Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1210-324/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-03
Bylos Nr.: e2A-1210-324/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-2-19424-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė, Virginija Lozoraitytė
Ieškovas: T. P.
Atsakovas: I. J.

Civilinė byla Nr.e2A-1210-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-2-19424-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-649-214/2019 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei I. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovės (motinos) I. J. valdžią sūnaus G. P. atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016-04-04 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pagal kurią šalys sutarė, kad nepilnamečio sūnaus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu, išlaikymui motina moka po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016-04-01 iki jo pilnametystės. Kauno apylinkės teismas 2016-10-03 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė yra konfliktiška, neturi socialinių įgūdžių bendrauti su vaiku. Po jos apsilankymo, nuolatinio triukšmo kėlimo, nesugebėjimo elgtis su sūnumi mažametis vaikas lieka irzlus, pasireiškia ir baimės požymiai. Jis akivaizdžiai bijo mamos ir nenori su ja būti. Atsakovė, priešingai sūnaus interesams, neužtikrina saugių jo augimo ir vystymosi sąlygų, tuo piktnaudžiaujama motinos valdžia.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl ieškovo ir jo tėvų elgesio vyksta triukšmas ir konfliktai. Ieškovas savo netinkamu elgesiu daro blogą įtaką sūnaus sveikatai, auklėjimui, nuteikia prieš ją sūnų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės elgesio padaryta ypatinga žala vaikui ir dėl to ji yra kalta. Su sūnumi ji niekada negražiai nesielgė, dėl to nebuvo bausta ar įspėta. Prieš sūnų nei balso, nei rankos niekada nėra pakėlusi. Ieškovas atsakovę traumuoja susitikimų metu, nurodo, kad ji dėl savo ligos ir neįgalumo negali rūpintis vaiku, todėl yra bloga motina. Atsakovė yra visiškai veiksni, supranta savo veiksmų reikšmę. Savo pareigas išlaikyti sūnų vykdo pagal galimybes. Jos pajamos dėl nėštumo tebuvo 180 Eur per mėnesį, todėl, sumokėjus už buto nuomą ir komunalines paslaugas, neturėjo finansinių galimybių mokėti po 100 Eur per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019-03-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybei 247 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 24,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-1644-800/2016 patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu (ieškovu). Atsakovė įsipareigojo teikti sūnaus išlaikymą po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2016-04-01 iki vaiko pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2016-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-15031-896/2016 patvirtinta šalių taikos sutartis dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P., pagal kurią atsakovė bendrauja su sūnumi tokia tvarka: kiekvieną savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį bendrauja su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje nuo 14 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovui ar vaiko artimam giminaičiui; nuo 2017 metų birželio mėnesio vieną mėnesio šeštadienį ieškovė su sūnumi bendrauja nuo 14 val. iki 17 val. ne jo gyvenamojoje vietoje, o kitoje aplinkoje, dalyvaujant ieškovui ar vaiko artimam giminaičiui; dėl konkrečios dienos šalys susitaria iš anksto ryšio priemonėmis; kiekvienų metų Motinos dieną I. J. bendrauja su sūnumi nuo 14-17 val. jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovui ar vaiko artimam giminaičiui; kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną atsakovė bendrauja su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje nuo 14 val. iki 17 val., dalyvaujant ieškovui ar vaiko artimam giminaičiui; kiekvienų vasaros atostogų metu atsakovė bendrauja su sūnumi tris dienas iš eilės nuo 14 val. iki 16 val.; atostogų laiką šalys suderina iš anksto ryšio priemonėmis; kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės gimimo dieną, motina su sūnumi bendrauja nuo 14 val. iki 17 val. jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovui ar vaiko artimam giminaičiui; kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), t. y. G. P. gimimo dieną, motina su sūnumi bendrauja nuo 14 val. iki 17 val. jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovui ar vaiko artimam giminaičiui. Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškinio dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsakovė tiksliai nesilaiko šios tvarkos, tačiau bendrauja su sūnumi, pagal savo galimybes iš dalies moka sūnui išlaikymą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo apriboti motinos valdžią mažamečio jos sūnaus atžvilgiu, nes nenustatyta esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga – kaltė motinos veiksmuose, kuriais ji neįgyvendintų motinos valdžios arba įgyvendintų ją priešingai vaiko interesams. Teismas nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir motinos atskyrimo nuo vaiko, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, dėl to byloje nebuvo ginčo. Esant ypač konfliktinei situacijai tarp šalių, atsakovė stengiasi bendrauti su sūnumi darželyje. Atsakovės susirgimų pobūdis ir psichologinės ypatybės nedaro žalingo poveikio mažamečiui sūnui. Taikant vaiko atskyrimą nuo tėvų, tėvams išlieka pareiga matytis su vaiku, su juo bendrauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019-03-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo apriboti motinos valdžios ar taikyti atskyrimą nuo vaiko, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir byloje šis reikalavimas nekeliamas, tačiau toks teismo vertinimas nepagrįstas nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikai. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Reikalavimai šioje byloje kildinami iš kylančio pavojaus vaikui, neigiamo poveikio jo vystymuisi, motinos nesirūpinimo vaiku, išlaikymo vaikui neteikimo, netinkamų motinos pareigų vykdymo, neigiamos motinos įtakos susitikimų su vaiku metu. LAT praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (LAT 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

