- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-15
- Bylos Nr.
- e2-4928-305/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00843-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Evelina Bakienė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui V. P. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. D. ieškiniu atsakovui V. P. prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo V. P.) ir pripažinti, kad transporto priemonės Toyota Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė), pirkėjas yra ieškovas R. D.; priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 41).
2. Ieškovo ieškinyje nurodyta (1 t., e. b. l. 39-42):
2.1. Atsakovas ieškovo prašymu/pavedimu 2016 m. įformino savo vardu Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, nes jo įforminime ieškovas asmeniškai negalėjo dalyvauti. Transporto priemonę savomis lėšomis įsigijo ieškovas, de facto visą laiką ji priklausė ieškovui bei buvo jo valdoma, tačiau su Transporto priemone susiję juridiniai klausimai taip ir liko neišspręsti, t. y., nuosavybės teisė į Transporto priemonę ieškovo vardu liko neįforminta. Tam iš dalies įtakos turėjo greitas gyvenimo tempas, vis nesudaręs sąlygų įforminti ieškovo nuosavybės teisės į Transporto priemonę, draugiški santykiai su atsakovu, o galiausiai – ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00043-20, kurio metu nuo 2021 m. liepos 21 d. dienos prokuroro nutarimu buvo visiškai apribota atsakovo nuosavybės teisė į Transporto priemonę; nuo 2021 m. liepos 28 d. taikytas dalinis atsakovo nuosavybės teisės apribojimas, o Transporto priemonės saugotoju paskirtas faktinis Transporto priemonės savininkas – ieškovas. Nuosavybės teisės į Transporto priemonę apribojimas ieškovo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo taikomas, nes įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo nustatyta, kad ieškovas yra faktinis Transporto priemonės savininkas ir ją valdė tik jis bei jo sutuoktinė B. D.. Tik ikiteisminio tyrimo metu iš atsakovo veiksmų, pvz., nebūnant Transporto priemonės tikruoju savininku siekio perimti Transporto priemonę savo žinion ir ją realizuoti, ieškovas suprato, kad Transporto priemonės nuosavybės įforminimo ieškovo vardu geranoriškai nepavyks pasiekti. Todėl reiškiamas šis ieškinys, kuriuo ieškovas gina savo teisę į jam priklausančią Transporto priemonę.
2.2. Faktinė situacija patvirtina, kad ieškovas yra tikrasis Transporto priemonės savininkas, o atsakovas – iš esmės jo statytinis Transporto priemonės įsigijimo sandoryje. Pagal kasacinio teismo praktiką sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis: tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010), šiuo atveju – ieškovui. Bylose, kuriose sprendžiama dėl sandorio dalies (šalies-pirkėjo apimtyje) negaliojimo, kita sandorio šalis (pardavėjas) nedalyvauja, nes sandoris įvykdytas, byloje nesprendžiama dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010), todėl Transporto priemonės pardavėjas į bylą netraukiamas.
3. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad jis, dirbdamas Rusijoje lietuvių valdomoje įmonėje, 2012 metais iš tos įmonės išsimokėtinai įgijo Transporto priemonę, kuri tuo metu buvo nauja, tik su vienu defektu. Pirmą kartą su šia Transporto priemone į Lietuvą jis grįžo 2012 m. gruodžio 15 d. Nuo 2012 metų iki 2016 metų ieškovas šia Transporto priemone naudojosi pats, ji tuo laikotarpiu buvo su rusiškais numeriais. Dėl įvykių Ukrainoje, rublio Rusijoje nuvertėjimo apsimokėjo Transporto priemonę įsivežti į Lietuvą. Iš pradžių jis ketino Transporto priemonę parduoti, todėl sutvarkė dokumentus (Transporto priemonę išmuitino, taip pat už pinigus padarė Vokiškus dokumentus bei kt.) ir nuo 2016 m. pavasario ji buvo pardavinėjama Gariūnų turguje. Tačiau potencialiems pirkėjams užkliūdavo, kad Transporto priemonės registracija buvo rusiška, o dokumentai – vokiškai, todėl nusprendė, kad reikia Transporto priemonę užregistruoti Lietuvoje. Tuo metu jis pats buvo Rusijoje, todėl paprašė atsakovo, su kuriuo tuo metu santykiai buvo labai geri, kas šis užregistruotų Transporto priemonę savo vardu. Atsakovas sutiko ir užregistravo Transporto priemonę savo vardu. Po to Transporto priemonė dar kurį laiką stovėjo Gariūnų turguje, bet, nepavykus jos parduoti turgavietėje, ieškovas įdėjo skelbimą dėl jos pardavimo, o pats vėl ėmė tuo automobiliu važinėti. Tačiau tol, kol Transporto priemonė stovėjo Gariūnų