Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) iki suėmimo gyveno ir dirbo Anglijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų:

A. V. iki 2017 m. vasario 15 d. 11.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 79,507 g miltelių, kurių sudėtyje yra 19,904 g narkotinės medžiagos – heroino, ir 0,152 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas laikė savo reikmėms neturėdamas tikslo platinti. Tai buvo jo narkotikai, skirti sau vartoti, jų tikrai neplatino. Jis tuo metu dirbo, turėjo mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, dar dirbo (duomenys neskelbtini) ir narkotikai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Jam pačiam jų reikėjo, nes negalėjo atsisakyti vartojimo. Metus ar dvejus galėdavo nevartoti, bet, susitikęs su pažįstamais, vėl pradėdavo vartoti. Toks narkotikų kiekis pagal kaltinimą yra didelis, bet pačiam vartojant jis nėra didelis, nes nereikia kiekvieną kartą ieškoti mažų kiekių. Buvo nusipirkęs sau ilgesniam laikui, kad galėtų vartoti be jokių problemų, nereikėtų ieškoti kiekvieną kartą atskirų žmonių, iš kurių galėtų nusipirkti. Išvykdamas į Angliją jis tikrai neturėjo tikslo pasislėpti nuo teisėsaugos, o pagrindinė priežastis buvo išsigydyti priklausomybę. Tokios būsenos, kokios buvo sulaikytas, jis labai bijojo važiuoti į kalėjimą, nes nebūtų turėjęs jokių galimybių atsisakyti narkotikų. Po jo sulaikymo viską sužinojo tėvai, draugai. Jam buvo svarbu atnaujinti santykius su tėvais, su sese. Suprato, kad, pakliuvęs į kalėjimą, nesugebės pats mesti vartoti narkotikų ir bus neįmanoma atkurti santykių su šeimos nariais. Jis palaiko ryšį su savo vaiku, kuris gyvena Anglijoje. Manė, kad, išvykęs iš Lietuvos, sugebės atsikratyti to įpročio. Dabar yra normalūs santykiai su tėvais, su dukra, seserimi. Prieš sulaikymą jis apie pusmetį vartojo narkotines medžiagas. Krata buvo atlikta 2017 m. žiemą, galėjo būti vasario 15 d. Jam narkotikų atveždavo ir palikdavo žmogus, kiek žino, iš Kauno, bet jis to žmogaus nebuvo matęs, jie nebuvo susitikę. Narkotikus jam palikdavo prie namo, krūmuose. Svarstyklės buvo rastos jo namo gale, ten sverdavo šuns maistą, tuo metu turėjo didelį šunį. Kai pasakė, kad ant svarstyklių buvo rasta narkotikų pėdsakų, buvo nustebęs, nes sverdavo tik šunų maistą. Negali paaiškinti aplinkybių dėl rastų heroino ir kokaino pėdsakų, tai jam buvo naujiena. Svarstykles buvo jo. Jis sutinka, kad galėjo būti toks kiekis heroino, kaip nurodyta kaltinime, bet iš kur atsirado kokainas, jis nežino. Jis tuo metu, dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir mažojoje bendrijoje, uždirbdavo pakankamai, todėl galėjo įsigyti narkotikų. Narkotikus laikė prie namo krūmuose viename pakete. Tokį kiekį įsigijo sau vartoti, jam kainavo apie 2 tūkstančius. Jį sulaikė kelių policijos pareigūnai ryte važiuojant į darbą automobiliu „Chrysler“. Tada važiavo į jo namus atlikti kratos, jis pats pareigūnams parodė, kur yra narkotikai. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė, paimta asmens tapatybės kortelė, o pasas buvo paliktas. Jis vartoti narkotikus pradėjo nuo 2000 metų ir vartodavo tam tikrais periodais. Tuo metu labai daug laiko praleisdavo Anglijoje, ten daug nevartodavo. Grįžęs į Lietuvą, susitikdavo su senais pažįstamais, jei kas pavaišindavo, vėl pradėdavo vartoti. Jis suprato, kad tikrai yra priklausomas nuo narkotikų, ir pats bandydavo gydytis ar stabdyti šį vartojimą. Nebandė slapstytis Anglijoje. Jis nežinojo, kad yra ieškomas, nesislapstė, su savo dokumentais gavo leidimą oficialiai gyventi Anglijoje ir dirbo oficialiai, išsigydė. Pirmą kartą jį surado namuose, jis gyveno legaliai, mokėjo mokesčius už savo būstą. Kai pirmą kartą Anglijoje jį sulaikė, uždėjo apykoję, jis turėjo būti namuose. Jis kažkurį laiką laikėsi nurodymų, bet išsigando ir neatvyko į oro uostą. Jis po pirmo sulaikymo pragyveno 5 metus, buvo nevartojęs narkotikų ilgą laiką. Jo dukra pradėjo studijuoti universitete, turėjo ją išlaikyti, kadangi su dukra jų ryšiai yra artimi. Jis dėvėjo elektroninį sekimo prietaisą, jo telefonas buvo išjungtas, nes jis nenorėjo važiuoti į Lietuvą. Pripažįsta, kad nesutiko su ekstradicija, specialiai neatvyko į oro uostą, išjungė telefoną. Iš jo buvo paimtas pasas, liko be jokio dokumento. Jis toliau gyveno ir dirbo, kadangi jo dokumentai buvo sutvarkyti, turėjo oficialų leidimą gyventi Anglijoje, todėl oficialiai galėjo dirbti, paso nebereikėjo. Darbdavys internete galėjo pasižiūrėti jo ID, ar jis turi leidimą, todėl pasas buvo nereikalingas. Nuo 2022-11-01 jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestis buvo vedamas į kortelę, jis turėjo kito žmogaus dvi banko kortelės, išduotas A. M. vardu, nes nebegalėjo atidaryti sąskaitos banke ir buvo ribotas pinigų išėmimas. Jo dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, ji oficialiai dirba. Su žmona išsiskyrė seniai, taip pat išsiskyrė su savo drauge, jie nebuvo susituokę. Jis pažįsta R. S., jie susitikdavo be jokio konkretaus tikslo, atsigerdavo kavos. Kokiu automobiliu vykdavo į susitikimus, dabar negali pasakyti, nes tuo metu turėjo kelis automobilius. Sulaikymo metu važiavo automobiliu „Chrysler“. Jis padarytą nusikalstamą veiką vertina labai blogai, labai nuoširdžiai gailisi. Daug pastangų dėjo, norėdamas atkurti santykius su tėvais, su savo artimaisiais ir palaikyti ryšį su savo dukra.

