- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- 1-51-878/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00023-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- E. M., L. V.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 1.2.10.3Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas (BK 167 str.)
- 1.2.10.4Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas (BK 168 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajam posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 165 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje,
L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji L. V. 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su E. M., neteisėtai atvirai, prieš savininkės valią, tai yra V. B. pravėrus buto duris, tačiau nesutinkant įsileisti į buto vidų, įsibrovė į V. B. gyvenamąjį butą, tokiu būdu neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji E. M. 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su L. V., neteisėtai atvirai, prieš savininkės valią, tai yra V. B. pravėrus buto duris, tačiau nesutinkant įsileisti į buto vidų, įsibrovė į V. B. gyvenamąjį butą, tokiu būdu neteisėtai pažeisdama asmens būsto neliečiamumą, ir ji, neteisėtai įsibrovusi ir būdama V. B. bute, tyčia, sąmoningai ir apgalvotai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobilaus ryšio telefonu filmavo V. B. privatų būstą, jame esančius daiktus, asmenis, įvykius, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų V. B. gyvenimą ir šią neteisėtai surinktą informaciją be V. B. sutikimo tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje bei tiksliai nenustatytomis priemonėmis perdavė G. K., taip ją panaudojo kito asmens – G. K. labui ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 168 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji E. M. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų neigė. Parodė, kad 2021 m. lapkritį, sekmadienį, apie 14 val. jai paskambino L. V., pasakė, kad pravažiuodama prie vieno daugiabučio pastebėjo G. K. (duomenys neskelbtini) automobilį ir R. K., rūkantį balkone. Prieš tai L. V. buvo iš vakaro kalbėjusi su G., kad šios (duomenys neskelbtini) yra pas draugus, o (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo krizė, todėl norėjo su juo pakalbėti apie jo santykius su G. ir tuo metu sirgusį (duomenys neskelbtini), kuriems buvo izoliacija. L. paprašė eiti kartu, nes nežino, kokia ten kompanija, R. gali būti išgėręs. E. M. sutiko, jos susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, ten paliko automobilius ir nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal langus ir balkoną, kuriame L. matė R., atsirinko butą. Įėjo į laiptinę, užlipo į antrą aukštą, paskambino į duris dešinėje, jas atidarė moteris. E. M. stovėjo šiek tiek už durų, prie laiptų į apačią. L. stovėjo arčiau durų rankenos, ji pasisveikino ir paprašė pakviesti R.. Moteris pakeltu tonu pradėjo sakyti, kad čia tokio nėra, kad jos eitų iš ten, ir bandė uždaryti duris. L. stovėjo prie pat durų, šios buvo pravertos apie pusmetrį. Durų rankenos jos nė viena nelaikė. Kai V. B. pasakė, kad R. nėra, ir bandė uždaryti duris, L. gal tuo momentu koją užkišo, kad durų neuždarytų, tada pasakė, kad mato (duomenys neskelbtini) batus. Jos dar kažką kalbėjosi, viskas labai greitai įvyko, plačiau atsidarė durys ir į laiptinę išlėkė R., jis buvo su šlepetėmis ir striuke. Tarp durų ir L. atstumas buvo maždaug per ištiestą ranką. Kadangi E. M. stovėjo už durų, ji šiek tiek atsitraukė link laiptų. R. išbėgo pro kairę L. pusę, sugriebė jai už žasto, atrodo, už dešinės pusės ir lyg bandė pastumti link laiptų, L. pradėjo rėkti: „E., filmuok“. L. buvo ant paties krašto laiptų, vedančių žemyn. E. M. palipo 2-3 ar 4 laiptukus link trečio aukšto, kol išsiėmė telefoną filmuoti, R. kažkur dingo. L. tada, kai R. nubėgo, paskambino į priešais gyvenančių kaimynų duris paklausti, kas čia gyvena, bet niekas durų neatidarė. Į kitas duris neskambino. Tuo metu V. B. atidarė duris, išėjusi laiptinėje pradėjo su L. kalbėtis apie R., G., jų sergantį (duomenys neskelbtini). V. B. kalbėjo pakeltu tonu, o L. V. ją ramino, neįžeidinėjo. Pokalbį E. M. nufilmavo iki kol V. B. uždarė duris. E. M. tada telefoną ir raktus laikė rankoje, rankinės neturėjo. Užtruko telefono įjungimas, nes raktus bandė kišti į striukės kišenę, kišenė buvo užsiūta, tada įsidėjo raktus į džinsų galinę kišenę ir pradėjo filmuoti. Iš pradžių palipo 3-4 laiptus, vėliau palipo iki aikštelės ir nuo jos pradėjo filmuoti. Palipo, nes norėjo pažiūrėti, ar R. užlipo į viršų. Ji nematė, kad R. pro ją prabėgtų į viršų. L. tuo metu buvo gal palipusi kelis laiptelius aukštyn link trečio aukšto. Tuo metu agresijos nebuvo, bet filmavo, nes nežinojo, kur dingo R., nematė, ar jis nubėgo aukštyn ar žemyn, ir ko iš jo galima tikėtis, anksčiau niekada nebuvo jo mačiusi agresyvaus, jis labai ramus žmogus. Kai V. B. uždarė buto duris, jos išėjo iš laiptinės ir išvažiavo. R. negrįžo, joms išėjus iš laiptinės, R. automobilis dar buvo. E. M. įvykio metu vilkėjo ryškiai žalia striuke be kapišono. Į V. B. butą nebuvo įėjusi, jos (duomenys neskelbtini) nematė. Kai su L. ėjo link automobilio, E. M. klausė, ką daryti su įrašu, ir jos nutarė, kad čia faktas ir reikia nusiųsti. Ji tada nufilmavo tik vieną vaizdo įrašą. Sėdo į automobilius ir iškart išvažiavo. Tą pačią dieną ji vaizdo įrašą per mesendžerį arba per vaiberį persiuntė G. K., kad ši pamatytų, jog R. yra ne pas draugus, o pas kitą moterį, tada jį iškart ištrynė, niekur neišsaugojo. Įrašą G. siuntė tik vieną kartą, arba kai įsėdo į automobilį, arba kai grįžo namo, valandos laike nuo įvykio. E. M. turimus įrenginius ir telefoną pareigūnai apžiūrėjo, nieko nebuvo rasta, ji vaizdo įrašą buvo ištrynusi. Liudytoja tų metų spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje buvo (duomenys neskelbtini) su G., matė, kad (duomenys neskelbtini) labai liūdna, kelionė buvo planuota su G. (duomenys neskelbtini) , bet šis skrydžio dieną per mesendžerį liudytojai parašė, kad neskris, paaiškino, kad jie (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad jie (duomenys neskelbtini). Iš G. elgesio tą rytą įtarė, kad kažkas yra ne taip, gal yra kita moteris, bet nesikiša į svetimas šeimas. Iš G. elgesio tikrai negalėjo įtarti, kad yra kita moteris. Kai skrido, viskas buvo gerai, E. M. G. net neuždavė klausimo, kodėl R. neskrenda, tiesiog būnant kelionėje matė jos emocinę būklę, kad jai buvo sunku. Vykstant į butą, ji tikrai nežinojo, kad R. neištikimas G., tik pati padarė tokią prielaidą iš savo asmeninių patirčių. Po įvykio ji G. K. dar buvo atvežusi prie V. B. namo, nes, supratusi, kad yra kita moteris, G. norėjo išsikraustyti ir ieškojo būsto. Vieną vakarą G. blogai jautėsi ir tuo metu nevairavo, todėl paprašė E. M. nuvežti apžiūrėti vieną butą. Ši adresą įsivedė į navigaciją ir atvažiavo būtent į tą kiemą, tada G. ir pasakė, kad šiame name gyvena ta kita moteris. G. paskambino buto savininkams, nežino, ką kalbėjo, bet jos neišlipo iš automobilio, E. M. nė variklio neišjungė ir jos išvažiavo.
Kaltinamoji L. V. savo kaltę neigė. Parodė, kad ji prieš pusantrų metų, sekmadienį, tarp 13 ir 15 val. viena važiavo (duomenys neskelbtini) tikriausiai į „(duomenys neskelbtini)“ ir, važiuodama pro (duomenys neskelbtini) namą, pamatė (duomenys neskelbtini) R. K. automobilį. Šis labai krenta į akis, nes yra (duomenys neskelbtini) spalvos, numeriuose yra (duomenys neskelbtini) . Į gatvę esančiame namo balkone, kuris lyg buvo įstiklintas, lyg (duomenys neskelbtini) aukšte, pamatė ir pypkę rūkantį (duomenys neskelbtini), vilkintį juoda striuke. Važiuojant pagrindiniu keliu, balkonas matosi iš karto, niekas neužstoja, medžiai buvo be lapų. Ji tada nuo namų į „(duomenys neskelbtini)“ važiavo pro „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, tada tiesiai, suko į gatvę link „(duomenys neskelbtini)“, pro raudonus namus, pro „(duomenys neskelbtini)“ saloną link mažo žiedo. Tokį kelią į „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko spontaniškai, nežino, nuo kada eismas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra vienos krypties. Iš vakaro (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) ir savo (duomenys neskelbtini) sakė, kad yra pas draugus. Tuo metu (duomenys neskelbtini) sirgo, (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), bet bent dvi dienas maistą jiems pirko ir vežė L. V., o ne R. Todėl L. V. nusprendė su (duomenys neskelbtini) pašnekėti apie jo santykius su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl jo elgesio. (Duomenys neskelbtini) ji nematė, bet žino, kad jo būklė nebuvo labai lengva. (Duomenys neskelbtini) tuo metu buvo tik (duomenys neskelbtini), ji galėjo pasirūpinti (duomenys neskelbtini). L. V. su (duomenys neskelbtini) labai gerai sutarė ir dažnai kalbėdavosi. Negalvojo, kad šeima prie iširimo ar kad yra kita moteris. R. nuo rudens labai negražiai bendravo su G. Žinojo, kad jis padavęs dokumentus (duomenys neskelbtini), bet manė, kad tai tik pagąsdinimas ar pavydas. R. K. gal lapkričio pradžioje buvo į feisbuko Story nuotrauką įkėlęs, mašinoje dokumentus nufotografavęs. R. visada sakydavo, kad savaitgaliais būna pas draugus. Tą rudenį L. V. buvo užsukusi ir pas R. į namus ar į darbą pašnekėti. Per (duomenys neskelbtini) rudens atostogas ji R. tiesiai paklausė, gal pas jį yra kita moteris. R. pasakė, kad taip, su (duomenys neskelbtini), ir nusijuokė. Tokį pasakymą ji suprato kaip juoką. L. V. skambino R. ir iš vakaro dėl to, kad jis rūpintųsi savo (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad negali vairuoti, iš balso suprato, kad jis išgėręs. Sekmadienį pamačiusi sugalvojo dar kartą su juo pakalbėti akis į akis. Ji apsisuko, sustojo šalikelėje. Žinodama, kad jis iš vakaro galimai baliavojo ir būna pas draugus, bijojo važiuoti viena pas vyrų kompaniją, todėl paskambino E. M., paprašė eiti kartu, kad būtų drąsiau. E. M. atvažiavo gal po 10-15 min., jos automobilius pastatė prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo į namą. Įvykio metu L. V. vilkėjo žiemine chaki spalvos striuke. E. M. vilkėjo ryškiai žalią striukę, neatsimena, ar kapišoną buvo užsidėjusi ant galvos, atrodo, kad nebuvo. Neatsimena, kaip jos įėjo į laiptinę, laiptinės durų kodo nežino. Butą atsiskaičiavo pagal balkono vietą. Duris atidarė (duomenys neskelbtini), L. V. pasimetė, pagalvojo, gal tai kurio draugo (duomenys neskelbtini). Buto durys atsidarė į laiptinę. E. M. stovėjo šalia L. V., bet truputį toliau, (duomenys neskelbtini) gal jos iš karto net nematė. Pasisveikino, paprašė pakviesti R. Moteris iš karto pradėjo rėkti, kad R. nėra. L. V. pagalvojo, kad gal apsiskaičiavo dėl buto ar namo aukšto, bet nuleido akis ir pro atidarytas duris kampe pamatė savo (duomenys neskelbtini) batus. Negali pasakyti, kokie tie batai ir kokios spalvos buvo, bet pasakė (duomenys neskelbtini), kad čia R. batai. V. B. stovėjo savo bute priešais L. V., negali pasakyti, ar ranka laikė duris, atstumas tarp jų didelis nebuvo. Jokių stumdymųsi, fizinio kontakto nebuvo. V. B. jos į vidų nekvietė. Į butą įsiveržusi nebuvo, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) nematė. Buvo tik šnekėdamasi padėjusi koją ant slenksčio, į vidų eiti nebandė. Tada iš kambario pro duris atlėkė sužvėrėjęs R. K. ir laiptinėje griebė L. V. už kairio žasto, bandė nutempti į laiptų pusę, bet patempė tik iki aikštelės krašto, paleido ir kažkur dingo. Ji anksčiau nebuvo mačiusi tokių R. proveržių, išsigando, pasakė E., kad filmuotų. E. M. išsigandusi atsitraukė į kitą laiptų pusę, lyg į viršų truputį palipo. V. B. uždarė duris, o L. V. skambino į priešais esančias duris kaimynams, norėdama paklausti, ar dažnai tą vyrą mato, bet niekas neatidarė durų. Paskui V. greitai vėl atidarė duris ir išėjusi su jomis šnekėjo laiptinėje. Su V. B. jos kalbėjosi labai emocingai, L. V. klausė V. B., ar ši žino, kad R. yra (duomenys neskelbtini), kad jo (duomenys neskelbtini) serga. Kai V. B. išėjo į laiptinę, E. M. pradėjo filmuoti, nes jos nežinojo, kas bus toliau, norėjo apsidrausti, jei pasikartos išpuolis. Kol R. neparodė agresijos, joms nebuvo tikslo filmuoti. Baigė kalbėti ir jos išėjo. Nežino, kodėl po pokalbio pati lipo į viršų, gal buvo stresas. Eidama iki mašinos, suprato, kaip kas yra, jai tik reikėjo (duomenys neskelbtini) pranešti. Nuėję į automobilius, skambino (duomenys neskelbtini), jos gal dar parūkė, pažiūrėjo vaizdo įrašą ir E. M. jį nusiuntė G. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) pateikė įrašą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gal iškart jai pasakė. Apie V. B. šeiminę padėtį iki įvykio nieko nežinojo, jos anksčiau nebuvo mačiusi. Viską suprato iš V. B. emocijos, kai L. V. paprašė pakviesti R. Jos iki tol žinojo, kad yra moteris, su kuria R būna. Pirmadienį ryte ji pamatė didelę mėlynę ant rankos, nufotografavusi nusiuntė R. Dėl sužalojimo iš karto nesikreipė į policiją, nes negalvojo, kad viskas iki tiek prieis. Vėliau, kai ši byla buvo siunčiama į teismą, ji kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl sužalojimo.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14 val. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini) su savo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini). Į svečius užėjo pasikalbėti R. K.. Jam nuėjus į balkoną parūkyti, kažkas pasibeldė į duris. Pagalvojo, kad tai kaimynai, nes laiptinėje yra telefonspynė, pašaliniai asmenys, nepaskambinę į telefonspynę, neįeina. Per akutę matėsi tik moters siluetas. Todėl V. B. pamanė, kad tai kaimynė, atidarė duris ir pamatė dvi nepažįstamas moteris. Vėliau R. jai pasakė, kad viena iš tų moterų, (duomenys neskelbtini) plaukais, yra jo (duomenys neskelbtini) – L. V., o kita yra (duomenys neskelbtini) – E. M.. L. V. iš karto pradėjo garsiai rėkti: „E., viską filmuok“. E. M. buvo tamsia striuke, su kapišonu ant galvos, bet veidas buvo matyti. L. V., buvusi prie pat durų, tarpduryje pastatė savo koją, todėl V. B. negalėjo jų uždaryti. Buto durys atsidaro į laiptinę. Ji kaire ranka laikė duris už rankenos, kad moterys neatidarytų jų plačiau, prašė leisti uždaryti duris, tačiau ta moteris kojos nepatraukė, prašė pakviesti R. K.. E. M. tuo metu stovėjo šone prie kaimynų durų ir rankose aukštai laikė telefoną. V. B. pasakė, kad R. čia nėra, prašė leisti uždaryti duris, tačiau moterys to nepadarė, jos lyg net rankomis stipriai laikė duris, kad šios neužsidarytų. L. V. stovėjo labai arti jos, prie pat durų, durys buvo pravertos apie 30-40 cm, V. B. jautė, kaip L. V. ją palietė ranka į krūtinę, jautė stūmimą į vidų, kad moterys įsiveržtų į butą. Durys buvo tempiamos, bandomos atidaryti, L. V. ėjo į ją, lietė savo kūnu, bandydama įstumti į vidų, ji tikrai galėjo paliesti V. B. savo krūtine. Iš V. B. veiksmų kaltinamosios tikrai turėjo suprasti, kad jos neįleidžiamos į butą, nes ji laikė duris, neleido eiti bei prašė jas leisti uždaryti duris. V. B., negalėdama uždaryti durų, pajutusi, kad jau nebegali jų laikyti, nubėgo iki balkono pakviesti R.. Veiksmas prie durų iki V. B. pradėjus eiti link balkono užtruko apie 3 min. Kol V. B. nubėgo iki balkono ir grįžo, užtruko keletą sekundžių. Bėgdama šonu matė, kad kaltinamosios įeina į butą. Išėjusi iš balkono, pamatė, kad L. V. yra paėjusi koridoriumi daugiau nei pusę jo, link gale esančio (duomenys neskelbtini) kambario. Moterims einant į namus, dar konfliktui vykstant prie durų, V. B. (duomenys neskelbtini) išbėgo iš savo kambario ir bėgo link jos, (duomenys neskelbtini) irgi buvo išėjęs iš savo kambario pasižiūrėti, kas vyksta, jis buvo išsigandęs, šaukė V. B.. Ši atsisukusi paprašė (duomenys neskelbtini) būti savo kambaryje, o moterį paprašė išeiti iš buto. Tačiau abi moterys jau buvo bute ir iš buto neišėjo. E. M. stovėjo atsirėmusi buto prieškambaryje į sieną, prie kurios stovi batų dėžė, rankose aukštai laikė telefoną, kamera nukreipta tiesiai į V. B., atrodė, kad filmuoja. L. irgi grįžo į prieškambarį. Atėjęs iš paskos V. B., R. irgi stovėjo prieškambaryje ties jo išplatėjimu, ragino jas išeiti iš buto, net pasiėmė savo batus ir pats išėjo iš buto, kviesdamas moteris pasikalbėti laiptinėje, tačiau tos abi liko bute. Tuomet ir R. K. grįžo į butą. Bute yra trys kambariai, moterys į kitus kambarius nevaikščiojo. Jos bute buvo daugiau nei 5 minutes, L. V. kalbėjo pakeltu tonu, nemandagiai, necenzūriniais žodžiais, rėkavo, vadino V. B. meiluže, moteriške. V. B. patempė L. V. už rankos link durų, bet L. V. ją stūmė atgal ir neišėjo. Kai grįžo R. K., V. B. buvo labai išsigandusi, prašė jas išeiti, per riksmus jos išėjo į laiptinę. Tada V. B. uždarė duris, tačiau moterys laiptinėje kėlė didelį šurmulį. Per akutę ji matė, kad moterys rėkavo, skambino į kaimynų buto duris šone, paskui ištiesta ranka bėgo prie kitų kaimynų durų. Tada ji atidarė duris, išėjo į laiptinę ir dar kartą paprašė jas išeiti. Moterys nepakluso, klausė, ar V. B. žino, kad R. (duomenys neskelbtini) serga, kad (duomenys neskelbtini) namuose serga. Laiptinėje užtruko apie porą minučių, paskui V. B. grįžusi uždarė buto duris ir moterys išėjo. Nusiraminusi ir nuraminusi (duomenys neskelbtini), gal po valandos ji kompiuteriu užpildė pareiškimą epolicijai. Priešais gyvenantys kaimynai (duomenys neskelbtini) paskui klausė, kas įvyko, sakė, kad jie viską matė per durų akutę. Vėliau jai R. pasakė, kad jo (duomenys neskelbtini) matė filmuotą medžiagą, kaip prieškambaryje ginčijasi dvi moterys. R. K. (duomenys neskelbtini) nepažįsta, nėra mačiusi. Po poros dienų vakare (duomenys neskelbtini), kuris visada stebi kiemą, pasakė, kad kieme yra nauja mašina. Ji pamatė kieme stovint (duomenys neskelbtini) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio registracijos numerio skaičiai buvo (duomenys neskelbtini), jame sėdėjo dvi moterys, už vairo sėdinti buvo panaši į E. M.. (Duomenys neskelbtini) užfiksavo tai telefonu, nuotrauką ji pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Jos buto prieškambaris įėjus yra siauras, kairėje stovi batų dėžė maždaug iki kelių aukščio, atvira ir uždara dalimis, dešinėje yra sieninė spinta, tarp jų yra apie 1 m plotis. Maždaug už metro prieškambaris į dešinę praplatėja iki maždaug 2 metrų, dešinėje yra kambarys, jo gale yra balkonas. Iš prieškambario einant tiesiai yra apie 3 metrų koridorius. R. batai buvo kairėje prie durų, padėti už kampo ant batų dėžės atviros lentynėlės. Atidarius duris, stovint laiptinėje kairėje pusėje, negalima matyti irgi kairėje pusėje stovint batų.
Liudytojas R. K. parodė, kad 2021 m., pietų metu buvo pas (duomenys neskelbtini) V. B. namuose, svetainės balkone rūkė. Iš balkono matyti automobilių stovėjimo aikštelė. Jam paskambino (duomenys neskelbtini), tuo metu sirgęs (duomenys neskelbtini). Jiems bekalbant atlėkė V., atidarė balkono duris, pasakė ateiti, nes yra pašalinių žmonių, prašė padėti jas išvaryti. V. buvo pikta, išsigandusi, persimainiusiu veidu, šoko būsenoje. Išėjęs iš balkono, pamatė, kad bute buvo (duomenys neskelbtini) L. V. ir (duomenys neskelbtini) E. M.. E. stovėjo koridoriuje, L. lyg įėjo į svetainę ir paskui vėl grįžo į koridorių. Įėjus pro lauko duris, tiesiai per visą butą yra gal apie 5 m ilgio koridorius. Atidarius buto duris, koridoriuje yra išplatėjimas, paskui virtuvė, toliau paskui svetainė, tiesiai yra vienas miegamasis, dešinėje kitas. E. buvo su kapišonu ir striuke, ji stovėjo prie sienos koridoriuje, kur yra pufas batams pasidėti, arčiau buto durų, trys žingsniai iki svetainės durų, o L. vaikščiojo ir rėkalojo, stovėjo arčiau jo, svetainėje, rėkė V., kad ši su (duomenys neskelbtini), klausinėjo, iš kur ir nuo kada jį pažįsta. V. buvo per vidurį tarp L. ir E.. Jis ir V. prašė jas išeiti iš buto, bet nė viena nereagavo į prašymus ir neišėjo. Bute tuo metu dar buvo (duomenys neskelbtini) V. (duomenys neskelbtini), kurie, išgirdę triukšmą, išėjo į koridorių, bet V. liepė jiems eiti į savo kambarį. Jis pats tuo metu (duomenys neskelbtini) nematė. R. K. bandė delnu stumti L. iš nugaros į petį ar į nugarą išėjimo link, bet nepajudino iš vietos. V. irgi lyg delnu bandė pastumti L.. Jis pasiėmė savo kedus ir išėjo iš buto į laiptinę ir palipo žemyn, tikėdamasis, kad tada gal išeis ir jos, bet jos neišėjo, todėl jis grįžo atgal su batais rankose. Prieš tai jo ryškūs kedai buvo padėti pradžioje koridoriaus, kairėje pusėje. Jam grįžus, E. jau buvo išėjusi į laiptinę. Mano, kad ji ir bute, ir laiptinėje filmavo telefonu, nes ji visą laiką telefoną laikė tiesiai, krūtinės lygyje, nugarėle atsukusi į juos. L. buvo viduje, rėkalojo ir neišėjo. Paskui ji pati nusprendė išeiti į laiptinę ir ten rėkalojo. Visas konfliktas tęsėsi kokias 10 min. Būdamas bute, girdėjo triukšmą laiptinėje, V. sakė, kad kaltinamosios skambino kaimynams į duris. V. buvo išėjusi į laiptinę ir stovėjo su jomis. L. gal V. garsiai keikė. V. pasakojo, kad tų moterų ji neįleido į butą, jos pačios įėjo. Moterims išėjus, jis matė V. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikščiojo išsigandusi, o (duomenys neskelbtini) V. klausinėjo, kas čia ir ko buvo. Po to (duomenys neskelbtini) V. K. pasakojo, kad G. K., atnešusi jam planšetę, rodė filmuotą medžiagą ir rėkė, kad žiūrėtų, ką jo (duomenys neskelbtini) daro. (Duomenys neskelbtini) sakė, kad matė R. K., nufilmuotą išeinantį iš balkono, vilkintį striuke. Tą patį jam pasakojo ir (duomenys neskelbtini) V., kuri irgi matė tą įrašą. Jie viso vaizdo įrašo nežiūrėjo. Tuo metu liudytojas su G. K. buvo pradėję (duomenys neskelbtini), jau buvo po (duomenys neskelbtini). Vėliau vieną vakarą būdamas V. bute, prie jos namų apšviestoje aikštelėje matė (duomenys neskelbtini) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, numeriai – (duomenys neskelbtini), jame sėdėjo E. M. ir G. K.. Jis užfiksavo tą telefonu. Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) prie jo to nefotografavo.
Liudytoja O. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), viename aukšte laiptinėje yra keturi butai, jų butas yra tiesiai prieš V. B. butą. Rudenį, lyg po pietų, būdama namuose, laiptinėje išgirdo triukšmą: dundesį, lakstymą, kažkokius garsus. Prilėkė prie akutės pažiūrėti ir pamatė, kad kaimynės durys praviros, bet nedaug, 40-50 cm, prie jų nugara į liudytoją stovi dvi moterys, viena (duomenys neskelbtini), kita (duomenys neskelbtini) plaukais. Iš kaimynės veiksmų suprato, kad ji nenori tų moterų priimti – ji stovėjo arti durų ir jas laikė už rankenos, lyg nepageidautų tų moterų, ir lyg bandė stumti. Bet tos moterys nesitraukė, stovėjo petys į petį, viena jų buvo pastačiusi koją į tarpą, kad durys neužsidarytų, kita stovėjo ramiai. Suprato, kad tos moterys nepageidaujamos, nori įsiveržti, o kaimynė neleidžia. Girdėjosi ir balsai, bet per šarvuotas duris nesuprato, kas kalbama. Ji pro akutę žiūrėjo gal 5-10 s, viskas puikiai matosi, kaimynės butas tik kelių metrų atstumu. Liudytoja pasakė savo vyrui pažiūrėti, gal kaimynei reikia pagalbos, ir nuėjo nuo durų į virtuvę. Vyras gana greitai priėjo prie akutės, pasakė, kad jau viskas, jos įėjo į vidų ir durys užsidarė. Jis dar gal matė paskutinę moterį. Liudytoja paskui iš virtuvės nuėjo į kambarį kitoje buto pusėje, ten įsijungė televizorių ir nieko nebegirdėjo. Po šito įvykio gal tą pačią dieną V. B. buvo atėjusi pas juos atsiprašyti dėl triukšmo. O. G. pasakė jai, kad jie matė, kas ten vyko. Kaimynė sakė, kad čia to R. (duomenys neskelbtini). Liudytoja O. G. analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 17 d. (1 t., b. l. 73-76).
Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio dieną gal per pietus jis su žmona buvo virtuvėje, žmona nuėjo į koridorių ir išgirdo kažkokį šurmulį laiptinėje. Durys šarvuotos, todėl nebuvo galima suprasti, ką už jų kalbėjo. Žmona pašaukė jį pažiūrėti per durų akutę, nes prie kaimynės V. B. durų kažkas negražaus dedasi. Priėjęs prie akutės, liudytojas pamatė praviras kaimynės duris, viena moteris jau buvo įėjusi vidun į V. B. butą, matėsi jos nugara, o kita įeidama paskui save uždarė duris. Liudytojui žmona sakė, kad V. B. duris traukė į save, kad tos moteriškės neužeitų, o ta viena moteris buvo tarp durų įstačiusi koją, kad jų neuždarytų. Kai kaimynės durys užsidarė, jis su žmona išėjo iš koridoriaus ir nuėjo vėl į virtuvę. Po to daugiau jokių garsų, ar triukšmo negirdėjo. Jo klausa gera, bet kai vartoja vaistus, jam ausyse yra ūžesys. Žmonos klausa geresnė. Kaimynė buvo atėjusi atsiprašyti dėl triukšmo. Jie pasakė, kad viską matė, tada kaimynė pasakė, kad gal juos užrašys paliudyti, ir jie sutiko. Liudytojas V. G. iš esmės tas pačias aplinkybes parodė ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 17 d. (1 t., b. l. 79-82).
Liudytojas (duomenys neskelbtini) M. B. parodė, kad į jų namus (duomenys neskelbtini) įsiveržė dvi jam visiškai nepažįstamos moterys, matė, kad jos abi buvo buto viduje, koridoriuje, viena, (duomenys neskelbtini) plaukais, (duomenys neskelbtini) už jo (duomenys neskelbtini), rankose laikė iškėlusi telefoną, turbūt filmavo, jo kamera buvo atsukta į svetainę ir koridorių, o kita stovėjo šiai už nugaros. Į liudytoją kamera nebuvo nukreipta. Kai moterys įsiveržė, liudytojas buvo savo kambaryje, su ausinėmis, nuotoliniu būdu žaidė kompiuterinius žaidimus su (duomenys neskelbtini), durys buvo pridarytos. Net ir su ausinėmis jis išgirdo chaosą, girdėjo piktai kalbant. Pasakė draugui palaukti, „užmutino“ garsą, padėjo ausines ir greitai nuėjo į koridorių pažiūrėti, kas vyksta. Buto koridoriaus kitame gale pamatė dvi moteris ir (duomenys neskelbtini), prašančią jas išeiti. (Duomenys neskelbtini) ir moterys stovėjo koridoriaus išplatėjime, (duomenys neskelbtini) stovėjo beveik prie jų, prieš jas, šalia svetainės ir virtuvės, nuo jų atstumas buvo nedidelis. (Duomenys neskelbtini) prašė jų išeiti, o moterys vis tiek kažką rėkė, klausė kažką „ar jūs suprantat“. Jis pabėgo atgal į kambarį, nes labai išsigando chaoso ir pačių moterų. (Duomenys neskelbtini) tuo metu nei matė, nei girdėjo. Kambaryje vėl prisėdo prie kompiuterio, užsidėjo ausines ir turbūt (duomenys neskelbtini) pasakė, kad pabus dar „užsimutinęs“. Nežino, kaip viskas baigėsi koridoriuje. Iki toms moterims ateinant jie namuose buvo keturiese: jis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir katinas. Pas juos į svečiuose niekas nebuvo atėjęs. Prieš įvykį ar po įvykio į tą butą ateidavo nebent (duomenys neskelbtini), nepažįstamo žmogaus nematė nė vieno. Žino, kokie automobiliai įprastai stovi prie jų namo, bet jų nėra fotografavęs ar filmavęs.
Liudytoja G. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) R. K. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui dokumentus (duomenys neskelbtini), nors jie dar (duomenys neskelbtini) kartu planavo vykti į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pabaigoje skristi į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) neišvažiavo dėl prasidėjusio karantino, tada (duomenys neskelbtini) pradėjo keistai elgtis ir dažnai grįždavo stipriai išgėręs. Iki tol jie bendravo puikiai, (duomenys neskelbtini) jai tikrai buvo netikėta. (Duomenys neskelbtini) procesas tuo metu dar nebuvo pradėtas. Nuo (duomenys neskelbtini) dokumentų padavimo praėjus dviem ar trims savaitėms, (duomenys neskelbtini) išvažiavo į komandiruotę (duomenys neskelbtini). Kai jis grįžo, jų (duomenys neskelbtini) pasireiškė (duomenys neskelbtini) simptomai. Kai gavo teigiamą testo rezultatą, ji paskambino (duomenys neskelbtini) informuoti, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kad jis turėtų grįžti namo izoliuotis ir kartu apipirkti šeimą, nes nei vaistų, nei maisto tuo metu namuose nebuvo. (Duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam izoliuotis nereikia, namo negrįš, važiuos pas (duomenys neskelbtini), nes bijo užsikrėsti. Šeštadienį (duomenys neskelbtini) jam paskambino, paprašė parvežti maisto, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad negali, nes yra išgėręs. Tuo metu (duomenys neskelbtini) L. V. jai vežė ir maistą, ir vaistus. Sekmadienį jai paskambino (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar žino, kas iš R. draugų gyvena (duomenys neskelbtini), nes ji važiuodama pamatė R. mašiną, kurios numeriai (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apibūdino vietą, ji sustojo prie to namo, R. išėjo į balkoną parūkyti, ir ji pamatė jį rūkantį. G. K. pasakė, kad toje vietoje lyg nepažįsta jokio R. draugo. (Duomenys neskelbtini) ir R. santykiai visad buvo puikūs, todėl L. nusprendė nueiti su juo pasišnekėti, kodėl jis negali pasirūpinti šeima. Paskui tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) vėl paskambino ir informavo, kad (duomenys neskelbtini) rado pas kitą moterį. Su (duomenys neskelbtini) apie tą situaciją daugiau nekalbėjo, (duomenys neskelbtini) aplinkybių nepasakojo. Vaizdo įrašus, kur (duomenys neskelbtini) kalbėjo su V. B. ir ši prisipažįsta, kad ji su liudytojos (duomenys neskelbtini) yra kartu, matė, įrašą pateikė (duomenys neskelbtini). Tai buvo nufilmuota laiptinėje. Įrašą padarė E. M., nes matyti L.. Šitą įrašą jai atsiuntė E. M. per mesendžerį tą pačią dieną, kai jis buvo nufilmuotas, po pietų. Vaizdo įrašą ji savo nešiojamame kompiuteryje tą pačią dieną, sekmadienį, pavakare, parodė virtuvėje R. (duomenys neskelbtini) B. K. ir (duomenys neskelbtini) V., nes kai paklausė, kodėl jo (duomenys neskelbtini) nustojo rūpintis savo šeima, gal jis kokią moterį susirado, jie pasakė, kad G. K. prisigalvoja, gal tai ji kažką turi. Todėl tam, kad baigtų šią temą, ji parodė tą įrašą, jį pokalbio metu jau buvo atsinešusi. Prieš atiduodama policijai, įrašą žiūrėjo. Tame įraše matyti tik laiptai, L. apačioje laiptų, V. B. nesimato, girdėti jos balsas. Nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas vaizdo įrašas, jos sakė, kad nebuvo užėję į V. B. butą. Tvirtina, kad teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas yra tas pats, kurį ji rodė B. V. K. ir V. I. ir savo iniciatyva pateikė policijai, kai asmenys paliudijo, kad matė tą įrašą. Jį persiuntė (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą iš savo asmeninio pašto telefonu. Daugiau kitokių įrašų nebuvo, gavo tik tą vieną vaizdo įrašą, jo niekur nedėjo, jis jos kompiuteryje ir buvo. Įrašą atsiuntė per mesendžerį ir kadangi G. K. visi įrenginiai tarpusavyje susieti, įrašas iš karto išsisaugojo „debesyje“ (iCloud‘e), jį išsisaugojo tuo metu, kai jai atsiuntė, įrašo neredagavo, nekarpė, neturi tam įgūdžių. (Duomenys neskelbtini) po įvykio atsiuntė nuotrauką savo rankos su mėlyne, nes R. ją tada, kai L.sekmadienį buvo pas V. B., laiptinėje stvėrė už žasto, nuotrauką (duomenys neskelbtini) nusiuntė ir R.. Ji sakė, kad jos striukė buvo suplėšyta. Tada E. pradėjo filmuoti. Ji su E. M. 2021 m. lapkričio 30 d. vakare (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, automobilio numeriai – (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi į aikštelę prie namo (duomenys neskelbtini), E. ją nuvežė, nes dėl prastos sveikatos liudytoja vairuoti negalėjo. Supratusi, kad (duomenys neskelbtini) turi kitą moterį ir bus (duomenys neskelbtini), ji pradėjo ieškoti kito buto. Tame name pardavinėjo butą, skelbimą ji rado (duomenys neskelbtini). Jos važiavo apžiūrėti, atvažiavę prie namo, stovėjo aikštelėje, ji paskambino pardavėjams, nes nebuvo iš anksto susitarusi, žmonės pasakė, kad jie ten negyvena ir galima apžiūrėti tik savaitgalį, tada jos apsisuko ir išvažiavo. Gal E. pasakė, kad čia tas pats namas. Dar iki šio įvykio ji buvo pradėjusi skelbimus žiūrėti. Kai gavo (duomenys neskelbtini) dokumentus, būsto paieškos buvo intensyvesnės. (Duomenys neskelbtini) norėjo (duomenys neskelbtini) bendru sutarimu, jis pateikė dokumentus be G. K. parašo. Ji priešieškinį parašė dėl (duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini) dokumentuose seife jų bendruose namuose rado sąskaitą, kad savaitgalį prieš tai nukentėjusioji ir liudytojas R. K. buvo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad teisme perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 62-64) yra teisingi.
Liudytojas B. V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) R. K. ir (duomenys neskelbtini) G. gyvena viename name. Maždaug prieš metus, lapkričio pabaigoje, G. K. atėjo pas liudytoją, atsisėdo virtuvėje prie stalo, įjungė savo planšetę ar nešiojamąjį kompiuterį, pasakė jam: „va žiūrėk, (duomenys neskelbtini) turi mergą“, ir parodė liudytojui vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuota, kad (duomenys neskelbtini) ateina į koridorių iš kito kambario. Filmuojama buvo buto viduje, ne laiptinėje, (duomenys neskelbtini) iš kitos patalpos atėjo tiesiai prieš tą filmuojantį asmenį. Liudytojas pasakė, kad yra kaip yra, susinervino ir pasakė, kad nežiūrės. Nepamena, ką (duomenys neskelbtini) vilkėjo, kokie baldai buvo patalpoje, ar įraše buvo daugiau žmonių. Įrašą jis stebėjo labai trumpai, 1-2 minutes. Planšetę jis žiūrėjo per stalą, apie 1,20 m atstumu, tokiu atstumu žiūrėti jam nereikia akinių. Televizorių gerai mato 3 metrų atstumu. Yra (duomenys neskelbtini), akinių jam reikia tik skaityti smulkų šriftą. Tuo metu virtuvėje buvo ir (duomenys neskelbtini) V. I., ji stovėjo liudytojui už nugaros ir taip pat matė įrašą. Patvirtina teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 2 d. duotus parodymus (1 t., b. l. 100-103), tada viską atsiminė geriau, aplinkybes nurodė teisingai. Jeigu apklausos metu nurodė, kad girdėjo moterų balsus, tai buvo tiesa, dabar to nebeprisimena, (duomenys neskelbtini) m. patyrė (duomenys neskelbtini), o dabar dar nuo (duomenys neskelbtini) geria vaistus ir nuo (duomenys neskelbtini) susirgimo. Peržiūrėjęs teisme parodytą vaizdo įrašą, nurodė, kad matė tikrai ne šį įrašą, toks jam nebuvo rodomas.
Liudytojas B. V. K. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kad 2021 m. lapkričio pabaigoje, lyg 28 d., sekmadienį apie 17 val. pas jį (duomenys neskelbtini) į virtuvę atėjo G. K., atsinešė nešiojamą ar planšetinį kompiuterį, pasakė: „žiūrėk į ekraną, čia (duomenys neskelbtini) R. turi mergą“. Jis vaizdo įraše matė, kad yra filmuojamas koridorius (prieškambaris) buto viduje, fiksuojamas vaizdas, kuomet R. K. bute atėjo iš kažkokio kito kambario. Vaizdo įraše girdėjosi kažkokie moterų balsai, buvo sakoma: „kur čia eini į kambarį“, bet nematė, kas tuos žodžius sakė. Vaizdo įraše asmenų daugiau nematė, jame buvo filmuojamas vaizdas iš buto koridoriaus (prieškambario) ir matėsi kito bute esančio kambario durys. Tuomet G. K. pakvietė prieiti ir virtuvėje buvusią (duomenys neskelbtini) V. I., kuriai taip pat rodė šį vaizdo įrašą. Vaizdo įrašo trukmė buvo apie 1-2 minutes (1 t., b. l. 100-103).
