Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-970-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
e1-970-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41281-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. B.
Baudžiamoji byla Nr. e1-970-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41281-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimu;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 2.20 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 59A, užėjęs į kavinę-barą pavadinimu ,,777“, priėjęs prie bare esančio šaldytuvo, matant barmenei D. Č., atidarė jį ir paėmė 1 vnt. 1 l talpos plastikinį alaus butelį „Tauro Tradicinis“, kurio vertė 4 Eur, ir 1 vnt. 1 l talpos plastikinį alaus butelį „Tauro Pilsneris“, kurio vertė 4 Eur, po to, išbėgo iš baro neatsiskaitęs už prekes, taip atvirai pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 8 Eur vertės turtą.

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. galimai apie 1.45 val., bet tiksliai nepamena, su drauge K. S. buvo Vilniuje, Kalvarijų g. esančiame bare „777“. Ten nusipirko alaus, išgėrė ir nusprendė išeiti iš baro, tačiau prieš išeidamas jis spontaniškai sugalvojo paimti iš šaldytuvo du butelius alaus, kurie inkriminuoti. V. B. teigimu, paėmęs alų jis išbėgo iš baro, nors pardavėja jam kažką šaukė, tačiau ką tiksliai, nepamena. Jam atrodo, kad, kai jis ėmė alų iš šaldytuvo, K. S. stovėjo lauke. Jam išėjus iš baro su alaus buteliais, prie jų gatvėje priėjo du nepažįstami vaikinai, kurie jį užpuolė ir trenkė metaliniu strypu. Bandė nuo minėtų asmenų gintis ir išsitraukė turėtą sulankstomą peiliuką bei juo mosikavo, kad vyrai nustotų jį pulti. Niekam juo nedūrė, o netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie juos visus sulaikė. Alų atidavė vyrui, kuris jį puolė su metaliniu strypu. Kiek pamena, tik pardavėja matė, kaip jis vogė alų iš šaldytuvo. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, bet gailisi dėl savo veiksmų (el. 1 t., b. l. 109–111).

Liudytoja D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 2.20 val. į minėtą barą užėjo nepažįstami vyras ir moteris. Vyras, tik užėjęs į barą, priėjo prie šaldytuvo, o liudytoja tuo metu stovėjo už prekystalio. D. Č. teigimu, minėta moteris tuo metu stovėjo prie išėjimo durų, o vyras iš šaldytuvo, jai matant, paėmė du butelius po 1 l talpos alaus („Tauro Tradicinis“ ir „Tauro Pilsneris“), kurių kiekvieno vertė po 4 Eur. Liudytoja liepė vyrui padėti alų į vietą ir pasakė, kad tuoj iškvies policijos pareigūnus, tačiau vyras nereagavo į jos žodžius, atsisukęs į ją pasakė necenzūrinę frazę ir, paėmęs alų, kartu su moterimi išbėgo iš kavinės-baro. Liudytoja puolė vytis minėtus asmenis ir, išbėgusi į lauką, pamatė, kad privažiavo jos pažįstamas su dar vienu vaikinu. Ji paprašė, kad minėti asmenys padėtų jai sulaikyti alų iš kavinės-baro pagrobusius asmenis, todėl pažįstamas su draugu nuvažiavo paskui juos. Pasak liudytojos, ji pamatė, kad alų pagrobęs vyras išsitraukė daiktą, panašų į peilį, ir apie tai perspėjo pažįstamą su draugu, o pati nuėjo užrakinti kavinės-baro. Užrakinusi kavinę-barą ji nuėjo prie parduotuvės „Aibė“ ir ten pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie jau buvo sulaikę alų pagrobusį vyrą su moterimi. Abu alaus buteliai jai buvo grąžinti ir ji juos padėjo atgal į šaldytuvą (el. 1 t., b. l. 14–16).