turguje, kažkas atsitiko – ji pradėjo labai dūminti, todėl pirkėjo taip ir neatsirado. Dėl šios priežasties minėta Transporto priemone iki 2021 m. naudojosi pats ieškovas. Šiek tiek vėliau, 2018 m., jis vėl buvo nusprendęs Transporto priemonę parduoti, buvo nuvežęs į Marijampolę, kur pažįstamas T. D. paruošė Transporto priemonę pardavimui (nudažė, padengė dugną antikorozine danga ir kt.); Marijampolės turguje Transporto priemonė buvo pardavinėjama apie pusę metų laiko, tačiau ir čia jos niekas nenupirko. Po to jis su šeima visą laiką naudojosi minėta Transporto priemone iki 2021 m. 2021 m. jis su šeima išvyko į Ispaniją. Su Transporto priemone jie nuvyko į Lenkiją, Varšuvos oro uostą, Transporto priemonę paliko stovėjimo aikštelėje prie oro uosto, planavo už tam tikro laiko grįžti. Tačiau jis buvo sulaikytas Ispanijoje, vėliau grąžintas į Lietuvą. Jis buvo paleistas po 5-6 mėnesių. Norėjo pasiimti Transporto priemonę, bet sužinojo, kad ją pasiėmė atsakovas (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 10 sek. – 1 val. 1 min. 50 sek.).
4. Ieškovo atstovė advokatė Evelina Bakienė, teismo posėdžio metu teikdama papildomus argumentus dėl ieškinio tenkinimo, nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties šalies – pirkėju 2016 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Dėl to esminė įrodinėtina aplinkybė byloje yra tai, kas buvo faktinis ginčo transporto priemonės pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą transporto priemonę asmeniu. Į bylą pateikti duomenys apie ginčo automobilį, kirtusį Lietuvos Respublikos sieną, patvirtina, kad ieškovas, vairuodamas ginčo transporto priemonę, ne vieną kartą vien 2015 m. kirto Lietuvos Respublikos sieną, nes tuo metu dirbo Rusijoje. Tai rodo, kad ginčo transporto priemonę ieškovas valdė dar iki 2016 m., t. y., iki ginčo sandorio sudarymo. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų S. P. bei M. B. parodymai. Tuo tarpu atsakovas negalėjo aiškiai, nuosekliai paaiškinti, kokiu būdu, kada, iš ko sužinojo apie neva parduodamą ginčo transporto priemonę, kodėl įsigyta gan brangia transporto priemone pats nesinaudojo, o ji ir toliau liko ieškovo, kuris tuo metu buvo jo geras draugas, žinioje ir jo buvo valdoma beveik 7 metus nuo ginčo sandorio. Minėtos aplinkybės kelia pagrįstas abejones atsakovo, kaip tikrojo Transporto priemonės, pirkėjo statusu, ir leidžia spręsti, kad ieškovas yra tikrasis Transporto priemonės savininkas. Atsakovas niekada nesiderėjo dėl ginčo transporto priemonės įsigijimo, nevykdė jokių pirkėjo teisių ir pareigų (neatsiskaitė su pardavėju; nepriėmė sutarties objekto, jo nevaldė, nenaudojo ir juo nedisponavo). Kitaip sakant, atsakovas iš tikrųjų neketino įgyti iš ginčo sutarties kylančių teisių ir pareigų, o tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis. Akcentuotina, kad atsakovo turto ir pajamų deklaracijos į bylą taip ir nebuvo pateiktos, nors kitus duomenis į bylą atsakovas teikė. Visa tai rodo, kad atsakovas negali pagrįsti, kad jis yra automobilio pirkėjas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, pvz., apie administracinius nusižengimus, susijusius su ginčo transporto priemonės naudojimu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kt., priešingos išvados nesuponuoja. Administracinių nusižengimų faktai iš esmės tik papildomai patvirtina, kad Transporto priemone naudojosi ieškovas, o atsakovas netgi ir esant nusižengimams, jokių pretenzijų dėl jų ieškovui nereiškė. Tai iš dalies suponuoja išvadą, kad pats atsakovas laikė ieškovą ginčo Transporto priemonės savininku. Minėtame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ginčo sandoris sudarytas 2016 m., tuo tarpu atsakovo deklaruojami egzistuojančiais nuomos santykiai pagal nuomos sutartis – tik 2018–2019 m., kas iš esmės niekaip nekoreliuoja su visu ginčo transporto priemonės buvimo ieškovo žinioje laikotarpiu. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad rūpinosi ginčo Transporto priemonės techninės apžiūros atlikimu ir kad 2016, 2018 bei 2020 m. būtent jis transporto priemonę pristatydavo privalomajai techninei apžiūrai atlikti Marijampolės mieste, neatitinka tikrovės. Atitinkamai itin kritiškai turi būti vertinamos ir kitos atsakovo nurodomos aplinkybės (2 t., e. b. l. 41-44, 2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 7 sek. – 36 min. 22 sek., 58 min. 36 sek. – 1 val. 7 min. 3 sek., 1 val. 9 min. 38 sek. – 1 val. 10 min. 0 sek.).
