- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-224-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- K. Ž., M. Č.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-224-544/2022
teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00848-2021-8
2022 m. gegužės 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2259-762/2021 pagal ieškovų K. Ž. ir M. Č. ieškinį atsakovui R. B. dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. Ž. ir M. Č. prašė:
- uždrausti atsakovui R. B. skleisti visuomenės informavimo priemonėse ir socialiniuose tinkluose bet kokią informaciją (bet kokius duomenis) apie ieškovus, bendrauti su ieškovais tiesiogiai asmeniškai bei įvairiomis komunikacijos priemonėmis (telefonu, socialiniais tinklais ir kt.);
- atsakovui pažeidus teismo nustatytus draudimus, priteisti iš jo ieškovams vienkartinę 5 000 Eur baudą lygiomis dalimis;
- pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieškovų garbę ir orumą žeminančiais atsakovo teiginius, kad: „(duomenys neskelbtini)“;
- įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius duomenis tokia forma, t. y. patalpinant nepriklausomame (duomenys neskelbtini) skelbimą, kurio turinys yra šis: „Paneigimas: (duomenys neskelbtini) paskleista informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“;
- įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius duomenis tokia forma, t. y. patalpinant socialiniame tinklalapyje „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, kurio turinys yra šis: „Paneigimas: (duomenys neskelbtini) paskleista informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės“;
- per teismo sprendimo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, skirti atsakovui 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįvykdymo dieną ieškovams lygiomis dalimis;
- priteisti iš atsakovo ieškovams 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo lygiomis dalimis;
- priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bankas). 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovas atvyko į Banką dėl banko teikiamų finansinių paslaugų, kurios jam buvo suteiktos. 2018 m. spalio mėnesį atsakovas vėl kreipėsi į ieškovę ir pradėjo domėtis apie galimas investicijas į kriptovaliutas. Ieškovė atsakė, kad kriptovaliutomis nesidomi ir nei ji, nei Bankas konsultacijų apie tai neteikia, tačiau iš mandagumo nurodė atsakovui, kad galbūt jos gyvenimo partneris (ieškovas) galimai apie jas žino daugiau. Atsakovas susisiekė su ieškovu per socialinį tinklą „Facebook“ ir ėmė klausinėti apie galimą investavimą į kriptovaliutas, tačiau ieškovas jokių konsultacijų dėl atsakovą dominančių klausimų apie kriptovaliutas jam neteikė. Nepaisant to, 2019 m. birželio 13 d. atsakovas Banko administracijai pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog jis, vadovaudamasis neva ieškovės tariamomis konsultacijomis, tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ investavo į kriptovaliutas ir neatgauna 37 568 JAV dolerių, o ieškovai sėkmingai investuoja ir pinigus susigrąžina, todėl įtaria, kad ieškovai jį suklaidino, siekdami gauti sau naudos.
Šalies argumentai
3. Ieškovų teigimu, atsakovas visuomenės informavimo priemonėse – (duomenys neskelbtini) ir socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninės paskyros paskelbė šios nutarties 1 punkte nurodyto turinio informaciją. Ieškovai 2019 m. lapkričio 19 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas paneigtų apie ieškovus paskleistą tikrovės neatitinkančią bei juos žeminančią informaciją, tačiau jis to nepadarė. Be to, atsakovas teisėsaugos institucijoms ėmė teikti pareiškimus apie išgalvotas ir nebūtas ieškovų tariamas nusikalstamas veikas, pareikalavo sumokėti jam 20 000 Eur.
