Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla – taksi paslaugomis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent: jis, žinodamas apie 2009 m. birželio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-985-675/2009, pagal kurį jis įsipareigojo mokėti alimentus J. B. (J. Ž.) naudai, sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui grynais pinigais kiekvienam jų po 150 Lt. (43,44 EUR) periodinėmis išmokomos indeksuotomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės, tačiau iki 2019 m. liepos 25 d. dienos vengė teismo sprendimu priteistus alimentus mokėti, dėl ko iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 10085 EUR dydžio įsiskolinamas J. B. (J. Ž.) naudai sūnaus K. B. ir dukters A. B. išlaikymui.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Paaiškino, jog jam žinomas 2009 m. birželio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, pagal kurį įsipareigoja mokėti alimentus savo buvusios žmonos J. B. (J. Ž.) naudai, sūnaus K. B. ir dukters A. B. išlaikymui. Alimentus mokėjo, kol dirbo (duomenys neskelbtini), po to jokių lėšų į J. B. (J. Ž.) sąskaitą nepervedinėjo. Kelis metus nedirbo, išlaikė mama, po to pradėjo verstis individualia veikla, teikti taksi paslaugas. Yra porą kartų davęs grynais pinigais vaikų išlaikymui, kelis kartus nupirkęs lėktuvo bilietus, nueidavo papramogauti su vaikais, kai jie atskrisdavo į (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad jai (J. Ž.) taip tinka. Antstolės raginimus dengti įsiskolinimą, matyt, yra gavęs. Pripažįsta, kad yra buvusiai sutuoktinei už vaikų išlaikymą tiek įsiskolinęs, kiek nurodyta kaltinime, sutinka įsiskolinimą padengti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B. parodė, kad jis iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis yra susipažinęs su 2009 m. birželio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu pagal kurį įsipareigoja mokėti alimentus savo buvusios žmonos J. B. (J. Ž.) naudai, sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui grynais pinigais kiekvienam jų po 150 Lt. Jis neneigia, kad kai išėjo iš (duomenys neskelbtini) nustojo mokėti oficialius alimentus savo vaikams. Pirmus du metus po išėjimo iš darbo jis nedirbo. Tada pradėjus dviem ar trim metams jis pradėjo „taksauti“, tai yra verstis individualia veikla, teikti taksi paslaugas. Jis oficialiai jokių lėšų į J. B. (J. Ž.) sąskaitą nepervedinėjo, kadangi jam buvo neįdomu, kad auga jo įsiskolinimas už vaikų išlaikymą. Tegul jis auga. Kai jo vaikai užaugs jis jiems atiduos savo skolą. Esmė tame, kad nebuvo taip, kad jis savo vaikams neskyrė lėšų. Jis buvo jų tėvu, jais rūpinosi. Ko jiems reikėdavo, kai jie būdavo Lietuvoje, tai ir pirkdavo. Jo vaikai kiekvieną vasarą, ant naujų metų, kartais ir per kitokias atostogas grįžta į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie būna pas J. B. (J. Ž.) motiną. Kai jie būna (duomenys neskelbtini), jis su jais bendrauja, jiems viską perka, ko jiems reikia. Jis šiuo metu negali įvardinti, kokias pinigų sumas išleisdavo savo vaikams, kai jie būdavo (duomenys neskelbtini). Na pavyzdžiui, šią vasarą (2019 m.) dukrai nupirko dviratį už 200 eurų, dokumentų pirkimo neturi išsisaugojęs. Praėjusią vasarą sūnui nupirko motorolerį už 200 eurų, dokumentų taip pat neturi. Prieš tai dukrai dar vieną dviratį yra pirkęs, kurį ji jau išaugo. Jis kartu su vaikais visur važiuoja, prie jūros ir pan. Jis yra ne vieną kartą davęs lėšų vaikų lėktuvų bilietams, tai yra kai J. B. paprašydavo pusė bilieto sumos dengdavo J. B. (J. Ž.), o kitą pusę degdavo jis. Ir šį kartą, kai vaikai 2019 m. rugsėjo 3 d. išskrido jis jiems abiem davė bendrai 100 eurų. Esmė tame, kad oficialiai J. B. (J. Ž.) lėšų jis nepervesdavo, tačiau savo vaikams lėšų skirdavo, tai buvo jo ir J. B. (J. Ž.) neoficialus susitarimas. Ir jis buvo geras 10 metų. O kas jai čia dabar atsitiko, kad ji kreipėsi į policiją su pareiškimu, jis nežino. Gal dėl to, kad šią vasarą jis antrą kartą susituokė. Kaip tik, prieš jo vestuves jam paskambino J. B. (J. Ž.) ir paklausė, ar gali kaip visada padengti pusę bilietų sumos, kad vaikai galėtų iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena su ja, atskristi į (duomenys neskelbtini). Tačiau jis J. B. (J. Ž.) pasakė, kad šį kartą pinigų negali skirti, kadangi netrukus jo vestuvės ir visos jo lėšos dabar yra skirtos vestuvėms. Gal ji užpyko, kad po vestuvių jis su savo nauja žmona ir dar dešimt savo draugų išskrido į (duomenys neskelbtini). Daugiau nei pusę tos kelionės dengė jis. Gal ji pavydi, kad jis susitvarkė savo gyvenimą po jų skyrybų, o ji ne. Jam nesvarbu teistumas dėl vengimo išlaikyti vaikus, juk jis žino, kad iš tikro taip nėra, kiek gali tiek ir skiria jiems lėšų. Jei reikės, jis pateiks nuotraukas, kaip jis leidžia laisvalaikį su vaikais, kai jie grįžta į Lietuvą (t. 1., b. l. b. l. 153-154).

Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2004 m. lapkričio 20 d. buvo su A. B. vedę. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. B., o (duomenys neskelbtini) dukra A. B.. 2009 m. birželio 4 d. ji su vyru išsiskyrė. Skyrybų metu A. B. priteisti alimentai vaikų išlaikymui. 2009 m. buvo priteista kiekvienam vaikui mokėti po 150 Lt. Dabar ji negali tiksliai pasakyti, kada buvęs sutuoktinis nustojo mokėti pinigus vaikų išlaikymui, tai yra kažkurį laikotarpį pinigus ji gaudavo iš jo darbovietės (duomenys neskelbtini). 2011 m. ji išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir vaikais rūpinosi jos mama. Kai jos buvusio sutuoktinio sąskaitas areštavo, jis atėjo pas jos mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir atnešė 500 Lt. Jos mama parašė raštelį, kad pinigus gavo, o kai ji atvyko iš užsienio, nuėjo ir pranešė antstolei kad iš A. B. gavo 500 Lt. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. tai vienintelė pinigų suma, kurią ji gavo. Datos tikslios nepamena, tai buvo 2013 m., kai atsirado vietos vaikams į mokyklą, ji juos išsivežė. Kažkurį laiko tarpą nuo 2009 m. iki 2011 m. iš savivaldybės ji gaudavo nuolaidas už komunalines paslaugas. Iš vaikų išlaikymo fondo niekada jokių pinigų ji nėra gavusi. Kartais A. B. susiskambina su vaikais telefonu. Kai ji su vaikais atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) jis pasiima juos pas save pabūti. Kiek jai žinoma savo vardu registruoto turto jis neturi, šiuo metu dirba taksi vairuotoju. Kodėl A. B. nemoka vaikų išlaikymui pinigų ji nežino, visą laiką pabrėžia, kad neturi, bet kiek jai žinoma, jis remontuojasi savo namus, Facebook socialiniame tinkle ne kartą matė, kad vyksta atostogauti į užsienį (t. 1., b. l. 18, 19, 20).

Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji yra J. Ž. motina. J. Ž. buvo ištekėjusi už A. B.. Ji jau gal kokių 10 metų kaip su juo išsiskyrusi. Skirdamiesi jie nesiplėšė kaip kiti asmenys. Viską atliko advokatė. Jis taikiai pasirašė dokumentus, su viskuo sutikdamas, ir jie greitai išsiskyrė. Po skyrybų A. B. buvo priteisti mokėti alimentai, atrodo kažkur po 150 Lt. kiekvienam vaikui. Dukra su A. B. turi du vaikus. Šiuo metu A. B. alimentų nemoka (t. 1., b. l. 128-129).

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu įsipareigojo mokėti alimentus J. B. (J. Ž.) naudai, sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui grynais pinigais kiekvienam jų po 150 Lt. (43,44 EUR) periodinėmis išmokomos indeksuotomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės (t. 1., b. l. 32-34).

Iš antstolės N. J. pateiktos vykdomosios bylos Nr. 92-1817 dokumentų matyti, jog J. B. 2009 m. rugsėjo 11 d. pateikė jai vykdyti 2009 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-985-675 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. B.. 2009 m. rugsėjo 14 d. A. B. išsiųstas raginimas vykdyti sprendimą (t. 1., b. l. 38-39).