Šios liudytojos protokole-pareiškime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės (el. 1 t., b. l. 4).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 2.15 val. savo automobiliu Volvo V70 atvažiavo prie naktinės parduotuvės, esančios Turgaus g., Vilniuje, tikslaus jos adreso nežino. Šioje parduotuvėje dirba jo teta D. Č., o tuo metu jo automobilyje buvo pažįstamas, kurio tikslesnių duomenų nežino. Liudytojo teigimu, privažiavęs prie minėtos naktinės parduotuvės, jis pamatė iš jos išėjusį vaikiną ir merginą, kurie nuėjo Kalvarijų g. link. Tuomet pastebėjo, kad iš parduotuvės išbėgo jo teta, kuri šaukė, kad minėti asmenys sustotų ir sumokėtų už alų arba jį grąžintų. Po to, D. Č. priėjo prie jo automobilio ir paprašė padėti sulaikyti minėtus asmenis, nes jie pavogė alų iš parduotuvės. M. A. teigimu, jis pavažiavo apie 20 m ir išlipęs iš automobilio pareikalavo minėtų asmenų atiduoti alų, o vaikinas jam atidavė tik vieną butelį alaus. Atidavė šį butelį tetai, kuri pasakė, kad buvo pavogti du buteliai, todėl jis dar kartą nuėjo prie minėtų asmenų ir pareikalavo grąžinti ir antrą butelį. Tuomet vaikinas išsitraukė sulankstomą peiliuką ir juo mosikavo, o pribėgęs pažįstamas puolė minėtą vaikiną. Liudytojas įsėdo į automobilį ir privažiavo dar šiek tiek arčiau konflikto dalyvių, o bevažiuodamas matė, kad pažįstamą jau puolė ir mergina, todėl jis iš bagažinės išsitraukė metalinio vamzdžio atraižą (baldų skersinį) ir pribėgęs mėgino suduoti alų pagrobusiam vaikinui, nes norėjo apginti pažįstamą. Po tam tikro laiko atvyko policijos pareigūnai ir juos visus išsivežė į policijos komisariatą (el. 1 t., b. l. 22–24).

Policijos pareigūnės S. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (el. 1 t., b. l. 55–56).

Įtariamąja apklausta K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. galimai apie 1.50 val. ar 2 val., bet tiksliai nepamena, su draugu V. B. buvo Vilniuje, Kalvarijų g., esančiame bare „777“. Ten jie dviese išgėrė vieną bokalą alaus ir ketino eiti iš baro, tačiau tuomet pamatė, kad V. B. staiga atidaręs bare esantį šaldytuvą iš jo paėmė du butelius alaus („Tauro Tradicinis“ ir „Tauro Pilsneris“) ir išbėgo iš baro. Ji nubėgo iš paskos, nors baro pardavėja jiems kažką sakė, bet ką tiksliai, ji nepamena. Jiems išbėgus į gatvę, prie jų privažiavo automobilis Volvo ir iš jo išlipę du vyrai juos užpuolė, t. y. jie pradėjo metaliniu strypu mušti V. B., o ji gynė šį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie juos visus sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (el. 1 t., b. l. 99–101).

2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jos pridėtose nuotraukose užfiksuota kavinės-baro „777“ adresu Vilnius, Kalvarijų g. 59A, apžiūra ir šaldytuve esančių alaus butelių („Tauro Tradicinis“ ir „Tauro Pilsneris“ apžiūra (el. 1 t., b. l. 28–30, 35–43).

2019 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato stebėtojų pateiktas vaizdo įrašas (2019 m. rugsėjo 26 d. 2.20 val.), kuriame užfiksuotas konfliktas tarp asmenų (el. 1 t., b. l. 183–185).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenimis, V. B. 2019 m. rugsėjo 26 d. 3.39 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas (el. 1 t., b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. du butelius alaus.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 59A, užėjęs į kavinę-barą pavadinimu ,,777“, matant šios įstaigos darbuotojai, paėmė iš šaldytuvo du butelius alaus. Baro darbuotoja šaukė jam kažką, bet jis greitai pasišalino iš patalpos. Tokias aplinkybes nurodė tiesiogiai V. B. nusikalstamus veikus matę asmenys – liudytoja D. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta K. S.. Tai, kad kaltinamasis turėjo su savimi svetimą turtą, be kita ko, patvirtina liudytojo M. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, netiesiogiai – policijos pareigūnės S. Ž. tarnybinis pranešimas, 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir 2019 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Taigi nėra abejonių, kad V. B. buvo pastebėtas pašalinio asmens darant nusikalstamą veiką, tačiau jis pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant bent vienam kvalifikuojančiam požymiui, asmens veika laikoma pavojingesne ir baudžiamoji atsakomybė taikoma, neatsižvelgiant į turto vertės kriterijų. (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 34- 334/2018; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-616/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-380/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. B., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti svetimą turtą matant pašaliniam asmeniui, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad V. B. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos (atviros vagystės) sudėties požymiai, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė tyčinę baigtą kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis atvirai pagrobė nedidelės vertės (8 Eur) svetimą turtą. Pavogti daiktai buvo grąžinti, taigi žala nebuvo padaryta.

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė (didesnė nei šios bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. 1 t., b. l. 152–154). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamąjį įsakymą praėjus vykdyti – ji panaikintina.

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad V. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 2.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 18.45 val. (dvi dienos) (el. 1 t., b. l. 65–66, 69–70). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 2.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 18.45 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamąjį įsakymą praėjus vykdyti – ją panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

V. B. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) V. B. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

V. B. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis