Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. Š. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. rugsėjo 17 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęsimo, kuriuo prašoma pratęsti A. Š. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi A. Š., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės – atidavimas į psichiatrijos ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis, kurios 2011 m. spalio 7 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas, o 2012 m. lapkričio 5 d. to paties teismo nutartimi pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas. 2015 m. vasario 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskutinį kartą priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęstos Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartimi. A. Š. serga paranoidine šizofrenija, nuo 2015 m. kovo 23 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nuolat stebimas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, psichologės, socialinės darbuotojos ir slaugytojos, jam skiriamas pastovus gydymas medikamentais. A. Š. nuo 2007-10-30 iki 2033-04-30

nustatytas 15 procentų darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2005 m. rugsėjo 20 d. A. Š. pripažintas neveiksniu.

Kartu su teikimu pateikta viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. rugsėjo 16 d. A. Š. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 647, kurioje nurodyta, kad A. Š. psichiškai atsilikęs iš vaikystės, karinio komisariato siuntimu 1987 metais tirtas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Psichikos sutrikimu A. Š. susirgo 2001 metais po tėvo mirties, 2002 ir 2003 metais dėl ūmių psichozių tris kartus gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. A. Š. 2004 metais diagnozuota paranoidinė šizofrenija. 2005 metais A. Š. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir jis pripažintas neveiksniu. Jo globėja buvo paskirta sesuo R. P.. Vėliau kelis kartus jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl neadekvataus elgesio. 2010 metais A. Š. kaltinamas brolio nužudymu, atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, nustatyta paranoidinės šizofrenijos diagnozė ir rekomenduotas priverstinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis. A. Š. gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2015 m. kovo 23 d. Nuo 2015 m. kovo 23 d. A. Š. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nes gyventi savarankiškai nesugebėjo. Nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2033 m. balandžio 30 d. jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (yra nedarbingas) ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Gyvendamas globos namuose A. Š. gauna palaikomąjį gydymą medikamentais ir yra prižiūrimas, dalyvauja socialinėje veikloje, personalo priežiūroje reguliariai geria vaistus, patenkintas gyvenimu socialinės globos namuose, telefonu palaiko ryšius su artimaisiais. A. Š. nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei, agresijos ir smurto protrūkių nestebėta, pavojingumo lygis neišreikštas, psichikos sveikatos būklė nepagerėjo, reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip teikime ir prašė jį tenkinti, kadangi A. Š. psichinė sveikatos būklė yra nepagerėjusi, stabili dėl medicininės priežiūros ir medikamentų. Pacientui personalo priežiūroje reguliariai paduodami medikamentai, nes jis pats to padaryti negalėtų. Jeigu pacientas reguliariai nevartotų medikamentų jo sveikatos būklė gali pablogėti, gali atsirasti haliucinacijos, kliedesiai, neadekvatus elgesys, nestabilios emocijos, gali kilti grėsmė ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams gyventojams. Pacientas yra menko socialinio supratingumo, savarankiškai gyventi nesugebėtų, pablogėtų jo būklė, nes nesugeba netgi išgerti medikamentų.

A. Š. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, nes neturi pagrindo abejoti teikimu, pateikusios įstaigos atstovė išdėstė, dėl ko reikalinga pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę jos ginamajam, todėl prašo ją tęsti.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, kadangi A. Š. serga psichikos liga, serga paranoidine šizofrenija. Šiai dienai jo sveikatos būklė nors ir yra stabili, tačiau tai pasiekta dėka pastoviai vartojamų medikamentų, pastoviai vykdomos medikamentinės kontrolės. Matyti, kad jisai nėra pasveikęs, o medicininio poveikio priemonių taikymas gali būti nutrauktas tik asmeniui pasveikus. Siūlo pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų A. Š. psichinės būklės vertinimo išvados ir socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad A. Š. būklė nepasikeitė, jis pats vienas vaistų vartoti nesugebėtų, be kitų pagalbos gyventi nesugebėtų, reikalinga kito asmens priežiūra ir kontrolė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir A. Š. pratęstinas priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. Š. reikalingumo. (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. Š. pratęsimo tenkinti.

Pratęsti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti A. Š. priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. Š. reikalingumo.

Nutarties nuorašą išsiųsti A. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją), nukentėjusiesiems K. Š., V. Š., V. Ž., A. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.