Liudytoja N. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra antstolė, kuri vykdo alimentų išieškojimą iš A. B. pagal 2009 m. rugsėjo 8 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą. Gavus vykdymui šį raštą 2009 m. rugsėjo 14 d. buvo užregistruota vykdomoji byla ir skolininkui išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas vykdyti teismo sprendimą. Toliau užklausus SODROS duomenų apie asmens pajamas, iš SODROS buvo gautas atsakymas, kad asmuo gauna kažkokios rūšies socialinę išmoką. 2009 m. rugsėjo 23 d. nustačius, kad asmuo dirba (duomenys neskelbtini), įmonei įstatymų nustatyta tvarka išsiųstas vykdomasis raštas su informacija apie alimentų išieškojimą iš A. B.. Kol šis asmuo dirbo minėtoje įmonėje alimentai ieškovei buvo pervedami tiesiogiai iš įmonės į jos nurodytą sąskaitą. Antstolis neturi pareigos kontroliuoti išieškojimo eigos, t. y., ar įmonė, į kurią išsiųstas vykdomasis raštas vykdo išskaitymus ir perveda lėšas į ieškovo sąskaitą. Kad lėšos nepervedamos dažniausiai yra sužinoma iš ieškovo. Kai 2010 m. birželio 23 d. nutrūko A. B. darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) oficialių asmens darboviečių nustatyta nebuvo. Matoma, kad 2012 m. kovo 23 d. asmuo pradeda verstis individualia veikla. Kai asmuo pradeda verstis individualia veikla antstolis jau nebeturi galimybės nustatyti, kokio dydžio pinigines lėšas šis asmuo gauna iš savo vykdomos veiklos. Šitoje byloje, kaip ir kitose bylose buvo kas trys – keturis mėnesius tikrinta skolininko gaunamos pajamos per SODRA. Antstoliui nėra nustatyta terminų, kas kiek laiko ir kokia apimtimi reikia tikrinti skolininkus. Būtent šioje vykdymo byloje matoma ieškovės iniciatyva pateikta informacija, kad 2010 m. liepos mėn. ji iš A. B. gavo 300 litų, 2010 m. rugpjūtį – 300 litų, 2010 m. lapkritį – 200 litų, taip pat, kad nuo 2011 gegužės 11 d. iki 2011 m. rugsėjo mėn. – 300 litų ir kažkada nenustatytą datą, galėtų būti 2013 m. metų pabaigoje – apie 200 litų. Kokiu būdu ieškovė gavo šias lėšas, ji nenurodė. Kadangi nuo 2013 m. iki šių metų liepos mėnesio iš ieškovės nebuvo gauta jokios informacijos apie tai, kad A. B. nevykdo teismo sprendimo, jai iš turimos informacijos nebuvo žinoma, kad A. B. neteikia išlaikymo savo vaikams (t. 1., b. l. 134-135).

Iš Antstolės N. J. raštu pateiktos informacijos matyti, kad iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. A. B. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10085,13 EUR (t. 1., b. l. 37-43).

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad A. B. nuo 2009 m. balandžio 8 d. Vilniaus teritorinės darbo biržos (dabar Užimtumo tarnyba) Ukmergės skyriuje buvo registruotas šiais laikotarpiais: 1) Nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2011 m. vasario 9 d. Bedarbiui buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka ir mokama nuo 2010 m. liepos 24 d. iki 2011 m. sausio 23 d.. Iš viso išmokėta 1085.55 Lt. (313,92 EUR). 2011 m. sausio 13 d. buvo išduota rekomendacija dėl gamybos darbininko darbo (duomenys neskelbtini), darbdavio atsakymas – pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje. 2011 m. sausio 23 d. darbo paieška nutraukta dėl kitų priežasčių; 2) Nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Bedarbiui nedarbo draudimo išmoka nebuvo skirta, darbo pasiūlymų pateikta nebuvo. Darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu; 3) Nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. kovo 28 d. Bedarbiui nedarbo draudimo išmoka nebuvo skirta, darbo pasiūlymų pateikta nebuvo. Darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu; 4) nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. kovo 4 d. Bedarbiui nedarbo draudimo išmoka nebuvo skirta, darbo pasiūlymų pateikta nebuvo. Darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu (t. 1., b. l. 46).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad A. B. skolos Lietuvos Respublikos biudžetui, dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų nenustatyta (t.1. b. l. 51).

Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad A. B. piniginė socialinė parama bei kitokio pobūdžio kompensacijos nebuvo mokamos (t. 1., b. l. 57).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktos informacijos apie A. B. deklaruotą turtą ir pajamas matyti, kad atskaičiavus mokesčius A. B. gavo tokias pajamas: 2009 m. – 19815,59 Lt. (5738,99 EUR), 2010 m. – 11832,97 Lt. (3427,06 EUR); 2011 m. – 958,4 Lt. (277.57 EUR); 2012 m. – 1906,2 Lt. (552, 07 EUR); 2013 m. – 425,32 Lt. (123,18 EUR); 2014 m. – 2686,8 Lt. (778,15 EUR); 2015 m. – 934, 02 EUR; 2016 m. – 100,08 EUR; 2018 m. – 164, 16 EUR (t. 1., b. l. 64-92).

Iš bankų pateiktos informacijos apie A. B. sąskaitas matyti, jog: 1) į Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 22 d. gaunamos lėšos susijusios su darbo santykiais bei lėšos iš Vilniaus teritorinės darbo biržos iki 2011 m. lapkričio 27 d. bendroje 15370,31 Lt. (4451,44 EUR) sumoje. Sąskaitos naudotojo iniciatyva lėšos į sąskaitą įnešamos 2012 m. gruodžio 20 d. – 1440 Lt. (417,05 EUR), 2013 m. birželio 6 d. – 215 Lt. (62,27 EUR), 2013 m. rugsėjo 5 d. – 180 Lt. (52,13 EUR), 2013 m. spalio 7 d. – 105 Lt. (30, 41 EUR), 2017 m. birželio 2 d. – 4,99 EUR. 2013 m. birželio 7 d. gaunama 265 Lt. (76,75 EUR) ir 2014 m. gegužės 14 d. 10 Lt. (2,90 EUR) dydžio įmokos iš VMI; 2) į Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 15 d. gaunama 731, 30 EUR dydžio suma iš SODRA. 2013 m. gruodžio 11 d. – 30 Lt. (8,69 EUR) įnešamos lėšos savo iniciatyva; 3) BAB bankas SNORAS paskolinių sąskaitų išrašuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo nematyta; 4) į AB Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2011 m. lapkričio 27 d. kiekvieną mėnesį gaunamos pajamos iš SODROS. Bendra gautų pajamų suma 1916,3 Lt. (555 EUR); 5) AB Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) paskolinė sąskaita. Matoma, kad iki 2009 m. gruodžio 11 d. į šią sąskaitą kiekvieną mėnesį įnešama paskolos dalis (t. 1., b. l. 97-125).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014, 2K-164-699/2017).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu kaltinamasis A. B. įsipareigojo mokėti alimentus J. B. (J. Ž.) naudai, sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui grynais pinigais kiekvienam jų po 150 Lt (43,44 EUR) periodinėmis išmokomos indeksuotomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki vaikų pilnametystės. Taip pat byloje nustatyta, kad A. B., privalėdamas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir A. B., laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. liepos 25 d. nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui ir šis išlaikymas nebuvo priverstinai išieškotas. Šios aplinkybės įrodytos kaltinamojo A. B. parodymais teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusiosios J. Ž., antstolės N. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, antstolės pažyma (t. 1., b. l. 37-43).