Liudytoja V. I. parodė, kad gal apie 11 val., o gal ir po pietų jai savaitgalį geriant kavą, atėjo G. K., padėjo ant stalo planšetę ar nedidelį nešiojamąjį kompiuterį, pakvietė B. V. K., paskui ir ją ateiti pažiūrėti. Priėjusi matė įrašą, jog prieškambaryje yra dvi moterys, įėję į butą, nori kažką filmuoti telefonu ir yra kilęs triukšmas. Matėsi, kad dvi figūros bandė praeiti gilyn į kambarį, toliau vaizde matė kitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo moterį, turbūt buto savininkę, kuri jų nenorėjo įleisti gilyn į butą. Šeimininkė buvo šone prie kambario durų, kairėje pusėje. O tos kitos moterys liudytojai ekrane atrodė dešinėje pusėje, jas matė iš šono, bet gerai neprisimena, ar matė jas abi, ar tai, kad jos yra dvi, suprato iš kalbų. Girdėjosi triukšmas, balsai, buto šeimininkė klausė: „Kur jūs veržiatės, kur jūs einat, čia gi privatu“. Ta (duomenys neskelbtini) moteris nešaukė, bet jos balsas buvo stipresnis. Ekrane buvo ėjimas į priekį ir tada šeimininkė paklausė: „kur jūs veržiatės“. Po to pamatė iš vieno kambario išeinantį vyrą su striuke, šis sustojo tarpduryje. Atpažino, kad tai R. K.. (Duomenys neskelbtini) įraše nematė. Įrašo nei liudytoja, nei B. V. K. iki galo nežiūrėjo. Ji vaizdo įrašą matė ne nuo pradžios, nes pažiūrėti atėjo truputį vėliau, jį žiūrėjo apie 30 cm atstumu, jie su (duomenys neskelbtini) jį žiūrėjo stovėdami, pasilenkę prie stalo. Nei jai, nei B. V. K. iš tokio atstumo žiūrint į kompiuterį akinių nereikia. Tada G. pasiėmė tą kompiuterį ar planšetę ir išėjo. G. neaiškino, iš kur gavo tą įrašą. Mano, kad įrašas galėjo būti daugiausiai 5 minučių trukmės. Viso įrašo nematė, tik jo pradžią, ji visai nenorėjo jo žiūrėti, todėl pasitraukė, bet suprato, kad įrašas tęsiasi, nes girdėjosi balsai. Filmuojama buvo iš prieškambario, nes priekyje ji matė kambario duris. Įraše pažįstamų balsų negirdėjo. Iš viso matė tris moteris ir vyrą, mano, kad buvo filmuota telefonu, mano, kad jį padarė viena iš tų moterų, bet nesimatė, kad kuri moteris laikytų telefoną ir filmuotų. Tuo metu liudytoja nieko nežinojo apie R. K. ir G. K. pašlijusius (duomenys neskelbtini). Vėliau paskambinusi buto šeimininkė ją paklausė, ar ji matė įrašą, ir paprašė paliudyti. Nežino, iš kur ji sužinojo apie įrašą, liudytoja su R. K. apie įrašą nekalbėjo. Teisme liudytoja, jai parodžius byloje pateiktą vaizdo įrašą, nurodė, kad šio įrašo ji nėra mačiusi, tai visai ne tas vaizdo įrašas, kurį ji tada žiūrėjo virtuvėje, tame jos matytame įraše moterys buvo dviese, bet matėsi tik šonai dviejų šalia stovinčių moterų ir buto šeimininkė, bet veidų nesimatė, įrašas buvo prastas, tame įraše filmuojamoje patalpoje degė šviesa. Tik tos šeimininkės balsas tame ankstesniame įraše tikrai buvo tas pats, kaip ir parodytame teisme. Liudytoja V. I. iš esmės analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 17 d. (1 t., b. l. 68-70).
Liudytojas V. L. parodė, kad, atlikdamas patikslinimą medžiagoje pagal pareiškėjos skundą dėl neteisėto patekimo į butą ir duomenų apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, liudytoju apklausė buto savininkės (duomenys neskelbtini) ir buto savininkę, tarnybiniu telefonu skambino abiems kaltinamosioms, turbūt klausė, kaip jos pateko į butą. Pokalbio esmę surašė tarnybiniame pranešime. Iš pokalbio telefonu susidarė įspūdį, kad į koridorių viena iš moterų buvo patekusi. Atrodo, buto savininkės (duomenys neskelbtini) pasakė, kad viena iš kaltinamųjų buvo patekusi į butą. Liudytojas du kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, turimas vaizdo įrašas buvo filmuotas laiptinėje. Patvirtina, kad tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 109-110) aplinkybes nurodė teisingai.
Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole 2021 m. lapkričio 28 d. 17.15 val. V. B. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. 14.00 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė į duris. Atidarius duris, nepažįstamos dvi moterys filmuodamos veržėsi į jos namus. V. B. neleidus joms įeiti į vidų, duris parėmė kojomis, o jai bandant uždaryti duris, viena moteris, V. B. stumdama, įsiveržė į vidų, į privačią erdvę. Kita moteris taip pat įėjo ir filmavo V. B., jos (duomenys neskelbtini) ir jos namus. Moterys kėlė balsą, vartojo necenzūrinius žodžius, vaikščiojo koridoriumi. V. B. (duomenys neskelbtini) labai išsigando. Tuo metu pas V. B. buvo užėjęs (duomenys neskelbtini), kurį ji paprašė pagalbos apginti ją, (duomenys neskelbtini) ir namus. Jis gražiai paprašė moteris išeiti, bet jos nepakluso, po didelių riksmų jos pasišalino iš buto, tačiau laiptinėje rėkė, filmavo ir skambino visiems kaimynams į duris, taip sutrukdydamos kaimynų ramybę. (Duomenys neskelbtini) šiuo metu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), jis pažino, kad tos moterys yra (duomenys neskelbtini) L. V. (duomenys neskelbtini) E. M.. (Duomenys neskelbtini) šio įvykio metu labai išsigando, moterims išėjus, verkė, teko ilgai juos raminti, pradėjo bijoti būti namuose, kad vėl jos gali brautis į namus, bijo eiti į lauką, kad nebūtų užpulti (1 t., b. l. 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 1 d. V. B. papildomai parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14.00 val. į jos duris kažkam pabeldus, ji priėjo jų atidaryti. Pro durų akutę pažiūrėjusi pamanė, kad tai kaimynė, todėl buto duris atidarė. Tada pamatė dvi moteris, viena iš jų pasakė pakviesti R. Ji moteriai pasakė, kad jo nėra, tačiau moteris iškart koja laikė buto duris, kad V. B. negalėtų jų uždaryti. Moteris, V. B. neuždarius buto durų, ją krūtine, nenaudodama rankų, pastūmė į šalį ir įėjo į jos butą. Dar moterims būnant laiptinėje, viena iš jų pasakė: „E., viską filmuok“. Matė, kad moteris rankose laiko telefoną. Nė vieno vaizdo įrašo, kur nors patalpinto, nematė. Bute buvo (duomenys neskelbtini) V. B. (duomenys neskelbtini), tačiau ji, moterims patekus į butą, (duomenys neskelbtini) nuvedė į kambarį ir pakvietė R. iš balkono, kad ateitų. Prieš ateinant R. ji vieną iš moterų delnu nestipriai liesdama stūmė link išėjimo, liepdama išeiti, tačiau moteris neklausė. Atėjęs R. moteris iš buto išprašė, tačiau nematė, kaip, nes buvo prie (duomenys neskelbtini) kambario durų. Išėję iš buto, moterys pradėjo šūkauti laiptinėje, skambinti į kaimynų duris, tačiau niekas durų joms neatidarė. Kitą dieną ji kalbėjo su kaimynais, šie nesakė, kad moterų šūkavimai jiems trukdytų ilsėtis. V. B. dar atsidariusi buto duris paprašė moterų išeiti, tačiau moteris jai pasakė: „Tu miegi su R.“. V. B. joms paaiškino, kad tokie dalykai nevyksta, ir nuolat liepė išeiti iš laiptinės. V. B. įėjus į butą, moterys iš laiptinės išėjo. Ji 2021 m. lapkričio 30 d. apie 19.19 val. pastebėjo, kad prie namo stovi automobilis, jame yra viena iš prieš tai jos bute buvusių moterų ir dar viena moteris (1 t., b. l. 46-49).
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 29 d. parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. buvo pas V. B. svečiuose (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) G. K., paprašė ją parvežti su (duomenys neskelbtini) namo, jis (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) namo parvežė. Su (duomenys neskelbtini) šiuo metu santykiai labai blogi, oficialiai pradėtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nedraugiškai. Parvežęs (duomenys neskelbtini) namo, grįžo pas V., po kurio laiko jam paskambino (duomenys neskelbtini) ir jis pakalbėti išėjo į balkoną. Kalbėdamas su (duomenys neskelbtini), apie 14 val. bute išgirdo triukšmą, pamatė jį šaukiančią V., baigė pokalbį ir nuėjo į vidų. V. buto koridoriuje pamatė (duomenys neskelbtini) L. V. ir (duomenys neskelbtini) E. M.. Suprato, kad, kai parvežė (duomenys neskelbtini), buvo sekamas iki V. buto, ir taip moterys sužinojo, kur jis. Būdamos bute, L. V. ir E. M. šaukė, kad V. skiria šeimas, kad susidėjusi su (duomenys neskelbtini) vyru, vartojo necenzūrinius žodžius. Matė, kad, būdama bute, E. M. rankose laikė telefoną, įtaria, kad filmavo. Ir jis, ir V. prašė moteris išeiti iš buto. E. iš buto išėjo, o L. reikėjo stumtelti. Būdamos daugiabučio laiptinėje, moterys toliau triukšmavo, šūkavo, skambino į kaimynų duris. Jis tuo metu buvo bute su V. (duomenys neskelbtini), šie dėl įvykio buvo išsigandę, nesuprato, kas vyksta. V. su moterimis buvo laiptinėje ir kažką aiškinosi. Po kurio laiko moterys išėjo. Suprato, kad viskas įvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) pagalvojo, kad jis laiką leidžia pas (duomenys neskelbtini), ir norėjo šį faktą užfiksuoti (1 t., b. l. 52-55). R. K. 2022 m. vasario 25 d. papildomai parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. buvo pas V. B. bute (duomenys neskelbtini). Apie 14.00 val. išėjo į balkoną kalbėti telefonu su (duomenys neskelbtini). Bekalbant į balkoną atėjo V. B. ir pasakė eiti į kambarį padėti, kadangi į butą įsiveržė L. V. kartu su E. M.. Jis atėjęs pamatė buto prieškambaryje stovinčią L. V. ir E. M.. L. šaukė ant V. B., kad ši prasidėjo su (duomenys neskelbtini) vyru, ir kitaip replikavo, o tuo tarpu bute buvusi E. M. viską filmavo mobiliuoju telefonu ir į pokalbį nesikišo. Jis bandė išprašyti moteris, tačiau šios jo neklausė. Kažkuriuo metu net stumtelėjo L. V. ir pats buvo išėjęs iš buto į laiptinę, tikėdamasis, kad jos taip pat išeis, tačiau moterys iš V. B. buto net neketino pasišalinti. Įėjęs atgal į butą, dar keletą kartų prašė išeiti, tačiau L. V. ir E. M. nereagavo, L. tik šaukė ant V. B.. L. V. bute praėjo per kambarius lyg kažko ieškodama, o tuo tarpu E. M., stovėdama buto prieškambaryje (koridoriuje), viską filmavo telefonu. Kažkuriuo metu E. M. išėjo iš buto ir viską filmavo pro praviras buto duris. L. V. ir V. B. žodinio konflikto metu V. B. išėjo iš savo buto, paskui ją nusekė ir L. V., tuo tarpu E. M. buvo jau kažkur laiptinėje, jis pats liko bute. Žodinis konfliktas vyko ir toliau, L. V. vis prikišinėdavo, kad V.prasidėjo su (duomenys neskelbtini) vyru. Tuo konfliktas ir pasibaigė, jis liko su V. B. bute, o L. V. ir E. M. išvyko. Jo (duomenys neskelbtini) B. V. K. sakė, kad matė vaizdo įrašą, kurį jam rodė G. K. iš savo nešiojamo kompiuterio, iš pradžių sakė, jog iš planšetinio kompiuterio, vėliau patikslino, kad vis dėlto iš nešiojamo kompiuterio. Vaizdo įraše buvo rodytas momentas, kuomet jis 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14.00 val., būdamas V. B. buto balkone, iš jo išeina, tai reiškia, kad E. M. užfilmavo vaizdą, būdama buto viduje, nes iš laiptinės tokio vaizdo pamatyti neįmanoma. Šį įrašą matė ir (duomenys neskelbtini) V. I. (1 t., b. l. 56-59).
