Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. S. ir M. M. patikslintą ieškinį atsakovams D. L. ir A. L. dėl gyvenamojo namo statybos defektų šalinimo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2015 m. rado skelbimą dėl namo ir jį apžiūrėjo kartu su žmogumi, kuris supranta statybas; matė, kad yra įtrūkimų, bet tas asmuo nurodė, kad tai yra įprasta. Savininkai parodė dokumentus, ieškovai nusifotografavo juos, po to kalbėjosi su specialistais. Liepos mėnesį pasirašė avansinę sutartį, kraustytis susitarė sausį. Per šį laiką dar kartą vežėsi į namą turto vertintoją, kuri taip pat nematė jokių trūkumų. Dėl kainos šalys derėjosi, atsakovai padarė 4000 Eur nuolaidą. Ieškovai papildomai vyko matuoti baldų, tuo metu taip pat trūkumų nematė. Raktus jie gavo po Kalėdų ir (duomenys neskelbtini) pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Tuomet vasarą ar rudenį pastebėjo įtrūkimus, bet galvojo, kad tai natūralu; jų daugėjo, tad kreipėsi į draudimą, jie sudarė aktą ir sakė, kad įvykis nedraudiminis, nes tai paslėpti defektai. Tik po pokalbio su advokate ieškovai pamatė, kad neturi visų dokumentų, nurodė, kad šiuo metu įtrūkimų dar daugiau ir jų vis daugėja, atsirado ir išorėje, o iš pradžių buvo tik 2 įtrūkimai – prie židinio kairėje ir ties sandėliuko durimis nedidelis įtrūkimas, kuris didėja – buvo 20-30 cm, dabar per visą sieną, per rūsį. O prie židinio įtrūkimas platėja. Papildė, kad įtrūkimus pastebėjo nuo 2016 m. rudens, o įsikraustė 2015-12-31. Savininkai sakė, kad statė namą ūkio būdu, statė sau. Apie 2 įtrūkimus kalbėjosi, ieškovai mano, kad viskas buvo sutvarkyta pardavimui, nes savininkai gyveno nuo 2011 m. Nurodė, kad šiuo metu namo vertės nežino, bet šiaip turėtų kainuoti daugiau, nei kad pirko, jei namas būtų tvarkingas. Į klausimą dėl restitucijos atsakė, kad su tokiu pasiūlymu nesutiktų. Advokatė patikslino, kad ieškovai dėl restitucijos teiravosi banke, kuriame yra pasiėmę paskolą, bankas nesutiko.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. M. papasakojo, kad yra ieškovų kaimynas, o su atsakovais taip pat buvo kaimynai, bet nebendravo. Žino, kad šalių ginčas yra dėl sienų. Paaiškino, kad tik užėjus į namą pamatė trūkimus – ties sandėliuku, ties vaikų kambariu, o pas juos name sienos netrūkinėja. Patvirtino, kad buvo problemų dėl grunto, jie tankino polių skaičių, juos gilino, kol pasiekė tinkamą gruntą. Pas ieškovus įtrūkimų tik daugėja, jie plečiasi per 2/3 namo, o taip neturi būti. Namai pastatyti ant žemės, kur yra šlapių vietų, pelkėtų, reikia drenažo, bet liudytojas statant namą grunto netyrė, o žiūrėjo jau statybų metu, konsultavosi. Poliai jo name prailginti nevienodai, tiesiog gręžti iki gero grunto, darė drenažą, jo name įtrūkimų nebuvo ir nėra. Kai statėsi savo namą, kaimynų namas jau stovėjo. Pas kaimynus labiausiai sutrūkę sienos prie sandėliuko, židinio pusėje, o paskui eigoje, kadangi jam buvo įdomu, pastebėjo ir daugiau. Liudytojas yra inžinierius, mano, kad įtrūkimų priežastis – pamatas, nes čia jau ne mikrohorizontalūs įtrūkimai, o vertikalūs, jie pavojingi. Patvirtino, kad gręžiant jo namo polius buvo šlapia, ne kaip šuliny, bet gruntas šlapias. Paaiškino, kad ties katiline yra uždėtas klinkeris ir jis uždėtas ant kampuočio, o tai reiškia, kad neišlaikyti matmenys, padaryta klaida. Papasakojo, kad pas kaimynus užėjo 2016 m. pavasarį ir gali pasakyti, kad įtrūkimai buvo mažesni, o paskui plėtėsi, ilgėjo ir dabar yra beveik dvigubai išsiplėtę. Nurodė, kad jo namo poliai yra nuo 2 m iki 3 m, kai kur net virš 3 m, o tarp jo ir ieškovų namų per du sklypus yra kažkur 60-70 m atstumas. Nurodė, kad namų statybas skiria kažkur 3-4 m; namų projektai, medžiagos yra ne tos pačios. Patvirtino, kad name gyvenant atsakovams, buvo užėjęs vieną kartą, kada tiksliai, nepamena, bet įtrūkimų nematė, jų nepamena, o dabar jie yra matomi iš karto, net nereikia rodyti.

Liudytoja S. M. paaiškino, kad su atsakovais nebendravo, o su ieškovais bendrauja, išsišnekėjo, parodė 2 įtrūkimus, o po to jau pati liudytoja klausė, kas čia yra, kodėl, nes jų atsirasdavo naujų, daugėjo; pradžioj buvo 2, dabar ir kitur atsiradę. Nurodė, kad pas liudytoją namuose įtrūkimų nėra. Ieškovai pasakė, kad yra byla, kalbėjosi, kad sklype šlapia, sakė, kad įtrūkimai gali būti dėl pamatų, papasakojo bylos eigą. Paaiškino, kad bendrauti pradėjo 2016 m. pavasarį, tada liudytojai ir papasakojo kaimynei, kad trūkinėja sienos. Šiuo metu įtrūkimai yra prie židinio, per visą sieną, yra ir lauke, terasoj, o priežasčių liudytoja nežino, tik iš vyro girdėjo, kad nuo namo naudojimo atsirasti negali. Su kaimynais bendrauja labai dažnai, būna, kad ir 5 kartus per savaitę matosi. Paskutinį kartą apie sienų įtrūkimus kalbėjosi su kaimyne savaitgalį.