6.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovė yra teista dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ji skriaudžia mamą, neadekvati, agresyvi (1 t., b. l. 143). Tai patvirtina atsakovės neprognozuojamą elgesį, spontaniškumą ir pavojingumą aplinkiniams bei mažamečiams atsakovės vaikams. Medicininiai dokumentai byloje (2 t., b. l. 3) patvirtina, kad atsakovė yra agresyvi, smurtauja prieš motiną, močiutę, žiauriai elgiasi su gyvūnais, tačiau į šią svarbią aplinkybę teismas neatsižvelgė, sprendime nepasisakė. Akivaizdu, kad teismas nesigilino ir neatskleidė bylos esmės, atsakovės pavojingumo aplinkiniams bei mažamečiams jos vaikams.

6.3. Teismui didelę įtaką padarė psichikos sutrikimą turinčios atsakovės isteriški ir grasinantys pasisakymai teismo posėdyje, gąsdinimai, jog ji kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir gins savo, kaip psichikos ligonės, teises. Teismas, priimdamas sprendimą tokio pobūdžio byloje, pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais ir saugumu. LAT 2015-08-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015 nurodė, kad sprendžiant šį klausimą ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996-08-07 sprendimas, p. 1008-09).

6.4. Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią (LAT Civilinių bylų skyriaus 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-548-915/2015). Tėvų valdžia apima ne tik tėvų teises į vaiką, bet visų pirma pareigas vaikui – teikti išlaikymą, rūpintis juo, sudaryti saugias sąlygas augimui ir visapusiškam vystymuisi. Pagal CK 3.155 straipsnį, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007). Atsakovė nuo sūnaus gimimo netinkamai vykdė motinos valdžią. 2016-01-18 ir 2016-01-21 vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktuose Nr.19-10-162, Nr.19-10-219 nurodyta kad G. P. laikinai apgyvendintas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, po to paimtas iš šios gydymo įstaigos ir laikinai apgyvendintas Kauno klinikų filiale vaikų reabilitacijos ligoninėje “Lopšelis“ dėl jo motinos pablogėjusios psichinės būklės ir dėl to iškilus pavojui vaiko saugumui ir gyvybei. Šiame akte taip pat nurodyta, kad motina serga (duomenys neskelbtini) liga, jai trūksta motinystės įgūdžių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-12 įsakymu Nr. Al-1290 I. P. (atsakovė) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos; 2016 m. balandžio 20 d. šios institucijos įsakymu Nr. Al-544 išbraukta iš šios apskaitos, nes išsikėlė gyventi į kitą savivaldybę. Ji buvo stebima Alytaus VTAS specialistų, socialinių darbuotojų. Byloje esanti Alytaus socialinių paslaugų centro pažyma patvirtina, kad nuo 2016 m. pradžios iki 2019 m. balandžio mėn. buvo siekiama atsakovei padėti, tačiau situacija iš esmės nesikeičia. Atsakovė negeba susitvarkyti ir tinkamai suprasti vaikų poreikių, dėl šios priežasties 2019-03-11 iš jos atimta ir jos sutuoktiniui perduota dukra K.. Visa tai nesudaro pagrindo teismui teigti, kad situacija pasikeitė. Teismas nevertino liudytojos parodymų, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės J. G. paaiškinimų, jog ji žino atsakovės problemas, kadangi dirbo su šia šeima keletą metų – kiek buvo siūlyta pagalba atsakovei, situacija nuo 2016 metų pradžios nėra pasikeitus, atsakovė nesigydo, siūlomos specialistų pagalbos nepriima. Tai suponuoja nuomonę, kad atsakovė daugiau nei trejus metus nesistengia, nesiekia ir nieko nedaro, kad situacija pasikeistų.

Atsiliepimas

6.5. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė daug informacijos, kurios nebuvo nurodžiusi atsiliepimuose į ieškinį, ieškovo atstovė kreipėsi dėl aplinkybių patikslinimo į Alytaus m. socialinių paslaugų centrą. Atsakymas buvo gautas baigus nagrinėti bylą, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl mažamečio vaiko interesų ir teismas tokio pobūdžio bylose privalo būti aktyvus, priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo šį įrodymą vertinti ir dėl jo pasisakyti, juo labiau, kad pateikta papildoma informacija paneigė atsakovės teismo posėdyje duotus parodymus. Teismas nevertino Alytaus socialinių paslaugų centro 2019-03-12 pateiktos pažymos, kuri patvirtino, jog atsakovė nesigydo, pas specialistus nesilanko, socialinių darbuotojų pagalbos nepriima ir pan., tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo visapusiškumo taisyklę.