Liudytoja G. J. (buvusi J.) parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi, bet prisiminti visko tikrai negali. Ji prieš 10 metų dirbo Valdyboje tyrėja. Galėjo būti 2017 metai, kai buvo tiriama byla dėl narkotikų, su kolegomis važiavo sulaikyti šio asmens, jis buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis ir pristatytas į komisariatą. Daugiau tikrai neprisimena, patvirtina parodymus (3 tome, b. l. 40–41), užfiksuotus 2022-09-06 liudytojos G. J. apklausos protokole, kad galimai prieš penkerius metus, tiksliai datos nepamena, galėjo būti 2017 metais, ji dalyvavo kratoje, kur buvo rasta narkotinė medžiaga A. V. gyvenamojoje vietoje kažkokioje gyvenvietėje. Pamena, kad A. V. pats iš kažkokios tai tujos ištraukė maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga. Šio tyrimo ji neatliko, o tik važiavo atlikti procesinio veiksmo – kratos. Kas atliko tyrimą šioje byloje, dabar tikrai nepamena. Taip pat nepamena, kokie pareigūnai dalyvavo atliekant kratą. Gali patvirtinti, kad ji rašė jai pateiktą kratos protokolą. Rašant kratos protokolą bei fiksuojant kratos atlikimo eigą, trečiame kratos protokolo blanko lape nepakako vietos surašyti visus duomenis, todėl kratos atlikimo eigą tiesiog pabaigė surašyti pridėtiniame atskirame lape, kurį pamiršo sunumeruoti. Kas kratos atlikimo metu fotografavo, tiksliai nepamena, galbūt ir ji. Kas prie protokolo pateikė CD diską, neprisimena. Kas prie kratos protokolo pridėjo atspausdintą juodai baltą nuotrauką su užfiksuota narkotine medžiaga, negali pasakyti, bet mano, kad tyrimą atlikusi tyrėja, o gal ir ji pati kaip pavyzdį, kas buvo rasta. Kratos protokolo kopiją A. V. įteikė, kaip numato procesas, tačiau, matyt, pamiršo duoti A. V. pasirašyti. A. V. po kratos buvo parvežtas į Klaipėdos policijos komisariatą. Kokie tyrimo veiksmai buvo atliekami su A. V., ji nežino (t. 3, b. l. 40–42, 43). Ji neprisimena, ką jis aiškino tuo metu, jis pats ištraukė ir atidavė narkotinę medžiagą.