Liudytoja G. J. paaiškino, kad yra atsakovės kaimynė, matė, kaip buvo statomas namas, tvarkyta aplinka, atsakovai nuo liudytojos namo darėsi drenažą, nes sklypas aukščiau. Po skyrybų name liko atsakovė, liudytoja matė, kad jau sunku, o viskas pasikeitė, kai ji susilaužė koją – liudytoja medikė, todėl padėjo atsakovei, kuri pasiguodė, kad palūžo, ryžosi parduoti namą. Liudytoja nurodė, kad pažįsta ir ieškovus, bendrauja kaimyniškai, o kai lankėsi pas atsakovus, buvo naujas namas, bet įtrūkimų matė, tik negali patikslinti, kokio dydžio ir kuriais konkrečiai metais. Įtrūkimai buvo svetainėje, virtuvėje prie sandėliuko, po palange, su vyru matė įtrūkimą ir katilinėje, lubose, o remonto pas atsakovus nematė, kad būtų daromas, - nebuvo darbininkų, svetimų mašinų ar pan. Nurodė, kad išorinėse namo sienose įtrūkimų nematė, o kaip yra dabar, nežino, nes pas ieškovus nesilanko.

Liudytoja A. M. nurodė, kad buvo ginčo name, atvyko apžiūrėti pas atsakovus parduodamo namo. Namas labai patiko, bet atsakovai jau turėjo pirkėjus; liudytoja su vyru būtų pirkę namą. Tai buvo 2015-2016 m., tuo metu namo šeimininkė buvo su koja gipse. Liudytoja su vyru matė name skilimus, kalbėjosi apie tai, kad tai įprasta, sutvarkoma, kad gal atsakovai dėl to sumažintų kainą, tuomet jie būtų darę kosmetinį remontą. Skilimų buvo beveik visur, visuose kambariuose, kokio jie buvo dydžio, nepamena, jie matėsi plika akimi; buvo virtuvėje, miegamajame, prie virtuvės, po virtuvės langu, valgomajame, didžiajame kambary šone prie židinio.

Teismo posėdžio metu apklaustas ginčo namo konstruktorius D. K. nurodė, jog turi 20 m., patirtį, o apie bylą sužinojo iš liudytojo Mocevičiaus. Liudytojas matė abi byloje esančias ekspertizes, geologiją ir pagal tai perskaičiavo pamatų parametrus. Nors pamatus statant namą parinko be geologijos, dabar iš naujų paskaičiavimų matyti, kad yra 25 proc. atsarga, tai reiškia, pamatai yra 25 proc. stipresni, nei reikia. Taip nutiko dėl to, kad liudytojas pamatų parametrus prieš statant namą skaičiavo blogiausiomis sąlygomis. Akcentavo, kad statytojas manė, jog sutaupys geologijos sąskaita, bet jam išbrango pamatai. Pagal ekspertizę paaiškino, kad yra skilusi apdaila, ne sienos, tai iš viso niekaip nesusiję su konstrukciniais dalykais, konstrukcijos net neliečia. Pastatas yra gyvas, jis gyvena, o pamatų poveikis matosi jau statybų metu. Nurodė, kad vykdydamas konstrukcijos darbus jis į vietą vyksta išskirtiniais atvejais. Paaiškino, kad stipresni pamatai reiškia geresnę laikomąją galią pagal apkrovas, o šiuo atveju liudytojas vadovavosi Lietuvai būdingo grunto savybėmis, o 6 m gręžinys yra normalu, jis atitinka 2 – 2,5 m. polių ilgį. Akcentavo, kad vykdydamas konstrukcijos darbus ir neturėdamas geologinių tyrimų, kaip pagrindą ima silpniausią situaciją, kokia gali būti, o dėl pelkės paaiškino, kad projekto vadovas buvo vietoje, matė viską ir jei būtų buvusi pelkės įtaka, tai būtų matoma iš karto, statybų metu, darant rostverką. Papildomai paaiškino, kad visi pamatai yra daromi pagal blogiausią polių zondo parametrą, o pagal atliktą geologiją byloje yra normali, įprasta situacija, negalima pasakyti, kad yra nestabilus gruntas. Paaiškino, kad poliniai pamatai turi labai mažus nuosėdžius, todėl jie yra populiarūs, gali sėsti tik apie 1 proc. nuo skersmens, o praktikoje nesėda visiškai. Pagal bylos duomenis paaiškino, kad teiginys ,,sutrūkę sienų apdailos sluoksniai‘‘ – tai ne siena. Apdaila trūksta ne nuo pamatų, o nuo elementaraus naudojimo – drėgmės, temperatūros ir pan., yra ir išoriniai veiksniai. Papildomai pakartojo, kad jei grunto stiprumas yra nevienodas, tai daromi visi pamatai pagal ilgiausią polių, liudytojas projektavo 2,5 m polius, o būtų užtekę ir trumpesnių; projekte nurodyta 2,5 m, su rostverku 3,2 m. Jei trūkiai būtų vienoje sienoje, tai būtų nustatyta ekspertizės ir nurodyta, kad trūko dėl konstrukcijos, bet liudytojas nurodė, jog yra įsitikinęs, kad pamatai nesėda, nes sienų apdaila nesutrūkusi garaže, kuris yra nešildomas, tad reikia žiūrėti, gal buvo temperatūrų svyravimas. Ieškovai keitė šildymo sistemą, o tai gali būti tiesioginis poveikis, nes jei keičiama namo šildymo aplinka, tai yra tiesioginis poveikis. Būtent garaže buvo blogiausia grunto vieta, tad pagal ją ir daryti poliai, bet ten nėra nei vieno įtrūkimo. Nurodė, kad išorėje yra trūkusios plytelės, bet jų iš viso neturėjo būti, turėjo būti apdailos tinkas, tad tai ne pamatų sėdimo reikalas. Kad įtrūkimai gilėja, jų daugėja, nors katilas keistas seniau nurodė, kad tai visuomet vyksta pastate dėl įvairiausių priežasčių. Nurodė, kad apdaila nėra projektuojama, o dėl šildymo katilų liudytojas nėra specialistas.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovų advokatė nurodė, kad ieškinį grindžia CK 6.399 str. - pagal nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartį ieškovai įsigijo netinkamos kokybės namą. 2016 metais sausio 6 dieną ieškovai namą įsigijo lygiomis dalimis bendros dalinės nuosavybės teisėmis su 86 000 Eur paskola, statybos pabaiga 2011 metai. Pragyvenę mažiau nei metus laiko name, ieškovai pastebėjo, kad pradėjo skilinėti gyvenamojo namo tiek vidinės, tiek išorinės sienos, trūkinėjimai laikui bėgant gilėjo. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovai pradėjo su specialistais aiškintis, dėl kokių priežasčių atsirado daugybiniai sienų įtrūkimai ir 2017 m. kreipėsi į specialistą A. K., kuris patvirtino plyšių faktą ir patikrinimo akte nurodė, kad jie yra plika akimi matomi, pastebėjo, kad plyšys tarp valgomojo ir virtuvės yra būdingas esant pertvaros pamatų sėdimui ir preliminariai nurodė, kad darytina prielaida, jog atskirų vietų pertvarų pamatų sėdimas yra didesnis už sienų pamatų sėdimą, kad tai negali būti kaip naujai pastatyto pastato sėdimas, kuris būna paprastai po 2-3 metų po statybos, nurodė, kad galbūt netinkamai yra apskaičiuoti ir sukonstruoti pamatai, dėl to yra pažeistas STR 2.01.01(1):2005 mechaninis atsparumas ir pastovumas, kuris priskiriamas prie esminių pastato statybos reikalavimų. Eksperto išvadoje ekspertas D. Kalibatas patvirtino, kad galimai sienų skilinėjimai atsirado dėl nekokybiško statybinio darbo, t. y. netinkamo laikančių konstrukcijų įrengimo, ką patvirtina A. K. apžiūros akto