Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį atsakovei M. Z. (buv. K.) dėl pinigų grąžinimo už negrąžintus daiktus ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas V. G. ir atsakovė M. Z. (buv. K.) 2009 m. - 2015 m. kartu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovas dalį ieškinio reikalavimų dėl kompensacijos už negrąžintus daiktus priteisimo grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu.

9. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas)

11. Teismo vertinimu, ieškovas šioje byloje neįrodė visų sąlygų, leidžiančių konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita, egzistavimą, todėl ši ieškovo reikalavimų dalis atmestina.

12. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 23 punktas). Todėl, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).

13. Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas).

14. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. V2V6090601P, 2006 m. gegužės 25 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. VTP6052505P, 2007 m. gegužės 10 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. V2V7051002P buvo finansuoti ieškovo įsigyti daiktai – fototechnika, vaizdo garso aparatūra. 2007 m. birželio 16 d. kvitas Nr. 15849/65 patvirtina kompiuterinės technikos įsigijimą. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo buvus 2 fotoaparatus (vieną įsigytą už 3 851,34 Eur, kitą – įsigytą už 1 427,60 Eur), o atsakovė tokią aplinkybę neigė. Ieškovas aplinkybės apie tariamai paliktus atsakovei 2 fotoaparatus neįrodinėjo. Dar daugiau, iš prijungtos apžiūrai Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3039-723/2018 turinio matyti, kad procesiniuose dokumentuose (triplike, apeliaciniame skunde), taip pat iš V. G. teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti buvus vieną fotoaparatą, paliktą M. K. Pažymėtina, kad ir pateiktose išperkamosios nuomos sutartyse nėra nurodoma, kad buvo įsigyti 2 fotoaparatai: 2006 m. rugsėjo 6 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. V2V6090601P finansuotas fotoaparato Canon 5D ir papildomos fototechnikos įsigijimas, o 2007 m. gegužės 10 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. V2V7051002P finansuotas Canon objektyvo ir papildomos fototechnikos įsigijimas.

15. Be to, ieškovas atsakovei daiktų vertę nurodo net didesnę nei buvo įsigyjant, nes į daiktų vertę įskaičiavo sumokėtas palūkanas ir lizingo sutarties sudarymo mokestį. Toks verčių nustatymas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka CK 6.237 str. 3 d. reglamentavimo bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Visuotinai žinoma ir atskiro įrodinėjimo nereikalinga aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.), kad buitinė technika, vaizdo-garso technika, kompiuterinė ir pan. su laiku savaime nuvertėja. Vaizdo-garso, kompiuterinė ir foto technika (išskyrus telefono aparatą), kuri 2015 metais liko pas atsakovę, buvo įgyta iki šalims apsigyvenant kartu 2006-2007 metais, t. .y atsakovei perduota technika buvo iki tol naudojama aštuonerius – devynerius metus. Pažymėtina, kad būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą – įrodyti atsakovei paliktos technikos vertę šių daiktų perdavimo atsakovei metu (t. y. 2015 m. pavasarį), o ne šių daiktų pirkimo (2006-2007 m.) metu.

16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3039-723/2018 bei šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi nustatyta, kad: a) faktą, kad skolinosi lėšas iš esmės pripažino ir pats V. G., nes apeliaciniame skunde nurodė, jog jis visiškai atsiskaitęs su M. K. jai palikdamas vertingus daiktus; b) V. G. susirašinėjime Viber programėlėje ir banko pavedimais pripažino skolą ir suderino skolos dydį, V. G. netrukus po to, kai šalys suderino skolos dydį, atliko pavedimus į ieškovės banko sąskaitą, o pavedimo paskirtyje nurodė, kokia skolos suma yra pervedama ir koks yra skolos likutis po atlikto pavedimo; c) V. G. 2018-05-24 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino žodinės sutarties dėl paskolos santykių buvimą, taip pat pripažino, kad 2015-08-01 Viber programėle susirašinėjimo metu jis pripažino skolos dydį bei sutiko eiti pas notarą pasirašyti vekselį.

17. Be to, iš 2015 m. sausio 2 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad ieškovas pirko telefono aparatą Samsung G900 GALAXYS5. Atsakovės tvirtinimu, šis telefono aparatas buvo ieškovo dovana jai. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo, taip pat neįrodinėjo esant 6.472 straipsnyje numatytų pagrindų dovanojimo panaikinimui. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė esant teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės kompensacijos už padovanotą telefono aparatą (CPK 178 str.)..

18. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tarp šalių 2016 m. rugsėjo 26 d. pasirašyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis.

