Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

asociacijos ,,Taksistai už sąžiningą verslą“ vadovui A. K. 2013-06-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 025147 už tai, kad 2013-04-11, 13.30 val., atliekant asociacijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Asociacija) operatyvų patikrinimą nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2012-10-l0 iki 2013-05-15 Asociacija prisidengdama automobilių nuomos ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimis bei vairuotojų individualios veiklos vykdymo pažymomis, Asociacijoje leido nelegaliai dirbti 21 asmeniui, su kuriais darbo sutartys nesudarytos ir nepasirašytos, apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nepranešta: D. M. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-12-09 iki 2012-12-10, V. Š. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-02-09 iki 2013-02-20, V. M. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-10-15 iki 2012-10-22, R. J. - D. A. nelegaliai dirbo nuo 2012-10-12 iki 2013-01-06, D. M. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-10-12 iki 2012-12-04, G. K. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-01-16 iki 2013-02-26, D. K. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-04-21 iki 2013-05-13, D. N. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-10-15 iki 2013-01-07, P. B. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-10-10 iki 2012-12-07, R. Z. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-01-04 iki 2013-01-20, T. M. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-12-29 iki 2013-01-10, D. J. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-09-18 iki 2013-04-19, A. B. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-03-01 iki 2013-05-03, R. G. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-03-15 iki 2013-04-30, Č. Ž. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-12-19 iki 2013-04-05, A. R. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-01-10 iki 2013-04-09, D. J. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-03-01 iki 2013-04-30, M. B. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-01-17 iki 2013-04-23, J. B. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-01-09 iki 2013-04-29, L. M. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2012-10-15 iki 2012-10-22, V. S. Asociacijoje nelegaliai dirbo nuo 2013-03-01 iki 2013-04-23. Asociacijos vadovo A. K. nurodymu vairuotojai privalėjo įregistruoti individualią veiklą. Asociacija aprūpino vairuotojus tinkamai įrengtais ir apipavidalintais teikti taksi paslaugą automobiliais Fiat Doblo, savivaldybės išduotais leidimais teikti taksi paslaugą, teritorinėje mokesčių inspekcijoje Asociacijos ir A. K. vardu įregistruotais taksometrais, apskaitos dokumentais (taksometrų kasos operacijų žurnalais, kelionės lapais, keleivių pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais). Vairuotojai privalėjo paklusti Asociacijoje nustatytai darbo tvarkai: dirbti su tam tikrais porininkais, dirbti pamainomis, kurių trukmė buvo nuo 6.00 iki 12.00 val., pildyti asociacijos apskaitos dokumentus. Tokiais savo veiksmais Asociacijos vadovas A. K. pažeidė Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

ATPK 41³ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Atsakomybė pagal ATPK 41³ str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys nepatenka į ATPK 41³ str. sudėtį.

Vertinant, ar santykiai įforminti paslaugų teikimo ar kita civiline sutartimi nėra faktiniai darbo santykiai, turėtų būti atsižvelgiama į visumą darbo santykių požymių ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje. Vertintina: 1) kokia apimtimi paslaugų teikėjo atliekamas darbas yra įmonės įprastos veiklos dalis, ar įmonė nustato darbo laiko trukmę ir kitas darbo sąlygas; 2) kokia apimtimi įmonė – paslaugų gavėja vykdo paslaugas teikiančio asmens kontrolę jo atliekamam darbui, įskaitant darbo drausmės kontrolę, ar įmonė paslaugų teikėjui suteikia įrengimus, techniką, medžiagas, būtinas atitinkamo darbo (užduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi; 3) ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai; 4) ar asmeniui suteikiama darbo vieta; 5) ar įmonė periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar jis nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus. Jei mokama periodiškai, o ne po darbo atlikimo, jei atlikto darbo rezultatas mažai įtakoja atlyginimo dydį, tikėtina, jog santykiai yra darbo; 6) ar paslaugas teikiantis asmuo gali gauti pelno, ir ar jis rizikuoja patirti su savo darbu (užduotimi) susijusius nuostolius. Jei neegzistuoja verslo rizika, tai asmens vykdoma veikla greičiausiai nebus individuali veikla; 7) ar įmonė teikia darbuotojui profesinio parengimo paslaugas. Profesinio parengimo paslaugos paprastai bus teikiamos darbo santykiais susijusiam asmeniui. Visos nurodytos aplinkybės stengiantis kvalifikuoti faktinius santykius kiekvienu atveju vertintinos drauge.

A. K. parodė, kad taksi vairuotojai dirbo ne pagal Asociacijos nustatytą darbo grafiką, galėjo rinktis sau porininką, su kuriuo derino darbo laiką. Asociacija su UAB ,,P.“ buvo sudariusi automobilių ir įrangos subnuomos sutartis bei atsakė už automobilius. Vairuotojai dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimus ir automobilių, kuriuos Asociacija subnuomavosi iš UAB "P.", nuomos sutartis. Nuomos sutartyse nebuvo aptarti darbo grafiko ir darbo užmokesčio klausimai. Vairuotojai mokėjo automobilio nuomos mokestį ir mokestį už dispečerinės paslaugas. Pajamų mokestį nuo surinktų už taksi paslaugas pinigų ir SODROS mokesčius mokėjo patys vairuotojai.