(Duomenys neskelbtini) V. L. 2021 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodė, kad patikslinimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) jis 2021 m. lapkričio 30 d. apie 15.30 val. telefonu bendravo su L. V., moteris pokalbio metu neneigė, kad bute (duomenys neskelbtini) pas nepažįstamą moterį buvo užfiksuoti faktą, kad ten buvo jos (duomenys neskelbtini) R. K., su kuriuo šiuo metu L. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į butą buvo įleista, vėliau, kai ją išprašė, iš buto išėjo ir pokalbį tęsė laiptinėje, nurodė, kad buvo kartu su drauge E. M.. Būnant bute, telefonu nieko nefilmavo, E. M. tik filmavo laiptinėje, į butą per prievartą nesiveržė, (duomenys neskelbtini) bute nematė. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 13 val. telefonu bendravo su E. M., kuri nurodė, kad buto(duomenys neskelbtini) viduje nebuvo, buto vidaus nefilmavo, filmavo būdama laiptinėje, tačiau vaizdo įraše žmonės nesimato, įrašo niekur neviešino ir nenaudojo. E. M. nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra buvusi ir po įvykio, nes šalia gyvena jos draugė (1 t., b. l. 109-110).
Elektroniniai laiškai patvirtina, kad G. K. 2021 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) O. Č. elektroniniu paštu atsiuntė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 104-105).
Kitų objektų apžiūros protokole 2021 m. gruodžio 23 d. nurodyta, kad peržiūrėtas kompaktiniame diske esantis vienas 3.27 s trukmės vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdas yra filmuojamas laiptinėje, matyti viena moteris (toliau - M1) ir girdimas kitos moters balsas (toliau - M2). Visame vaizdo įraše girdėti, kaip vyksta pokalbis tarp aukščiau minėtų moterų laiptinėje, į butą niekas patekti nebando. Moterys kalbasi tarpusavyje, jokių kitų asmenų vaizdo įraše nesimato ir balsų nesigirdi. Vaizdo įraše moterys nekonfliktuoja, nesistumdo, bendrauja per atstumą. Vaizdo įrašo pabaigoje matyti, kaip M1 užlipa laiptais į viršų (1 t., b. l. 106-108).
Šiame vaizdo įraše, peržiūrėtame ir teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis pradedamas filmuoti nuo tarpinės laiptų aikštelės žemyn į laiptinės aikštelę, kurioje yra butai, girdisi moterų balsai nuo žodžių „žinokit, mum (duomenys neskelbtini) neaktualu“, tada matyti, kad nuo minėtos tarpinės laiptų aikštelės žemyn link buto laiptais kalbėdama leidžiasi L. V., vilkinti žiemine neužsegta striuke, ji, stovėdama paskui ant ketvirto laipto, kalba kitai moteriai, esančiai žemiau, sako: „žinokit, (duomenys neskelbtini) neaktualu“, moteris sako, kai jei L. V. (duomenys neskelbtini) kažkam parodys, jai gerai nebus, L. V. ją klausia, ar jai atrodo, kad (duomenys neskelbtini) joms aktualūs, sako jai, kad „aš su tavim kaip moterim norėjau gražiai pašnekėt“, kitai moteriai pasakius, kad „gerai, tu kalbėk su manim, ką tu nori man pasakyti“, L. V. nusileidžia laiptais į laiptinės aikštelę, atsistoja atsisukusi į buto, esančio šalia laiptų, vedančių žemyn, duris ir toliau kalbasi, aiškina kitai moteriai, kad „man (duomenys neskelbtini) man tikrai jų šimtas metų“, moteris ją pertraukia, sakydama, kad „aš tau pasakiau, tu padarei nusikaltimą, nufilmuodama (duomenys neskelbtini)“, L. V. atsako, kad „(duomenys neskelbtini) nieks nefilmavo“, moteris ją kaltina, kad nusikaltimą padarė nufilmuodama ir jos veidą, L. V. klausia, kiek laiko ta moteris su juo, tvirtina tai moteriai, kad „jūs miegat kartu, nepasakok“, moteriai tą užginčijus, L. V. sako, kad „jis man pats pasakojo“, klausinėja moterį, kada ši pradėjo „su juo bendraut“, moralizuoja dėl to, kad jis pas tą moterį visą savaitgalį, kad jo (duomenys neskelbtini) serga (duomenys neskelbtini), kad jis turi rūpintis (duomenys neskelbtini), sako: „tu supranti, kad per savo fintus jūs (duomenys neskelbtini) tiek davarėt...“, klausia moterį: „tu supranti, kad dabar (duomenys neskelbtini) jau sužinos“, moteriai pasiūlius paklausti (duomenys neskelbtini), kur R. guli, L. V. atsako, kad ji „ne tiek silpnaprotė, kad (duomenys neskelbtini)“ kalbintų, moteriai sako: „aš atėjau su tavim pašnekėt ir R. prigaut, ir nebus (duomenys neskelbtini)“, kalba apie tai, kad jei tą moterį vyras išdavė, ji kaip niekas turėtų suprast kaip yra „...“ (necenzūrinis žodis). Dar kurį laiką kalba apie moters ir R. santykius, paskui L. V. pradeda lipti laiptais į viršų, sakydama: „gerai, einam pasiklausinėsim“, o moteris dar sako: „ar tu girdi“, bet įrašas nutrūksta. L. V. kalba ir gestikuliuoja pakankamai emocingai, piktai, įsiaudrinusi. Įrašo metu filmuojantis asmuo kiek nusileidžia laiptais, kad vėliau netgi pasimato kitos kalbančios moters kojos, bet veido nesimato viso įrašo metu.
V. B. 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė nuotrauką, kur nurodoma galimai data ir laikas – 11-30 19:25 (lapkričio 30 d. 19.25 val.), joje matoma žiedinė sankryža, gatvė, namo sienos kraštas, automobilių stovėjimo aikštelė palei namą, kurioje dviem eilėmis stovi automobiliai, tarp kurių yra ir baltos spalvos automobilis išjungtais žibintais, jo priekyje matyti sėdint du asmenys, taip pat matyti, kad tarp šios aikštelės ir gatvės yra apsnigtas žemės plotas, kuriame auga keletas medžių (1 t., b. l. 28).
Kratos protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 7.14 – 8.02 val. atlikta krata G. K. ir R. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), G. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, rastos ir paimtos USB laikmenos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) kambaryje rasti ir paimti nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ ir planšetinis kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 127-132, 133-42).
Kratos protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 17.02 –17.33 val. atlikta krata E. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), E. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 14-153, 157-161).
Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota kratos pas G. K. metu paimtų daiktų apžiūra, mobilaus ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“ rastas filmuotas 3.28 s trukmės vaizdo įrašas, kuris buvo atsiųstas naudojantis „Messenger“ programėle 2021 m. lapkričio 29 d. 00.32 val., šis įrašas buvo pateiktas anksčiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 167-181). Daiktai grąžinti (1 t., b. l. 182-188).
Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota kratos metu pas E. M. paimto mobilaus ryšio telefono apžiūra, tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (1 t., b. l. 189-196). Daiktai grąžinti (1 t., b. l. 197-199).
(Duomenys neskelbtini) S. K. 2022 m. liepos 27 d. nutarimu atsisakyta tenkinti advokatės R. A. skundą dėl (duomenys neskelbtini) I. V. 2022 m. birželio 26 d. nutarimo (3 t., b. l. 139-142).
(Duomenys neskelbtini) I. V. 2022 m. birželio 26 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 t., b. l. 144-149). Šiame nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus pareiškimą, kad 2021 m. lapkričio 28 d. pareiškėjos L. V. (duomenys neskelbtini) R. K. sugriebė jai už kairės rankos ir bandė nustumti nuo laiptų, dėl to ji pajuto stiprų rankos skausmą ir labai išsigando. Nutarime išdėstyti šio ikiteisminio tyrimo metų apklaustų L. V., V. B., E. M., BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklausto R. K. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamųjų E. M. kaltei dėl BK 168 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir L. V. kaltei dėl jai inkriminuotos BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti.
BK 165 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Kasacinėje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015) yra nurodyta, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Taigi, pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą, kuriam nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 straipsnyje esančio nusikaltimo skiriamasis bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2006). Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.
Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamosios L. V. ir E. M. prieš savininkės V. B. valią įsibrovė į jos gyvenamą butą (duomenys neskelbtini), o byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į privatų nukentėjusiosios gyvenimą.
Nagrinėjamu atveju iš pačių kaltinamųjų, V. B., R. K. parodymų nustatyta, jog L. V. ir E. M. 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14 val. atvyko prie V. B. buto durų. Kaltinamosios parodė, kad L. V. paskambino į duris. Abi kaltinamosios parodė, kad E. M. tuo metu stovėjo šone – E. M. teigė, kad ji stovėjo už durų link laiptų, L. V. parodė, kad E. M. stovėjo šalia jos, bet truputį toliau, moteris jos gal iš karto nematė. V. B. parodė, kad ji per durų akutę matė tik moters siluetą, o dėl to, kad į laiptinę pašaliniai asmenys negali patekti, nes laiptinės durys rakinamos telefonspyne, pamanė, kad tai kaimynė, ir duris atidarė. Ji taip pat nuosekliai tvirtino, kad kaltinamųjų į butą nekvietė ir jų neįleido, duris bandė uždaryti, tačiau L. V. tarpduryje pastatė savo koją ir neleido jų uždaryti. Tai, jog L. V. tarpduryje pastatė koją, kad V. B. negalėtų jų užverti, pripažino ir pati L. V., ir kita kaltinamoji E. M., tą parodė mačiusi liudytoja O. G., kurios butas tuo metu buvo tiesiai priešais nukentėjusiosios butą.
Kaltinamosios tvirtino, kad jos į buto vidų neįėjo, kalbėjosi tik buto tarpduryje, kad nukentėjusioji, L. V. paprašyta pakviesti R., pradėjo rėkti, kad tokio čia nėra, o L. V. pasakius, kad ji mato (duomenys neskelbtini) batus, dar kažką kalbėjo, bet labai greitai iš buto išlėkė R., laiptinėje griebė L. V. už kairio žasto, bandė nutempti į laiptų pusę, bet patempė tik iki aikštelės krašto, paleido ir kažkur dingo. Nė viena iš kaltinamųjų negalėjo nurodyti, kur dingo šis vyriškis, bet E. M. patvirtino, kad joms išėjus, R. K. automobilis prie namo buvo. Abi kaltinamosios tvirtino, kad tik tada, kai R. K. griebė už rankos ir bandė tempti link laiptų L. V., ši sušuko E. M. filmuoti, tuo metu E. M. buvo palipusi kelis laiptus į viršų, paskui palipo iki laiptų aikštelės ir nuo ten pradėjo filmuoti, filmavo, kol baigėsi L. V. pokalbis su V. B.. E. M. teigė, kad filmavo, nes nežinojo, kur dingo R. K., nenorėjo, kad būtų smurto. Tačiau ji taip pat parodė, kad tuo metu jokios agresijos nebuvo, o pats R. K. yra labai ramus žmogus, anksčiau jo agresyvaus niekad nebuvo mačiusi. Kaltinamoji L. V. irgi teigė, jog pasakė E. M. filmuoti, kai R. K. bandė ją tempti už rankos, bet ji vėlgi parodė, kad tuo metu, kai R. K. bandė ją nutempti, V. B. uždarė buto duris, paskui greitai vėl jas atsidarė ir išėjusi į laiptinę pradėjo kalbėtis su jomis. Parodė, kad dar prieš tai L. V. skambino į kaimynų duris, norėdama paklausti, ar jie dažnai mato R. K., bet niekas neatidarė, tada V. B. išėjo į laiptinę, o E. M. pradėjo filmuoti. L. V. vėlgi aiškino, kad filmavo, norėdamos apsidrausti, jei pasikartos išpuolis. Abi kaltinamosios tvirtino po pokalbio su V. B. iš namo išėjusios.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu nukentėjusioji nuo pat įvykio dienos nuosekliai teigė, kad L. V. nuo pat pradžių neleido jai uždaryti durų, pastatydama koją tarpduryje, ir į butą brovėsi jėga, stumdama kūnu V. B. vidun, nukentėjusiosios manymu, durys buvo laikomos, kad neužsidarytų, ir rankomis, V. B. nepajėgus durų uždaryti pačiai ir nubėgus į balkoną pakviesti R. K. į pagalbą, L. V., o jai iš paskos ir E. M., įėjo į jos butą. Nukentėjusioji parodė, kad įėjusi į butą L. V. jame vaikščiojo koridoriumi, kėlė balsą, vartojo necenzūrinius žodžius, o E. M. filmavo telefonu V. B., jos (duomenys neskelbtini), kurie, išsigandę triukšmo, išėjo iš savo kambario. Ji parodė, kad ir pati, ir iš balkono atėjęs R. K. bandė moteris įkalbėti išeiti, netgi bandė L. V. stumti iš buto, tačiau ši nėjo, rėkė, kaltino V. B. dėl šios santykių su R. K., o E. M. visą laiką, stovėdama prieškambaryje, filmavo telefonu. Nukentėjusiosios teigimu, konfliktas prie buto durų užtruko apie 3 minutes, o bute moterys išbuvo daugiau nei 5 minutes. Ji taip pat parodė, kad R. K., pasiėmęs batus, pats išėjo į laiptinę, kviesdamas moteris pakalbėti ten, bet šioms neišėjus, grįžo atgal į butą, kol pagaliau moterys iš buto išėjo ir toliau triukšmavo laiptinėje. Parodė per durų akutę mačiusi, kad jos skambina į kaimynų duris šone, bėga ištiesta ranka prie kitų kaimynų durų, tada atsidarė duris ir išėjo į laiptinę, prašydama jas išeiti, ten dar porą minučių su jomis šnekėjosi. Teismui nėra pagrindo netikėti V. B. parodymais dėl šių aplinkybių, nes jie buvo nuoseklūs, detalūs, sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kitų liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad V. B. nereiškė kaltinamosios civilinio ieškinio, nesiekė kokio nors atlyginimo už jai galimai padarytą neturtinę žalą, taigi nenustatytas joks nukentėjusiosios turtinis suinteresuotumas kaltinti E. M. ir L. V.. V. B. parodė, kad ji tik tada bėgo į buto balkoną šaukti R. K., kai pajuto nebegalinti išlaikyti bandomų jėga plačiau atverti durų ir buvo stumiama į vidų. Iš tiesų nukentėjusioji yra akivaizdžiai (duomenys neskelbtini) sudėjimo nei kaltinamoji L. V., todėl nėra pagrindo netikėti tokiais jos parodymais, kad durų ji tiesiog fiziškai nepajėgė vėl uždaryti, jei L. V. jas traukė ir kūnu stūmė vidun buto savininkę. Nors V. B. akivaizdžiai neteisingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po kelių dienų nufotografavo prie jos namo stovintį E. M. automobilį (tą paneigė M. B. ir R. K. parodymai), dėl visų kitų aplinkybių jos parodymai yra neprieštaringi ir patvirtinti kitais bylos įrodymais. Įvertinus tai, jog įios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo apklausiama nukentėjusioji, tebevyko R. K. ir G. K. (duomenys neskelbtini) nutraukimo teisminis procesas, yra pagrindas manyti, kad V. B. neteisingus parodymus dėl asmens, nufotografavusio automobilį, davė, nenorėdama kaltinamosioms suteikti informacijos, kad ir tą vakarą, kai E. M. buvo atvažiavusi prie jos namo, R. K. irgi buvo nukentėjusiosios namuose.