Liudytojas J. V. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs vieną kartą. 2017 metais dirbo Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdyboje. Prisimena, kad buvo pradėta byla dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo Klaipėdos mieste. Bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad kaltinamasis buvo jų tiriamoje byloje kontroliuojamo asmens narkotinių medžiagų tiekėjas. Buvo tiriama byla dėl kito asmens. Susidarė tokia nuomonė ir bylos nagrinėjimo metu viskas susidėliojo. Kolegos vyko atlikti kratos ir sulaikytą asmenį pristatė į komisariatą. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, užfiksuotus 2022-05-31 liudytojo apklausos protokole, kad 2016 metais, kiek prisimena, vasarą, Klaipėdos apskrities VPK buvo gauta informacija, kad R. S. užsiima narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimu Klaipėdos mieste. Norint išsiaiškinti, iš ko R. S. įsigyja toliau platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, R. S. atžvilgiu buvo vykdomos procesinės prievartos priemonės, tai yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei sekimas. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo nustatyta, kad R. S. apie narkotines ir psichotropines medžiagas kalbasi su įvairiais asmenimis, kurių duomenų dabar nepamena, nes praėjo daug laiko. Tai turėtų būti R. S. pokalbių suvestinėse. Taip pat buvo gauta duomenų, kad R. S. narkotinių ir psichotropinių medžiagų toliau platinti galimai gauna iš A. V.. Kokiu momentu ir kaip buvo gauta ši informacija, dabar neprisimena, nes praėjo daug laiko, galimai iš R. S. pokalbių arba R. S. sekimo metu. Turint šią informaciją, buvo imtasi priemonių kontroliuoti A. V. telefoninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir jį sekti. A. V. ir R. S. tarpusavyje atvirai apie narkotines ar psichotropines medžiagas niekada nesikalbėdavo. Kiek pamena, trumpai susitardavo kur nors susitikti ir tiek. Pamena, kad vieno sekimo metu, kada tai buvo, tiksliai nepamena, R. S. buvo užfiksuotas susitikęs su A. V. Kiek pamena, A. V. tuo metu vairavo automobilį ,,Chrysler“, mėlynos spalvos. Atliekant A. V. telefoninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jokių tyrimui reikšmingų duomenų nebuvo gauta. Kiek prisimena, 2017 metų pradžioje, žiemą, gavus informacijos, kad R. S. turi susitikti su kažkokiu asmeniu ir asmeniui parduoti narkotinės medžiagos, R. S. buvo sekamas ir sulaikytas. Sulaikymo metu pas R. S. buvo rasti du paketėliai su narkotine medžiaga heroinu. Tą pačią dieną buvo nuspręsta sulaikyti A. V., nes, kaip minėjo, įtarė, kad A. V. galimai yra narkotinių medžiagų tiekėjas R. S. Sulaikius A. V., jo namuose buvo atlikta krata, kiek jam žinoma, buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų (heroino), kurias A. V. laikė pasislėpęs prie savo namo kažkokiame krūme. Kratos A. V. gyvenamojoje vietoje metu jis (J. V.) nedalyvavo. Kiek vėliau A. V. pasislėpė ir A. V. atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą (t. 3, b. l. 22–24, 25). Liudytojas paaiškino, kad sekimo metu narkotikų perdavimo fakto užfiksuota nebuvo, tačiau kontroliuojant R. S. numerius, kontroliuojant kitus asmenis, kurie platino R. S. narkotikus, buvo matyti, kad jei R. S. narkotikų neturėdavo, tą pačią dieną ar kitą dieną vykdavo susitikimas su A. V. ir tų medžiagų vėl atsirasdavo, ir R. S. jas toliau platindavo. Kiek pamena, tie susitikimai vykdavo dažniausiai kavinėse, todėl užfiksuota nebuvo, byloje nėra tokios medžiagos, kad kažką būtų perdavę vienas kitam.