19. Pažymėtina, kad nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties 21 punkte konstatuota, kad „atsakovas [šioje byloje – ieškovas] taip pat ginčija esamos skolos dydį, nurodydamas, kad skolą jis grąžino perduodamas atsakovei įvairius daiktus. Ieškovė yra nurodžiusi, kad 2015 m. šalims nutraukiant santykius faktiškai skola buvo gerokai didesnė, todėl kaip skolos dengimą ieškovė išskaičiavo tam tikrų paliktų daiktų vertę. Jau tuo metu šalys susitarė, kad atsakovas lizingo būdu išpirkęs automobilį perrašys jį ieškovei kaip skolos dengimą, todėl dar 2015 metais skaičiuojant esamos skolos dydį automobilio vertė (atsižvelgiant į nusidėvėjimą) buvo atimta iš bendros skolos.“

20. Civilinėje byloje Nr. e2-3039-723/2018 nustatyta faktinė aplinkybė, kad pas atsakovę likusi technika bei transporto priemonė buvo šalių sutarimu įskaityta į atsakovės suteiktos paskolos grąžinimą. Pabrėžtina, kad ši aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šios aplinkybės turi prejudicinę galią ir negali nustatinėjamos iš naujo (CPK 182 str. 2 p.). Vien tai, kad teismo sprendimu nebuvo nustatyta tiksli V. G. paskolinta pinigų suma, taip pat tai, kad nebuvo nustatinėjama pas atsakovę likusių daiktų vertė, nepaneigia teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys įvertino atsakovei likusių daiktų vertę, transporto priemonės vertę ir sutarė dėl likusios grąžinti piniginės sumos dydžio. Teismo įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo šią nustatytą aplinkybę vertinti kaip nors kitaip.

21. Pacituotos aplinkybės patvirtina, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra patvirtinta, kad dalis skolos buvo padengta daiktais (technika bei automobiliu), taigi šie objektai atsakovės dispozicijoje atsirado esant teisėtam pagrindui – šalių susitarimui.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog daiktai, t. y. vaizdo-garso technika, fototechnika ir kompiuterinė technika pas atsakovę liko nepagrįstai. Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad šie daiktai liko pas atsakovę šalių sutarimu kaip dalinis prievolės grąžinti paskolą įskaitymas.

23. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei ieškovas save laiko pas atsakovę esančių daiktų savininkas, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl daiktų išreikalavimo pagal daiktinės teisės normas, kadangi nepagrįstas praturėjimas galimas tik nesant kitų galimybių ginti pažeistas teises. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad tebėra pas atsakovę esančių daiktų (įvairios technikos) savininkas, turėjo reikšti reikalavimus dėl šių daiktų išreikalavimo iš tariamai neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, tikėtinai suprasdamas tiek tai, kad jis nėra šių daiktų savininkas, taip pat tikėtinai įvertindamas aplinkybę dėl šių daiktų dabartinės nedidelės vertės.

24. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-814-262/2019 21 punkte patvirtinta aplinkybė, kad šalys buvo sutarusios transporto priemonę perleisti atsakovei kaip dalinį paskolos grąžinimą, o šį faktinį perdavimą įforminti pirkimo – pardavimo sutartimi. Taigi, pirkimo -pardavimo sutarties pasirašymo metu abi šalys turėjo valią sumažinti ieškovo grąžintinos paskolos sumą transporto priemonės verte. Priešingas aiškinimas ir reikalavimas , kad atsakovė sumokėtų ieškovui 2 000 Eur už transporto priemonę paneigtų tiek tikrąją sutarties šalių valią taikyti faktinį prievolės įskaitymą, tiek ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Dėl nurodytų motyvų ieškinio reikalavimų dalis dėl 2 000 Eur sumos už transporto priemonę priteisimo atmestina kaip nepagrįsta, nes teismo sprendimu yra patvirtintas atsiskaitymas pagal aptariamą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

25. Ieškovo reikalavimas priteisti į atsakovės pinigines sumas už jam priklausiusios transporto priemonės remontą taip pat yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovas neįrodė, kad transporto priemone šalims gyvenant kartu naudojosi išimtinai tik atsakovė ir kad atsakovei kaip panaudos gavėjai buvo atsiradusi prievolė atlikti transporto priemonės einamąjį ir kapitalinį remontus. Atvirkščiai, byloje pateikto šalių susirašinėjimo ištrauka patvirtina, kad transporto priemone naudojosi ir pats ieškovas, kuriam kaip tuometiniam transporto priemonės savininkui ir tenka pareiga išlaikyti, remontuoti ir prižiūrėti turimą turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti už ieškovui priklausiusios transporto priemonės remonto darbus. Dar daugiau, iš ieškovo pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti transporto priemonė buvo remontuojama ir iš kokiam asmeniui priklausančių lėšų buvo mokama už remonto paslaugas. Pabrėžtina, kad kvitų pateikimo faktas nurodytų aplinkybių savaime nepatvritina. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai siekia perkelti atsakovei jam priklausiusio daikto išlaikymo išlaidas, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis atmestina (CPK 178 str.).

26. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi tokios palūkanos priteisiamos tik nuo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.).

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

28. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

29. Atsakovė patyrė 517,28 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios, ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

30. Teismas šioje byloje patyrė 6,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 517,28 Eur (penki šimtai septyniolika eurų dvidešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,83 Eur (šeši eurai aštuoniasdešimt trys centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.