6.6. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė negeba ir nesiekia suprasti vaikų poreikių, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Atsiliepimas

6.7. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei, gyvenančiai skyrium nuo sūnaus, tenka pareiga išlaikyti savo vaiką, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Atsakovė išlaikymo sūnui neteikia. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-10-30 sprendimu Nr. V2-11404 G. P. mokama kasmėnesinė išmoka. Antstolio V. Z. 2018-06-05 rašte nurodyta, kad I. J. sūnaus G. P. išlaikymo skola yra 1424 Eur. 2019-04-15 antstolio V. Z. pažyma patvirtina, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, iš atsakovės vykdomas priverstinis išlaikymas sūnui.

6.8. Teismas, netenkinęs ieškinio reikalavimo apriboti motinos valdžią vaiko atžvilgiu, atsižvelgęs į atsakovės sveikatos būklę turėjo pagrindą atskirti vaiką nuo motinos. Medicininiai dokumentai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nuo vaikystė serga psichikos liga (duomenys neskelbtini). Asmenys, sergantys šia liga, pasižymi jausmų sferos sutrikimais, kliedesiais, haliucinacijomis; jų elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas. Atsakovė yra egocentriška, reikalaujanti dėmesio sau, iškilusias socialines problemas vertina paviršutiniškai, neatspari konfliktinėms situacijoms, jos gebėjimai sprendžiant problemas, susijusias su vaiko priežiūra ir auklėjimu, yra riboti, turi ribotus gebėjimus konfliktų sprendimui, vadovaujasi emocijomis, nesugeba nuosekliai mąstyti ir kritiškai vertinti situacijos. Atsakovė iš dalies darbinga, ji pas gydytojus lankosi nenuosekliai, nevykdo gydytojų nurodymų.

6.9. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti mamos (tėvo) pareigas ir rūpintis vaiku. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovė jau daugiau nei dveji metai nesirūpina vaiku, su juo paskutinį kartą matėsi 2018-10-18. Nepaisant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovė su sūnumi buvo susitikusi tik du kartus nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Atsakovė melavo teismui, kad ji negali susitikti su sūnumi, nes serga ji pati ar jos dukra. Ir šiuo metu, kai Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Alytaus skyriaus sprendimu atsakovės dukra K. negyvena su ja, atsakovė daugiau nei mėnesį net nesiekia susitikti su vaiku, nesidomi juo, nors tam yra visos sąlygos. Akivaizdu, kad atsakovė meluoja ir tik deklaruoja savo rūpestį sūnumi, o elgiasi priešingai. Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turėjo vertinti nuosekliai pasikartojančius motinos veiksmus. Tokios pozicijos laikosi LAT Civilinių bylų skyriaus 2015-08-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015.

6.10. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė prieš vaiką nesmurtavo, todėl nėra pagrindo riboti motinos valdžios. Aplinkybė, kad atsakovė nėra smurtavusi prieš vaiką, negali būti pagrindu atmesti ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo ar atskyrimo nuo vaiko. LAT praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (LAT 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Teismų praktikoje “žala vaikui” neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko sužalojimas (LAT 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta kalta dėl smurto artimoje aplinkoje. Nevaldomi jos smurto protrūkiai gali bet kada sukelti grėsmę mažamečiams vaikams, tiek susitikimų metu G., tiek kartu gyvenančiai K..

6.11. CK trečiosios knygos XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 straipsniai). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą, netaikius neterminuoto motinos valdžios apribojimo, taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos.

6.12. Teismas vadovavosi ekspertizės išvada, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007 pažymėjo, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau teismas įvertino ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t.y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis. LAT suformavo taisyklę, kad besąlygiškai vadovautis eksperto-specialisto išvada negalima, turi būti vertinama įrodymų visuma. Teismo posėdžio metu ekspertė S. Š. paaiškino, kad padaryti vienareikšmišką išvadą apie asmens būklę yra sudėtinga. Ekspertė vadovavosi žodiniais atsakovės paaiškinimais, tačiau atsakovė, atsižvelgiant į susirgimų pobūdį, negali duoti tinkamų paaiškinimų.

7. Atsakovė rašte dėl atsiliepimo į ieškinį nurodė, kad pateikti atsiliepimo negali, kadangi neturi paskirto atstovo, kuris galėtų pateikti atsiliepimą apeliacinės instancijos teisme. 2019-07-17 prašyme, dokumento registracijos Nr. DOK –22219, atsakovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019-03-26 sprendimas yra teisingas, priimtas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į esamą padėtį ir šį sprendimą ji palaiko visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti nepilnamečio vaiko atskyrimą nuo motinos ir netenkino ieškinio dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas (ieškovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė (duomenys neskelbtini) centro 2019-04-17 raštą Nr. 2-73 dėl informacijos suteikimo, viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro 2019-03-12 raštą Nr. SD-632 dėl informacijos pateikimo, antstolio V. Z. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (2019-04-15, Nr. S-201901028), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie savo valstybinį socialinį draudimą, antstolio S. U. 2018-02-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir garso įrašą (pastarieji duomenys neskaitmenizuoti); 2019-09-02, registracijos Nr. DOK-25216, pateikė antstolio V. Z. 2019-08-07 pažymą Nr. S-201901790 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą.

11. Atsakovė teismui 2019-07-02, registracijos Nr. DOK-19770, pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pareiškėjai I. J. persiųstą raštą dėl I. J. atvejo išnagrinėjimo kartu su pareiškėjos skundu dėl nepagrįstai paimto vaiko iš motinos ir nenoro dirbti su pareiškėjos šeima. 2019-09-03 18:36:06 val. atsakovė pateikė prašymą, registracijos Nr. DOK-25421, priimti papildomus dokumentus: Alytaus apskrities policijos komisariato raštą, kurio data neįskaitoma, užmaskuota dalis teksto, iš likusios dalies galima spręsti apie policijos kvietimą dėl konfliktų tarp kaimynų dėl prisvilusio puodo bei apie tai, kad neužfiksuota iškvietimų dėl be priežiūros lakstančių augintinių ir dėl neblaivios bei agresyvios būklės I. J. šlaistymosi bendro naudojimo patalpose 2018-10-22 – 2018-12-01 laikotarpiu; Alytaus apskrities policijos komisariato 2019-08-07 raštą Nr. 52-S-6850 apie tai, jog 2019 m. policiją į namą (duomenys neskelbtini), tris kartus kvietė I. J., kitus tris kartus policiją jai kvietė kiti asmenys ir iškvietimuose nebuvo duomenų apie I. J. mažametės dukros nepriežiūrą; 2019-08-26 antstolės R. P. patvarkymą Nr. S-19-183-12525 priimti vykdyti 2019-06-17 išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-623-950/2018 dėl atsakovės bendravimo su sūnumi G., 2019-09-30 atsakovės paaiškinimą šiai antstolei dėl neatvykimo į 2019-08-29 susitikimą su sūnumi; 2019-09-03 atsakovės pranešimą šiai antstolei dėl neturėjimo lėšų atvykti į susitikimą su sūnumi 2019-09-05 bei galėjimą atvykti 2019-09-12; Alytaus apskrities policijos komisariato 2019-06-11 raštą Nr. 52-S-5352 apie tai, kad atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš dukrą K. J.; (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcio centro 2019-09-03 raštą Nr. 2-152 atsakovei, jog 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais šio centro ikimokyklinio ugdymo veikla nevyko. 2019-09-04 atsakovė pateikė antstolio V. Z. kontorai adresuotą prašymą, registracijos Nr. DOK-25514, kuriame teigia apie neturėjimą objektyvių galimybių mokėti išlaikymą sūnui, nes, dukters K. tėvui išsivežus dukrą, visos mėnesio pajamos panaudojamos kelionei pas dukrą į kitą Lietuvos pusę.

12. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, nors dalis atsakovės dokumentų pateikta bylos nagrinėjimo dieną bei rugsėjo 4 d., tinkamam apeliacinio skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylos procesas rašytinis, siekiant ją išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai priimtini tie nauji įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia reikšmės bylai turinčias aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Gavusi apeliacinio skundo kopiją, atsakovė atsiliepime nepareiškė prieštaravimų dėl apelianto pateiktų naujų dokumentų priėmimo, todėl jie priimtini, išskyrus antstolio S. U. 2018-02-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir garso įrašą. Protokole nurodyta, jog konstatuojamas faktas, kad 2018-02-19 13.25 val. į antstolio kontorą A. P. pateikia mobilųjį telefoną, kurio atmintyje saugomas 02 min. 11 s trukmės garso įrašas. Apelianto teigimu, garso įrašas patvirtina aplinkybę, kad susitikimų metu atsakovė nederamai elgiasi sūnaus akivaizdoje, jį traumuoja. Kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tokios aplinkybės nėra užfiksuotos (neidentifikuoti apelianto nurodomi asmenys, pažymėtas tik telefono pateikimo faktas), toks įrodymas byloje įrodomosios reikšmės neturi (CPK 180 straipsnis).

14. Priimtinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos I. J. pateiktas skundas. Nors jis susijęs su atsakovės dukters K. J., gim. (duomenys neskelbtini), paėmimu, jame pateiktas atsakovės paaiškinimas dėl kai kurių gyvenimo aplinkybių, aktualių ir apeliacine tvarka vertinamoje byloje, todėl joje laikytinas rašytiniu atsakovės paaiškinimu. Kai kurie 2019-09-03 ir 2019-09-04 atsakovės pateikti įrodymai arba neturi ryšio su nagrinėjama byla (policijos komisariato raštuose minimi konfliktai su kaimynais bei duomenų apie atsakovės dukters nepriežiūros ar smurto prieš ją nebuvimas), arba negali būti laikomi įrodymais dėl jų nepatikimumo (pvz., atsakovės nuožiūra koreguoti policijos komisariato raštai), todėl nepriimtini. Jos prašymai ir paaiškinimai į bylą priimtini kaip rašytiniai paaiškinimai (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl motinos valdžios apribojimo

15. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ).

17. Remiantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti motinos veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jos kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams motinos valdžia, ir pateikti jos veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

18. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog bylos esmės neatskleidimą apeliantas sieja su atsakovės sveikatos būklės neįvertinimu, t. y. atsakovės neprognozuojamu elgesiu, pavojingumu aplinkiniams, jos vaikams. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas atsakovės sveikatos būklę įvertino ištyręs VšĮ Kauno miesto poliklinikos pateiktus duomenis, susijusius su atsakovės konfliktavimu su savo motina (t. 1 b. l. 162-163), gavęs jos psichologinio ištyrimo, atlikto 2018-01-19 ir 2018-04-03, aktą (t. 1 b. l. 167), 2018-08-13 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicinos dokumentų išrašą ( t. 2 b. l. 26-27), Kauno socialinių paslaugų centro 2018-03-23 aktą dėl atsakovės santykių su savo motina ir nemokėjimo auginti dukters K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 161), ir 2018-05-08 priėmė nutartį paskirti byloje teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovė pagal savo susirgimų pobūdį gali viena, nedalyvaujant kitiems sūnaus G. artimiesiems, bendravimo su vaiku metu pasirūpinti sūnaus buitimi, dienotvarke ir bendravimu, jo poreikių supratimu ir tenkinimu, ar jos susirgimų pobūdis ir psichologinės ypatybės nedaro šiam vaikui žalingo poveikio.

19. 2018-07-26 – 08.24 atliktos ekspertizės akte konstatuota, jog atsakovė serga (duomenys neskelbtini) liga (duomenys neskelbtini), tačiau pagal susirgimų pobūdį gali viena, nedalyvaujant kitiems sūnaus artimiesiems, bendravimo su sūnumi metu pasirūpinti jo buitimi, dienotvarke ir bendravimu, jo poreikių supratimu ir tenkinimu. Atsakovės susirgimų pobūdis ir psichologinės savybės nedaro žalingo poveikio mažamečiui G. P. ( t. 1 b. l. 135-142). Teismo posėdyje apklausta ekspertė patvirtino, jog liga yra remisijos stadijoje (atsakovė ja serga nuo vaikystės), pagal ligos pobūdį asmeniui nebūtina ištisai gydytis (duomenys neskelbtini) vaistais (šiuo metu atsakovei paskirti (duomenys neskelbtini)). Augusi su taip pat (duomenys neskelbtini) liga (duomenys neskelbtini) sergančia motina, atsakovė yra dirgli, jautri, lengvai besiprovokuojanti, konfliktuojanti su motina, impulsyvoka, tačiau ryškios psichozės nėra, vaiko atžvilgiu neadekvatus elgesys nefiksuotas, saugioje aplinkoje (pvz., vaikų darželyje, esant kitam asmeniui) jos psichologinės ypatybės susitikimų su vaiku metu nedaro jam žalingo poveikio. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ekspertė vadovavosi vien nepatikimais atsakovės žodiniais paaiškinimais – tai paneigia ekspertizės akto turinys ir ekspertės paaiškinimas (ekspertams buvo pateikta visa atsakovės medicininė dokumentacija, civilinė byla Nr. e32-2027-217/2018).

20. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama ir apie ignoruotą atsakovės teistumą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė 2014-12-15 Kauno apylinkės teismo įsakymu buvo nuteista laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2013-10-19 bute ji vieną kartą sudavė rankos kumščiu motinai į lūpą ir vieną kartą į akies sritį, 2013-10-26 motinai vėl sudavė smūgius, taip nežymiai sutrikdydama jos sveikatą (Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1 -3409-288/2014). Nors pirmosios instancijos teismas atskirai dėl šio įrodymo nepasisakė, atsižvelgiant į byloje atliktos ekspertizės išvadą, tai, kad atsakovė yra veiksni, nėra konstatuotas jos nepakaltinamumas, remiantis Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2017-09-22 pažyma Nr. A4-1450 apie tai, jog atsakovė bausmės atlikimo laikotarpiu vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, atsakovės atžvilgiu registruotų administracinių teisenų nebuvimu (Kauno AVPK duomenimis, 2013-01-01 – 2019-01-21 laikotarpiu nebuvo įvykių, kuriuose ji įregistruota kaip įtariamoji, nukentėjusioji ar dėl kurių buvo pristatyta į policijos įstaigą, administracine tvarka nebausta) bei atsižvelgiant į atsakovės ir jos motinos santykių specifiką (pvz., 2015-04-21 Kauno apskrities VPK gautas atsakovės pareiškimas apie tai, kad namuose jai penkis kartus kumščiu trenkė motina (t. 3 b. l. 38), 2018-01-26 atvykus konsultacijai pas psichologą atsakovė skundėsi bloga emocine savijauta dėl skyrybų su kalinčiu vyru, atsisakė medikamentinio gydymo motyvuodama kūdikio žindymu, po to tarp jos ir motinos įsiplieskė konfliktas ir jo metu 2018-01-29 atsakovė keletą kartų skambino į VŠĮ Kauno miesto polikliniką reikalaudama gydyti motiną)), taip pat remiantis duomenų apie fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu nebuvimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra pavojinga aplinkiniams bei sūnui G., kad, kaip teigia apeliantas, jos smurto protrūkiai yra nevaldomi ir sūnui bet kada gali sukelti grėsmę. Apeliantas teigia ir apie atsakovės pavojingumą jos dukrai, tačiau dėl šio vaiko nagrinėjamoje byloje nesprendžiama.

21. Byloje nustatyta, kad šalių sūnui G. K. m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-01-27 įsakymu Nr. A1-85 paskirta laikinoji globa, 2016-04-25 vaikas grąžintas tėvui. Kauno apylinkės teismo 2016-04-04 nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir atsakovės mokėtino 100 Eur išlaikymo, 2018-04-26 sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią iki sūnui G. sukaks ketveri metai (iki (duomenys neskelbtini)) atsakovė bendrauja su juo dalyvaujant kitiems asmenims, nuo 2018-01-01 moka jam kasmėnesinį 75 Eur išlaikymą, ir 2019-09-17 teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis byloje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pagal kurią iki sprendimo byloje priėmimo atsakovė su sūnumi bendrauja (duomenys neskelbtini) mokyklos daugiafunkciniame centre, o sekmadieniais – dalyvaujant G. tėvui ir seneliams iš tėvo pusės (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1644-800/2016, 2-1623-950/2018 ir e2-5797-558/2019). Atsakovės šeima 2017-11-24 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1442 įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2019-03-05 VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę K. J. paimti iš atsakovės dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui G. J.. Plungės apylinkės teismo 2019-03-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J. jo gyvenamojoje vietoje, nustatyta motinos bendravimo tvarka su dukra savaitgaliais (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre bei priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR (Plungės apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1572-1081/2019).

22. Išklausius 2019-02-26 teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog liudytoja A. P. (ieškovo motina) parodė apie aplinkybes, dėl kurių vaikas 2016 m. iš atsakovės buvo paimtas (nesaugi aplinka dėl ryte ir vakare atsakovės keltų skandalų bendraujant su ieškovu, triukšmas vaiką pažadindavo; vaiko palikinėjimas motinai, su kuria atsakovė konfliktavo), paaiškino, kad kitais kūdikio poreikiais atsakovė vaiko lankymo metu domėjosi tinkamai, žalingų įpročių neturi, vienu metu rūkė, vaiko nemušė, leido jam žiūrėti televizorių. Sūnui patarusi tų susitikimų metu namuose nebūti, kad išvengtų konfliktų. A. P. dalyvavo atsakovei matantis su vaiku darželyje ((duomenys neskelbtini) mokykloje–daugiafunkciniame centre) tris kartus 2018 metais. Susitikimų pobūdis buvo toks: liudytojai išsivedant vaiką iš ugdymo įstaigos atsakovė juos lydėjo ir vaikui nei žodžio nepasakė, vaikas po tokių susitikimų nervingas. (duomenys neskelbtini) mokyklos–daugiafunkcinio centro 2019-04-17 pažymėjime Nr. 2-73 nurodyta, jog šiuo metu atsakovė nelanko sūnaus pagal nustatytą bendravimo tvarką. Po 2018-10-11 į susitikimus šioje įstaigoje nebuvo atvykusi, 2019-02-14 paštu gavo jos laišką, kad negalės atvykti iki pavasario dėl dukters ir savo ligų. VTAS atstovė J. G. paaiškino, kad atsakovės elgesys su vaiku neatitinka jo amžiaus, raidos, yra chaotiškas, tačiau tai sąlygoja objektyvių aplinkybių – atsakovės ligos – apspręstas nelabai tinkamas vaiko poreikių suvokimas, sudarantis pagrindą ne neterminuotam motinystės teisių apribojimui, o vaiko atskyrimui nuo motinos dėl ligos ir bendravimui dalyvaujant kitiems vaiko artimiesiems. 2019-03-12 VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų rašte Nr. SD-632 nurodoma, kad dėl atsakovės dukters 2019-03-05 vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame konstatuota, jog situacija jos šeimoje nėra stabili, užfiksuoti dukros nepriežiūros atvejai, motina neatsakingai žiūri į pastabas, rekomendacijas, pastaruoju metu nevykdė plane numatytų įsipareigojimų, nelankė psichologinių konsultacijų, pagal galimybes apsilanko efektyvios tėvystės kursuose, yra praleidusi ne vien užsiėmimą, todėl pažymėjimo po kursų išklausymo negaus; bendraujant su ja dažnai kyla įtarimas, kad moteris galimai nereguliariai vartoja jai paskirtus medikamentus, pasitaiko, pykčio, agresijos proveržių; ji nepriima pastabų, rekomendacijų, jai trūksta motiniškų įgūdžių, pas psichologę per pastaruosius keletą mėnesių neapsilankė nei vienoje konsultacijoje, pas psichiatrą LSMU Kauno klinikose E. D. buvo registruota kelis kartus ir nenuvyko, teko atšaukti registracijas; dėl nesaugios aplinkos vaiką nutarta iš jos paimti. Iš antstolio V. Z. pirmosios instancijos teisme teiktų pažymėjimų bei 2019-04-15 pažymos Nr. S-201901028 matyti, kad 2018 m. atsakovė mokėjo sūnui išlaikymą po 50-75 Eur, nuo 2018 m. gruodžio išlaikymas nebemokamas.

23. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.

24. Remiantis įstatymų leidėjo reglamentuotu tėvų teisių ir pareigų turiniu bei priimamos nutarties 22 punkte nurodytais duomenimis teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovė tinkamai nevykdė motinos pareigos išlaikyti vaiką, 2019 metais išlaikymo neteikė visiškai, šalių taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikosi tik fragmentiškai, tuo pažeisdama pareigą auklėti vaiką ir juo rūpintis. Visgi teisėjų kolegija mano, jog dėl atsakovės psichinės sveikatos apspręsto vaiko poreikių nesuvokimo, susiklosčiusių konkrečių jos gyvenimo aplinkybių ir neilgo vertinamo laikotarpio nurodytų pareigų pažeidimas nesudaro pagrindo motinos valdžios apribojimui.

25. Visų pirma, vertindamas teismo psichiatrinės–psichologinės ekspertizės duomenis apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ekspertizės išvada, kad pagal savo susirgimų pobūdį atsakovė gali viena, nedalyvaujant kitiems vaiko artimiesiems, bendravimo su juo metu pasirūpinti sūnaus buitimi, dienotvarke ir bendravimu, jo poreikių supratimu ir tenkinimu.

26. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė prieš sūnų būtų smurtavusi fiziniu ar psichologiniu būdu, todėl nėra pagrindo kritiškai vertinti ekspertizės išvadą dėl atsakovės susirgimų pobūdžio ar psichologinių ypatybių apspręsto žalingo poveikio mažamečiam sūnui, tačiau tai, kad šio vaiko ji pati neaugino nuo paėmimo 2016 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini), nutarties 22 punkte minėtas atsakovės bendravimo su sūnumi būdas 2018 metais, vaiką faktiškai ignoruojant, 2018-11-16 ieškovo pateiktos ir teismo priimtos atsakovės facebook internetiniame puslapyje sutuoktiniui G. J. siųstos žinutės apie dukters auginimą (nevienkartiniais keiksmais palydėtos pastabos apie tai, kad dukra ją apvalgo, suvalgo ir jos porciją, suvalgius dvigubai prašo dar, valgydama kriuksi kaip kiaulė, kuriai švelniai pliaukštelėjus žvengia, krizena, neina miegoti, duodasi lovoje, kad jos negalima užmigdyti, „dakniso ji mane pasiimk tą mergą ir migdyk nes aš pavargau nuo jos ožių jokie pliaukštelėjimai nieko nereiškia“, „mano kantrybė turi ribas jos naktinės isterijos krizenimai ir lakstymai po namus varo man siutą“, siūlymai sutuoktiniui „pasidaryti ketvertuką“, nes girdėjusi, jog tokiai šeimai sumokama 18000 Eur, ir pan.), vaiko teisių apsaugos institucijos inicijuotas šios mergaitės paėmimas iš atsakovės bei grąžinimas 2018-10-15 (t. 3 b. l. 51) bei pakartotinis paėmimas dėl nesaugios aplinkos 2019-03-05 rodo, jog ekspertizės išvada apie atsakovės sūnaus poreikių supratimą neatitinka kitų bylos duomenų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas su ja nesutinka ir sprendžia, jog dėl atsakovės asmenybės individualių psichologinių ypatumų sūnaus poreikių suvokimas yra apsunkintas, neadekvatus šio vaiko reikmėms (CPK 218 straipsnis) (pažymėtina, kad ekspertės neturėjo nutarties 22 punkte nurodytų susirašinėjimo duomenų bei duomenų apie šalių sutartos bendravimo tvarkos įgyvendinimą, be to, ekspertės irgi akcentavo, jog atsakovės psichologinės ypatybės susitikimų su vaiku metu nedaro jam žalingo poveikio saugioje aplinkoje (pvz., vaikų darželyje, esant kitam asmeniui )). Nurodyti argumentai pagrindžia nemotyvuotą, tačiau iš esmės teisingą pirmosios instancijos išvadą, jog atsakovė nėra kalta dėl netinkamo sūnaus poreikių identifikavimo ir jų nesuvokimo. Jie taip pat paneigia apeliacinio skundo teiginį apie atsakovės kaltus veiksmus, vykdant su vaiko poreikių identifikavimu susijusią motinos pareigą.

27. Antra, motinos pareigų sūnui vykdymą apsunkino neilgai trukus po jo gimimo sekęs kitas nėštumas bei dukters gimimas (duomenys neskelbtini). Faktas, kad šie fiziologiniai procesai veikai moters organizmo fizinę bei dvasinę būklę, neįrodinėtinas kaip visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), juo labiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo vaikystės serga (duomenys neskelbtini) liga, sūnus iš atsakovės buvo paimtas VšĮ Kauno miesto poliklinikai pranešus apie grėsmę kūdikiui dėl atsakovės neadekvataus elgesio, o dukra iš atsakovės aptariamu laikotarpiu dėl nesaugios aplinkos buvo paimta du kartus, dukrą ji augino viena. Vertinant protingumo požiūriu, tokia gyvenimo našta būtų sunki ir sveikai moteriai (iš ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, jog tyrimo metu atsakovė pasakojo apie gyvenimo sunkumus, stokojo platesnio situacijos vertinimo). Dėl to sutiktina su atsakovės paaiškinimais, pagrįstais tuo, kad antrojo nėštumo ir dukters auginimo metu jai buvo sudėtinga lankyti sūnų, o po dukters paėmimo tapo sudėtinga ne tik lankyti, bet ir teikti sūnui išlaikymą, nes visus pinigus ji pravažinėdavo kelionėms iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas dukrą, kur iškelta ir byla dėl santuokos su G. J. nutraukimo. Tai akivaizdžiai iliustruoja išlaikymo mokėjimai 2018 metais, jų nutraukimas 2019 m. bei reali galimybė teikti išlaikymą, atsakovei esant darbingai 30 procentų iki 2055 metų (duomenys iš Kauno m. Dainavos poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos), gaunant 217 Eur netekto darbingumo pašalpą. Pažymėtina, jog po dukters paėmimų atsakovė dirbo, tačiau 2018-08-01 – 08.26, 2018-09-01– 09.27 UAB (duomenys neskelbtini) gautos 53,16 Eur, 29,37 Eur pajamos, 2019-05-14- 05-17 laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gautos 185,21 Eur ir 135,98 Eur pajamos yra per mažos abiejų vaikų išlaikymo užtikrinimui (duomenys iš VSDFV per teismų informacinę sistemą Liteko). Pastangas vykdyti išlaikymo pareigą atsakovė nurodė antstoliui V. Z. adresuotu 2019-09-04 prašymu sūnui skirtą išlaikymą išieškoti iš jos uždarbio ir 15 procentų neįgalumo pašalpos dalies.

28. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje aptartu laikotarpiu motinos pareigą bendrauti su vaiku ir jį auklėti bei išlaikyti atsakovė netinkamai vykdė dėl objektyvių priežasčių visumos, todėl įstatyminio pagrindo riboti motinos valdžią šiuo metu nėra. Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnį – nors kartu su sūnumi ji negyvena dėl ligos, šios ligos pobūdis ir atsakovės psichologinės ypatybės nedaro žalingo poveikio sūnui, jo atžvilgiu atsakovė nėra naudojusi fizinio ar psichologinio smurto, todėl nėra pagrindo vaiką atskirti nuo motinos. Be to, pagal CK 3.179 straipsnyje įtvirtintos normos prasmę teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Šiuo atveju vaiko gyvenamoji vieta šalių susitarimu nustatyta su tėvu, todėl nėra ir pastarosios minimos normos taikymo sąlygos. Dėl to atmestini nepagrįsti apelianto argumentai apie neįvertintą pavojų vaiko interesams ir saugumui. Pažymėtina, kad kitokia vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės nuomonė šiuo klausimu teismui nėra privaloma, o dėl konkrečių atsakovės bendravimo su vaiku sąlygų pakeitimo yra sprendžiama kitoje civilinėje byloje.

29. Apelianto nurodyti pirmosios instancijos teismo nepriimti įrodymai yra priimti ir įvertinti apeliacinio proceso metu. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės pasisakymų poveikio teismo priimtam procesiniam sprendimui atmestini kaip nepagrįsti (ketinimai ginti savo teises kreipiantis į kitas teismines institucijas nelaikytini nei grasinimais, nei gąsdinimais).

30. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė