Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant :

E. N., (duomenys neskelbtini); neteista, 2018-03-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., byla nutraukta, 2019-02-12 nutarimu, kuris patvirtintas teisėjo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 str. 1 d. vadovaujantis BPK 212 str. 5 p., BK 38 str. 1 d.,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos BK 140 straipsnio 1 dalį (2021-02-18 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas A. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. N., 2021 m. vasario 18 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, konflikto metu pažįstamai A. B. tyčia kaire ranka suėmė už plaukų ir juos tempė, dešine ranka suėmė per liemenį ir parvertė ją ant žemės, tęsdama nusikalamą veiką toliau kaire ranka tempė A. B. plaukus ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinę veido pusę, taip smurtaudama padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą nugaroje, tuo sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. N. teisiamojo posėdžio metu kalta padarius nusikaltimą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja A. B. susipažino maždaug prieš du mėnesius, ji atsikraustė gyventi į šalia jos esantį namą. Iš pradžių jos draugavo, bendravo. Iki įvykio su nukentėjusiąja draugavo apie mėnesį laiko, o po to susipyko dėl žinučių. Nurodė, kad jos susirašinėjo, o nukentėjusi pamanė, kad ji ant nukentėjusios pyksta dėl jos draugo Eimanto. Jeigu jai kas parašydavo žinutę, tai ji iš karto pamanydavo, kad ji liepusi tam žmogui jai rašyti. Viskas prasidėjo nuo žinučių. Nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. apie 17.00 val., su nukentėjusiąja susitiko (duomenys neskelbtini), kuris randasi šalia jos namų. Ji priėjo prie nukentėjusios. Iš pradžių tarp jos ir nukentėjusios vyko žodinis konfliktas, o po to ji tyčia kaire ranka suėmė nukentėjusiai už plaukų ir juos tempė, dešine ranka suėmė per liemenį ir parvertė ją ant žemės, po ko kaire ranka tempė nukentėjusios plaukus ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiai į dešinę veido pusę. Pripažįsta atlikusi visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Nurodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad anksčiau jos atžvilgiu buvo nutrauktos dvi bylos taip pat dėl vartoto smurto. Nurodė, kad ji gali iškilusius ginčus išspręsti ir kitokiais būdais. Nurodė, kad jos mėnesinės pajamos 310 Eur, tai 70 Eur išmoka už vaiką ir 240 Eur gaunama išmoka už tai, kad mokosi ir augina vaiką. Su savo draugu šiuo metu skiriasi. Vaiko tėvas išlaikymą vaikui moka geranoriškai, išlaikymas nepriteistas. Nukentėjusios atsiprašo dėl savo veiksmų, labai gailisi. Nurodė, kad nukentėjusios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės pripažįsta. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė jai žalą, tačiau civilinio ieškinio dydį palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi A. B., parodė, kad kaltinamąją pažįsta, draugavo (duomenys neskelbtini). Po to susipyko, nes jos pažįstama pradėjo jai grasinti rašydama žinutes per „Facebook Messenger“, ir po to tas žinutes ji perdavė E. Kaltinamosios draugė rašė apie kaltinamosios draugą E., ar ji su juo draugauja. Ji nukentėjusiai nieko nepasakė, nuo to viskas ir prasidėjo, susipyko dėl žinučių. Nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. ji susitiko su K. P.. K. pranešė E. N., kad ji išeis į lauką. Kai ji išėjo, prie laiptinės kaltinamoji ją iš už nugaros puolė. Iš pradžių tarp kaltinamosios ir jos vyko žodinis konfliktas dėl rašytų žinučių. Po to kaltinamoji ranka suėmė jai už plaukų ir juos tempė, dešine ranka suėmusi per liemenį parvertė ant žemės, po ko kaire ranka tempė jos plaukus ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę. Nurodė, kad jai buvo padarytas odos nubrozdinimas nugaroje, skaudėjo, dvi paras negalėjo atsigulti ant nugaros. Nurodė, kad ji pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvi paras negalėjo gulėti ant nugaros, taip pat buvo pažeminta viešoje vietoje. Nurodė, kad su nukentėjusiąja sukonfliktavo pirmą kartą, anksčiau sutarė gerai, prižiūrėdavo jos dukrą. Nurodė, kad nukentėjusios atsiprašymo nepriima, nes reikėjo anksčiau galvoti, o ne dabar. Jai neatleidžia. Nurodė, kad civilinio ieškinio dydį palieka spręsti teismui.