4. Kadangi viešoje erdvėje atsakovo paskelbta informacija, t. y. teiginiai apie ieškovus, yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės, atsakovas tokiais neteisėtais veiksmais pažemino ieškovų garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje bei pakirto jų pasitikėjimą ieškovais ir sumenkino reputaciją. Konkrečiu atveju egzistuoja visos keturios būtinos sąlygos, kad būtų ginama ieškovų garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį, nes atsakovas viešai visuomenės informavimo priemonėse ir internete, socialiniuose tinkluose, nurodydamas ieškovų vardus ir pavardes, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, teigdamas, jog ieškovai klaidina žmones, neva įkalbindami juos investuoti į kriptovaliutas, kad ieškovai yra neatsakingi ir nepatikimi asmenys. Viešai pateiktuose atsakovo pasisakymuose, teiginiuose nebuvo dvejonių, informacija buvo pateikta kaip objektyvūs ir neabejotini faktai. Ieškovai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – tikrovės neatitinkančių teiginių, žeminančių ieškovų garbę ir orumą, paskleidimo patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino tikrovės neatitinkančiais ir ieškovų garbę ir orumą žeminančiais atsakovo teiginius, kad: „(duomenys neskelbtini)“. Įpareigojo atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius duomenis tokia forma, tai yra patalpinant socialiniame tinklalapyje „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) skelbimą, kurio turinys yra šis: „Paneigimas: (duomenys neskelbtini) paskleista informacija, kad „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės“. Įpareigojo atsakovą, įvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą paneigti jo paskleistus duomenis, tai patvirtinančius duomenis pateikti į bylą. Per teismo sprendimo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo paneigti paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius duomenis, nurodė skirti atsakovui 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįvykdymo dieną lygiomis dalimis ieškovei K. Ž. ir ieškovui M. Č.. Priteisė iš atsakovo ieškovams 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo lygiomis dalimis. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) bei socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo paskyros buvo patalpintas skelbimas su tekstu: „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovai 2019 m. lapkričio 19 d. su pareiškimu kreipėsi į atsakovą dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau atsakovas tokios informacijos nepaneigė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus pateiktos informacijos (2021 m. spalio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį gavus R. B. pareiškimą apie tai, kad jis negali atsiimti užsienyje registruotos kompanijos internetinėje investavimo platformoje investuotų pinigų. Ikiteisminiame tyrime įtariamieji nėra nustatyti. K. Ž. ir M. Č. šioje byloje apklausti liudytojais. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Parengti ir išsiųsti teisinės pagalbos prašymai Lenkijos ir Bulgarijos teisėsaugos institucijoms. Iš atsakovo protokolo-pareiškimo policijai bei ieškovų apklausos protokolų teismas nustatė, kad atsakovas su pareiškimu į policiją kreipėsi 2019 m. sausio 18 d. ir nurodė, kad 2018 m. spalio mėnesį jam paskambino rusiškai kalbanti moteris, kuri siūlė investuoti į investavimo platformą „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi apie platformą neigiamos informacijos nerado, o ieškovė nurodė, kad žinanti šią platformą, į kurią investuoja jos draugas ir sėkmingai išsiima pinigus, jam susidarė įspūdis, kad investavimas į šią platformą yra saugus. Sulaukęs pakartotinio skambučio iš rusakalbės moters, nutarė investuoti į šią platformą. Padedant vadybininkui pavarde F., užsiregistravo platformoje, pradžioje investavo 1 025 Eur, kurie per keletą dienų padidėjo 20 proc. Šiuos pinigus pabandžius persivesti į Banko sąskaitą pervedimas pavyko. Tuomet jam buvo pasiūlytas kitas vadybininkas R. P., kurio nurodymais investavo į tą pačią platformą 19 025 Eur, tačiau vėliau pamatė, kad jo sąskaita platformoje panaikinta, pinigai pervesti į tos pačios platformos Interbank sąskaitą, iš kurios jam nebepavyko atgauti savo pinigų. Įtaria, kad Banko vadybininkė perdavė sukčiams iš platformos „(duomenys neskelbtini)“ jo asmeninius duomenis, o jam sudarė įspūdį, kad į platformą investuoti saugu, dėl ko jis buvo apgautas.
8. Pasisakydamas dėl reikalavimo uždrausti atsakovui skleisti visuomenės informavimo priemonėse ir socialiniuose tinkluose bet kokią informaciją (bet kokius duomenis) apie ieškovus, bendrauti su ieškovais tiesiogiai asmeniškai bei įvairiomis komunikacijos priemonėmis teismas darė išvadą, jog toks ieškovų reikalavimas yra pernelyg išplėstas, neproporcingas nagrinėjamai situacijai, savo reikalavimo apimtimi prilygsta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai kardomajai priemonei ar BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos laisvės apribojimo bausmės vienam iš įpareigojimų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams, todėl savo apimtimi negali būti tenkinamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti vienkartinę 5 000 Eur baudą ieškovams lygiomis dalimis atsakovui pažeidus teismo nustatytus draudimus.
9. Teismas laikė, jog byloje yra nustatytas faktų visetas, pagal kurį ginama asmens garbė ir orumas (CK 2.24 straipsnis), t. y. žinių paskleidimo faktas, faktas, kad žinios yra apie ieškovus, faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir faktas, kad žinios žemina ieškovų garbę ir orumą, todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas paneigtų paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kadangi pagal 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovų prašymą paneigti paskleistą, tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovas paskleistos informacijos nepaneigė, teismas tenkino ieškovų reikalavimą ir atsakovą įpareigojo paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir ieškovų garbę bei orumą žeminančius duomenis patalpinant (duomenys neskelbtini) bei socialiniame tinklalapyje „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, kuriame nurodytina, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės.
10. Teismas vertino, jog atsakovo paskleista informacija apie ieškovus buvo žeminanti, ji tapo žinoma plačiam žmonių ratui, nes buvo viešai paskelbta socialiniame tinkle bei rajono laikraštyje. Ieškovus pažįstantys asmenys galėjo pakeisti turimą nuomonę apie juos, tuo pabloginant jų reputaciją. Dėl paskelbtos informacijos ir dėl to susijusio ikiteisminio bei civilinės bylos tyrimo ieškovai patyrė nepatogumų bei išgyvenimų. Tokią situaciją teismas vertino kaip ieškovų patirtą neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai prašo tik simbolinės 1 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl laikė, jog jų prašomas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas, nes teismas neatskleidė bylos esmės. Pradėtame ikiteisminiame tyrime viena iš aplinkybių, kuria jis grindžia galimos nusikalstamos veikos padarymą, yra ta, kad ieškovai galimai bendrininkavo atliekant nusikalstamą veiką. Suradus bendrininkus užsienio valstybėje, tikėtina, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu ieškovams nėra pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu ar jie nėra apklausti specialiais liudytojais, jų vaidmuo bus iš naujo tiriamas. Kadangi ieškovų atlikti veiksmai padaryti galimai bendrininkaujant su užsienio valstybėje esančiais asmenimis ir kurių nustatymas reikalauja specialių tyrimo metodų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros įgaliojimų, bendradarbiavimo baudžiamajame procese su užsienio valstybėmis, atsakovas pats savarankiškai, be ikiteisminio tyrimo, negali įrodyti paskleistos informacijos tikrumo. Ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, sustabdytas, todėl jo nurodytos aplinkybės privalės būti tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, nustačius užsienio valstybėje esančius asmenis (įtariamuosius), atlikus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei atlikus išsamų ir visapusišką duomenų tyrimą.
13. Apelianto teigimu, neištyrus, nenustačius užsienyje esančių asmenų vaidmens padarant veiką, jų sąsajų su ieškovais, negalima bus nustatyti procesinės tiesos byloje, o jis savarankiškai šių aplinkybių nustatyti neturi jokių galimybių. Siekiant įgyvendinti teisę į teisingą teismą, teisę į teisminę gynybą, pagrįsta laukti, kol ikiteisminis tyrimas nustatys bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai K. Ž. ir M. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė apeliacinio skundo faktinio pagrindo ir dalyko. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodomos aplinkybės dėl žinių paskleidimo viešojoje erdvėje iš esmės yra laikytinos jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais. Atsakovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankiu teismo sprendimu, tačiau nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą. Taip pat atsakovas nenurodo jokių teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ir/ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiama atsakovo pozicija dėl teismo sprendimo tik patvirtina jo nepasitenkinimą dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino aplinkybę, kad jis apie ieškovus paskleistus teiginius patvirtinančių įrodymų neturi, todėl CK 2.24 straipsnyje nustatytos prezumpcijos nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų K. Ž. ir M. Č. ieškinys atsakovui R. B. dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą, jos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Teismas pripažino, kad socialiniame tinklalapyje „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) paskleisti skelbimai „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę ir orumą. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovams 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo lygiomis dalimis. Kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal esamus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei išsamų ir visapusišką duomenų tyrimą bus galima nustatyti ieškovų vaidmenį atliekant galimai nusikalstamą veiką ir bus galima įrodyti ginčijamos paskleistos informacijos atitikimą tikrovei.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos teisines ir faktines aplinkybes, padarė išvadas, kurios neatitiko atsakovo lūkesčių, nepatvirtina, kad byloje liko neatskleista bylos esmė. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atsakovui tenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų. Teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes ir atskleidė bylos esmę, o apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 ir kt.).
23. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog byloje įrodyta ir nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas viešai, nurodydamas vardus ir pavardes, paskleidė ne nuomonę, bet informaciją (žinias, teiginius) apie ieškovus (duomenys neskelbtini) bei socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ ir siekė, kad apie tai sužinotų ir atsilieptų kuo platesnis žmonių ratas. Dėl šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, jų apeliaciniame skunde apeliantas taip pat neginčija, todėl byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijamą informaciją (žinias, teiginius) paskleidė ir ji yra apie ieškovus.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog paskleistos žinios apie ieškovus neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę ir orumą.
25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
26. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teiginys vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą, kai turi neigiamos įtakos asmens reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje, pažemina asmenį visuomenės akyse arba sumažina paties savęs kaip asmenybės vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009)
27. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) bei socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas apie ieškovus paskleidė minėtus ginčijamus faktus (žinias), iš kurių konteksto galima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kad ieškovai patikina žmones nepatikimai investuoti ir sukčiauja, kad yra nuo ieškovų nukentėjusių asmenų, kurie kviečiami kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ar baudžiamosios atsakomybės taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios informacijos paskleidimas žemino ieškovų garbę ir orumą, nes kitiems asmenims sudarė neigiamą nuomonę apie ieškovus, paskatinto nepalankų ieškovų vertinimą pažįstamų, draugų, giminių rate, pakenkė ieškovų asmeninei ir dalykinei reputacijai.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jo apie ieškovus (duomenys neskelbtini) bei socialiniame tinkle „Facebook“ viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskleistos ieškovų garbę ir orumą žeminančios žinios atitinka tikrovę. Pagal į bylą pateiktus duomenis ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo apie ieškovus paskleistos žinios pasitvirtino. Priešingai, ieškovai ikiteisminiame tyrime apklausti liudytojais ir joks kitas statusas, įskaitant ir specialaus liudytojo, jiems nesuteiktas. Pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ir nepritaikius specialių turimo metodų jis negali įrodyti savo paskleistų apie ieškovus žinių teisingumo ir jų atitikimo tikrovei. Tai reiškia, kad pats apeliantas pripažįsta, jog jis ginčijamas žinias apie ieškovus paskleidė objektyvių ir patikimų duomenų pagrindu nebūdamas įsitikinęs, kad tie duomenys atitinka tikrovę. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškove matyti, jog atsakovas ieškovų klausė informacijos apie investavimo platformą „(duomenys neskelbtini)“ jau tuomet, kai buvo investavęs savo pinigus įtikintas ne ieškovų, tačiau rusakalbių asmenų, kurių padedamas investavo į nurodytą platformą. Visas šias aplinkybes pagrįstai nurodė ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.
29. Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos konstatuoti ieškovų garbės ir orumo pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl teisinės atsakomybės pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus taikymo atsakovui, paskleidusiam apie ieškovus tikrovės neatitinkančią ir jų garbę bei orumą žeminančią informaciją (CK 2.24 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
30. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pagal esamus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir kad bylą buvo (yra) pagrindas sustabdyti CPK numatytais pagrindais. Šiuo atveju svarbu tai, kad ikiteisminiame tyrime įtariamieji nėra nustatyti ir neaišku, ar kada nors jie bus nustatyti, ieškovai byloje buvo apklausti liudytojais netaikant specialaus liudytojo statuso.
31. Konkrečios nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Tik paraleliai vykstantis teismo procesas, nepriklausomai civilinis, baudžiamasis ar administracinis, gali būti privalomasis pagrindas civilinės bylos sustabdymui, bet tokiu pagrindu negali būti kitokia procesine forma vykstantis tyrimo procesas, tarp jų ir ikiteisminio tyrimo procesas, kaip yra nagrinėjamo ginčo atveju. Dėl to apelianto argumentai bylos sustabdymo klausimu yra atmetami, byla pagrįstai buvo nagrinėjama iš esmės.
32. Apelianto prašymas nepriteisti ieškovams iš jo neturtinės žalos yra tiesiogiai sąlygotas prašymo panaikinti teismo sprendimą, nenurodant jokių kitų motyvų, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu detaliau nepasisako. Byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog apie ieškovus buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir jų garbę bei orumą žeminanti informacija, teismas pagrįstai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Byloje nustatyta, kad ieškovai patyrė nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus. Atsakovas šios aplinkybės nėra paneigęs.
33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
35. Ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo lygiomis dalimis visas apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie tokias išlaidas teismui nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.