Sprendžiant dėl kaltinamojo A. B. kaltės pagal BK 164 straipsnį būtina nustatyti, kad jis, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas dviem savo vaikams išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaikus.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam A. B. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. birželio 23 d. dirbant (duomenys neskelbtini) buvo išskaitomos sumos iš atlyginimo vaikų išlaikymui (t. 1., b. l. 41). Kodėl išėjo iš (duomenys neskelbtini) A. B. teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2011 m. vasario 9 d. registravosi darbo biržoje, jam buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka ir mokama nuo 2010 m. liepos 24 d. iki 2011 m. sausio 23 d. 2011 m. sausio 13 d. buvo išduota rekomendacija dėl gamybos darbininko darbo (duomenys neskelbtini), darbdavio atsakymas – pakviestas dalyvauti tolimesnėje atrankoje. 2011 m. sausio 23 d. darbo paieška nutraukta. Darbo biržoje registravosi ir tokiais laikotarpiais: 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. vasario 8 d. iki 2012 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. kovo 4 d., bedarbiui nedarbo draudimo išmokos nebuvo skirtos, darbo pasiūlymų pateikta nebuvo, darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu tris kartus (t. 1., b. l. 46). Nuo 2012 m. kovo 23 d. iki šio dirba – užsiima individualia veikla (b. t. 1, b. l. 141) , teismo posėdžio metu parodė, jog teikia taksi paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki šiol dirbdamas, o laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 16 d. iki 2011 m. vasario 9 d. gaudamas nedarbo socialinio draudimo išmoką, turėjo objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. B. bei A. B., bet sąmoningai nuo šios pareigos susilaikė. Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, tačiau pastebėtina, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo atsakomybę bandė sumenkinti, parodydamas, kad „jam buvo neįdomu, kad auga jo įsiskolinimas už vaikų išlaikymą. Tegul jis auga. Kai jo vaikai užaugs, jis jiems atiduos savo skolą“ (t. 1., b. l. b. l. 153-154), teismo posėdžio metu parodė, jog galvojo, kad buvusiai sutuoktinei taip tinka, jog kartais duoda pinigų lėktuvo bilietams, papramogauja su atvykusiais į Lietuvą vaikais. Sutiktina su prokuroru ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad kaltinamasis A. B., žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaikų išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tiek susirandant tinkamą darbą, tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikams pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Be to, darbo paieška neturi būti tapatinama vien tik su registravimusi darbo biržoje. A. B., žinodamas apie iš jo priteistas periodines išmokas vaikų išlaikymui, turėjo dėti visas įmanomas pastangas susirasti darbą bei gauti jo išsilavinimą, darbinę patirtį atitinkantį darbo užmokestį, juolab, kad registracija darbo biržoje jokiu būdu neapriboja kaltinamojo teisės pačiam ieškotis jį tenkinančio darbo. Nuteistasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, tenkinosi, kaip jis pats nurodo, tris metus motinos, o dabar – turtingos dabartinės žmonos išlaikytinio statusu, kartais padirbėdamas taksistu. A. B. teiginiai, jog daug dirbti negali dėl kažkada seniai patirtos fizinės traumos, todėl ir dabar ketina kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo, laikytini siekiu pateisinti savo neteisėtą elgesį, nes iki šiol tokios medikų pagalbos neieškojo. Būtina atkreipti dėmesį, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis nuo 2010 m. birželio 23 d. išėjimo iš darbo UAB „Ukmergės duona“, negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, teisme nebuvo nustatyta, kas rodo, kad kaltinamasis iš esmės buvo ir yra darbingas.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. liepos 25 d. vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą, t. y. nuo 2009 m. balandžio 8 d. mokėti lėšas J. B. (J. Ž.) savo nepilnamečio sūnaus K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam jų po 150 Lt (43,44 EUR) periodinėmis išmokomos indeksuotomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, dėl ko iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 10085 eurų nesumokėtų lėšų įsiskolinimas. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. A. B. anksčiau teistas (t. 1., b. l. 140), tačiau teistumas išnykęs, 3 kartus baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1., b. l. 143-144), duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitoje, nėra, dirba – užsiima individualia veikla (t. 1., b. l. 141).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 12 mėnesių, BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtą bausmę sumažinant trečdaliu, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). BK 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas neskiria prokuroro siūlyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, nes padaryta nusikalstama veika nesusijusi su tamsiu paros laiku, be to ribos kaltinamojo galimybes teikti taksi paslaugas ir tuo pačiu uždirbti bei mažinti įsiskolinimą vaikų išlaikymui. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, pritaria nukentėjusiosios advokatės išreikštam pašymui ir mano, kad siekiant daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui stengtis tinkamai išlaikyti vaikus ir dengti įsiskolinimą, kam būtina dirbti ir tinkamai pagal savo galimybes uždirbti, tikslinga įpareigoti kaltinamąjį A. B. per bausmės laiką sumokėti susidariusį 10085 eurų nesumokėtų išlaikymo lėšų įsiskolinimą.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

J. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos pagal BK 164 straipsnį 9981,13 eurų sumai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Prašoma priteisti suma nėra turtinė žala dėl A. B. nusikalstamų veiksmų, o lėšos vaikų išlaikymui, jau priteistos 2009 m. birželio 4 m. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-985-675/2009, ir dar kartą priteistos būti negali, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylika) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. B. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 6 dalies 3 punkto, 7 dalies nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką:

Uždrausti ir įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) lygiomis dalimis kas mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti J. Ž. susidariusį 10085 Eur (dešimties tūkstančių aštuoniasdešimt penkių eurų) nesumokėtų išlaikymo lėšų vaikams įsiskolinimą, t. y po 1260, 63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų, 63 centus) iki pilno jo padengimo.

J. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.