Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. liepos 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda;

2) 2011 m. birželio 6 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 780 litų bauda, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2011 m. lapkričio 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus 2 mėnesiams, įpareigojant atlikti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, skiriant automobilio konfiskavimą;

4) 2022 m. kovo 23 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 88 MGL (4 400 Eur) bauda, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, automobilio konfiskavimas;

5) 2025 m. vasario 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 90 parų arešto, bausmės vykdymą atidedant 7 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, automobilio konfiskavimą, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų tame tarpe ir alkoholio, 2025 m. kovo 10 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: būdamas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu Nr. 1-39-786/2025 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį skiriant 90 parų arešto bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkerių metų laikotarpiui, taip pat būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2025 m. kovo 12 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones teismo nustatytu laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2030 m. kovo 4 d., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2025 m. liepos 20 d., apie 11.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), kelio Molėtai-Anykščiai 33,8 kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Honda Civic 3DR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad tą dieną buvo pas draugą ir išgėrinėjo, gėrė degtinę. Sugalvojau parvažiuoti namo. Ir neparvažiavo. Turi ligą, kurią sunku kontroliuoti, ir tokie įvykiai nutinka vasarą. Labai gailisi. Tai buvo kaltinime nurodytą dieną. Buvo pas tą draugą iš vakaro, gėrė degtinę. Rado pirkti automobilį ir norėjo jį suremontavęs parduoti. Automobilį laikė pas draugą, nes nenorėjo, kad žmona sakytų, jog kam jam jo reikia. Žinojo, kad negali vairuoti. Nesijautė labai blogai, bet suprato, kad yra neblaivus. Serga (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Būna dvi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Su alkoholiu bando tą ligą numalšinti. Yra vaistų, vaikšto pas kitus (duomenys neskelbtini), bando kitus vaistus priderinti jam. Dabar bus (duomenys neskelbtini) iki vasaros ir po to tas pakylėjimas būna. Dabar lankosi (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio 10 dienų gulėjo (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko nevartoja alkoholio, kas mėnesį lankosi pas (duomenys neskelbtini) – išrašo vaistus, būna konsultacijos. Savo elgesį vertina blogai. Visaip bando su ta liga kovoti. Stengiasi visaip tą ligą suvaldyti, gali nevartoti alkoholio. Darbe būna komandiruotės, vežioja kolegos.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis bei jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veiks, numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4.1. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotais parodymais apie tai, kad teismas jam yra uždraudęs vairuoti transporto priemones iki 2030 metų. Apie tai jam pranešė probacijos tarnyba, tai jis patvirtino pasirašydamas dokumentus. Nepaisydamas to, 2025 m. liepos 20 d., apie 11 val., savo automobiliu „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, vienas važiavo iš (duomenys neskelbtini). Suprato, kad vairuoti nebegali ir dėl apsvaigimo, ir dar dėl to, kad teismo jam yra uždrausta vairuoti. Netoli (duomenys neskelbtini) k. jis nuvažiavo nuo kelio, ar vertėsi nepamena. Kažkas iškvietė greitąją, policiją. Policijos pareigūnai jį du kartus patikrino alkoholio kiekio matuokliu, abu kartus nustatė neblaivumą virš 2 promilių. Su nustatytu neblaivumu jis sutiko, prisipažino vairavęs automobilį būdamas girtas. Kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi dėl savo poelgio, yra įsitikinęs, kad tokį neatsakingą jo elgesį lemia priklausomybė (duomenys neskelbtini), liga (1 t., b. l. 79-80, 85-86);

4.2. liudytojo G. S. duotais parodymais apie tai, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 11 val., jį, savo automobiliu važiuojantį nuo (duomenys neskelbtini) mstl. link (duomenys neskelbtini), važiuodamas dideliu greičiu aplenkė automobilis „Honda Civic“, kuris mėtėsi po kelią. Kiek pavažiavęs, šį „Honda Civic“ automobilį jis pamatė nuvažiavusį nuo kelio. Prie jo vairo buvo sukniubęs vairuotojas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Paskambinęs pagalbos numeriu 112, jis iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 58-59);

4.3. liudytojo D. Š. parodymais apie tai, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 11 val., gavę pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), nuvykę į įvykio vietą, prie nuo kelio nuvažiavusio automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rado akivaizdžiai neblaivų A. R.. Jis prisipažino, kad neblaivus vairavo automobilį ir nuvažiavo nuo kelio. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,41 ir 2,43 promilių neblaivumas. Su nustatytu neblaivumu A. R. sutiko, pasirašė reikiamuose dokumentuose. A. R. vairuotas automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stipriai apgadintas (b. l. 61-62);

4.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sidabrinės spalvos, stovi (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtai-Anykščiai 33,8 km., dešiniajame kelkraštyje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įstrigęs tarp medžių, 7 metrai nuo kelio krašto. Automobilio priekis yra nukreiptas nuo kelio pusės link medžių, o galas link kelio pusės. Automobilio apgadintos visos išorės kėbulo detalės, abu priekiniai žibintai, galinis dešinės pusės žibintas, priekinis stiklas, išsimontavusi galinė kairės pusės padanga. Patekus į automobilio vidų, matyti, kad suveikusi ir išsiskleidusi priekinės dešinės pusės sėdynės oro pagalvė, apgadinta vidinė panelė. Pasukus užvedimo raktą, prietaisų skydelyje nieko nerodo, kadangi nukirpti laidai nuo akumuliatoriaus ir nėra galimybės pažiūrėti ridos, kuro likutį degalų bake, variklio temperatūrą. Automobilio priekinėje panelėje, dešinėje pusėje yra dėtuvė, kurioje rasta 2025 m. liepos 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėjas A. N., pirkėjas A. R., automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-19);

4.5. 2025 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 20 d., 11.17 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0030, A. R. nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, 11.35 val. – 2,43 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36);

4.6. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę automobilio kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, kad kaltinamojo A. R. vairuoto automobilio „Honda Civic“ vidutinė kaina Lietuvoje – 1 140 Eur (su PVM);

4.7. garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo G. S. ir bendrojo pagalbos centro operatorės, kai vyras praneša apie Anykščių r. įvykusį eismo įvykį, sako, kad automobilio vairuotojas, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų, prispaustas, jis automobilyje vienas (1 t., b. l. 26-28);

4.8. vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kaip A. R. prisipažįsta pareigūnams vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Jam nustatomas 2,41 ir 2,43 promilių neblaivumas. Su jam nustatytu neblaivumu A. R. sutinka (1 t., b. l. 26, 30-31);

4.9. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 10 nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam skirta 90 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant 7 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 m., įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (1 t., b. l. 100-107);

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022).

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. R. savo tyčiniais veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir žinodamas, kad jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones iki 2030 m. kovo 4 d., būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo kaltę pagrindžia jo paties parodymai, kad nuo vakaro pas draugą gėrė degtinę, sugalvojo važiuoti namo ir neparvažiavo, nes nuvažiavo nuo kelio. Be jo paties parodymų, A. R. kaltę patvirtina ir liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo ir garso įrašai bei kita nurodyta bylos medžiaga. Visi nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. R., veikdamas tiesiogine tyčia, vengdamas atlikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-786/2025 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkerių metų laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2030 m. kovo 4 d., 2025 m. liepos 20 d., apie 11.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), kelio Molėtai-Anykščiai 33,8 kilometre, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Honda Civic 3DR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, ir nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti.

8. BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

9. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą teismas gali skirti alternatyvias baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

10. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

11. Spręsdamas dėl A. R. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio objektas – transporto eismo saugumo tvarka bei vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. A. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Pažymėtina, kad A. R. nusikalstamų veikų padarymo dieną buvo teistas 5 kartus, du kartus – už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Kaltinamajam jau buvo skirtos ir baudos, ir arešto bausmė, atidedant jos vykdymą. Pažymėtina, kad būtent arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis padarė naujas analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad anksčiau jam paskirtos bausmės keliamų tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad A. R. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs sistemingai daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jos vertinamos kaip asmenį neigiamai charakterizuojančiomis bei didinančiomis kaltinamojo pavojingumą visuomenei.

13. Skiriant bausmę kaltinamajam A. R. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kaltinamasis per 5 metus 8 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 4 kartus už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, 2 kartus už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nesilaikymą (1 t., b. l. 108-120). A. R. įrašytas į (duomenys neskelbtini), jam nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 97TPK-133/2025 nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga (1 t., b. l. 131-132). Dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigos, vedęs, turintis dvi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų dukras. Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ankstesnės bausmės A. R. teigiamos įtakos nepadarė, kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis trečią kartą iš eilės teisiamas už tokias pat nusikalstamas veikas, anksčiau jam skirta ir švelniausia baudos bausmė, ir griežta arešto bausmė kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks A. R. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bei BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos griežčiausios rūšies – arešto bausmes.

14. Bausmių dydį teismas nustato atsižvelgdamas į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinant aplinkybė, nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiria 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiria 30 parų arešto bausmę, kurią, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrina su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmes apimant (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

15. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. R. šias nusikalstamas veikas padarė 2025 m. liepos 20 d., t. y. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, nes Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 90 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant septyniems mėnesiams. Taigi, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bendrinama su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme, prie naujai paskirtosios bausmės pridedant neatliktosios bausmės dalį ir paskiriant A. R. galutinę 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

17. Kaltinamasis A. R. dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialistus ir reguliariai lankosi pas (duomenys neskelbtini), dirba, turi šeimą, kurioje auga dvi (duomenys neskelbtini) dukros. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

18. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra.

19. Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam A. R. skirtini įpareigojimai: dirbi arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

20. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

21. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

22. BK 68 straipsnio 1 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

23. Nagrinėjamu atveju A. R. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti įgyti ir naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis).

24. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

25. Teismas akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis „Honda Civic 3DR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo A. R., yra nusikalstamų veikų padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu A. R. vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį „Honda Civi 3DR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, minėtas automobilis pripažintinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotinas.

27. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis ir įgyti specialiąją teisę yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jų skyrimas darys teigiamą poveikį kaltinamajam.

28. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 87-89) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmę pagal BK 243 straipsnį apimant griežtesne pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. R. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A. R. paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis bei 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams su intensyvia priežiūra, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. R. paskiriant šiuos įpareigojimus:

– tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo daugiau kaip 7 paroms;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Honda Civic 3DR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto R. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.