2017-02-15 kratos protokole nurodyta, kad kratos A. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., metu A. V. savanoriškai pateikė polietileninį maišelį su narkotine medžiaga, jis buvo įpakuotas į paketą Nr. 461264. Namo pirmame aukšte esančiame kambaryje ant grindų buvo rastas ir paimtas planšetinis kompiuteris su USB laidu, jis buvo supakuotas į paketą Nr. 239182. Iš prie lango esančios spintelės stalčiaus buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai „Sony Ericsson“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, ir „Nokia“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, jie buvo įpakuoti į paketą Nr. 461261. Namo priestate – virtuvėje ant spintelės buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „Soehnle“, jos buvo įpakuotos į paketą Nr. 239181. Kratos metu A. V. pasiūlė savanoriškai atiduoti turimas narkotines medžiagas ir parodė jų laikymo vietą – prie įvažiavimo į namo kiemą iš krūmo A. V. ištraukė juodos spalvos polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,5 l talpos stiklainis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo polietileninis maišelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, jame buvo 8 vnt. polietileninių maišelių su rudos spalvos medžiaga, jie buvo sudėti į paketą Nr. 0026983 (t. 2, b. l. 115–121).

2022-06-06 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena „CD-R multi SPEED“, joje yra įrašytos nuotraukos, kuriose yra 2017-02-15 kratos A. V. gyvenamojoje vietoje metu užfiksuoti įvairūs daiktai, ir kratos eiga su priedais prie protokolo – fotolentelėmis (t. 2, b. l. 122–124, 125–132).

2017-03-13 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (paketas Nr. 461264), 2017-02-15 kratos metu pateiktų A. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,041 g. Gelsvos spalvos miltelių iš aštuonių plastikinių maišelių (paketas Nr. 0026983), 2017-02-15 kratos metu pateiktų A. V. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 19,904 g. Ant elektroninių svarstyklių „Soehnle“ (paketas Nr. 239181), 2017-02-15 kratos metu pateiktų A. V. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., paviršiaus rasta narkotinės medžiagos – kokaino ir narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 2, b. l. 139–143).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką, taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016). Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo tikslas nesudaro įrodinėjimo dalyko, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų. Taigi, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias kaltininko suvokimą apie medžiagų narkotinę ar psichotropinę kilmę, kiekį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad A. V. iki 2017 m. vasario 15 d. 11 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 79,507 g miltelių, kurių sudėtyje yra 19,904 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,152 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, narkotinės medžiagos – heroino – nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,02 g, didelis šios medžiagos kiekis viršija 2 g, labai didelis kiekis viršija 10 g šios medžiagos; narkotinės medžiagos – kokaino – nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g, didelis šios medžiagos kiekis viršija 20 g, labai didelis kiekis viršija 100 g šios medžiagos.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino laikęs kaltinime nurodytą kiekį narkotinių medžiagų, nes pats jas vartojo, buvo nuo jų priklausomas, kratos metu narkotines medžiagas pats atidavė policijos pareigūnams. Kaltinamasis laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl darytina išvada, kad šiuos veiksmus jis atliko tiesiogine tyčia.