išvados, taip pat dėl galimai netinkamai parengto namo techninio projekto dėl neatliktų geologinių tyrimų. Advokatės nuomone aplinkybė, kad atsakovai nurodo, jog ginčo namo statybos metu nebuvo įtvirtinta taisyklė – būtinai atlikti grunto tyrimus – nepaneigia atsakovų griežtosios atsakomybės, kad jie privalėjo pasidomėti vietovės ypatumais, atlikti geologinius tyrimus siekiant pastatyti tvirtus namo pamatus. Ieškovų iniciatyva UAB „Geofirma“ atliko ginčo namo sklypo geologinius tyrimus - buvo nustatyta, kad žemės sklypo geologinės sąlygos užstatymo ribose yra vidutiniškai sudėtingos; vienur slūgso vidutinio tankumo smėlis, kitur – molingas gruntas, be to, byloje pateiktos nuotraukos bei geomorfologinis žemėlapis, parodantys, kad namas šiuo metu stovi netoli pelkingos vietos, kad žemuma prasideda vos už 100 metrų, taigi tikėtina, kad gruntiniai vandenys yra arti ir gyvenamojo namo, o parinkta vieta negali užtikrinti namo stabilumo. Į visas šias aplinkybes, pasak advokatės, privalėjo atsižvelgti statytojas atlikdamas visus būtinus darbus, o geologiniai tyrimai ir grunto tyrimai – vieni svarbiausių būtinųjų pastato statybos kokybės rodiklių, kurių atsakovai neatliko.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovės advokatas nurodė, kad ieškovai kaltina atsakovus blogu parduotu namu, kuriame bijo gyventi, nes neva namas buvo parduotas su paslėptais defektais, nors ginčo namą jie laisva valia, nieko neverčiami, ne vieną kartą apžiūrėję, atsivedę, kaip patys nurodė, statybų žinovą namo įvertinimui pirko (duomenys neskelbtini), o avansinę sutartį dėl namo pirkimo sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad pirko namą be jokių įskilimų, jų nematė, viskas buvo naujai išdažyta, nauja, nes suskilusias sienas atsakovai kosmetiškai paremontavo prieš pardavimą, kad jos turi paslėptų defektų vizualiai nustatyti nebuvo galima. Atsakovei pateikus į bylą fotonuotraukas, ieškovės pozicija pasikeitė ir ji pripažino, kad prieš pirkimą matė du sienų įskilimus. Advokatas akcentavo, kad atsakovai nieko neslėpė, nieko neapgaudinėjo, geranoriškai, paprašius ieškovams, leido įsikelti ir gyventi name dar iki jo pirkimo nuo 2015 m. Kalėdų iki (duomenys neskelbtini). Be to, išsikraustymo metu - 2015 m. gruodį, atsakovai atitraukę ir išnešę baldus iš namų ruošos, pastebėjo, kad viena siena yra su plėmu, todėl atsakovas, susisiekęs su ieškove, pranešė, kad nori parodyti, kad viena vidinė siena, besiribojanti iš kitos pusės su dušo kabina, yra su plėmu, panašiu į sudrėkimą ir išdžiūvimą. Ieškovai, susipažinę su šiuo naujai paaiškėjusiu plėmu ant sienos ir jį įvertinę, neatsisakė pirkti namo, nenutraukė avansinės sutarties, neprašė sumažinti kainos sienos perdažymui, o tą pačią dieną atsiėmė namo raktus iš atsakovo persikraustymui, nes 4000 Eur nuolaida nuo namo pirminės skelbimo kainos ir buvo suderėta būtent namo kosmetiniam remontui - sienų perdažymui. Paaiškino, kad ieškovų užsakytas ir atliktas geologinis tyrimas patvirtino, kad gruntas namo statymo vietoje yra geras, projektas yra tinkamai paruoštas, namo pamatai yra suprojektuoti tinkamai ir remiasi į tvirtą gruntą. Pabrėžė, kad nemokėjimas skaityti polių brėžinio, privedė prie būtinybės kreiptis į architekto firmą išaiškinimo dėl pamatų polių matmenų projekte, nors akivaizdu, kad pagal projektą namo poliai yra 2,5 m, rostverkas yra 60 cm, t. y. visas pamato ilgis yra 3,10 m. ir tą patvirtino architektas 2021-05-10 teismo posėdžio metu. Akcentavo, kad namas buvo statomas ne pagal ieškovų užsakymą, ne įmones kaip statybos rangovo ir buvo parduotas ne naujas; pirkėjai turėjo teisę atsisakyti pirkti namą, jei jis jiems po apžiūros nepatiko toks, koks buvo, arba galėjo atlikinėti tyrimus iki namo pirkimo, jei jiems to reikėjo, susipažinus su namo dokumentacija ir pačiu namu. Pažymėjo, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir neaptarė su juo parduoto daikto trūkumų, tačiau apdailos įtrūkimai, dėl kurių inicijuota byla, yra atsiradę dar atsakovams gyvenant name, ir apdailos sluoksnio įtrūkimai buvo ne tik vizualiai matomi, bet ir apžiūrėti, aptarti su pirkėjais. Dėl to pirkėjai dar iki avansinės sutarties pasirašymo, buvo pasikvietę statybų specialistą, kuris nurodė, kad tai būdinga visiems naujiems namams, todėl buvo taikyta 4000 eurų nuolaida remontui pardavimo metu; tą patvirtino ir liudytoja A. M., kuri nurodė, kad būtų prašiusi nuolaidos būtent dėl apdailos įtrūkimų. Akcentavo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-01-22 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurioje po statybvietės patikrinimo užfiksuota, kad statytojo A. L. nebaigtas statyti statinys yra ind. gyv. paskirties (vieno buto) pastatas žemės sklype, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, o statinio būklė pažymos išdavimo metu yra pamatai, išorinės sienos ir pertvaros, perdanga, stogo konstrukcija ir danga, išorės apdaila, yra registruota VĮ Registrų centre ir yra galiojanti. Be to, ekspertas aiškiai įvardijo, jog visi įtrūkimai yra tik dekoratyviniame (visiems matomame išoriniame sienų, lubų) sluoksnyje, o ne konstrukcijose, todėl tai nėra paslėpti trūkumai, taigi garantinis terminas – 5 m. ieškinio pateikimo metu jau buvo praleistas, skaičiuojant nuo namo tinkamumo naudoti dienos (2011 m. + 5 m. = 2016 m.), todėl prašė taikyti CK 6.338 str. 3 d., ūkio būdu statytam namui taikant garantinį terminą ir atmesti ieškinį dėl senaties.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovas paaiškino, kad ieškovams suteikė visą informaciją apie namą, nieko nenuslėpė, o ekspertize nėra atskleista ginčo esmė, nėra sugretinti duomenys, nes į bylą pateiktos dar 2012 m. nuotraukos, kuriose matyti apdailos sluoksnio, dažų skilimai. Akcentavo, kad ieškovai į bylą pateikė suklastotus geologinius žemėlapius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovai (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą ir pastatą gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).). Ieškovai teigia, kad pragyvenus name mažiau nei metus laiko, paaiškėjo, jog gyvenamasis namas yra su paslėptais trūkumais, t. y. pradėjo skilinėti, trūkinėti tiek išorinės, tiek vidinės namo sienos. Atsakovai teigia, kad ieškovai ginčo namą laisva valia, nieko neverčiami, ne vieną kartą apžiūrėję, atsivedę statybų žinovą namo įvertinimui pirko (duomenys neskelbtini). Ieškovai apie įtrūkusias apdailos sienas žinojo, matė. Nustatyta, kad šalys avansinę sutartį dėl namo pirkimo sudarė 2015-07-14.