Iš byloje esančio liudytojo R. V. apklausos protokolo (b. l. 85-89) matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su A. B.. Jis žino, kad sugyventinė yra pažįstama su E. N., kad jos nesutaria. 2021-02-18 apie 17 val. 00 min. jis buvo namuose kartu su sugyventine A. B. ir jos drauge K. A. į mobilųjį telefoną parašė pažįstama D. ir ji su K. išėjo į lauką. Jis liko namuose ir žiūrėjo pro buto langą. Matė kaip prie namo laiptinės stovėjo D. ir jos vaikinas, prie jų priėjo jo sugyventinė A. ir jos draugė K. Matė kaip jie visi stovėjo prie laiptinės. Netrukus pamatė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) greitu žingsniu ateina E. Ji ėjo link jų laiptinės. E. N. priėjo prie A. B., jai kažką pasakė ir rankomis ją stūmė. E. tikrai tyčia pastūmė A. Jis išsigando ir išbėgo į lauką. Išėjęs į laiptinę jis sutiko K., kuri sakė ,,Eik greičiau, A. muša." Atidaręs laiptinės duris pamatė, kad prie daugiabučio laiptinės, ant žemės guli sugyventinė A. B., prieš ją stovi pasilenkusi E. Jos viena kitai laikė rankomis suėmusios už plaukų. Jis E. suėmė už pečių, bandė ją atitraukti nuo A. Tačiau nepavyko. Tada jis garsiai pasakė: ,,Pasitrauk, nes purkšiu dujas“. Po šių žodžių jos viena kitą paleido. Jis priėjęs prie A. ją apkabino ir kartu nuėjo į namus. Namuose A. jam sakė, kad jai skauda galvą, nugarą, kad ją pykina. Ji jautėsi negerai, matėsi, kad ji patyrė stresą, labai išgyvena dėl šio įvykio.

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikino protokolo matyti, kad A. B., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK pranešė, kad 2021-02-18 apie 17 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės E. N., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankoje turėtu mobilaus ryšio telefonu sudavė jai vieną kartą į veidą, po to sugriebusi per liemenį metė ją ant laiptinės grindinio. Tuo sukėlė jai fizinį skausmą, prašo E. N. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 14-18).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo pirmos laiptinės. Įvykio vieta nufotografuota iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 14-19).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro, moteris prisistačiusi A. B. bendrauja su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, praneša, kad buvo draugės E. N. sumušta prie (duomenys neskelbtini), laiptinės (b.l. 40-42,43).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso ir vaizdo įrašas, filmuotas policijos pareigūnų ,,body“ kamera. Su policijos pareigūnais bendravusi moteris paaiškino, kad E. N. ją puolė, pargriovė ant žemės, trenkė į paakį, skauda galvą (b. l. 44-47,48).

2021-02-18 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad A. B. po dešiniąja akimi matomas paraudimas, ant nugaros, ties juosmeniu ir aukščiau, stebimi nubrozdinimai (b. l. 74-79).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 315/2021(02) matyti, kad A. B. konstatuoti odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar plokštuma. Sužalojimai padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar plokštuma, galimai nugriuvus ir nugaros sritimi kontaktuojant su kieta plokštuma. A. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai yra subjektyvus pojūtis ( b. l. 83).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamoji kalta padarius nusikaltimą prisipažino visiškai. Kaltinamosios kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais, jos duoti parodymai, liudytojo duoti parodymai bei kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai papildo vieni kitus. Nukentėjusios teisiamojo posėdžio metu nupasakotas aplinkybes, kad minėtą dieną įvykio metu ji buvo sužalota kaltinamosios patvirtina ir specialisto išvada Nr. G315/2021(02) (b. l. 83-84).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kalta padarius nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padarius nusikalstamą veiką. Yra kaltinamosios atsakomybę lengvinti viena aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji neteista, tačiau jos atžvilgiu 2018-03-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., byla nutraukta; 2019-02-12 nutarimu, kuris patvirtintas teisėjo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 str. 1d. vadovaujantis BPK 212 str. 5 p. , BK 38 str. 1 d., ( b. l. 120-121), bausta administracine tvarka (b. l. 130); (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio.

Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajai turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą, bei draudimą numatytus BK 48 straipsnio 4, 5 dalyje. Paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).

Civ. ieškiniu nukentėjusi prašo priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 165-166 ), nurodė, kad ji juto fizinį skausmą, buvo tampoma už plaukų, sužalota nugara, dėl ko patyrė nepatogumų, kelias dienas negalėjo atsigulti ant nugaros, buvo pažeminta, nes mušama buvo kitų žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Civilinio kodekso 5 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiai taip pat buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kuomet kaltinamoji agresyviai nusiteikus tyčia kaire ranka suėmė už plaukų ir juos tempė, dešine ranka suėmė per liemenį ir parvertė ją ant žemės, tęsdama nusikalstamą veiką toliau kaire ranka tempė A. B. plaukus ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinę veido pusę, taip smurtaudama padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą nugaroje, tuo sukėlė A. B. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki, ji augina mažametį vaiką, jos gaunamos mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini), nukentėjusios gydymosi periodas nebuvo ilgas, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamosios 400 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt., tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021).

Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (b. l. 158-162), matyti, kad nukentėjusią atstovavo, teikė antrinę teisinę pagalbą advokatė R. Š., todėl iš kaltinamosios pripažinus proceso išlaidomis, priteistinos išlaidos nukentėjusią, atstovavusio advokato pagalbai apmokėti - 189,00 Eur (pagal pateiktą pažymą, b. l., 158-162), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str., 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nubausti ją – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusia A. B..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir E. N. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusia A. B..

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusios A. B. tenkinti iš dalies, priteisti – 400 (keturis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistosios E. N. nukentėjusios A. B. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Priteisti iš nuteistosios E. N. proceso išlaidas (už advokatės R. Š. teiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiai) -189,00 Eur valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.