- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-814-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00451-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- M. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 8 550 Eur negrąžintos paskolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ji paskolino atsakovui 9 350 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti. Atsakovas atlikdamas mokėjimo pavedimus į ieškovės banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2017-06-19 dengė įsiskolinimą – pervedė iš viso 800 Eur, mokėjimo paskirtyje taip pat nurodydamas likusios negrąžintos skolos dalį. Likusi paskolos dalis, t.y. 8 550 Eur iki šiol nėra grąžinti ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokių pinigų iš ieškovės nesiskolino ir jokių įsipareigojimų dėl pinigų grąžinimo jai neturi. Nėra jokių įrodymą, kad paskolos sutartis tarp šalių egzistavo realiai, nes nepateikta sudarytos jokios paskolos sutarties. Nėra ir negali egzistuoti jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo momento, juo labiau, kad ieškinyje net nėra nurodytas laikas kada buvo neva perduoti pinigai, jų perdavimo vieta ir aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovei priteista 8550 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2018 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 494,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad analizuodamas šalių pateiktus įrodymus, paaiškinimus teisme, remdamasis teismų praktika ir lingvistiniu bei loginiu įrodymų vertinimu padarė išvadą, jog atsakovas nuo 2015-08-01 pripažino turintis ieškovei 9350 eurų skolą, kurios dalį –800 eurų gražino atsakovei nuo 2015-09-10 iki 2017-06-19. Likusios dalies atsakovas negražino. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas ir iš atsakovo V. G. ieškovei M. K. priteista 8550 Eur skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti naujus įrodymus.
7. Nurodė, kad teismas tik išdėstė teorinius dalykus dėl paskolos sutarties sampratos, nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovė, teigdama, jog ji paskolino apeliantui tam tikrą pinigų sumą, apskritai nesilaikė tokiems civiliniams santykiams būtinos formos, kaip to reikalauja įstatymai. Teismas neatsižvelgė į CK 6.871 str. 1 d. normą, kurioje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis sutarties dalyko (ieškinio dalyko prasme – pinigai) perdavimą paskolos gavėjui. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad teismas nustatė ir įvertino reikšmingų šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, pagrįstai sprendė, jog šalis sieja paskolos teisiniai santykiai ir Apeliantui (atsakovui) kyla pareiga grąžinti Ieškovei jam paskolintas lėšas (8550 Eur). Šios išvados padarytos tinkamai taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nenukrypstant nuo aktualios šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Apeliantas teismo prašo priimti nauju įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo prašymu nesutinka, nes duomenys apie atsakovo lizingo būdu įgytą turtą (pvz. atitinkamų dokumentų kopijos) galėjo būti pateiktos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktais įrodymais nesivadovauja (CPK 314 str.).
13. Atsakovas teigia, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės paskolos, todėl sutarties formos nesilaikymas šiuo atveju sutartį daro negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
14. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Iki tol galiojusioje šios normos redakcijoje nurodyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt.
15. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos - paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, šį faktą įrodyti remiantis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
16. Šiuo atveju atsakovas neginčija paties pinigų jam pervedimo fakto. Taigi, pagrindė realinės sutarties sąlyga – pinigų pervedimas yra įvykdyta. Kaip minėta, CK 6.871 straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka ir kitoks skolos dokumentas. Ši įstatymo formuluotė reiškia, kad rašytinių dokumentų sąrašas nėra baigtinis, todėl laikytina, jog paskolos dokumentai gali būti sudaromi ir pvz. elektroniniu būdu. Taigi, pinigų pervedimas per banką, laikytinas viena iš rašytinės paskolos formų, nes kai pinigai pervedami naudojantis elektronine bankininkyste, asmuo pildo tam tikras formas, pavedimą patvirtina sugeneruotais kodais bei slaptažodžiu (savo elektroniniu parašu).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011).
18. Kaip minėta, ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę paskolos sutarčių. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas gaudavo pinigus iš ieškovės. Atsakovas dalį paskolintų lėšų grąžindavo, tačiau ieškinio pateikimo dieną atsakovas nebuvo grąžinęs 8550 Eur. Faktą, kad atsakovas skolinosi lėšas iš ieškovės iš esmės pripažino ir pats atsakovas, nes apeliaciniame skunde nurodė, jog jis visiškai atsiskaitęs su ieškove jai palikdamas vertingus daiktus.
19. Ieškovė pinginių lėšų skolinimo faktą ir likusį negrąžintos skolos likutį įrodinėjo išrašais iš banko sąskaitų, kuriuose nurodomi atlikti pavedimai į atsakovo banko sąskaitą, skolos užrašais, taip pat šalių susirašinėjimu Viber programėle, kurio metu pats apeliantas pripažino skolą ir suderino skolos dydį, o taip pat apelianto banko sąskaitos išrašais, iš kurių matyti, kad atsakovas netrukus po to, kai šalys suderino skolos dydį, atliko pavedimus į ieškovės banko sąskaitą, o pavedimo paskirtyje nurodė, kokia skolos suma yra pervedama ir koks yra skolos likutis po atlikto pavedimo.
20. Nors apeliantas skunde ginčija paskolos santykių buvimo faktą kaip neįrodytą jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau pats atsakovas 2018-05-24 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino žodinės sutarties dėl paskolos santykių buvimą, nurodydamas, kad visas skolas grąžino tokiais terminais, kokiais buvo susitarę, skolas grąžino grynaisiais pinigais, skolos grąžinimo faktą patvirtinančių dokumentų neturi. Atsakydamas į teisėjo klausimą pats apeliantas pripažino, kad 2015-08-01 Viber programėle jis susirašinėjo su Ieškove ir, kad susirašinėjimo metu jis pripažino skolos dydį 9350 Eur bei sutiko eiti pas notarą pasirašyti vekselį, kad ateityje tarp šalių nekiltų teisinių ginčų. Tokie paties atsakovo paaiškinimai ne tik patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, bet taip pat patvirtina, kad 2015-08-02 dieną apelianto skola Ieškovei sudarė 9350 Eur.
21. Atsakovas taip pat ginčija esamos skolos dydį, nurodydamas, kad skolą jis grąžino perduodamas atsakovei įvairius daiktus. Ieškovė yra nurodžiusi, kad 2015 m. šalims nutraukiant santykius faktiškai skola buvo gerokai didesnė, todėl kaip skolos dengimą ieškovė išskaičiavo tam tikrų paliktų daiktų vertę. Jau tuo metu šalys susitarė, kad atsakovas lizingo būdu išpirkęs automobilį perrašys jį ieškovei kaip skolos dengimą, todėl dar 2015 metais skaičiuojant esamos skolos dydį automobilio vertė (atsižvelgiant į nusidėvėjimą) buvo atimta iš bendros skolos. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina byloje esantys įrodymai: paties atsakovo atlikti mokėjimai, kurių paskirtyje po kiekvieno atlikto mokėjimo pats Atsakovas fiksuoją likusį Ieškovei skolos dydį, t. y. 2016-2017 metais atlikdamas mokėjimus, atsakovas pats nurodė skolos dydį, kurį ieškiniu įrodinėja ieškovė.
22. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė paskolos grąžinimą reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė skolą. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
23. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 435 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 435 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.