Į bylą pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-01-22 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurioje nurodyta, kad statytojo A. L. nebaigtas statyti statinys yra ind. gyv. paskirties (vieno buto) pastatas žemės sklype, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, o statinio būklė pažymos išdavimo metu yra pamatai, išorinės sienos ir pertvaros, perdanga, stogo konstrukcija ir danga, išorės apdaila. Šis dokumentas yra registruotas VĮ Registrų centre ir yra galiojantis. Baigus statyti namą, vyko pastato kadastrinės bylos rengimas namo pridavimui. VĮ Registrų centre namas kaip baigtas užregistruotas 2011-11-08. Dokumentai patvirtina, kad namas yra pastatytas be esminių nukrypimų nuo projekto, yra priduotas ir įregistruotas VĮ Regitrų centre.

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu. Pirkėjo turimą informaciją apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiūros metu gaunama informacija ir kita. Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktą ir sprendimą dėl sutarties sudarymo. Būtent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informaciją apie daiktą ir užtikrinti daikto kokybę. Kitaip tariant, yra svarbu, kad pardavėjas, vykdydamas šią pareigą, elgtųsi sąžiningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Visgi dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, minėta, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti ir netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Šiuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki ginčo namo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki ginčo namo perdavimo.

Kaip matyti iš namo pirkimo-pardavimo sutarties 6.1.3 p., atsakovai patvirtino, kad name nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių namo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjai jį ketino naudoti arba dėl kurių pastato naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie tuos trūkumus žinodami, nebūtų pirkę turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pagal sutartį jie 6.2.1 p. pareiškė, kad priėmė tinkamos kokybės turtą ir neturi pardavėjams pretenzijų dėl daikto būklės bei nereikalauja, kokių nors papildomų eksploatavimo garantijų, o 6.2.2 p. patvirtino, kad iki šios sutarties sudarymo kartu su pardavėjais apžiūrėjo daiktą jų buvimo vietoje, susipažino su pastato technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų pardavėjams neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jam gavus pretenziją ir apie tai žodžiu informavus atsakovę, nuo pat atvykimo į ginčo namą pas ieškovus, paaiškėjo, kad ieškovai kelia pretenzijas dėl tų pačių namo sienų dekoratyvinio sluoksnio įtrūkimo, dėl kurių namo pirkimo metu buvo suderėta 4 000 Eur nuolaida kosmetiniam remontui. Ieškovai grįsdami ieškinį teigė, kad sienų įskilimų nebuvo, nieko nematė, viskas buvo naujai išdažyta. Atsakovė siekė, kad būtų ištirtas sienų perdažymo/neperdažymo faktas, prašė nustatyti sienų apdailinio sluoksnio įtrūkimų atsiradimo laiką. Atsakovė teigė, kad sienos neperdažytos, o apdailos įtrūkimai, kurie nurodyti ieškinyje, yra atsiradę dar iki namo pardavimo. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad teiginiai, jog pirkimo metu nebūtų sienų apdailos įtrūkimų yra melagingi, sąmoningi, pateikiant tik dalį jų ieškinio surašymo metu, o kitų nenurodant, tam, jog vėliau galėtų teigti, jog įtrūkimų vis daugėja. Pažymėjo, kad apdailos įtrūkimas po virtuvės lango palange buvo. Ieškovai teigė, kad jokių įtrūkimų nematė. Teismo posėdžio metu liudytoja G. J., ginčo namo kaimynė, patvirtino, kad dar atsakovei gyvenant name, ji lankėsi ir matė, kad prie virtuvės-sandėliuko, katilinėje, svetainėje virš paveikslų, po virtuvės langu, kuris nukreiptas į laukus, palange buvo sienos apdailos įtrūkimai, kurie akivaizdžiai matėsi. Nurodė, kad išorinėse namo sienose įtrūkimų nematė. Ji nurodė, kad ir jų name, esančiame ginčo namo kaimynystėje, įskilimų tikrai buvo ir dar dabar yra. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė sienos įskilimą 2015 m. po virtuvės lango palange, nes su pardavėja tikrai aptarinėjo buitinę techniką virtuvėje, domėjosi virtuve ir šis įtrūkimas buvo akivaizdžiai matomas. Liudytoja pažymėjo, kad jie kaip potencialūs pirkėjai apžiūrėjo namą ir matė įtrūkimus miegamuosiuose kambariuose, svetainėje, prie virtuvės sienos, skilimų buvo beveik visur, visuose kambariuose, kokio jie buvo dydžio, nepamena, jie matėsi plika akimi. Liudytoja su vyru matė name skilimus, kalbėjosi apie tai, kad tai įprasta, sutvarkoma, kad gal atsakovai dėl to sumažintų kainą, tuomet jie būtų darę kosmetinį remontą. Atsakydama į ieškovės užduotus klausimus nurodė, kad įtrūkimai buvo ir geltonai išdažytame kambaryje, į ieškovės klausimą, kurioje vietoje buvo įtrūkimas prie židinio, atsakė jog kairėje pusėje. Liudytoja nurodė, kad įtrūkimai ginčo nebuvo kažkokie neįprasti, visuose apžiūrėtuose namuose jų buvo, net ir dabartiniame nusipirktame name, todėl pasidarė remontą prieš įsikeldami. Liudytoja S. M. paaiškino, kad su atsakovais nebendravo, o su ieškovais bendrauja, išsišnekėjo, parodė 2 įtrūkimus, o po to jau pati liudytoja klausė, kas čia yra, kodėl, nes jų atsirasdavo naujų, daugėjo; pradžioj buvo 2, dabar ir kitur atsiradę. Ieškovai pasakė, kad sklype yra šlapia, sakė, kad įtrūkimai gali būti dėl pamatų, papasakojo bylos eigą. Paaiškino, kad bendrauti pradėjo 2016 m. pavasarį, tada liudytojai ir papasakojo kaimynė, kad trūkinėja sienos. Šiuo metu įtrūkimai yra prie židinio, per visą sieną, yra ir lauke, terasoj, o priežasčių liudytoja nežino, tik iš vyro girdėjo, kad nuo namo naudojimo atsirasti negali. Su kaimynais bendrauja labai dažnai, būna, kad ir 5 kartus per savaitę matosi. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad geltonam kambary įtrūkimas tikrai buvo, tačiau S. M. teigė, kad tame pačiame vaikų kambaryje nebuvo jokio įtrūkimo ir jis atsidaro vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo dokumentuose minėtas įtrūkimas pažymėtas vaiko (geltoname) kambaryje.

