D..

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas transporto priemonės nepirko ir tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad šį automobilį ieškovui nupirks atsakovas. Transporto priemonę atsakovas įsigijo sau, todėl ieškovo teiginiai, kad jis beveik septynerius metus nerado laiko ginti tariamai pažeistas yra nepagrįsti ir nelogiški. Anot atsakovo, 2016 m. jis ieškojo sau didesnio automobilio, kadangi taip buvo patogiau nuvykti į medžioklę, prie bičių. Į Gariūnų turgų nuvažiavo jo sūnus M. P., apžiūrėjo automobilius ir pranešė, kad rado tinkamą automobilį. Sūnus sumokėjo avansą, o atsakovas vėliau sumokėjo likusią pinigų sumą, iš viso transporto priemonė kainavo 42 000 Eur. Ieškovui paprašius, atsakovas jam išnuomojo transporto priemonę. Iš pradžių šalys nebuvo sudariusios nuomos sutarties, vėliau ją pasirašė ir ieškovas mokėjo atsakovui sutartą 100 Eur/mėn. nuomos mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui V. P. iš ieškovo R. D. 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš ieškovo priteisė 39,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (vokiečių k. – „Kaufvertrag“) pardavėju nurodyta įmonė „FS Fahrzeug-Service GMBH“, pirkėju nurodytas atsakovas V. P., parduodamas–perkamas automobilis – Toyota, J20, kurio identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2012 m. kovo 20 d., automobilio kaina – 42 000 Eur.

6. Teismas nurodė, kad ieškiniu ginčijamas ne visas transporto priemonės 2016 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sandoris, o tik jo dalis dėl sutarties šalies (pirkėjo asmens), argumentuojant, kad šioje dalyje sandoris yra apsimestinis, kad tikrasis pirkėjas, kuriam šio sandorio pagrindu atsirado teisės ir pareigos, yra ieškovas. Tai reiškia, kad kitos 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, t. y. kad šia sutartimi buvo perleista nuosavybės teisė į transporto priemonę Toyota, kurios identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), kad pardavėjas buvo Vokietijos įmonė „FS Fahrzeug-Service GMBH“, kad kaina už Transporto priemonę buvo 42 000 Eur, nėra ginčijamos.

Šalies argumentai

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovas abstrakčiai nurodė, jog nors 2016 m. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas sudarė savo vardu, tačiau atsakovas buvo tik ieškovo statytinis, kadangi pats ieškovas asmeniškai negalėjo dalyvauti šio sandorio sudaryme; tikrasis transporto priemonės savininkas minėto sandorio pagrindu yra ieškovas, nes transporto priemonė buvo įgyta už ieškovo lėšas ir visą laiką ieškovo valdoma. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino ir įrodinėjo visai kitas transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, t. y. kad transporto priemonę ieškovas nusipirko išsimokėtinai iš Rusijos įmonės, kurioje dirbo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktas transporto priemonės Toyota, Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, išduotas atitinkamos Rusijos įstaigos 2014 m. spalio 11 d.; transporto priemonės pasas, išduotas atitinkamos Rusijos įstaigos 2015 m. lapkričio 30 d., kuriuose fiksuota, kad transporto priemonės Toyota, Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), savininkas – Rusijos įmonė OOO „Lenservis-Stroy“ (OOO „Ленсервис-Строй“) (1 t., e. b. l. 133-136). Be to, į bylą yra pateikti duomenys, kad transporto priemonė Toyota, Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), vairuojama ieškovo, kirto Lietuvos-Rusijos sieną 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 11 d. (1 t., e. b. l. 131-132). Liudytojais byloje apklausti M. B., S. P. bei T. D. patvirtino, kad matė ieškovą naudojantis Transporto priemone nuo 2013 ar 2014 metų iki 2021 metų, tačiau nė vienas iš liudytojų nenurodė konkrečių šios Transporto priemonės įsigijimo aplinkybių (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 52 sek. – 16 min. 20 sek., 18 min. 55 sek. – 26 min. 4 sek., 2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 23 sek. – 6 min. 36 sek., 8 min. 36 sek. – 14 min. 24 sek.).