Kratos protokole nurodyta, kad A. V. savanoriškai pateikė polietileninį maišelį su narkotine medžiaga, pasiūlė savanoriškai atiduoti turimas narkotines medžiagas ir parodė jų laikymo vietą – prie įvažiavimo į namo kiemą, iš krūmo A. V. ištraukė juodos spalvos polietileninį maišelį su 0,5 l talpos stiklainiu, kuriame buvo 8 vnt. polietileninių maišelių su rudos spalvos medžiaga. Liudytoja G. J. (buvusi J.), dalyvavusi atliekant kratą, patvirtino, kad A. V. pats atidavė narkotines medžiagas. 2017-03-13 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017-02-15 kratos metu A. V. pateiktų baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,041 g, miltelių iš aštuonių plastikinių maišelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 19,904 g.

A. V. suprato, kad tokiu būdu neteisėtai disponuoja šiomis medžiagomis. Kaltinamasis pripažino, kad pats vartojo šias narkotines medžiagas, jų nesiruošė niekam parduoti. Nors liudytojas J. V., atlikęs ikiteisminį tyrimą kitoje byloje, įtarė, kad A. V. galimai yra narkotinių medžiagų tiekėjas, bet tokie veiksmai nebuvo užfiksuoti. Be to, nenustatyta, kad A. V. šias medžiagas kam nors siūlė ar buvo pirkėjas, norėjęs jas pirkti. Kaltinime nurodyta, jog A. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino ir heroino – laikė turėdamas tikslą jas platinti, tačiau toks tikslas, kaip nusikaltimo objektyvusis požymis, BK 260 straipsnio 3 dalyje nėra numatytas ir baudžiamojoje byloje neturi būti įrodinėjamas, todėl aplinkybės dėl tikslo minėtas narkotines medžiagas platinti iš A. V. pateikto kaltinimo pašalintinos kaip perteklinės.

Kaltinamojo A. V. veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas.

Bausmės skyrimas

A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę A. V. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes. Šioje normos dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-218-628/2024). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-250-976/2023 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019). Todėl, sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą

Spręsdamas kaltinamajam A. V. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad jis padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatyta alternatyvų neturinti itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tačiau nenustatyta, kad A. V. šį nusikaltimą padarė siekdamas pasipelnyti iš šios veikos, gauti turtinės naudos, t. y. iš savanaudiškų paskatų. A. V. laikė 19,904 g narkotinės medžiagos – heroino, tai mažiau nei 1 kartą viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelį (10 g) heroino kiekį, ir 0,041 g narkotinės medžiagos – kokaino, šis kiekis neviršija Rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio (0,2 g). Iš bylos medžiagos matyti, tai patvirtino ir teisme apklausta liudytoja G. J. (buvusi J.), kad A. V. pats parodė narkotikų laikymo vietą, iš kaltinamojo paimtas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų nepateko į apyvartą, todėl šie nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Kaltinamasis teigia nusikaltimo padarymo metu pats vartojęs narkotines medžiagas, o šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, gyvendamas Anglijoje gydėsi ir dabar nėra nuo jų priklausomas. Byloje nėra duomenų apie A. V. padarytas nusikalstamas veikas po 2017 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. neteistas, ankstesni teistumai nusikaltimo padarymo metu buvo išnykę. A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visos aptartos aplinkybės, apibūdinančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei A. V. asmenybę, rodo, kad jis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į A. V. asmenybę, matyti, kad tikslai bus pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus jam mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. laisvės atėmimą 6 metams. Tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė yra ne tik pakankamai griežta pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui, tačiau ir yra teisinga bei adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltinamojo A. V. asmenybės pavojingumą.

Kaltinamasis A. V. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 4 d. ir sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 4 d. (4 t., b. l. 49–50), o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi palikta galioti 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams (4 t., b. l. 81–83), kuris baigiasi 2025 m. lapkričio 19 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas A. V. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl, siekiant užtikrinti nuosprendžio A. V. vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė, iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, nekeistina.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 97–99), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl proceso išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Lietuvos teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su nuteistojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, kai pagal nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, pvz., išvyko iš šalies, žinodamas, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑321/2013, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K‑113‑489/2021, Nr. 2K-47-697/2023).

2017 m. vasario 20 d. A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis dalyvaujant gynėjui buvo apklaustas kaip įtariamasis, paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 91–99), 2017 m. kovo 30 d. paskelbta jo paieška (3 t., b. l. 103–104), 2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t. b. l. 112–113), 2017 m. gegužės 19 d. dėl A. V. išduotas Europos arešto orderis (3 t., b. l. 119–131). 2022 m. kovo 3 d. A. V. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2022 m. kovo 4 d. paleistas, paskyrus kardomąsias priemones, tačiau 2022 m. lapkričio 1 d. nebuvo pargabentas į Lietuvą, kadangi pasislėpė, 2025 m. rugpjūčio 4 d. vėl buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvos Respubliką (4 t., b. l. 49–50). Vykdydamas A. V. perėmimą pagal Europos arešto orderį Policijos departamentas patyrė 5 864,71 Eur išlaidų, kurias sudaro du kartus vykimo į Jungtinę Karalystę ikiteisminio tyrimo pareigūnų išlaidos, mokami dienpinigiai, apgyvendinimo, kelionės draudimo kaštai, pareigūnų ir kaltinamojo skrydžių išlaidos (4 t., b. l. 130–185). Šie duomenys patvirtina, kad A. V. aiškiai suvokė, jog turi dalyvauti Lietuvos Respublikoje prieš jį pradėtame baudžiamajame procese, tačiau sąmoningai su teisėsaugos institucijomis nebendradarbiavo, o tai lėmė situaciją, kai dėl jo reikėjo išduoti Europos arešto orderį, vykti du kartus į Jungtinę Karalystę, sulaikyti ir priverstinai parvežti į Lietuvos Respubliką, siekiant užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą. Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš A. V. priteistinos 5 864,71 Eur ekstradicijos išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025-10-03 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 354,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Vaclovo Janušausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. V. (4 t., b. l. 121-124).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025-10-21 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 383,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Kristinos Marčienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. V. (5 t., b. l. 16-19).

A. V. skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jam skirta kardomoji priemonė suėmimas, atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Dėl daiktų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusios narkotinės medžiagos – 19,904 g heroino, 0,041 g kokaino, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame adresu Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, 2017-03-13 narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 2, b. l. 144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu;

dėžė, kurioje yra tuščias permatomas, užspaudžiamas plastikinis maišelis (paketas Nr. 461264), 0,5 l stiklainis, maišelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 8 tušti plastikiniai permatomi maišeliai (paketas Nr. 0026983), juodos spalvos elektroninės svarstyklės „Soehnle“ (paketas Nr. 239181), saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, 2017-07-13 kvito B, serija BBB, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (t. 2, b. l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu;

teismui su baudžiamąja byla perduotas vokas ir 8 DVD laikmenos, į kurias įrašyti priedai prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų, priedas prie kratos, atliktos A. V. gyvenamojoje vietoje, protokolo, priedas prie 2017-06-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. 1 DVD laikmena Nr.(duomenys neskelbtini), kuri yra priedas prie slapto sekimo protokolo (2 t., b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. V. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. kovo 4 d. ir suėmimo laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., suėmimo laiką Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias narkotines medžiagas – 19,904 g heroino, 0,041 g kokaino, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; dėžę, kurioje yra tuščias permatomas, užspaudžiamas plastikinis maišelis (paketas Nr. 461264), 0,5 l stiklainį, maišelį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 8 tuščius plastikinius maišelius (paketas Nr. 0026983), juodos spalvos elektronines svarstykles „Soehnle“ (paketas Nr. 239181), saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; teismui su baudžiamąja byla perduotą voką ir 8 DVD laikmenas palikti saugoti su byla, 1 DVD laikmeną Nr.(duomenys neskelbtini), kuri yra priedas prie slapto sekimo protokolo (2 t., b. l. 71), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Išieškoti iš A. V. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 5 864,71 Eur ekstradicijos išlaidų.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.