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. P., atstovaujamas advokato Vidmanto Ravinio, atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai, ieškinys yra nepagrįstas ir teismo turėtų būti atmestas, prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepime į ieškovo ieškinį, nurodyta (1 t., e. b. l. 70-73):
5.1. Pažymi, kad ne atsakovas turi įrodinėti savo nuosavybę, o ieškovas turi įrodyti savo ieškinio reikalavimus, todėl ieškovui tenka su tuo susijusi pareiga. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendrasis sąžiningumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta priešingai. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas, šiuo atveju tai turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito, nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).Todėl ieškovui tenka pareigą įrodyti savo ieškinio reikalavimą.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovo pavedimu 2016 m. atsakovas nupirko automobilį, kurį įformino savo vardu, bei kad ieškovas yra ginčo Transporto priemonės savininkas, yra neteisingos. Ieškovas nepirko ginčo Transporto priemonės, jokio susitarimo, kad automobilį ieškovui nupirks atsakovas, nebuvo, Transporto priemonę įsigijo atsakovas ir įsigijo ją sau, kaip savo nuosavybę, o ieškovo reikalavimai atsakovui yra daugiau nei nesuprantami. Vienintelis Transporto priemonės savininkas yra atsakovas, kuris ir įsigijo Transporto priemonę, kaip savo nuosavybę. Transporto priemonė įsigyta už atsakovo lėšas, savo nuosavybėn. Kadangi Transporto priemonė buvo įsigyta kaip atsakovo nuosavybė, atsakovas minėtą Transporto priemonę ir įregistravo savo vardu. Atsakovas Transporto priemonę yra įsigijęs ir ją kaip savo nuosavybę registravęs nuo 2016 m. lapkričio 16 d., t. y., beveik septynerius metus. Todėl kalbėti apie tai, kad ieškovas beveik septynerius metus nerado laiko ginti tariamai pažeistas savo teises į Transporto priemonę, daugiau nei nepagrįsta ir nelogiška. Per visą šį laikotarpį nebuvo jokių objektyvių kliūčių, kurios būtų kliudę ieškovui kreiptis į teismą ir įrodinėti savo teises. Tačiau to ieškovas per visą laiką nedarė, kas tik rodo, kad jis nėra ir negali būti Transporto priemonės savininkas.