9. Teismo vertinimu, šie ir kiti byloje esantys įrodymai tik patvirtina faktą, kad ieškovas transporto priemone Toyota, Land Cruiser 200, kurios identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau valstybinis numeris buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) o dabartinis valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) naudojosi. Teismas pažymėjo, kad pats naudojimasis daiktu, nors ir yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), savaime nuosavybės teisės nepatvirtina.

10. Į bylą pateiktame Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2021 m. liepos 14 d., fiksuota, kad transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra atsakovas V. P. (pirmos registracijos Lietuvoje data – 2016 m. lapkričio 16 d.) (1 t., e. b. l. 7). 2018m. sausio 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. automobilio nuomos sutartyse nurodyta, kad atsakovas, kaip nuomotojas, o ieškovas, kaip nuomininkas, susitarė dėl Transporto priemonės, tuo metu valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos; kad nuomotojas apmokės visas su transporto priemonės eksploatacija susijusias, taip pat ir draudimo išlaidas, o nuomininkas mokės 100 Eur mėnesinį nuomos mokestį; abiejų šių sutarčių šalių parašais patvirtintas nuomos mokesčio sumokėjimas už 2018 metų visus mėnesius ir už 2019 metų pirmus tris mėnesius (2 t., e. b. l. 3-8). 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) esantys parašai tikėtinai patvirtina, kad minėtomis datomis transporto priemonę techninei apžiūrai pristatė pats atsakovas arba jo sūnus (1 t., e. b. l. 61-62). 2020 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitas ir 2020 m. vasario 26 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir liudijimas, taip pat 2021 m. rugpjūčio 14 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir liudijimas, patvirtina, kad atsakovas minėtomis datomis apdraudė transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę (2 t., e. b. l. 9-15).

11. Teismo vertinimu, aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas įgyvendino savo, kaip transporto priemonės savininko teises ir pareigas. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kad jis turėjo ketinimą pirkti transporto priemonę iš Vokietijos įmonės „FS Fahrzeug-Service GMBH“, kad jis pats asmeniškai ar per kitus asmenis sumokėjo pardavėjui Vokietijos įmonei „FS Fahrzeug-Service GMBH“ transporto priemonės kainą ir priėmė iš pardavėjo transporto priemonę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo), ir kad transporto priemonės pirkėjas yra ieškovas. Todėl teismas ieškovo ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Ieškovas ieškinį grindė argumentais, kad 2012 m. Rusijos Federacijoje, kur jis gyveno ir dirbo iki 2016 m., apeliantas įgijo transporto priemonę lizingo būdu iš bendrovės OOO „Lenservis-stroy“ ir nuo to laiko de facto visą laiką ji priklausė ieškovui, buvo jo valdoma ir naudojama. 2016 m. ieškovas nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo tvarkyti Rusijos Federacijoje registruotos transporto priemonės perregistravimą Lietuvoje. Todėl atsakovas V. P., kuris tuo metu buvo labai artimas ir geras ieškovo draugas, ieškovo prašymu / pavedimu ginčo sutartimi, datuota 2016 m. spalio 4 d., transporto priemonę įformino savo vardu, nes ieškovas šiame sandoryje asmeniškai negalėjo dalyvauti. Jokie pinigai pagal ginčo sandorį nebuvo mokėti. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad Gariūnuose kažkam sumokėjo net 42 000 Eur (2016 m. tai buvo itin reikšminga suma), taip pat nepateikė nei pinigų priėmimo kvito, nei mokėjimo pavedimo, nei oficialių duomenų, kad tokią sumą jis turėjo, nors teikdamas paaiškinimus nurodė, kad tokius dokumentus gali pateikti. Teismas visų šių aplinkybių neišsiaiškino, todėl neatskleidė bylos esmės.

12.2. Iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas netyrė ir nevertino visų bylos aplinkybių bei įrodymų ir nepasisakė, ar šalių veiksmai yra logiški ir atitinka protingumo principą, ar bonus pater familias standartą atitinkantis asmuo sutiktų sumokėti už automobilį 42 000 Eur grynaisiais, o po to 7 metams atiduoti jį valdyti kitam asmeniui, už tai negaudamas jokios akivaizdžios ir logiškai paaiškinamos naudos (CK 6.193 str. 1 d.). Atsakovas šių aplinkybių nuosekliai paaiškinti nesugebėjo, o teismas jų tinkamai neįvertino.

12.3. Teismas netyrė ir nevertino bylos įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo sutarties sudarymo transporto priemonė priklausė ieškovui de facto. Į bylą policijos pateikti raštiniai duomenys apie transportą, kirtusį Lietuvos Respublikos sieną (DOK-42756) dar iki ginčo sandorio sudarymo, neginčijamai patvirtina, kad ieškovas, vairuodamas transporto priemonę, ne vieną kartą 2015 m. kirto Lietuvos Respublikos sieną, kad Transporto priemonė buvo registruota Rusijos Federacijoje. Tai patvirtina ieškovo argumentus, kad jis transporto priemonę valdė dar iki 2016 m. ginčo sandorio sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų S. P. ir M. B. parodymai, iš esmės ją patvirtina ir atsakovo sūnaus M. P. parodymai. Šis liudytojas nurodė, kad jam buvo žinoma, jog būtent ieškovas pardavinėjo transporto priemonę Gariūnuose 2016 m., todėl jis neva pasiūlė ją įsigyti savo tėvui – atsakovui.

12.4. Iš pateiktų į bylą ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad atsakovas ikiteisminiame tyrime teigė, jog transporto priemonę įsigijo Vokietijoje, o šioje byloje jau teigė priešingai, t. y. kad įsigijo ją Gariūnuose, nors pačioje ginčo Sutartyje jos sudarymo vieta nurodyta Hanoveris. Visai tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti atsakovo paaiškinimais bei liudytojo M. P. parodymais.

12.5. Teismas visiškai nevertino liudytojo T. D. parodymų, kuris parodė, kad 2018 m. būtent ieškovas paprašė jo parduoti transporto priemonę, prieš tai atlikus jos remontą ir techninę apžiūrą. Būtent ieškovas mokėjo T. D. už transporto priemonės remontą ir techninę apžiūrą. T. D. buvo patalpinęs skelbimą dėl automobilio pardavimo, derino su ieškovu pardavimo kainą, tačiau pirkėjas neatsirado, nes automobilis dėl savo komplektacijos yra išskirtinis ir niekas nenorėjo mokėti didesnės kainos už paprastos komplektacijos analogišką automobilį.

12.6. Teismas nevertino ir į bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, kur įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad ieškovas yra transporto priemonės tikrasis savininkas. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, teismai ikiteisminiame tyrime Nr.01-2-00043-20 nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės mėn., t. y. beveik 2 metus, pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurios buvo patvirtintos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, vertino, kad ieškovas yra vienintelis faktinis transporto priemonės savininkas, o atsakovas – fiktyvus transporto priemonės savininkas; buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – dalinis nuosavybės teisės į transporto priemonę apribojimas.

12.7. Teismo argumentai, kad transporto priemonės registracijos liudijimai, sudaryti ginčo sandorio duomenų pagrindu, yra reikšmingi įrodymai sprendžiant dėl paties sandorio (ne)apsimestinumo, yra visiškai nelogiška. Sekant tokia teismo logika, faktiškai būtų neįmanoma nuginčyti apsimestinio sandorio, nes šio sandorio pagrindu sugeneruoti duomenys patys savaime „patvirtintų“ sandorio neapsimestinumą.

12.8. Visiškai neaišku, kas lėmė teismo tikėtinumu grindžiamą išvadą, jog techninės apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) esantys parašai tikėtinai patvirtina, kad minėtomis datomis transporto priemonę techninei apžiūrai pristatė pats atsakovas arba jo sūnus. Tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Motyvų nebuvimas lemia šios išvados nepagrįstumą. Teismas rėmėsi išimtinai tik dviem dokumentais, nors tokio paties tipo dokumentų buvo kur kas daugiau. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nevisapusiškai.

12.9. Ieškovas, teikdamas teisme paaiškinimus nurodė, kad ne atsakovas, o būtent ieškovas kelis kartus rūpinosi ginčo transporto priemonės techninės apžiūros atlikimu, kad techninė apžiūra buvo atliekama būtent Vilkaviškio mieste, o Marijampolėje apžiūra buvo atlikta tik 2018 m. ir šią techninę apžiūrą atliko T. D., kuris šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje.

12.10. Ieškovas 2020 m. buvo išvykęs į Ispaniją ir šio išvykimo metu atsakovas savavališkai perėmė transporto priemonę, pakeitė jos valstybinį numerį, o vėliau ją perdavė policijai. Tad vien dėl šios priežasties visiškai natūralu, kad transporto priemonei būnant atsakovo žinioje, jis ir galėjo pasirūpinti, pvz., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymu, jos apmokėjimu ar kt., spręsti panašaus pobūdžio klausimais, kurie reikalingi norint transporto priemonę eksploatuoti, parduoti ar pan. Tačiau pavieniai, epizodiški dokumentai ar atsakovo deklaruojami veiksmai nepatvirtina jos nuosavybės teisių į transporto priemonę.

Atsiliepimas

12.11. Atsakovo nurodomas 100 Eur dydžio nuomos mokestis, netgi neatsižvelgiant į transporto priemonės vertę, palyginus su atsakovo sutartyse nurodytų įsipareigojimų apimtimi, atsakovui akivaizdžiai yra ekonomiškai nenaudingas. Tai patvirtina nuomos sutarčių fiktyvumą. Be to, teismas neįvertino ir pačios Sutarties sąlygų. Ginčo Sutartyje, be to, kad ji sudaryta Hanoveryje (o ne Gariūnuose, kaip teigia atsakovas) yra nurodyta, kad Transporto priemonė iki pilno apmokėjimo lieka pardavėjo nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad už transporto priemonę buvo visiškai sumokėta, ar kad už ją sumokėjo atsakovas, ar atsakovo turtinė padėtis leido įsigyti transporto priemonę.

12.12. Teismas įrodymus vertino nevisapusiškai, neišsamiai ir iš esmės tik atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimu. Tačiau teismas nenustatė ir neįvertino faktinių aplinkybių, kaip to reikalauja CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nėra tikrasis pirkėjas, o atsakovas – statytinis. Tokiu būdu teismas padarė tiek materialinės (CK 6.193 str.), tiek proceso teisės normų (CPK 176, 185, 270 str.) pažeidimus.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, jam teko pareiga tokį savo reikalavimą pagrįsti ir įrodyti. Kitaip tariant, ieškovas turėjo įrodyti, kad transporto priemonę pagal 2016 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš Vokietijos įmonės „FS Fahrzeug-Service GMBH“ įsigijo būtent ieškovas, t. y. kad jis buvo pirkėjas pagal šį sandorį ir kad būtent jis mokėjo pinigus. Tačiau šių aplinkybių ieškovas ne tik neįrodė, bet nurodė priešingai, – kad jis transporto priemonės iš Vokietijos įmonės „FS Fahrzeug-Service GMBH“ nepirko ir kad 42 000 Eur už minėtą transporto priemonę jis nemokėjo. Apeliantas tiesiog teigė, kad transporto priemonė jam priklausė ankščiau, ir kad jis ankščiau ja naudojosi. Tačiau vien tai, kad ieškovas kažkada ankščiau naudojosi minėta transporto priemone, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra transporto priemonės pirkėjas pagal 2016 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

13.2. Aplinkybė dėl pinigų sumokėjimo yra fiksuota atsakovo 2016 m. spalio 4 d. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje. Reikalavimą pripažinti sandorį apsimestiniu apeliantas pareiškė tik dėl jo dalies, t. y. transporto priemonės pirkėjo. Likusi sandorio dalis, tame tarpe ir dėl kainos sumokėjimo, nebuvo ginčijama.