Ieškovai teigė, kad ginčo namas pastatytas blogai, turi trūkumų, nurodė, kad namas pastatytas ant nestabilaus supilto grunto. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos statybų metu, matyti, jog namo statymo vieta ir teritorija aplink namą yra panašiame lygyje. Ieškovai vertino, kad svetainės siena prie virtuvės, kurioje yra apdailos įtrūkimas, pastatyta ant grindų be pamato. Į bylą atsakovų pateiktos fotonuotraukos iš statybvietės patvirtino, kad pamatas šiai sienai buvo padarytas ir siena pastatyta ne ant grindų, bet ant pamato. Atsakovai teigia, kad statybų vietoje gruntas buvo senai nusistovėjęs, nesupiltas prieš namo statybas. Įvertinus į bylą pateiktas fotonuotraukas, teismas laiko, kad statybvietei buvo paruošta vieta nuimant tik viršutinį dirvožemio sluoksnį, o ne jo pripilant. Kitokių duomenų ieškovai nepateikė. Ieškovai taip pat teigė, kad statybų metu nepadarytas namo „žiedas“, todėl ginčo namas blogas. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas vientisas, per visas namo išorines sienas einantis, „žiedas“. Atsakovai paaiškino, kad jis yra raudonas, specialiai pagamintas iš U formos blokelių, užpildytų vientisu betono užpildu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo namas būtų pastatytas su trūkumais, nukrypstant nuo statybos reikalavimų. Ieškovai nurodė, kad prieš namo projektavimą nebuvo padarytas privalomas geologinis grunto tyrimas. Teismo posėdžio metu architektas A. M., liudytojas A. M., taip pat namo konstruktorius D. K. patvirtino, kad geologinis grunto tyrimas prieš projektuojant ginčo namą toje teritorijoje buvo neprivalomas. Kitokių duomenų ieškovai nepateikė, o tik deklaratyviai nurodė, jog jų manymu, toks tyrimas buvo privalomas. Į bylą pateikta 2019 m. UAB „GeoFirma“ geologinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad gręžinio Nr. 1 vietoje silpnieji gruntai baigiasi 2,6 metrų gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, gręžinio Nr. 2 vietoje, silpnieji gruntai baigiasi 1,7 metrų gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus, gręžinio Nr. 3 vietoje - silpnieji gruntai baigiasi 1,8 metrų gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Tyrimai parodė, kad po namu vyrauja vidutinio stiprumo gruntai, vadinasi gruntas namo statymo vietoje yra geras. Vertintina, kad projektas tinkamai paruoštas, namo pamatai yra suprojektuoti tinkamai ir visi jie remiasi į tvirtus gruntus, kitokių duomenų byloje nėra. Ieškovai taip pat nurodo, kad ginčo namo pamatai yra blogi. Ieškovai teigia, kad pagal namo projektą namo poliai yra 2 metrai ir jie yra per trumpi. Atsakovai nurodo, kad namo poliai yra 2,5 m, rostverkas yra 60 cm, t. y. visas pamato ilgis yra 3,10 m. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas architektas A. M. nurodė, kad pamatą sudaro 2,5 metro polius ir 60 cm rostverkas, t. y. iš viso pagal brėžinį pamatas yra 3,10 m gylio. Palyginus su naujai atlikta geologinių tyrimo ataskaita, visi namo poliai yra giliau įgilinti nei geologinėje ataskaitoje prasideda tvirtieji gruntai. Ataskaita rodo, kad namo poliai galėjo būti tik 2 m, ten kur tvirti gruntai prasideda 1,8 m gylyje. Tai rodo, kad būtinybės jų stiprinti nėra nei remiantis geologine ataskaita, nei eksperto tarpiniu brėžiniu.