Iš liudytojų A. B., R. J.-D., V. Š., D. M., G. K., D. J., D. J., L. M., V. S., R. G., Č. Ž., M. B., J. B., D. N., P. B., R. Z. parodymų matyti, kad jie su Asociacija buvo sudarę automobilių nuomos sutartis, dirbo įregistravę individualią veiklą. Asociacija jiems nemokėjo darbo užmokesčio, jų pajamas sudarė pinigai, kurie likdavo sumokėjus automobilių nuomos mokestį, mokestį už dispečerinės paslaugas ir mokesčius valstybei. Jų darbo grafiko niekas nenustatinėjo, tai buvo susitarimas su porininku, kurą į automobilius pylė iš savo lėšų.

Iš automobilių ir įrangos nuomos sutarčių matyti, kad Asociacija iš UAB ,,P.“ nuomavosi automobilius Fiat Doblo Combi ir automobilį Fiat Doblo Maxi Asoc. Šiose Sutartyse numatyta, kad nuomininkas už automobilio ir įrangos nuomą įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal nuomininko atstumą kilometrais, t. y. padauginant automobilio nuvažiuotą atstumą kilometrais iš Sutarties Specialiose sąlygose numatyto nuomos mokesčio tarifo litais (5.1., 5.2. p.). Automobilio ir įrangos nuomos sutarčių Specialiose sąlygose numatyta, kad automobilio nuomos mokestis priklauso nuo automobilio ridos, taip pat numatyta minimali automobilio rida. Nuomos terminas yra 2 metai arba iki 150 000 km automobilio ridos, priklausomai nuo to kas anksčiau. Taksi vairuotojams, nuomos sutartyse numatytas mokestis, nuo mokesčio numatyto sutartyje su UAB ,,P.“, skyrėsi tik vienu centu. Esant didesniam pravažiuotų kilometrų skaičiui, t. y. didesnei automobilio ridai, mažėdavo nuomos mokestis (t. 1 b. l. 208-215).

Asociacija, dėl iškvietimų ir dispečerių paslaugų su IĮ ,,O.“ dėl naudojimosi taksi sistema ir su savivaldybės įmone ,,Susisiekimo paslaugos“ buvo sudariusi sutartis(t. 1 b. l. 216-222).

Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad su vairuotojais Asociacija buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 1 "Jungtinės veiklos taisyklės" numatyta, kad dalyviai (asmenys, pasirašę sutartį) teikia taksi paslaugas, remiantis šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, už jų nesilaikymą atsako savarankiškai, teikia paslaugas dirbdami pamainomis, slenkančiu grafiku, su porininkais ar be jų, savo darbo grafiką nusistato savarankiškai. Dalyvių, išskyrus Asociaciją, pajamas sudaro piniginės lėšos, gautos teikiant taksi paslaugas. Asociacijos pajamas sudaro dalyvių Asociacijai mokami atsiskaitymai nuo dalyvių pajamų (t. 1 b. l. 90-93).

Iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų taip pat matyti, kad mokesčiai (taip pat automobilių ir įrangos nuomos mokestis, mokestis už dispečerių paslaugas) buvo mokami per sistemą FOXBOX, o surinktos lėšos patekdavo į Asociacijos sąskaitą (t. 1 b. l. 229-240). Asociacijos pirmininkas A. K. administravo, koordinavo gaunamų mokesčių paskirstymą: nuomos mokestį gautą iš vairuotojų - UAB ,,P.“, ir už dispečerinių paslaugas, jas teikiančioms bendrovėms (t. 1 b. l. 241-271).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Asociacijos pirmininkas A. K. 2012-09-06 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją teiraudamasis dėl taksi veiklos ir prašė paaiškinti, ar gali du ar daugiau asmenų, vykdančių taksi veiklą pagal individualios veiklos pažymą, dirbti vienu automobiliu ir naudotis tuo pačiu taksometru. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-30 pranešė, kad savivaldybių vykdomosios institucijos turi išduoti leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi dviem ir daugiau asmenų, sudariusiems jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o asmenys, sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, gali naudoti vieną taksometrą (t. 1 b. l. 273).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai, remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 249 str., vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. ir 301 str. nuostatomis, pagal kurias įrodymais laikomi tik patikrinti ir tiesiogiai teismo posėdžio metu ištirti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp taksi vairuotojų ir Asociacijos susiklostę santykiai neturi darbo sutarties teisiniams santykiams būdingų požymių, kadangi taksi vairuotojai dirbo turėdami individualios veiklos pažymėjimus, važinėjo išsinuomotais automobiliais, kurą į automobilius pylė savo lėšomis, jų pajamos, atskaičius mokesčius už automobilių nuomą ir dispečerių paslaugas, buvo tiesiogiai susijusios su nuvežtų klientų skaičiumi, t. y. jie buvo suinteresuoti siekti rezultato, o ne tiesiog vykdyti tęstinio pobūdžio funkcijas. Be to, taksi vairuotojų santykiai su Asociacija nebuvo susiję pavaldumo ryšiais, nes jie dirbo savarankiškai, nebuvo nustatytas darbo laikas, nebuvo mokamas darbo užmokestis, pajamų mokestį ir SODROS mokesčius mokėjo patys vairuotojai.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp Asociacijos ir taksi vairuotojų susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, t. y. negalima teigti, jog buvo dirbamas darbas, darbdaviui ir nurodytiems asmenims susitarus, asmenys, atlikdami darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.