13.3. Teismas, vertindamas tiek liudytojo T. D., tiek ir kitų byloje apklaustų ieškovo liudytojų parodymus, nurodė, kad nė vienas iš liudytojų nenurodė konkrečių transporto priemonės įsigijimo aplinkybių. Nors apeliantas teigia, kad liudytojas T. D. patvirtino, kad jis 2018 metai ruošė transporto priemonę pardavimui ir kad neva jis pats nuvairavo transporto priemonę techninei apžiūrai, tačiau jo nurodytos aplinkybės nėra teisingos. 2018 metais techninę apžiūrą transporto priemonei atliko pats atsakovas ir tai liudija teismui atsakovo pateikta originali 2018 m. gruodžio 10 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), kurioje yra tiek techninės apžiūros kontrolieriaus, tiek ir paties atsakovo parašai. Minėtas dokumentas yra originalus ir išduotas techninę apžiūrą atlikusios įstaigos, šis įrodymas paneigia tiek minėto liudytojo, tiek ir ieškovo įrodinėtas aplinkybes. Tai, kad naudodamasis transporto priemone nuomos pagrindais ir būdamas atsakingas už jos techninę būklę apeliantas galimai atliko tuo metu kokius nors darbus, nekeičia ginčo esmės, kadangi pareiga tinkamai prižiūrėti nuomojamą daiktą teko ieškovui.

13.4. Ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami jokie su transporto priemonės nuosavybe susiję klausimai, kadangi tai nėra ikiteisminio tyrimo ir/ar baudžiamosios bylos dalykas. Ginčai dėl nuosavybės sprendžiami civilinio proceso tvarka, ką ir nurodė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje ikiteisminio tyrimo byloje (skundo Nr. IBPS-V-1150813-33), pažymėdamas, kad ginčai dėl nuosavybės teisės spręstini civilinio proceso tvarka, dėl to transporto priemonė buvo grąžinta atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal apeliacinio skundo ribas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria šios sutarties pirkėju nurodytas atsakovas V. P., ir pripažinti, kad transporto priemonės „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra ieškovas R. D..

16. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį kaip neįrodytą. Apeliacinius skundu ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują – ieškovo ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neteisingai įvertino liudytojų paaiškinimus, nevertinio ikiteisminio tyrimo medžiagos ir kitų rašytinių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje savo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

18. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – kuri iš šalių yra tikrasis nenuginčytos ir galiojančios 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties (vokiečių k. – „Kaufvertrag“) pirkėjas.

19. Nurodytoje sutartyje transporto pardavėju įvardinta užsienio įmonė „FS Fahrzeug-Service GMBH“, (duomenys neskelbtini), pirkėju – atsakovas V. P., parduodamas (perkamas) daiktas yra automobilis Toyota, 120, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – 2012 m. kovo 20 d., kaina – 42 000 Eur, vieta – Hanoveris. Ant sutarties yra pardavėjo ir pirkėjo V. P. parašas.

20. Ginčo dėl sutarties turinio nėra, išskyrus aplinkybę dėl tikrosios sandorio šalies – pirkėjo. Anot apelianto, tikrasis transporto įgijėjas yra būtent jis, todėl teismas turėtų perkelti pirkėjo teises ieškovui.

21. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo momento. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Perleidus nuosavybę pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023).

22. Bylos duomenimis, transporto priemonė „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2012 m. kovo 20 d., pirmos registracijos Lietuvoje data: 2016 m. lapkričio 16 d., nuo 2021 m. liepos 14 d. registruota atsakovo V. P. vardu. Minėta, kad sutartyje transporto priemonės pirkėju nurodytas taip pat atsakovas (19 punktas).

23. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri patvirtina, kad tikrasis automobilio savininkas yra ieškovas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

24. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 18 d. nutartis ir dėl V. P. (atsakovo) skundo priimtas naujas sprendimas – prašymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą V. P. turtui – automobiliui „Toyota Land Cruiser 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), atmestas. Minėtoje nutartyje teismas nurodė:

24.1. atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00043-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 21 d. nutarimu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. sausio 21 d. laikinai apribota V. P. nuosavybės teisė į transporto priemonę „Toyota Land Cruiser 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, turto saugotoju paskirtas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

24.2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 28 d. nutarimu prokuroro 2021 m. liepos 21 d. nutarimas pakeistas ir nustatyta, kad V. P. turtui — transporto priemonei „Toyota Land Cruiser 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant šį automobilį parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat sudaryti šio turto bet kokius nuomos, panaudos ir kitus sandorius. Turto saugotoju paskirtas R. D. (ieškovas).

24.3. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. P. turtui - transporto priemonei „Toyota Land Cruiser 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)VIN (duomenys neskelbtini), pratęstas šešių mėnesių laikotarpiui, nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 spalio 21 d., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat sudaryti šio turto bet kokius nuomos, panaudos ir kitus sandorius.

24.4. V. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismą, kuriuo prašė grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), arba paskirti jį šios transporto priemonės saugotoju. Byloje esantys duomenys įrodo, jog jis yra teisėtas automobilio savininkas, dėl ko ir turi būti paskirtas transporto priemonės saugotoju. Skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė automobilio pirkimo – pardavimo dokumentus, kurie įrodo, kad jis Vokietijoje sąžiningai įgijo automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo įregistruotas Lietuvoje, jam buvo atlikta techninė apžiūra. Pareiškėjas akcentavo, kad automobilį apdrausdavo savo vardu ir asmeniškai sumokėdavo pinigus draudimo bendrovėms. Pažymėjo, kad automobiliui jo vardu galioja teisinė registracija ir jis yra teisėtas automobilio savininkas. Taip pat, kad jis po R. D. sulaikymo naudojosi automobiliu, atliko remonto darbus ir neketino transporto priemonės išregistruoti ar perleisti kitiems asmenims, kad 2021 m. liepos 16 d. geranoriškai automobilį atidavė pareigūnams.

24.5. Prokuroro 2023 m. sausio 30 d. nutarimu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 30 d. rezoliucija, ikiteisminis tyrimas įtariamajam R. D., aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką, nutrauktas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Šiuo metu R. D. procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime – liudytojas. Įtarimas V. P. ikiteisminio tyrimo metu nepareikštas, jis apklaustas liudytoju. <...> Be kita ko, įtarimo dėl automobilio „Toyota Land Cruiser 200“ įgijimo nusikalstamu būdu ar nusikalstamu būdu gauto šio turto įgijimo, taip pat dėl neteisėto praturtėjimo jam (R. D.) nebuvo pareikšta, V. P. šiame ikiteisminiame tyrime nėra įtariamasis. Ginčai dėl nuosavybės teisės tarp R. D. ir V. P. spręstini civilinio proceso tvarka. Nuosavybės teisės apribojimas V. P. turtui pratęstas nesant įstatyme – BPK 151 straipsnio 1 dalyje, numatyto pagrindo, todėl naikintinas.

25. Taigi, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, joje surinkti duomenys jokia forma nepatvirtina, kad ieškovas yra transporto priemonės savininkas. Priešingai, aparti duomenys leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo, kaip automobilio savininko teisių turinys nebuvo paneigtas.

26. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos į šią civilinę bylą yra pateiktas ginčo transporto priemonės registracijos liudijimas, išduotas atitinkamos Rusijos įstaigos 2014 m. spalio 11 d., bei transporto priemonės pasas, išduotas atitinkamos Rusijos įstaigos 2015 m. lapkričio 30 d., kuriuose nurodyta, kad transporto priemonės „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), savininkas – Rusijos įmonė OOO „Lenservis-Stroy“ (OOO „Ленсервис-Строй“).

27. Be to, į bylą yra pateikti duomenys, kad transporto priemonė „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), vairuojama ieškovo R. D., kirto Lietuvos-Rusijos sieną 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 11 d. Kirtimo vieta – Lavoriškių pasienio punktas.

28. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kada ir kokioms aplinkybėmis ši transporto priemonė buvo perleista Vokietijos įmonei, kuri ir pardavė šį automobilį atsakovui. Tai reiškia, kad ieškovo akcentuojamos ir su Rusijos įmone susijusios transporto priemonės naudojimo aplinkybės yra priežastiniu ryšiu nutolusios nuo ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, susijusių su jo, kaip pirkėjo, teisių įgyvendinimu pagal 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

29. Iš teismui pateikto UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ 2023 m. spalio 3 d. rašto ir techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad 2016 m. lapkričio 16 d. transporto priemonė, buvęs Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą ją įregistruoti Lietuvoje, buvo pristatyta į Vilkaviškio techninės apžiūros stotį asmens, kurio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Į sekančią techninę apžiūrą ginčo automobilis, buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d., į Marijampolės techninės apžiūros centrą automobilis pristatytas asmens, kurio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), šiame dokumente transporto priemonės valdytoju nurodytas R. D. (ieškovas). Trečią kartą ginčo automobilis, buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilkaviškio techninės apžiūros stotį buvo pristatytas 2020 m. lapkričio 27 d. asmens, kurio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Taigi, iš aptartų techninės apžiūros dokumentų nėra galimybės nustatyti, kuri iš šalių pristatė transporto priemonę, kadangi visais nurodytais atvejais buvo pateiktas skirtingo numerio vairuotojo pažymėjimas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, paminėti įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie transporto priemonės įgijimą nuosavybėn pagal minėtą 2016 m. spalio 4 d. sutartį.

31. Ieškovas į bylą yra pateikęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. kovo 6 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad už 2022 m. gruodžio 25 d. nusižengimą Lietuvos kelių policijos tarnyba R. D. paskyrė 25 Eur baudą (ROIK (duomenys neskelbtini), taip pat 2023 m. kovo 29 d. pranešimą, kad bauda ROIK (duomenys neskelbtini) yra sumokėta. Atsakovas pateikė teismui 2022 m. gruodžio 29 d. surašytą Administracinio nusižengimo protokolą (ROIK) (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovui V. P. paskirta 25 Eur bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuojant automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą yra pateikti 2023 m. vasario 1 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas atsakovui V. P. (ROIK) (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. sausio 26 d. padaryto Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo vairuojant tą pačią transporto priemonę, taip pat 2023 m. vasario 22d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas atsakovui V. P. (ROIK) (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. vasario 17 d. padaryto KET pažeidimo vairuojant ginčo transporto priemonę.

32. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinių nusižengimų metu ginčo transporto priemonę vairavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad aptartos aplinkybės patvirtina ieškovo nuosavybės teises į minėtą automobilį.

33. Į bylą yra pateikta 2018 m. sausio 1 d. šalių pasirašyta Automobilio nuomos sutarties Nr. 1, iš kurios turinio matyti, kad atsakovas išnuomojo ieškovui iki 2018 m. gruodžio 31 d. automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio įsigijimo vertė 35 000 Eur, už 100 Eur/mėn. Sutartyje esantys parašai patvirtina, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sutartą sumą sumokėdavo, o atsakovas ją gaudavo. Per 2018 metus ieškovas sumokėjo atsakovui iš viso 1 200 Eur.

34. Iš 2019 m. sausio 1 d. šalių pasirašytos Automobilio nuomos sutarties Nr. 1 matyti, kad atsakovas minėtą transporto priemonę išnuomojo ieškovui dar vieneriems metams (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) už tą pačią 100 Eur/mėn. kainą. Sutartyje esantys šalių parašai patvirtina, kad ieškovas sutartą sumą mokėjo atsakovui už sausį, vasarį ir kovą. Už likusius mėnesius parašų nebėra. Sutartyje šalys numatė, kad nuomotojas (atsakovas) apmokės visas su transporto priemonės eksploatacija susijusias išlaidas bei draudimo išlaidas (sutarčių 2.2 punktai).

35. Atsakovas pateikė į bylą 2020 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad jis sumokėjo draudimo brokeriui 119,60 Eur už transporto priemonės draudimo paslaugas. Atsakovas apdraudė minėtą automobilį ir 2021 m. rugpjūčio 14 d.

36. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas nei vienos iš paminėtų transporto priemonės nuomos sutarčių ir jų sąlygų neginčijo, jas vykdė (pagal 2019 m. sutarties įrašus galimai vykdė tris mėnesius), sutarys nėra pripažintos negaliojančiomis dėl valios ar kitų trūkumų, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo netinkamai vertinto šalių elgesio, tikrųjų šalių ketinimų, per akivaizdžiai mažos nuomos kainos ir pan. yra teisiškai nepagrįsti.

37. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jo liudytojų paaiškinimų, atsakovas teigia, kad ieškovo liudytojai yra glaudžiai su juo susiję, todėl jų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai.

38. Iš teismui pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00043-20 medžiagoje, matyti, kad R. D. buvo subūręs organizuotą nusikalstamą grupuotę ir jai vadovavo, kuri vykdė nusikaltimus laikydamasi grupėje aiškios hierarchijos ir vaidmenų pasiskirstymo, kurios nariais, be kita ko, buvo T. D. ir M. B..

39. Šioje byloje liudytoju apklaustas M. B. paaiškino, kad jis 2018 m. žiemą, šventiniu laikotarpiu parengė pirkimo–pardavimo sutartį ir ją pasirašė, bet pinigų sumokėjimo fakto nebuvo (2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 23 sek. – 6 min. 36 sek.) Liudytoju apklaustas T. D. paaiškino, kad jis nežino, iš kur atsirado ginčo automobilis, tik žino, kad juo pastoviai naudojosi R. D., kuris liudytojui minėjęs, jog įsigijo automobilį iš Rusijos. Paskui ruošė tą patį automobilį pardavimui, pas ką buvo automobilio dokumentai, nepamena. Su V. P. jokios kalbos apie automobilį nebuvo, viską tvarkė su R. D. (2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 23 sek. – 6 min. 36 sek 8 min. 36 sek. – 14 min. 24 sek.). Kiti liudytojai paaiškino, jog matė, kad ginčo automobiliu naudojosi R. D., tačiau nė vienas iš jų nenurodė konkrečių ginčo automobilio įsigijimo aplinkybių (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 52 sek. – 16 min. 20 sek., 18 min. 55 sek. – 26 min. 4 sek.).

40. Taigi, nei vienas iš ieškovo liudytojo nepatvirtino ginčui svarbių aplinkybių, susijusių su transporto priemonės 2016 m. spalio 4 d. sutarties sudarymu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šių liudytojų paaiškinimų tinkamai neįvertino ar padarė kitą įrodymų vertinimo klaidą (CPK 185 straipsnis).

41. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos įrodymai patvirtina faktą, jog ieškovas ginčo transporto priemone „Toyota, Land Cruiser 200“, identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau valstybinis numeris buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini) o dabartinis valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) naudojosi, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats naudojimasis daiktu, nors ir yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), savaime nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, numatyto CK 4.47 straipsnyje, nepatvirtina.

42. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka ieškovo pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė teismui duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

45. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

46. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes maksimalus dydis už 2024 m. sausio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 968 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė