Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. Š. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės pratęsimo, kuriuo prašoma pratęsti A. Š. priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi A. Š., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės – atidavimas į psichiatrijos ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis kurios 2011 m. spalio 7 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas, o 2012 m. lapkričio 5 d. to paties teismo nutartimi pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas. 2015 m. vasario 27 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Paskutinį kartą priverčiamojo medicininio poveikio priemonės pratęstos Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi. A. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Jam skiriamas nuolatinis medikamentinis gydymas. Nuo 2015 m. yra Pakruojo psichikos sveikatos centro pacientų registre. Nuo 2007 m. spalio 30 d. iki (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis 15 procentų (asmuo yra nedarbingas) bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2005 m. rugsėjo 20 d. A. Š. pripažintas neveiksniu. Šiuo metu jo globėjas – (duomenys neskelbtini), kuriuose jis apgyvendintas nuo 2015 m. kovo 23 d. Jis nuolat stebimas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos.

Kartu su teikimu pateikta viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. gruodžio 2 d. A. Š. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 1047, kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Nuo 2007 m. spalio 30 d. iki (duomenys neskelbtini) nustatytas darbingumo lygis 15 procentų (asmuo yra nedarbingas) bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nuo 2015 m. kovo 23 d. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nes vienas savarankiškai gyventi nesugebėjo. Nuo 2015 m. kovo 23 d. asmens globėjas - (duomenys neskelbtini). A. Š. psichiškai atsilikęs iš vaikystės, karinio komisariato siuntimu 1987 metais tirtas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Psichikos sutrikimu A. Š. susirgo 2001 metais po tėvo mirties, 2002 ir 2003 metais dėl ūmių psichozių tris kartus gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ambulatoriškai pacientas nesigydė. Pablogėjus sveikatai dažnai konfliktuodavo su namiškiais. A. Š. 2004 metais diagnozuota paranoidinė šizofrenija. 2005 metais A. Š. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir jis pripažintas neveiksniu. Vėliau kelis kartus jis gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl neadekvataus elgesio. 2010 metais A. Š. kaltinamas brolio nužudymu, atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, nustatyta paranoidinės šizofrenijos diagnozė ir rekomenduotas priverstinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis. A. Š. gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2015 m. kovo 23 d. Gyvendamas globos namuose A. Š. gauna palaikomąjį gydymą medikamentais ir yra prižiūrimas personalo. Laikosi globos namų gyventojų vidaus taisyklių. Formalaus, prasmingo, bet sunkiai prieinamo kontakto, nėra pakankamai orientuotas. Psichologiškai sulėtintas, pasyvus, vienišas, nelinkęs bendrauti. Į klausimą atsako tik keletą kartų paklaustas. Mąstymas sulėtintas, menko produktyvumo, žodynas skurdus. Emocijos blankios, monotoniškos, todėl sunku numatyti ir suprasti jo savijautos pakitimus. Haliucinacijų, kliedėjimo idėjų nepastebėta. Menkas socialinis supratingumas. Atsakomybės vengia, nerodo iniciatyvos savarankiškai veiklai, nelinkęs savarankiškai priimti sprendimų. Vaistus geria reguliariai personalo priežiūroje. Gyvenimu socialinės globos namuose patenkintas. Su artimaisiais ryšius palaiko dažniausiai telefonu. Alkoholio nevartoja. Agresijos ir smurto protrūkių nepastebėta, pavojingumo lygis neišreikštas: nepavojingas nei sau, nei visuomenei. A. Š. nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo ligos būklei. Psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, išlieka stabili dėl nuolatinio medikamentų vartojimo. Jis yra nepasveikęs. Reikalinga kito asmens pagalba ir medikamentinė kontrolė.

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip teikime ir prašė jį tenkinti.

A. Š. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas nurodė, kad ginamasis nėra pasveikęs, jo psichikos liga yra progresuojanti, negrįžtamojo pobūdžio. Vienas gyventi ir vartoti medikamentų nesugebėtų, todėl siūlo teikimą tenkinti ir pratęsti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, kadangi A. Š. serga psichikos liga – paranoidine šizofrenija. Jis nėra pasveikęs, jam ir toliau reikalinga medikamentinė kontrolė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. teismui pateikto viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimo bei prie jo pridėtų A. Š. psichinės būklės vertinimo išvados ir socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad A. Š. būklė nepasikeitė, jis pats vienas vaistų vartoti nesugebėtų, be kitų pagalbos gyventi nesugebėtų, reikalinga kito asmens priežiūra ir kontrolė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir A. Š. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. Š. reikalingumo. (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės A. Š. pratęsimo tenkinti.

Pratęsti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti A. Š. priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo A. Š. reikalingumo.

Nutarties nuorašą išsiųsti A. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją), nukentėjusiesiems K. Š., V. Š., V. Ž., A. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.