5.3. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakytas, kad automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Taigi atsakovo nuosavybės teises patvirtina net tik sudarytas Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris (2016 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis), tačiau ir vieši valstybės įmonės „Regitra“ duomenys, patvirtinantys atsakovo, kaip savininko, nuosavybės teisių į Transporto priemonę įregistravimą. Vien tai, kad ieškovas tam tikrą laiką naudojosi transporto priemone, tai niekaip jam nesuteikia nuosavybės teisių į Transporto priemonę, kadangi nuosavybė įgyjama tik įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. metais ieškojo sau didesnio automobilio į medžioklę, prie bičių. Jam pasiūlė automobilio ieškoti Gariūnų turguje. Į Gariūnų turgų nuvažiavo jo sūnus M. P., apžiūrėjo automobilius ir, jam paskambinęs, pranešė, kad tinkamą automobilį rado. Sūnus sumokėjo avansą, o po to vėliau jis pats sumokėjo likusią kainą – visa Transporto priemonės kaina buvo 42 000 Eur. Jam buvo išrašytas „kauferis“ ir taip jis įsigijo Transporto priemonę, kurią užregistravo savo vardu. Tačiau Transporto priemonė jam pačiam nelabai tiko, todėl, ieškovui prašant, perleido ją ieškovui nuomos pagrindais. Iš pradžių nuomos sutartis pasirašytas nebuvo, vėliau pasirašė, sutartas nuomos mokestis mėnesiui buvo 100 Eur, kurį ieškovas atsakovui mokėjo. Be to, neatsimena, kuriais metais, tačiau, prašant ieškovui, jie abu nuvažiavo į Marijampolę ir ieškovą užregistravo antruoju Transporto priemonės naudotoju. Taigi, jis pats Transporto priemone naudojosi 1-2 mėnesius, o laike nuo 2016 m. iki 2021 m. Transporto priemone naudojosi ieškovas. 2021 m. kovo mėnesį pas jį atvyko M. B., iš kurio sužinojo, kad Transporto priemonė stovi stovėjimo aikštelėje prie Varšuvos oro uosto, apie tai, kad ieškovas yra sulaikytas dėl įtarimų jam dalyvavus nusikalstamoje veikloje, tuo metu jis jau žinojo. Tam, kad išvengti stovėjimo aikštelėje išlaidų, buvo nuspręsta Transporto priemonę parsivežti į Lietuvą. Jis įgaliojo sūnų M. P., kuris nuvyko į Lenkiją ir su tralu Transporto priemonę į Lietuvą parvežė. Tačiau neužilgo Transporto priemonę tyrimui paėmė policijos pareigūnai ir vėliau ją grąžino ne atsakovui, bet ieškovui. Su tokiu sprendimu atsakovas nesutiko, 2023 m. jo skundas buvo tenkintas (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 52 sek. – 1 val. 33 min. 56 sek.).
7. Atsakovo atstovas advokatas Vidmantas Ravinis, teismo posėdžio metu teikdama papildomus argumentus dėl ieškinio atmetimo, nurodė, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 4 d. tarp Vokietijos įmonės „FS Fahrzeug-Service GMBH“ ir atsakovo, sutartyje nurodyta, kad buvo mokėti pinigai – 42 000 Eur, tai reiškia, kad atsakovas pinigus sumokėjo. Įrodinėjant aplinkybę, kad ne atsakovas, o ieškovas buvo Transporto priemonės pirkėjas, pirmiausia reikia įrodyti, kad ieškovas savo lėšomis sumokėjo už Transporto priemonę. Tačiau nei viename posėdyje nebuvo nurodyta aplinkybė, kad pinigus Vokietijos įmonei sumokėjo ieškovas. Byloje nėra nei rašytinių, nei kitų įrodymų (pvz., liudytojų parodymų), patvirtinančių, kad ieškovas atitinkamą pinigų sumą turėjo, kad pinigus Vokietijos įmonei sumokėjo jis arba grąžinto atsakovui pinigų sumą, kuri buvo sumokėta už Transporto priemonę. Nėra įrodymų, kad ieškovas 2016 m. spalį buvo išvykęs ir negalėjo sudaryti Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties. Tokių aplinkybių nenurodžius ir neįrodžius nėra pagrindo pirkimo-pardavimo sandorį vertinti apsimestiniu. Aplinkybės, kad galbūt ieškovas naudojosi Transporto priemone dar iki 2016 m., kad galbūt vėliau ją pardavė Vokietijos įmonei, nėra šio ginčo dalykas. Ginčo dalykas – kas nupirko Transporto priemonę iš Vokietijos įmonės. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Transporto priemonę nupirko atsakovas. Taip pat ir liudytojas M. P. išsamiai paaiškino aplinkybes, kaip Transporto priemonė buvo įsigyta, patvirtinančias, kad Transporto priemonės pirkėjas buvo atsakovas. Ieškovas prašo jį pakeisti pirkėju Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, nors įrodinėja, kad Transporto priemonės savininku jau buvo iki to laiko, ir kyla klausimas, kaip jis galėjo būti savininku, jei Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju yra Vokietijos įmonė „FS Fahrzeug-Service GMBH“. Reikšminga ir tai, kad ne ieškovas, o atsakovas turi Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, techninės apžiūros ataskaitų originalus, o, kaip žinia, originalūs dokumentai paprastai būna pas savininką. Iš byloje esančių techninės apžiūros kortelių matyti, kad 2016 m. atsakovo sūnus M. P., 2018 m. pats atsakovas pristatė Transporto priemonę techninei apžiūrai, kas patvirtina, kad būtent atsakovas, būdamas Transporto priemonės savininku, rūpinosi šia Transporto priemone. Tarp šalių buvo sudarytos dvi Transporto priemonės nuomos sutartys, kas taip pat patvirtina, kad Transporto priemonės savininku buvo atsakovas, o ne ieškovas. Liudytojo M. B. nurodyta aplinkybė, kad nuomos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, abejotina, nes nebuvo jokio reikalo tokias sutartis sudaryti, jose fiksuoti nuomos mokesčio mokėjimus. Be to, kol sandoris teismo nenuginčytas, tol jis galiojantis, todėl teismas turėtų remtis šiomis nuomos sutartimis kaip galiojančiomis (2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 33 sek. – 58 min. 25 sek., 1 val. 7 min. 9 sek. – 1 val. 9 min. 24 sek.).
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinio netenkinti, kadangi Transporto priemonė buvo įsigyta jos sutuoktinio V. P. ir minėtas automobilis yra jų bendras santuokinis turtas (1 t., e. b. l. 177-178).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Teismas pirmiausia pažymi, kad pats asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, renkasi teisminės gynybos būdą (CPK 13 straipsnis). Atitinkamai, teismas, išskyrus tam tikrų kategorijų bylas, yra saistomas ieškinio reikalavimų ir pateiktų argumentų. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Pagal CPK 12, 178 straipsnius, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
10. Į bylą pateiktoje 2016 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje (vokiečių k. – „Kaufvertrag“) fiksuota: kad pardavėjas – įmonė „FS Fahrzeug-Service GMBH“, pirkėjas V. P., parduodamas-perkamas automobilis – Toyota, J20, kurio identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2012 m. kovo 20 d., automobilio kaina – 42 000 Eur (1 t., e. b. l. 43-44). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento šios sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo V. P.) ir pripažinti, kad transporto priemonės Toyota Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra ieškovas R. D.. Taigi, ieškiniu ginčijamas ne visas Transporto priemonės 2016 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sandoris, o tik jo dalis dėl sutarties šalies (pirkėjo asmens), argumentuojant, kad šioje dalyje sandoris yra apsimestinis, kad tikrasis pirkėjas, kuriam šio sandorio pagrindu atsirado teisės ir pareigos, yra ieškovas. Tai reiškia, kad kitos 2016 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos – kad šia sutartimi buvo perleista nuosavybės teisė į transporto priemonę Toyota, kurios identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), kad pardavėjas buvo Vokietijos įmonė „FS Fahrzeug-Service GMBH“, kad kaina už Transporto priemonę buvo 42 000 Eur – nėra ginčijamos.
11. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kaip nurodoma ieškinyje, tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąją sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo – tikroji sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-2011). Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.).
12. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi, svarbiausios pirkėjo pareigos yra sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje bei priimti jam perduotus daiktus (CK 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.346 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos, atitinkamai įrodinėtinos aplinkybės, ar ieškovas turėjo ketinimą pirkti Transporto priemonę, ar sumokėjo pardavėjui Vokietijos įmonei „FS Fahrzeug-Service GMBH“ Transporto priemonės kainą ir priėmė iš pardavėjo Transporto priemonę (pats asmeniškai ar per kitus asmenis). Atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu, ieškovui tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Pažymėtina, kad tik ieškinyje ieškovas abstrakčiai nurodė, jog nors 2016 m. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas sudarė savo vardu, tačiau atsakovas buvo tik ieškovo statytinis, kadangi pats ieškovas asmeniškai negalėjo dalyvauti šio sandorio sudaryme; ieškovas yra tikrasis Transporto priemonės savininkas minėto sandorio pagrindu, nes Transporto priemonė buvo įgyta už ieškovo lėšas ir visą laiką ieškovo valdoma. Tuo tarpu posėdžio metu ieškovas aiškino ir įrodinėjo visai kitas Transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, t. y., kad Transporto priemonę nusipirko išimokėtinai iš Rusijos įmonės, kurioje dirbo; sprendimo 12 pastraipoje minėtų būtent nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių ieškovas iš esmės neįrodinėjo.
14. Į bylą pateiktas transporto priemonės Toyota, Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, išduotas atitinkamos Rusijos įstaigos 2014 m. spalio 11 d., bei transporto priemonės pasas, išduotas atitinkamos Rusijos įstaigos 2015 m. lapkričio 30 d., kuriuose fiksuota, kad transporto priemonės Toyota, Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), savininkas – Rusijos įmonė OOO „Lenservis-Stroy“ (OOO „Ленсервис-Строй“) (1 t., e. b. l. 133-136). Taip pat į bylą pateikti duomenys, kad transporto priemonė Toyota, Land Cruiser 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), vairuojama ieškovo, kirto Lietuvos-Rusijos sieną 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 11 d. (1 t., e. b. l. 131-132). Liudytojais byloje apklausti M. B., S. P. bei T. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė ieškovą naudojantis Transporto priemone nuo 2013 ar 2014 metų iki 2021 metų, tačiau nė vienas iš liudytojų nenurodė konkrečių šios Transporto priemonės įsigijimo aplinkybių (2023 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 52 sek. – 16 min. 20 sek., 18 min. 55 sek. – 26 min. 4 sek., 2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 23 sek. – 6 min. 36 sek., 8 min. 36 sek. – 14 min. 24 sek.).
15. Taigi, šie ir kiti byloje esantys įrodymai tik patvirtina faktą, kad ieškovas transporto priemone Toyota, Land Cruiser 200, kurios identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau valstybinis numeris buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini), o dabartinis valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini)), naudojosi. Tačiau pažymėtina, kad pats naudojimasis daiktu, nors ir yra sudėtinė nuosavybės teisės dalis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau savaime nuosavybės teisės buvimo nesuponuoja. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuoti CK 4.47 straipsnyje, ir byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų ieškovą esant įgijus nuosavybės teisę į Transporto priemonę kuriuo nors iš šių pagrindų.
16. Į bylą pateiktame Transporto priemonės registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2021 m. liepos 14 d., fiksuota, kad Transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra atsakovas V. P. (pirmos registracijos Lietuvoje data – 2016 m. lapkričio 16 d.) (1 t., e. b. l. 7). 2018 m. sausio 1 d. ir 2019 m. sausio 1 d. automobilio nuomos sutartyse nurodyta, kad atsakovas, nuomotojas, o ieškovas, nuomininkas, susitarė dėl Transporto priemonės, tuo metu valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos, susitarė, kad nuomotojas apmokės visas su Transporto priemonės eksploatacija susijusias, taip pat draudimo išlaidas, o nuomininkas mokės 100 Eur mėnesinį nuomos mokestį; abiejų šių sutarčių šalių parašais patvirtintas nuomos mokesčio sumokėjimas už 2018 metų visus mėnesius ir už 2019 metų pirmus tris mėnesius (2 t., e. b. l. 3-8). 2016 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) esantys parašai tikėtinai patvirtina, kad minėtomis datomis Transporto priemonę techninei apžiūrai pristatė pats atsakovas arba jo sūnus (1 t., e. b. l. 61-62). 2020 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitas ir 2020 m. vasario 26 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir liudijimas, taip pat 2021 m. rugpjūčio 14 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir liudijimas, patvirtina, kad atsakovas minėtomis datomis apdraudė Transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę (2 t., e. b. l. 9-15).
17. Teismo vertinimu, aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas įgyvendino savo, kaip Transporto priemonės savininko, teises ir pareigas.
18. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kad jis turėjo ketinimą pirkti Transporto priemonę iš Vokietijos įmonės „FS Fahrzeug-Service GMBH“, kad jis pats asmeniškai ar per kitus asmenis sumokėjo pardavėjui Vokietijos įmonei „FS Fahrzeug-Service GMBH“ Transporto priemonės kainą ir priėmė iš pardavėjo Transporto priemonę, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir pripažinti, kad Transporto priemonės pirkėjas yra ieškovas. Todėl ieškovo ieškinys atmetama.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jam tenka pareiga atlyginti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti) (1 t., e. b. l. 50-51, 2 t., e. b. l. 25-27). Todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Kadangi ieškinys atmestas, taip pat ieškovui tenka pareiga atlyginti valstybei 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
21. Šioje byloje 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė: uždrausta atsakovui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į Transporto priemonę, ją įkeisti ar kitaip įtakoti jos teisinį likimą (valdymą, naudojimą ir disponavimą). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėta teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 150, 260, 307, 310 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš ieškovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).
Panaikinti 2023 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), ją įkeisti ar kitaip įtakoti jos teisinį likimą (valdymą, naudojimą ir disponavimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.