Liudytojas R. K. taip pat parodė, kad jo į balkoną atlėkusi pakviesti V. B. buvo pikta, išsigandusi, prašė padėti išvaryti moteris iš buto, išėjęs iš balkono, jis buto viduje pamatė L. V. ir E. M., ši stovėjo koridoriuje, visą laiką laikė pakeltą telefoną, atsuktą nugarėle į juos, o L. V. vaikščiojo po butą, paskui grįžo į koridorių, rėkė V. B. dėl šios santykių su R. K., klausinėjo apie tai. R. K. patvirtino V. B. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) V. B. (duomenys neskelbtini), išgirdę triukšmą, buvo išėję į koridorių, bet V. B. liepė jiems eiti į savo kambarį. Jis parodė, kad ir prašomos, ir bandant išstumti L. V., moterys iš buto neišėjo, pats R. K., pasiėmęs batus, išėjo į laiptinę, tikėdamasis, kad išeis ir moterys, bet joms neišėjus, grįžo į butą, tada išėjo E. M., o L. V. išėjo tik vėliau, ji rėkė ir laiptinėje. Jo manymu, konfliktas truko apie 10 min. Jis taip pat parodė, kad jam V. B. sakė, jog moterys laiptinėje dar skambino kaimynams į duris, V. B. buvo paskui išėjusi į laiptinę ir su jomis ten stovėjo. Šio liudytojo parodymai taip pat yra nuoseklūs, detalūs ir logiški, atitinka ir V. B. parodymus, jis iš esmės visas tas pačias aplinkybes nurodė tiek teisme, tiek dviejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu.
Tai, kad nukentėjusioji nesutiko įleisti kaltinamųjų į butą, patvirtina ir liudytojų O. G. ir V. G. parodymai. Abu prieš moterims patenkant į butą girdėjo triukšmą laiptinėje, būtent tai ir atkreipė jų dėmesį. O. G. patvirtino, kad per savo buto durų akutę matė į V. B. butą besiveržiančias dvi moteris: ji parodė, kad V. B. durys buvo pravertos nedaug, prie durų stovėjo dvi moterys, kurių viena buvo pastačiusi koją į tarpdurį, kad durys neužsidarytų, o kita stovėjo ramiai, iš kaimynės ir moterų veiksmų O. G. parodė supratusi, kad moterys veržiasi į butą, o kaimynė jų neleidžia. Būtent todėl O. G., kaip parodė ir pati, ir V. G., ir pakvietė savo vyrą eiti pažiūrėti, gal kaimynei reikia pagalbos. Liudytojas V. G. patvirtino girdėjęs šurmulį laiptinėje, buvo pašauktas žmonos pažiūrėti per durų akutę, nes prie kaimynės V. B. durų „kažkas negražaus dedasi“, bet priėjęs jau pamatė tik tai, kaip dvi moterys įėjo į V. B. buto vidų ir paskui save uždarė duris. Jam žmona sakė, kad V. B. duris traukė į save, kad tos moterys neužeitų, o viena moteris buvo tarpduryje įkišusi koją, kad durys neužsidarytų. Taigi šie liudytojo parodymai atitinka ir pačios V. B. parodymus, ir netgi iš dalies pačių kaltinamųjų parodymus dėl tarpduryje L. V. pastatytos kojos. Šių liudytojų parodymai dėl visų aplinkybių irgi buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, neprieštaringi, todėl teismui nėra pagrindo jais nesiremti. Vien tai, kad šie liudytojai yra buvę nukentėjusiosios kaimynai ir juos V. B. prašė paliudyti, niekaip nedaro jų parodymų nepatikimais, joks jų asmeninis suinteresuotumas pakenkti kaltinamosioms nenustatytas, nenustatyta, kad V. B. būtų prašiusi jų patvirtinti kokias nors konkrečias jos nurodytas, o ne pačių liudytojų matytas ar girdėtas aplinkybes. Apie jokią nukentėjusiosios galimą įtaką šiems liudytojams duomenų byloje nėra. Abu šie liudytojai parodė patys pasakę nukentėjusiajai, kad matė įvykį, ir tik tada ši paklausė, ar jie galės paliudyti.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. B. taip pat patvirtino, kad matė buto koridoriuje dvi moteris, kurių viena, (duomenys neskelbtini) plaukais, laikė iškėlusi telefoną, atsuktą kamera į svetainę ir koridorių, (duomenys neskelbtini), stovėdama prie svetainės ir virtuvės, prašė moteris išeiti, bet moterys vis tiek rėkė, liudytojas vėl pabėgo į savo kambarį. Tokie jo iš esmės parodymai atitinka ir V. B., ir R. K. parodymus. Nors šis liudytojas neparodė, kad namuose tuo metu buvo dar ir R. K., teigė, kad buvo tik jis pats, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir katinas, niekas daugiau nebuvo atėjęs, teismui nėra pagrindo netikėti jo parodymais dėl paties konflikto aplinkybių. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo teisme apklaustas po įvykių praėjus daugiau kaip metams, įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų, matė tik dalį įvykio, atsitraukęs nuo tuo metu žaisto kompiuterinio žaidimo, todėl galėjo teisingai neatsiminti aplinkybių, kurios jam neatrodė svarbios ar neįprastos.
Nors kaltinamosios teisme teigė, kad V. B., (duomenys neskelbtini) parodė, jog E. M. buvo su tamsia striuke ir su kapišonu, o E. M. tuo metu esą buvo ryškiai žalia striuke, šiuo atveju nėra jokių kitų, objektyviai tą patvirtinančių duomenų, todėl nėra pagrindo dėl to nukentėjusiosios ir (duomenys neskelbtini) parodymų laikyti nepatikimais.
Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, kad L. V. su V. B. kalbėjo tik prie buto durų, nes labai greitai išlėkė R. K., prieštarauja ne tik V. B., R. K. parodymams, bet ir O. G. ir V. G. parodymams. Kaip minėta, V. G. matė dvi moteris įeinant į nukentėjusiosios butą ir paskutiniajai uždarant duris, tai atitinka V. B. nurodytą situaciją. Tuo tarpu, jei L. V. kalbant su V. B. tarpduryje, būtų iš buto išbėgęs R. K., kuris nors iš liudytojų (duomenys neskelbtini) būtų tą spėjęs pamatyti. Nelogiški kaltinamųjų parodymai apie R. K. staigų išbėgimą iš buto ir dėl to, kad, plačiau atidarydamas duris, jis būtų tikrai kliudęs E. M., kuri esą stovėjo būtent už durų palei laiptus, o durys atsidarė būtent į laiptinę, taigi E. M. pusėn. Nelogiški parodymai ir dėl to, kad L. V. pasakė E. M. filmuoti tik norėdama apsidrausti nuo R. K. agresijos – abi kaltinamosios R. K. apibūdino kaip labai ramų žmogų, abi nurodė, kad tuo metu, kai E. M. laiptinėje filmavo, R. K. ten nė nebuvo, nelogiškai ir neįtikinamai teigė nežinančios, kur jis dingo, be to, natūralu ir logiška tuo atveju, jeigu yra smurtaujama, kviesti pagalbą, o ne filmuoti telefonu galimą smurtą. Be to, filmavimas laiptinėje buvo baigtas tada, kai baigėsi pokalbis su V. B., o ne kol abi kaltinamosios saugiai išėjo iš namo ir pasiekė savo automobilius, taigi akivaizdu, kad jos jokio galimo smurto nesibaimino, be to, jos netgi po pokalbio su nukentėjusiąja akivaizdžiai dar lipo abi į kitą namo aukštą, kaip L. V. pasakė, pasiklausinėti, bet filmuoti jau baigė. Taigi nelogiška, kad, tikint jų parodymais, nežinodamos, kur dingo R. K., ir baimindamosi šio asmens galimos agresijos, dar ėjo kažko klausinėti į kitą aukštą ir jau netgi nebefilmavo. E. M. parodymai dėl filmavimo laiptinėje pradžios nenuoseklūs – tai ji teigė, kad pradėti filmuoti jai užtruko, kol ji išsitraukė telefoną, tai aiškino, kad telefoną ji visą laiką laikė rankoje, vadinasi, jai iš niekur jo nereikėjo išsitraukti. L. V. parodymai netgi ir nenuoseklūs dėl filmavimo momento – tai esą E. M. filmuoti pradėjo nuo laiptų aikštelės, kur buvo palipusi, kai R. K. bandė L. V. nutempti nuo laiptų, tai aiškino, kad dar prieš tai, kai V. B. pati atsidarė duris ir išėjo į laiptinę su jomis kalbėtis, L. V. skambino į kaimynų duris, norėdama paklausti, ar jie dažnai mato R. K., o nukentėjusiajai išėjus į laiptinę, E. M. pradėjo filmuoti. Pastebėtina, kad būtent ši antroji L. V. versija dėl filmavimo momento atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kad tada, kai abi kaltinamosios išėjo iš buto, ji matė, kad jos dar skambina kaimynams į duris, tada V. B. išėjo į laiptinę prašyti jas pasišalinti ir ten su jomis dar kalbėjosi. Būtent tai ir matyti byloje G. K. pateiktame vaizdo įraše, kur užfiksuota, kad jis prasideda nuo to, kai V. B. jau išėjusi į laiptinę, o abi kaltinamosios yra užlipę laiptais į viršų iki aikštelės, tada L. V., kalbėdama su V. B., leidžiasi laiptais žemyn, kol nulipa iki V. B. buto aukšto, o tai, kad po šio pokalbio L. V. vėl lipa į viršų, sakydama, kad „gerai, einam, pasiklausinėsim“, patvirtina, kad jos siekė iš V. B. kaimynų daugiau sužinoti apie jos ir R. K. santykius.
Liudytojai V. I. ir B. V. K. patvirtino jiems G. K. parodytame vaizdo įraše matę, jog buvo filmuojama ne laiptinėje, o buto viduje, iš prieškambario, V. I. parodė įraše mačiusi ir girdėjusi, kaip (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo šeimininkė (toks apibūdinimas iš tiesų atitinka nukentėjusiosios išvaizdą) nenori leisti įėjusių moterų gilyn į butą, klausia, kur šios veržiasi, ir tiek pati V. I., tiek B. V. K. parodė įraše matę iš kito kambario išeinantį R. K.. Liudytojai teigė viso įrašo nežiūrėję, todėl negalėjo papasakoti daugiau jo detalių, tačiau šių liudytojų parodymai irgi buvo pakankamai nuoseklūs. Nors jie skirtingai nurodė paros metą, kada šį vaizdo įrašą žiūrėjo, V. I. teisme paaiškino, kad laiko ji tikrai neužfiksavo, galėjo būti ir prieš pietus, ir po pietų, o pati G. K. parodė, kad vaizdo įrašą nešiojamame kompiuteryje jiems rodė pavakare. Visiškai natūralu, kad liudytojai galėjo neįsidėmėti tikslaus dienos meto, kada vaizdo įrašas buvo rodomas, jei tuo metu jiems tai nepasirodė svarbu atsiminti, įvertinant, kad viskas vyko eilinį lapkričio pabaigos sekmadienį, asmenims namuose laiką leidžiant įprastai.
Nėra jokių abejonių, kad kaltinamosios į V. B. butą neteisėtai pateko tyčia, norėdamos jame rasti pas V. B. atvykusį R. K.. Jų parodymai dėl atvykimo į V. B. butą tikslo visiškai nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu L. V. ir E. M. jau buvo žinoma, kad L. V. (duomenys neskelbtini) o E. M. (duomenys neskelbtini) G. K. (duomenys neskelbtini) R. K.. Nors kaltinamosios teisminio nagrinėjimo metu iš pradžių bandė teigti, kad jos nežinojo apie (duomenys neskelbtini), apie kitos moters buvimą, o L. V. aiškino maniusi, jog (duomenys neskelbtini) R. K. tik gąsdina savo (duomenys neskelbtini), pati L. V. parodė, kad R. K. dar 2021 m. lapkričio pradžioje buvo savo feisbuke paskelbęs (duomenys neskelbtini) dokumentus, o per (duomenys neskelbtini) rudens atostogas ji apie situaciją kalbėjosi su R. K. ir jį klausė, ar šis turi kitą moterį, be to, parodė, kad jos iki tol žinojo, kad „yra moteris, su kuria R. būna“. Atitinkamai prieštaringi ir E. M. parodymai – ji tai teigė, kad nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai vėl aiškino, kad skrydžio į (duomenys neskelbtini) ryte (duomenys neskelbtini) R. K. pats jai parašė, jog neskris, nes jie (duomenys neskelbtini). G. K. parodė, kad viskas vyko praėjus 2-3 savaitėms po to, kai R. K. pateikė dokumentus teismui (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad teisminis (duomenys neskelbtini) jau buvo pradėtas bent prieš keletą savaičių ir kaltinamosios apie tai žinojo. Netgi byloje pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti L. V. žodžiai, kai ji kaltino V. B. miegant su R. K. „jūs miegat kartu, nepasakok“, „jis man pats pasakojo“, „tu supranti, kad per savo fintus jūs mano (duomenys neskelbtini) tiek davarėt“, „aš atėjau su tavim pasišnekėt ir R. prigaut, ir nebus draugiškų (duomenys neskelbtini)“, rodo, kad L. V. neabejojo, kad R. K. susirado kitą moterį, ir norėjo įsitikinti, kad šis asmuo yra kitos moters namuose, siekė apie galimai moralės normų neatitinkantį R. K. elgesį pasikalbėti su pačia V. B., jai išsakyti savo kaltinimus dėl (duomenys neskelbtini) griovimo.
Visiškai neįtikima ir nelogiška, kad L. V. atsitiktinai važiuodama pro (duomenys neskelbtini) namą pastebėjo šio namo balkone rūkantį R. K. ir sugalvojo su juo pasikalbėti apie tai, kad jis rūpintųsi (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad iš V. B. pateiktos nuotraukos matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini), kuria esą atsitiktinai tada važiavo L. V., iki V. B. namo atstumas yra tikrai pakankamai nemažas, gatvę nuo namo skiria plati žolės juosta, kurioje auga medžiai ir krūmai, bei platoka automobilių stovėjimo aikštelė, o balkonas, kuriame L. V. esą tik pravažiuodama įžiūrėjo rūkantį R. K., yra įstiklintas, taigi matomumas šiuo atveju tikrai nebuvo itin geras. Netgi ir L. V. nupasakotas jos važiavimo nuo jos namų pro V. B. namą esą į „(duomenys neskelbtini)“ maršrutas visiškai nelogiškas ir nepatogus. Taip pat tai, kad kaltinamosios savo automobilius paliko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o ne šalia (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, taigi net už keleto namų, rodo, jog tą padarė, siekdamos prie V. B. buto patekti nepastebėtos nei V. B., nei juo labiau - R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Pati L. V. parodė, kad ji su R. K. puikiai sutarė, dažnai kalbėdavosi, turėjo jo telefono numerį, taigi niekas jai nekliudė paskambinti ir pasišnekėti su (duomenys neskelbtini). Be to, akivaizdu, kad jokios būtinybės tam ir nebuvo – tuo atveju, jei G. K. dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo nupirkti maisto, ji galėjo to paprašyti (duomenys neskelbtini) ir šio (duomenys neskelbtini), gyvenančius tame pačiame name. L. V. teigė, kad ji norėjo pasikalbėti su R. K. akis į akį, tačiau tai absoliučiai nelogiška, atsižvelgiant į jos pačios aiškinimą, kad tą ji norėjo padaryti nežinia kieno bute, esant nežinia kokiems asmenims, kai ji pati teigė maniusi, kad bute bus neblaivių vyriškių kompanija.
Vertinant kaltinamosios L. V. parodymų nuoseklumą, pastebėtina ir tai, kad pagal jos pareiškimą atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo parodžiusi, kad įvykio metu jos (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), sunkiai sirgo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 144-145), tačiau teisme L. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) išvis tuo metu nesirgo, sirgo tik (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų sunkiai sirgęs, irgi nėra, o iš R. K. parodymų netgi galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) sirgo nesunkiai, nes netgi kalbino (duomenys neskelbtini) eiti kartu į lauką (3 t., b. l. 66).
Kaltinamosios neturi jokių nuosavybės, valdymo ar disponavimo teisių į nukentėjusiosios V. B. gyvenamąją patalpą. Taigi norėdamos patekti į vidų, turėjo gauti nukentėjusiosios arba kartu su ja gyvenančių asmenų sutikimą arba leidimą įeiti į namo vidų, tačiau tokio leidimo ar sutikimo neturėjo. Atsižvelgiant į nuoseklius nukentėjusiosios, R. K., O. G. ir V. G. parodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad L. V. ir E. M. į V. B. butą pateko neteisėtai, prieš jos valią, iš buto nepasišalino nukentėjusiajai pareikalavus. Įvertinus ir nustatytą kaltinamųjų tikslą į butą patekti tam, kad pamatytų jame pas V. B. esantį R. K., daroma išvada, jog L. V. ir E. M. tyčia neteisėtai pateko į nukentėjusiosios butą, nes jos, neturėdamos buto savininkės leidimo, savavališkai, tyčia, neleisdamos V. B. uždaryti durų, atidarydamos plačiau duris, į buto vidų stumdamos buto savininkę, pateko į gyvenamosios patalpos vidų, realizuodamos savo savanaudiškus tikslus – surasti šiame bute pas V. B. atvykusį R. K.. Tokie abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamosios, neteisėtai pažeisdamos V. B. būsto neliečiamumą, veikė bendrininkių grupe. Bendrininkavimą apibūdina objektyvių ir subjektyvių požymių visuma – dviejų ir daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-315/2014). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti, ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai. Bylos duomenimis, abi kaltinamosios atliko bendrus veiksmus – tyčia neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiosios butą. Nė viena iš kaltinamųjų, matydama kitos bendrininkės veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, į butą įėjo ir jame buvo abi, taigi pritarė tokiam bendrininkės elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų tyčios bendrumą ir konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio susitarimą padaryti nusikalstamą veiką.
Kaltinamajame akte E. M. be BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo inkriminuotas ir BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, tai yra E. M. kaltinama tuo, kad ji 2021 m. lapkričio 28 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įsibrovusi ir būdama V. B. bute, tyčia, sąmoningai ir apgalvotai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobilaus ryšio telefonu filmavo V. B. privatų būstą, jame esančius daiktus, asmenis, įvykius, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų V. B. gyvenimą.
BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2014).
BK 167 straipsnyje neapibrėžta privataus gyvenimo sąvoka. Tokia sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, pagal kurį privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (šio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies redakcija, galiojusi nuo 2021 m. vasario 1 d. – nusikalstamos veikos metu).
Nusikaltimas objektyviai pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, neteisėtais veiksmais kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą daromos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Tai, kad BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereiškia, kad, sprendžiant dėl konkrečios veikos kvalifikavimo pagal šį straipsnį, nereikalaujama įvertinti panaudotų konkrečių neteisėto informacijos rinkimo priemonių, nustatyti, kaip ir į kokią privataus asmens gyvenimo sritį jomis buvo įsiterpta. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas visų pirma sietinas su informacijos gavimo būdo ir pažeisto asmens privatumo įvertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-52-942/2020). Kasacinėje teismų praktikoje nurodyta, kad apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Vertinant tokią visumą, svarbu taip pat atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais, arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija). Baudžiamoji teisė yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), todėl tokia atsakomybė vertinant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką turėtų būti taikoma už pačius sunkiausius asmens privataus gyvenimo pažeidimus. Šios rūšies atsakomybei esant ne vienintelei poveikio priemonei teisės pažeidėjui galimų pritaikyti teisinės atsakomybės formų sistemoje, svarbu nustatyti, ar konkreti kaltininko veika išties yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020).
Tiek V. B., tiek liudytojai R. K. ir M. B. parodė matę, jog bute E. M. visą laiką pakėlusi ties krūtine laikė mobilųjį telefoną, atsuktą nugarėle į buto vidų, jų manymu, ji filmavo. Teismui nėra pagrindo abejoti ir liudytojų V. I. ir B. V. K. parodymais, kad jie matė vaizdo įrašą, padarytą būtent V. B. buto viduje. Nors šie liudytojai yra susiję su R. K., vien ši aplinkybė neteikia pakankamo pagrindo manyti, kad šie liudytojai yra suinteresuoti melagingai apkaltinti L. V. ir E. M., kurios jie netgi nepažįsta. Nors liudytoja V. I. negalėjo tvirtai pasakyti, ar ji vaizdo įraše matė tris moteris ar tik iš vaizdo įrašo suprato, ko moterų yra trys, jos parodymų prieštaringais laikyti nėra pagrindo, nes vienai moteriai filmuojant, dvi bute buvę moterys tikrai turėjo matytis, be to, galėjo iš dalies matytis ir pati telefoną laikanti E. M.. Pažymėtina, jog pati G. K. pripažino, kad jai vaizdo įrašą atsiuntė E. M., o ji tą pačią dieną, sekmadienį, pavakare jį ir parodė B. V. K. ir V. I.. Šie liudytojai patvirtino, kad jiems teisiamojo posėdžio metu atskirai kiekvienam parodytas byloje esantis, G. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ir jos telefone rastas vaizdo įrašas, nufilmuotas laiptinėje, yra tikrai ne tas pats, kurį jiems rodė G. K.. Nors kratų metu nei pas G. K., nei pas E. M. nebuvo rasta jokio kito vaizdo įrašo, pastebėtina, kad kratos buvo atliktos praėjus jau daug laiko nuo to momento, kai E. M. ir G. K. tapo žinoma, jog yra pradėtas tyrimas dėl to, kad kaltinamosios įsibrovė į V. B. butą ir jame E. M. filmavo mobiliojo ryšio telefonu. Iš liudytojo V. L. parodymų ir jo 2021 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. lapkričio 30 d. jis telefonu bendravo su L. V., o po dar trijų dienų - 2021 m. gruodžio 3 d. – su E. M. ir jas klausinėjo būtent apie tai, ar jos buvo V. B. bute ir ar jame filmavo. G. K. apie vaizdo įrašą buvo apklausta dar vėliau – 2021 m. gruodžio 17 d., o krata pas ją padaryta dar daugiau nei po mėnesio – (duomenys neskelbtini), pas E. M. – (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad tiek E. M., tiek G. K. turėjo daug laiko pašalinti įrašą iš turimų įrenginių iki kratų jų namuose atlikimo. E. M. parodė, kad ji vaizdo įrašą persiuntė G. K. maždaug per valandą nuo jo padarymo, G. K. parodė, kad įrašą ji gavo po pietų, jai jį atsiuntė per mesendžerį, ji jo niekur nekėlė, jo neredagavo, jis buvo jos kompiuteryje, jos turimi elektroniniai įrenginiai yra susieti tarpusavyje ir tas vaizdo įrašas iš karto išsisaugojo „debesyje“ (iCloud). Taigi netikėti G. K. parodymais dėl to, kad ji R. K. (duomenys neskelbtini) ir šio (duomenys neskelbtini) rodė būtent jos telefone rastą, jos pačios tyrėjai persiųstą ir byloje esantį vaizdo įrašą, pagrindą duoda ir tai, kad iš pačios G. K. kratos metu paimto jos telefono apžiūros protokolo matyti, jog šis įrašas G. K. buvo atsiųstas naudojantis programėle „messenger“ 2021 m. lapkričio 29 d. 00.32 val. (1 t., b. l. 163-165, 168), todėl šio įrašo tokiu atveju G. K. 2021 m. lapkričio 28 d. pavakare negalėjo parodyti, nes jo tuo laiku nebuvo dar netgi gavusi. Taigi akivaizdu, kad ji rodė kitą įrašą, ką teisme, peržiūrėję byloje esantį laiptinėje filmuotą vaizdo įrašą, kategoriškai tvirtino ir abu liudytojai B.V. K. bei V. I.. Be to, tai, kad būtent bute buvo filmuojama, rodo ir byloje pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas L. V. ir V. B. pokalbis, kurio jau pačioje pradžioje V. B. L. V. kaltina, kad nufilmavo (duomenys neskelbtini), pačios V. B. veidą ir taip padarė nusikaltimą, pokalbio laiptinėje metu L. V. priekaištauja V. B., kad R. K., nors jo (duomenys neskelbtini) serga (duomenys neskelbtini), rūpinasi (duomenys neskelbtini). Toks pokalbio kontekstas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad L. V. matė nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), nes ji apie juos kalba daugiskaita.
V. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo viešas asmuo, kaip ir R. K.. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalis apibrėžė viešojo asmens sąvoką – tai yra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šiuo atveju jokių duomenų, kad V. B. ar R. K. tokį apibrėžimą atitiktų, nėra, taigi informacija apie nukentėjusiąją buvo renkama ne kaip susijusi su V. B. kokiomis nors einamomis pareigomis ar dėl jos darbo pobūdžio ar pan., o būtent apie jos privatų gyvenimą. Be to, nukentėjusioji su kaltinamosiomis nebuvo anksčiau pažįstama, jokiais santykiais su jomis nebuvo susijusi. Taigi kaltinamoji E. M. neturėjo jokios teisės rinkti informaciją apie nukentėjusiosios privatų gyvenimą, juo labiau, tokiais pavojingais būdais, kuriems reikalinga teismo sankcija – įsibraunant į nukentėjusiosios būstą prieš jos valią, E. M. filmuojant asmeninį V. B. ir jos šeimos, kurioje auga (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį būstą, jame esančius asmenis, daiktus, įvykius, tokiu būdu fiksuojant V. B. ir jos (duomenys neskelbtini) šeimos narius, pas V. B. apsilankiusį asmenį – R. K., būste esančius daiktus, įvykius būtent toje aplinkoje, kur V. B. pagrįstai galėjo tikėtis privatumo. Nors E. M. fiksuota informacija savaime nebuvo intymi, vis dėlto duomenys, kur, su kuo ir kaip privatus asmuo gyvena, kas pas jį namuose lankosi, su kuo jis palaiko asmeninius ryšius, susijusi su svarbiais privataus asmens gyvenimo aspektais, yra jautraus ir asmeninio pobūdžio, be to, šiuo atveju informacija buvo rinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais. Privatus gyvenimas apima teisę gyventi privačiai, nesant nepageidaujamo dėmesio, saugoti asmeninius slaptus faktus, ryšių su kitais asmenimis palaikymą. Nors vėliau laiptinėje nukentėjusioji su L. V. kalbėjo apie savo santykius su R. K. ir siūlė pastarajai pasiklausti pas (duomenys neskelbtini), kur R. K. guli, šis pokalbis akivaizdžiai vyko jau po to, kai kaltinamosios buvo neteisėtai patekę į V. B. butą ir matę tuo metu jame buvusius asmenis. Be to, priešingai gynybos išsakytai pozicijai, netgi ir tada nukentėjusioji kaltinamųjų į savo būstą užeiti nekvietė. Tai, kad kaltinamosios buvo gerai pažįstamos su V. B. bute buvusiu R. K. ir norėjo jį pamatyti esant V. B. bute, nereiškia, kad E. M. turėjo kokią nors teisę rinkti informaciją apie privatų V. B. gyvenimą, o iš to, kad E. M. filmavo būtent V. B. bute, vėliau ir laiptinėje filmavo jos pokalbį su L. V., galimai to netgi nematant V. B. ir ten nesant R. K., rodo, kad į nukentėjusiąją buvo nukreipta kaltinamosios tyčia rinkti privataus gyvenimo informaciją, ypač į jos asmeninius santykius su R. K..
Taigi yra pakankamas pagrindas išvadai, kad kaltinamoji E. M., būdama V. B. bute, tyčia, sąmoningai ir apgalvotai mobiliojo ryšio telefonu filmavo V. B. būstą, jame esančius daiktus, asmenis, įvykius ir tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų V. B. gyvenimą. Tokie E. M. veiksmai atitinka BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmens veikoje yra ne vien BK 165 straipsnyje ar 167 straipsnyje numatyti požymiai, bet ir atsakomybei taikyti pakankama BK 168 straipsnio numatytų požymių visuma, taikytinas vien BK 168 straipsnis, pirmenybę kvalifikuojant nusikalstamą veiką teikiant platesnei normai, numatančiai nusikaltimo sudėtį, atitinkančią ne kai kuriuos, bet visus padarytos veikos požymius.
Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165-167 straipsniuose nustatytą veiką. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią kaltininkas gauna: a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo; b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165-167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančių nusikalstamų veikų. Panaudojimas informacijos kitų asmenų labui yra toks jos realizavimas, kuris yra materialiai ar kitaip naudingas tretiesiems asmenims: giminaičiams, draugams, paveldėtojams, konkurentams, priešininkams ir kt.
Kaip jau minėta, kaltinamosios atvyko prie nukentėjusiosios buto, turėdamos tikslą jame rasti pas kitą moterį į namus atvykusį R. K. – pasak vaizdo įraše užfiksuoto pačios L. V. pasakymo, ji norėjo su V. B. pasišnekėti ir R. „prigauti“. Kaip nuosekliai tvirtino nukentėjusioji, jai atidarius buto duris, L. V. sušuko E. M. viską filmuoti, o E. M. rankoje laikė iškėlusi mobiliojo ryšio telefoną, tuo metu L. V. reikalavo pakviesti R. K.. Šiuo atveju veiksmas vyko daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje. Tačiau V. B. atsisakė pakviesti R. K.. Tada abi kaltinamosios neteisėtai įsibrovė į V. B. butą, kur, kaip patvirtina pirmiau aptarti bylos duomenys, E. M. mobiliojo ryšio telefonu ėmė filmuoti nukentėjusiosios buto viduje esančius asmenis ir daiktus. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad tuo metu E. M. buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) G. K. ir pastarosios (duomenys neskelbtini) R. K. pašlijusius (duomenys neskelbtini) ryšius, prasidėjusį (duomenys neskelbtini) procesą. Taigi nekyla abejonių, kad E. M. telefonu fiksavo V. B. buto viduje vykstančius įvykius, jame esančius žmones, daiktus tam, kad ši jos surinkta informacija apie V. B. asmenį, jos buitį, asmeninius santykius su R. K., taigi privatų V. B. gyvenimą, praverstų kaltinamosios E. M. (duomenys neskelbtini) G. K. (duomenys neskelbtini) byloje, dėl (duomenys neskelbtini) kaltinant R. K.. Iš bylos duomenų – liudytojų B. V. K. ir V. I. parodymų - matyti ir tai, kad E. M. vaizdo įraše užfiksuotą informaciją perdavė ta informacija suinteresuotai G. K., o ši savais sumetimais ją vėlgi rodė kitiems asmenims – B. V. K. ir V. I.. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji būdų davusi savo sutikimą jos bute E. M. nufilmuotą vaizdo įrašą perduoti kitam asmeniui – G. K., nėra, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji nedavė nei sutikimo E. M. patekti į jos butą, kaip ir nedavė sutikimo jos bute filmuoti. Nors kaltinamajame akte išdėstytame kaltinime E. M. nebuvo nurodyta ši aplinkybė, būtent apie tai, kad tokia informacija, neturint nukentėjusiosios sutikimo, buvo perduota ja suinteresuotam asmeniui – G. K., buvo aiškinamasi ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo, kad G. K. šį vaizdo įrašą parodė liudytojams B.V. K. ir V. I., faktiškai buvo įrodinėjama ir pati aplinkybė, jog E. M. filmavo būtent V. B. buto viduje. Teismui kaltinamąją E. M. įspėjus apie galimybę svarstyti jos veiksmų kvalifikavimą tik pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, jei bus nustatyta aplinkybės, jog E. M. neteisėtai įsibrovė į V. B. butą ir filmavo V. B. buto viduje, taip rinkdama informaciją apie privatų V. B. gyvenimą, ir tokią informaciją perdavė G. K., taip panaudojant ją kito asmens labui, kaltinamosios gynybinė pozicija nepakito, ji neigė buvusi V. B. buto viduje ir ten filmavusi ir tokį bute filmuotą vaizdo įrašą kam nors perdavusi.
BK 167 ir 168 straipsniuose nurodyti teisės normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, nes pagal BK 168 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai be asmens sutikimo viešai paskelbiama, pasinaudojama ar kitų asmenų labui panaudojama informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu ji buvo surinkta darant BK 165–167 straipsniuose, taigi ir BK 167 straipsnyje, nustatytą veiką. Šis BK specialiosios dalies teisės normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos visumos (BK 168 straipsnis) ir normos dalies (BK 167 straipsnis) konkurencija, nes viena norma padarytą veiką atitinka visiškai (BK 168 straipsnis), o kita – tik iš dalies (BK 167 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, esant šiai normų konkurencijai, taikoma visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Normos dalis taikytina kartu su normos visuma tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-289/2007, 2K-289/2013, 2K-138-976/2015). Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant kaltininko veiksmus, kuriais, darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 167 straipsnyje, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą atskleidžiama ar panaudojama, taikytinas tik BK 168 straipsnis, kuris apima ir neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, už kurį atsakomybė nustatyta BK 167 straipsnyje. Tokios pozicijos, pavyzdžiui, laikytasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-976/2015, kurioje konstatuota, kad tokiais atvejais, vadovaujantis normų visumos ir dalies konkurencijos sprendimo taisyklėmis, padaryta veika kvalifikuotina taikant tik BK 168 straipsnį. Analogiškai spręstina ir dėl E. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju būtent neteisėtai pažeisdama V. B. būsto neliečiamumą, ji neteisėtai rinko informaciją apie privatų V. B. gyvenimą ir šią informaciją, surinktą padarant BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ji neteisėtai panaudojo. Taigi šioje byloje nustatyti E. M. veiksmai neteisėtai pažeidžiant V. B. būsto neliečiamumą ir neteisėtai renkant informaciją apie V. B. privatų gyvenimą atitinka BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų požymius, nustačius dar ir tai, kad neteisėtai surinkta informacija buvo panaudota kito asmens – G. K. labui, taigi, kad yra atsakomybei taikyti pakankama BK 168 straipsnio numatytų požymių visuma, šie nurodyti kaltinamosios E. M. veiksmai, atitinkantys BK 165 straipsnio 1 da;lyje ir 167 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų viekų požymius ir tolesnis tos neteisėtai surinktos informacijos panaudojimas G. K. labui (tokios informacijos jai perdavimas) kvalifikuotini tik pagal BK 168 straipsnį.
Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo trūkumų ir pažeidimų
Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas neišsamiai, be to, padarant BPK pažeidimus. L. V. ir E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos kaip liudytojos, pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punktą. V. B., nors būtent pagal jos pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo metu nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, o tai apsunkino aplinkybių tyrimą teisminio nagrinėjimo metu. Kratos, ieškant E. M. padaryto vaizdo įrašo, buvo atliktos, praėjus jau daug laiko nuo padarytos veikos, ir apie tai, kad tyrimas atliekamas dėl filmavimo nukentėjusiosios buto viduje, jau žinant kaltinamosioms prieš pakankamai daug laiko, kratų metu paimtų įrenginių apžiūra atlikta taip pat visiškai neišsamiai, nesiaiškinant, kada buvo siunčiamas vaizdo įrašas, nefiksuojant prieš tai buvusio E. M. ir G. K. susirašinėjimo. Toks neišsamus ikiteisminio tyrimo atlikimas neabejotinai apsunkino tikrųjų faktinių aplinkybių nustatymą šioje byloje.
BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 168 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji E. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji teisiama pirmą kartą (2 t., b. l. 83-84), praeityje du kartus bausta administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos nebegalioja (2 t., b. l. 80-82), dirba (2 t., b. l. 77), į (duomenys neskelbtini) tarpą neįrašyta, nesigydė (2 t., b. l. 79).
E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę iš dalies sunkina tai, kad ji į nukentėjusiosios butą neteisėtai įsibrovė, veikdama bendrininkų grupėje su L. V..
L. V. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. V. anksčiau neteista (2 t., b. l. 45-46), administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., b. l. 43-44), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34-35), į (duomenys neskelbtini) tarpą neįrašyta, nesigydė (2 t., b. l. 42).
L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad kaltinamosios teisiamos pirmą kartą, abi yra (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), turinčios pareigą juos išlaikyti, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijose numatytą vieną iš švelniausių bausmių - baudą. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nesukėlusias kokių nors rimtesnių neigiamų pasekmių nukentėjusiosios reputacijai, taip pat pakankamai teigiamas kaltinamųjų asmenybes, skirtinos bausmės, dydžiu artimos įstatymo numatytai už nesunkų nusikaltimą minimaliai nustatytai baudai.
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirtos (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61-64, 99-102), panaikintinos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (2 t.), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, paliktinas saugoti byloje visą jos saugojimo laiką.
Nukentėjusiosios V. B. įgaliotas atstovas pateikė prašymą nukentėjusiosios vardu dėl jos patirtų atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo – prašo solidariai iš nuteistų asmenų priteisti jai 1 500 eurų už jos įgalioto atstovo advokato padėjėjo A. Z. suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą nukentėjusiajai nagrinėjant baudžiamąją bylą – 1 500 eurų, (duomenys neskelbtini) advokato orderį (3 t., b. l. 50), šias išlaidas patvirtinantį (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 151).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau ir – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų Rekomendacijų 10 ir 12 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. III ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 799,00 Eur.
Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius: už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (taigi 179,90 Eur x 80 % = 143,92 Eur), už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą – 0,1 (taigi 179,90 Eur x 80 % = 143,92 Eur). Ši baudžiamoji byla buvo pakankamai sudėtinga ir gana didelės apimties, kaltinamosios visiškai nepripažino savo kaltės, apklausta dvi kaltinamosios, viena nukentėjusioji ir aštuoni liudytojai, nukentėjusioji pati nedalyvavo didesnėje dalyje vykusių teismo posėdžių, todėl buvo atstovaujama įgalioto atstovo teismo posėdžiuose iš viso 13 val., taigi teisinė pagalba šioje byloje jai buvo neabejotinai reikalinga. Todėl suteiktoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, teismo vertinimu, prašoma priteisti 1 500 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelė.
Todėl V. B. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų L. V. ir E. M. už nukentėjusiosios V. B. atstovavimą teisiamajame posėdyje 1 500 Eur, tai yra po 750 Eur iš kiekvienos kaltinamosios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 60 MGL dydžio, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) eurų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad E. M. privalo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę E. M. rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 55 MGL dydžio, tai yra 2 750 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad L. V. privalo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę L. V. rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašu kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą palikti saugoti byloje visą jos saugojimo laiką.
V. B. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti jai iš E. M. ir L. V. po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.