Teismo posėdžio metu ginčo namo konstruktorius D. K. patvirtino, kad poliai yra 2,5 m, o ne 2 pagal projektą, plius dar yra rostverkas, kas sudaro visą pamatą 3,10 m. Jis paaiškino, kad įvertinęs jam pateiktas abi eksperto išvadas, geologinę ataskaitą ir namo projektą, gali teigti, jog namo poliai yra suprojektuoti tinkamai, remiasi į visus tvirtus gruntus pagal geologiniai ataskaitą, gruntai pagal geologinę ataskaitą yra geri, o jeigu atsakovai butų atlikę geologinius tyrimus prieš namo projektavimą, namo poliai būtų buvę suprojektuoti kur kas mažesni (1/4) ir atsakovai būtų sutaupę 25 proc. pamatų įrengimo išlaidų. Jis kartu su architektu A. M. rengė ir pateikė atsakymą dėl papildomo paaiškinimo namo brėžinių klausimu, jame yra sugretinti projektuoto namo brėžiniai su 2019 m. geologinių tyrimų ataskaita. Poliai buvo suprojektuoti 2,50 metro, o su rostverku visas pamatas 3,10 m, bet tokių didelių nereikėjo. D. K. išanalizavo eksperto išvadas ir paaiškino, kad nei vienoje iš jų apie jokius namo konstrukcinius pakitimus, blogus paskaičiavimus ir pan. nėra pasisakoma, ekspertas, įvertinęs apžiūrėtą namą, konstatavo apdailinio sluoksnio įtrūkimus, kas visiškai nėra susiję su konstrukcijomis. Paaiškino, kad apdailos įtrūkimą lemia išoriniai veiksniai ir jie gali kisti nuo temperatūros skirtumų dėl netolygaus šildymo iki didelės vibracijos netoli namo vietos, nuo netikėtų gamtos veiksnių iki namo netinkamos priežiūros ir pan. Nurodė, kad jeigu ieškovai mano, jog tik po 5 metų pajudėjo namo pamatai ir juda iki šiol dar 5 metus, tai jie klysta, nes jeigu poliai būtų buvę blogi ar namo vieta yra pelkėje - tai esant tokiai prielaidai namas iš karto, vos tik susidėjo visos namo konstrukcijos, turėjo būti įsmigęs toje vietoje, rostverkas turėjo skilti, o ne po 5 metų stovėjimo. Akcentavo, jog duomenų apie nestabilų gruntą nėra nei eksperto išvadose, nei geologinėje ataskaitoje. Priešingai - gruntas pagal geologinę ataskaitą yra geras ir tinkamas statyboms. Į bylą pateiktas UAB „ACIB“ 2020 m. spalio mėnesio raštas – įrodymas, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo pamatą sudaro 2,5 metro polius nurodytas brėžinyje „Polių armavimas“ ir 60 cm rostverkas, nurodytas brėžinyje „Rostverko armavimas“, t. y. iš viso pagal brėžinius pamatas yra 3,10 gylio. Polių 2,5 m gylis yra nuo tuometinio žemės paviršiaus – nejudinto grunto. Nors ieškovai, remdamiesi ekspertizės aktais teigia, kad tokius pamatus polius reikia gilinti, tačiau teismas įvertinęs ekspertizės aktus, geologinę ataskaitą, eksperto, architekto ir konstruktoriaus teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad architektas ir konstruktorius nurodė, jog nėra visiškai jokio poreikio stiprinti polius, kurie ir taip remiasi į tvirtus gruntus, vertina, kad ieškovų teiginiai dėl polių ir pamatų stiprinimo atmestini kaip neįrodyti. Konstruktorius akcentavo, kad eksperto Dariaus Kalibato atliktoje ekspertizėje nėra nurodyta, jog namo konstrukcijos yra blogos, arba, jog jos juda. Paaiškino, kad ieškovų pastebėjimai, kaip išorėje užfiksuota įtrūkusi apdailinė plyta neva rodo namo pamatų judėjimą, yra neteisinga, nes viršutinė apdailinė plyta nelaiko jokios namo konstrukcijos, ji dedama jau kai visas namas yra pastatytas ir bet kada gali būti išardyta, pakeista kita plyta ar kita apdaila. Jos įtrūkimas visiškai nėra susijęs pamatais. Paaiškino, kad net jeigu ir sklype būtų paviršiniai gruntiniai vandenys, jie įtakos pamatų stabilumui neturi, nes pamatų poliai remiasi ne į gruntinius vandenis, o į giliuosius gruntus. Liudytoju apklaustas architektas A. M. pažymėjo, kad apžiūrėjęs nuotraukas gali patvirtinti, jog tai normalūs įtrūkimai, nekritiniai, nepavojingi, pagal pobūdį tai matyti. Jei sėda namo pamatai, skilimai būna horizontalūs, o tokie kaip name įtrūkimai leidžiami pagal STR reikalavimus.

Byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. 2019 m. Dariaus Kalibato sudarytas ekspertizės aktas (toliau – Aktas 1), kuriame yra užfiksuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų apdailos sluoksnio sutrūkimai, lubų apdailos sluoksnio sutrūkimas, angokraščio apdailos sluoksnio įtrūkimai namo viduje. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas nurodė, jog tai yra būtent apdailos sluoksnio įtrūkimai, ne sienų suskilimai, ar plyšiai. Atsakovai pabrėžė, kad įtrūkimo lauko sienoje nebuvo, ekspertas įtrūkimo sienoje neužfiksavo bei akte nenurodė. Akte užfiksuotas vienos klinkerio plytos (apdailos) sutrūkimas, tačiau jokio lauko sienos įtrūkimo nėra, apdailinė plyta nelaiko namo konstrukcijos. Teismas įvertinęs eksperto aktą 1 vertina, kad ekspertizės akte yra tam tikrų prieštaravimų, o teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas aiškiai negalėjo atsakyti į teismo užduodamus klausimus. Akte 1 ekspertas negalėjo nustatyti, kada atsirado namo sienų apdailinio sluoksnio įtrūkimai (iki namo pardavimo ar po), ar sienos buvo perdažytos, jeigu taip – kada perdažytos, nebuvo atsakytas klausimas, ar įtrūkimai yra paslėpti defektai. Išvados 61 lape (aprašymas 58 lape) ekspertas 6 klausimo atsakyme nurodo 4 galimas priežastis, lėmusias įtrūkimų atsiradimą, o teikdamas tą patį atsakymą, dėl kokių priežasčių atsirado įtrūkimai (1 klausimas) ekspertas nurodo, jog be geologijos į šį klausimą negali atsakyti. Vis dėlto, ekspertizės akte pateiktos 3 priežastys, lėmusios įtrūkimų atsiradimą. Teismas vertina, kad pateiktos tik galimos, teorinės priežastys, galėjusios lemti įtrūkimų atsiradimą, tačiau kas konkrečiai juos lėmė ir kada jie atsirado ekspertas nustatyti negalėjo. Esant prieštaringam ekspertizės aktui, teismas jį vertina kritiškai. 2020 m. buvo atlikta dar viena Dariaus Kalibato ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas (toliau – Aktas 2). Jame pateiktos 3 išvados: 1 išvada, polių stiprinimo lokalinė sąmata 5 926 Eur, 2 išvada, kad gerbūvio atstatymo darbų lokalinė sąmata 878 Eur; 3 išvada, jog defektų lokalinė sąmata yra 5 221 Eur. Akcentuotina, kad ekspertizės akte nėra atsakyta į iškeltą uždavinį ištirti ir nustatyti, kuriuos gyvenamojo namo pamatų polius pagal gyvenamojo namo projektinius duomenis ir atliktus geologinių tyrinėjimų rezultatus tikslinga stiprinti, siekiant išvengti netolygių pastato nuosėdžių. Ekspertas raudonai apibraukė vietas, kur reikia stiprinti tam tikrus polius, tačiau tame pačiame ekspertizės akte taip pat nurodo, kad „pagal gyv. namo projektinius duomenis ir atliktus geologinių tyrinėjimų rezultatus ekspertas negali tiksliai nustatyti, kuriuos polius reikia stiprinti, kadangi esamų polių gylis faktiškai nėra ištirtas ir tiksliai žinomas“. Vertintina, kad akte 2 nėra pateikta išvadų dėl apdailos įskilimų priežasčių nustatymo. Atsakovai akcentavo, kad ekspertas nepateikė išvados, jog poliai yra blogi ir juos reikia stiprinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į draudimo bendrovę siekdami gauti išmoką. Draudimo 2017-05-15 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pastebėti vidaus sienų ir fasado apdailinių plytų skilimai, plane nurodyta 18 tokių fiksuotų vietų. 2017-05-31 sudarytas gyvenamojo namo techninės būklės patikrinimo aktas, pasirašytas techninio prižiūrėtojo A. K.. Akte nurodyta, kad ginčo name buvo apžiūrėta 11 vietų, kur fiksuoti įskilimai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje kviestas dalyvauti liudytoju A. K., į teismą liudyti neatvyko, todėl nebuvo galimybės apklausti ir išsiaiškinti byloje kilusius neatitikimus. Teismas išanalizavęs A. K. aktą, jį vertina kritiškai. Į bylą pateikta D. M. sudaryta lokalinė sąmata 9 674,64 Eur sumai, buvo pasirašyta asmens kaip projekto vadovo, tačiau nepateikti duomenys, ar jis turi sąmatininko pažymėjimą. Ši sąmata buvo kvalifikuoto sąmatininko M. Š. patikrinta dėl teisingumo skaičiavimo programa „Sistela“. Nustatyta, kad D. M. sudarytoje sąmatoje gaunama suma yra ne 9 674,64, o 7 853 Eur; joje yra sudubliuoti tie patys darbai (6 p. ir 12 p.). Teismas akcentuoja, kad byloje kviestas dalyvauti liudytojas D. M., kuris teikė į bylą dokumentus, kuriais kaip įrodymais rėmėsi ieškovai, į teismą liudyti neatvyko, todėl nebuvo galimybės apklausti ir išsiaiškinti byloje kilusius neatitikimus. Vertintina, kad D. M. pateiktos sąmatos buvo neteisingai apskaičiuotos.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad ieškovai namą šildo granulėmis taip pat kaip ir jis. Atsakovai akcentavo, kad parduotas namas buvo pastatytas ir pritaikytas šildymui malkomis, atsakovai namą nuo pastatymo iki pardavimo šildė malkomis, be to dar parduodant namą buvo paliktos visam kitam sezonui nupirktos malkos malkinėj. Šildymą malkomis paliudijo ir liudytojos A. M., G. J.. Po namo pardavimo, buvo pakeistas namo šildymas iš malkinio į granulinį šildymą, teismo posėdžio metu ieškovas tai patvirtino. Atsakovų vertinimu, tai galėjo turėti įtakos įtrūkimų didėjimui, būtent dėl netinkamo šildymo sistemos pakeitimo, nesureguliavimo. A. K. namo apžiūros akte yra paminėta, kad namas jau neskilinėja ir galima daryti remontą. Vadinasi, sienų apdaila trūkinėjo tik 2016-2017 m. šildymo sezoną (nuo rudens iki pavasario). Teismo posėdžio metu ginčo namo konstruktorius D. K. pažymėjo, kad apdailos įtrūkimus labai įtakoja vidiniai ir išoriniai veiksniai, o jei namas 5 metus turėjo nusistovėjusią jo šildymo tvarką, šildymo sistemos pakeitimas turi didelę ir tiesioginę įtaką apdailos skilinėjimui, nes net 1 laipsnio temperatūros pakėlimas nuo įprastinio buvusio ilgamečio nusistovėjimo, duoda naują sienos ir apdailos sąryšį, pasidaro įtrūkiai. Nešildomoje patalpoje - garaže, kuri pagal geologinę ataskaitą patenka į Gręžinio Nr. 1 vietą, ekspertas nerado jokių įskilimų, nes ten nėra šildymo ir temperatūrų svyravimų, be to tai parodo, kad poliai yra suprojektuoti tinkami, o jie projektuoti visam namui vienodai, kokie įmanoma didžiausi, o programa juos parenka pagal giliausiai daromo polio dydį.

Ieškovai taip pat į bylą teikė 2 žemėlapius, iš kurių vienas yra Geomorfologinis žemėlapis M 1:200 000. Jo viršuje kairėje pusėje yra juodi žymenys „Lietuvos Geologijos tarnyba“, el. paslaugos, žemėlapio vieta yra (duomenys neskelbtini), o žemėlapio viduryje juodai nubrėžti ovalai, kurių vienas yra su paaiškinimais „Aukštas vandens lygis. Iki pat sklypo eina žemuma su labai nestabiliu gruntu“, taip pat žemėlapyje yra raudonai nubraižytas kvadratas, nuo jo einanti raudona linija ir raudonas užrašas „Namo vieta“. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnybos turimais duomenis portale www.lgt.lt, www.geoportal.lt, pastebėta, jog per epaslaugas www.lgt.lt išėmus tokį patį – identišką Geomorfologinį žemėlapį M 1:200 000 toje pačioje identiškoje Alytaus vietoje, jame nėra jokių ovalų ir juose nėra jokių rašytinių duomenų „Aukštas vandens lygis. Iki pat sklypo eina žemuma su labai nestabiliu gruntu“, orientuotų į (duomenys neskelbtini) esantį namą. Į bylą atsakovė pateikė tos pačios vietos Geomorfologinį žemėlapį M 1:200 000, kuriame matyti, kad jame nėra jokių prierašų, komentarų, ovalų ir pan. Esant dviem skirtingiems, prieštaringiems Geomorfologiniams žemėlapis, teismas jais nesivadovauja.

Pažymėtina, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir neaptarė su juo parduoto daikto trūkumų. Ieškovai patvirtino, kad dar iki avansinės sutarties pasirašymo buvo pasikvietę ir savo statybų specialistą, kuriam rodė ir klausė ką daryti su apdailos įsikilimais, specialistas nurodė, kad tai būdinga visiems naujiems namams ir jaudintis nereikia, viskas būtų sutvarkoma. Vertintina, kad namo nusidėvėjimo, nebaigtų darbų, apdailos įtrūkimų vietos su pirkėjais buvo aptartos ir buvo pasiūlyti sprendimo būdai – 4 000 Eur nuolaida remontui pardavimo metu. Liudytoja A. M. patvirtino, kad būtų prašiusi nuolaidos būtent dėl tų apdailos įtrūkimų. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovai pirko ne naują namą, ne jiems ką tik pagal užsakymą pastatytą namą, ne iš pardavėjo-statybos rangos užsakovo, o ūkio būdu atsakovų sau pasistatytą namą, kuriame buvo gyventa nuo 2011 m. iki jo pardavimo, todėl negali kelti reikalavimų kaip naujam daiktui. Teismo posėdžio metu ieškovai pripažino, kad susipažino su namo dokumentais ir gavo 4 000 Eur nuolaidą.

Nagrinėjamu atveju ieškovai teigė, kad prieš jiems perkant ginčo namą, atsakovai perdažė sienas, todėl buvo paslėpti trūkumai, kurių ieškovai nematė. Atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodį, jie atitraukę ir išnešę baldus, pastebėjo, kad viena siena yra su dėme, todėl atsakovas, susisiekęs su ieškove, pranešė, kad nori parodyti, kad viena vidinė siena, besiribojanti iš kitos pusės su dušo kabina, yra su dėme, panašia į sudrėkimą ir išdžiuvimą. Šio fakto nebuvo matyti iki baldų išnešimo, todėl pirmos namo apžiūros metu ieškovai negalėjo matyti, o atsakovai – negalėjo žinoti, todėl 2016 m. gruodį atvykę ieškovai apžiūrėjo šią vietą, apsitarė, kad reiks sutvarkyti. Apie šį papildomą ir naujai paaiškėjusį dalyką išsikraustant, paliudijo ir ieškovė. Labiau tikėtina, kad sienos nebuvo perdažytos, nes dėmė, esanti tame pačiame kambaryje, už pusės metro nuo sienos apdailos įtrūkimo vietos, būtų buvusi sutvarkyta tariamo perdažymo metu. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2015-06-26 fotonuotrauka, t. y. namo pardavimo skelbimo nuotrauka, kurioje užfiksuotas sienos prie virtuvės įtrūkimas bendrame svetainės-virtuvės vaizde ir ji išviešinta skelbimų portale skelbiu.lt skaitmenine forma. Matomas prie virtuvės esančios sienos įtrūkimas, kuris tęsiasi per visą sieną. Į bylą taip pat pateikta 2012-12-26 fotonuotrauka, kurioje matosi, jog svetainėje prie virtuvės sienos yra tas pats sienos apdailos įtrūkimas, kuris buvo išviešintas parduodant namą, darant bendrą namo vidaus vaizdą, jo kontūrai yra tokie patys kaip ir 2015-06-26 nuotraukoje. Akcentuotina, kad liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nematė šio įtrūkimo, kai pirmą kartą lankėsi ginčo name, ten gyvenant atsakovui, tačiau taip pat teigė, jog net praeinant įtrūkimai pastebimi, yra akivaizdūs. Tokie teiginiai vertintini kaip prieštaringi, todėl teismas juos vertina kritiškai. Teismas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimai patvirtino, jog ieškovė žinojo apie sienų apdailos įskilimus iki namo pirkimo. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytoja G. J., liudytoja A. M.. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovai į bylą neteikė fotonuotraukų, kurios įrodytų įskilimų atsiradimo laiką nuo atsikėlimo į namą (kai nebuvo nei vieno įtrūkimo) iki ieškinio pateikimo teismui ir jų dinamiką. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog į bylą nėra pateikta užfiksuotų gražių, perdažytų sienų, kaip teigė ieškovai, ir po to pradėjusių atsirasti trūkinėjimų, kaip tęstinumo įrodymo. Akcentuotina, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pirko namą be jokių įskilimų, jų nematė, viskas buvo naujai išdažyta, atsakovai suskilusias sienas kosmetiškai paremontavo prieš pardavimą, kad jos turi paslėptų defektų vizualiai nustatyti nebuvo galima; laikėsi pozicijos, kad nebuvo nei vieno apdailos įtrūkimo, ieškovai nieko nematė apžiūrėję namą 5 kartus nuo pirmojo atvykimo į namą iki įsikėlimo ir pirmuosius metus gyvenant name. Atsakovei pateikus į bylą fotonuotraukas, ieškovės pozicija pasikeitė, ji pripažino, kad prieš pirkimą matė du sienų įskilimus. Ieškovas nepripažino, kad matė sienų apdailinio sluoksnio įskilimus prieš namo pirkimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovų pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, iš esmės keitėsi, taip pat į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų, eksperto, architekto, konstruktoriaus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovų ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovų sužinojimo apie jų teisių pažeidimą dienos. Ieškovai nurodė, kad jie sužinojo, jog ginčo namas parduotas su trūkumais 2016 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovai teigia, kad jie 2017-05-31 su pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo ir 2017-06-09 gavo atsakymą, jog atsakovai netenkins pretenzijos, laiko, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos. Teismas vertina, kad ieškovai suvokė, jog jų teisės pažeistos ne nuo atsakymo į pretenziją gavimo, o nuo tada, kai jie kreipėsi į draudimo bendrovę dėl jų pažeistų teisių gynimo. Tai, kad pirkėjas į pardavėją „oficialiai“ kreipėsi tik su 2017-05-31 pretenzija, nepanaikina fakto, kad ieškovai jau tuo metu, kai 2017-05-12 kreipėsi į draudimo bendrovę, ir 2017-05-16 gavo neigiamą atsakymą, kad draudimas neturi pagrindo išmokėti prašomą draudimo išmoką, apie sienų įtrūkimus žinojo. Atsakovas pretenziją gavo 2017-06-06, į ją atsakė ieškovų atstovei registruotu paštu 2017-06-08, ieškovai nurodė, kad atsakymą į pretenziją gavo 2017-06-09. Vertinant, kad apie savo galimą teisių pažeidimą ieškovai sužinojo 2017-06-09, laikant, kad tą dieną prasidėjo 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, terminas suėjo 2017-12-09 (šeštadienį). Ieškovai ieškinį teisme pareiškė 2017-12-11 (pirmadienį). Teismas sprendžia, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Ieškinį atmetus, atsakovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 4 295,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, atsakovui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (165,39 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 165,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 82,70 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 295,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 2 147,50 Eur iš kiekvieno, atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 700,00 Eur iš kiekvieno, atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 165,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 82,70 Eur iš kiekvieno. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.