Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų E. L. ir H. L. įstatyminiams atstovams (tėvams) E. L. ir T. L., advokatui Modestui Sriubui,

atsakovės atstovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir H. L. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Nagrinėjamoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

9.1. VLK neginčija fakto, kad žala pacientui D. L. (paciento mirtis) (duomenys neskelbtini) buvo padaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose) teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir šios žalos (paciento mirties) buvo galima išvengti, t. y. anestezijos metu pacientui (D. L.) (duomenys neskelbtini), kuri atlikta be įstatyminio atstovo (tėvo) T. L., kuris buvo stacionare su nepilnamečiu vaiku, raštiško informuoto paciento sutikimo, procedūra atlikta netinkamai, nes jos metu buvo (duomenys neskelbtini) ir lėmęs paciento mirtį; Komisija sutiko su ekspertų išvada, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo būtina ar skubi procedūra.

10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovai įrodė, kad paciento mirties metu itin jauno amžiaus brolis ir sesuo (ieškovai) patyrė neturtinę žalą ir kaip ši žala vertintina pinigais.

Dėl trečiųjų asmenų (brolio ir sesers) teisės į neturtinės žalos atlyginimą artimo giminaičio mirties atveju

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2703 redakcija - Įstatymas) nuostatų pakeitimas, kuriais įtvirtintas naujasis žalos atlyginimo modelis. Nagrinėjamu atveju pacientui D. L. žala dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo atsirado (duomenys neskelbtini) (pacientas mirė), t. y. šios bylos kontekste taikytinas naujasis paciento žalos atlyginimo modelis.

13. Kadangi neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja, Komisijai priėmus sprendimą, jog žala buvo išvengiama, atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija žalos padarymo fakto, žalos išvengiamumo ir priežastinio ryšio, todėl teismas plačiau dėl šių žalos atlyginimo sąlygų nepasisako, nes dėl to nėra ginčo. Tarp šalių nesant ginčo, konstatuotina, kad pacientui D. L. (duomenys neskelbtini) padaryta žala (pacientas mirė) teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje, paciento mirties buvo galima išvengti, nes (duomenys neskelbtini) procedūra buvo nebūtina ir buvo atlikta netinkamai. Dėl to ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų brolio mirties.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, konstatuota, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas, o mirusiojo broliai ir seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai.

16. Ieškovai įrodinėja, kad nepaisant jų itin jauno amžiaus (ieškovei E. brolio mirties dieną buvo 9 mėnesiai, ieškovui H. – 3 metai), ieškovus ir mirusįjį brolį D. siejo artimas ir glaudus ryšys, todėl ieškovai patyrė neturtinę žalą.

17. Civilinės teisės doktrinoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas atėmus gyvybę turėtų būti pateisinamas tiems tretiesiems asmenims, kurie susiję su nukentėjusiuoju artimais šeimos santykiais, jei jie patyrė itin didelių dvasinių išgyvenimų (Cirtautienė, S. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 154).

18. Nagrinėjamoje byloje dalis bylos (pagal paciento tėvų ieškinio reikalavimus) nutraukta sudarius taikos sutartį, atsakovė neginčija tėvų patirtų neigiamų išgyvenimų dėl paciento mirties sunkumo ir intensyvumo. Ieškovų įstatyminiai atstovai (tėvas) T. L. ir (mama) E. L. žodinio bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iki šiol visa šeima yra giliai emociškai sukrėsta dėl vyriausiojo sūnaus D. mirties, vaikų mama itin skaudžiai išgyvena sūnaus D. netektį, o jaunesnieji vaikai (ieškovai) reaguoja į mamos neigiamus išgyvenimus dėl D. mirties.

19. Teismas pažymi, kad savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje, kasacinis teismas, atsižvelgdamas ir į mirusio nepilnamečio paciento tėvų neigiamų dvasinių išgyvenimų intensyvumo laipsnį, kuris buvo toks, kad negalėjo nepaveikti nepilnametės paciento sesers (6 metų amžiaus) emocinės būsenos, konstatavo, kad ieškovė dėl savo brolio mirties patyrė dvasinę skriaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovų įstatyminiai atstovai (tėvas) T. L. ir (mama) E. L. žodinio bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad vyresnysis brolis D. itin glaudžiai bendravo su broliu H., jie kartu dalijosi vienu kambariu, kartu žaisdavo, kartu ėjo į ugdymo įstaigą, karantino metu kartu mokėsi namie. Po D. mirties H. tapo (duomenys neskelbtini), jo elgesio ir emocijų pokyčius pastebėjo ir ugdymo įstaigos specialistai, H. buvo konsultuotas psichologo. Tėvai nurodė, kad H. atsimena brolį D., apie jį klausinėja, klausinėja „apie dangų“, (duomenys neskelbtini). Šiuos tėvų paaiškinimus iš dalies patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (DOK-23890, DOK-27003) – ugdymo įstaigos psichologės 2024 m. balandžio 21 d. ir 2024 m. liepos 12 d. el. laiškai, mokytojos pažyma, kuriuose aprašoma H. emocinė būsena po brolio mirties, t. y. kad buvo stebimas pasikeitęs elgesys, emocijos, liūdesys, irzlumas, sielvartas. Šios aplinkybės leidžia teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad ieškovas H. L. įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jį ir jo brolį – mirusį pacientą D. L., siejo artimas ir glaudus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai, o dėl paciento mirties ieškovas patyrė neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kurie sukėlė ieškovui neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis).

21. Sprendžiant dėl ieškovės E. L. santykių su broliu D. L., pabrėžtina, kad dėl ieškovės itin jauno amžiaus (9 mėnesiai) objektyviai neįmanoma nustatyti, kokius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė ieškovė brolio mirties metu, tačiau kategoriškai paneigti ieškovės patirtos emocinės skriaudos vien tik dėl jos itin jauno amžiaus negalima. Šiuolaikiniame gyvenime visuotinai vienareikšmiškai pripažįstama, kad vaiko raidai ypatingą svarbą turi santykis su išoriniu pasauliu kūdikystės metu, kai vaiko raida yra itin sparti. Ieškovės įstatyminis atstovas (tėvas) T. L. žodinio bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje nurodė, kad E. atsimena brolį, aktyviai klausinėja apie D., kodėl išėjo, kodėl vaikai išeina, tačiau brolio netektį perneša kitaip nei brolis H. Ieškovės įstatyminė atstovė (mama) E. L. žodinio bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji iki šiol itin skaudžiai ir sunkiai išgyvena vyresniojo sūnaus mirtį, (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad dėl paciento D. L. mirties jo tėvai, ypač mama, nuo mirties iki šiol patiria itin intensyvius ir sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir emocinę netektį, kas tiesiogiai lemia tai, jog su ieškovais mamos emocinis ryšys ir artumo jausmas yra sutrikdytas. Tai lemia, jog dėl vyresniojo brolio netekties tiek ieškovė, tiek ieškovas patiria neigiamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, nes yra sutrikdytas vaikų, ypač kūdikio E., pilnavertis ir adekvatus vystymasis. Dėl to, nepaisant ieškovės E. L. itin jauno amžiaus brolio mirties metu, teismas konstatuoja, kad, kadangi dėl itin sunkių emocinių ir dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo ieškovės tėvai iki šiol patiria sunkias psichologines pasekmes, kas negali neįtakoti tėvų emocinio ryšio ir bendravimo su ieškovais, konstatuotina, kad ieškovė E. L. taip pat patyrė dvasinę skriaudą dėl brolio D. mirties, kas lėmė neturtinės žalos atsiradimą (CK 6.250 straipsnis). Tačiau teismas pažymi, kad dėl ieškovų amžiaus skirtumo, skirtingo santykių su mirusiuoju intensyvumo, neturtinės žalos dydžiai kiekvienam iš ieškovų negali būti vienodo dydžio.

Dėl neturtinės žalos dydžio

22. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam iš jų. Toks neturtinės žalos dydis yra motyvuojamas, be kita ko, emocinių išgyvenimų sunkumu, ilgalaikiškumu ir atimta galimybe sukurti panašius santykius, Ligoninės kaltės forma, atsakovės turtine padėtimi, padidėjusiu pragyvenimo lygiu.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai bei dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 32, 33 punktus).

26. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

27. Pagal Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, minėta, paciento sveikatai padaryta žala atlyginama nevertinant sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos kaltės. Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (Įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Taigi, nustatant dėl paciento sveikatai padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į pirmiau nurodytus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus bei šiuos teisinio reguliavimo ypatumus. Kadangi paciento sveikatai padaryta žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (Įstatymas 24 straipsnio 8 dalis), t. y. žala atlyginama ne iš ją padariusios įstaigos lėšų, nekyla poreikis atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023).

28. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovų argumentai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmų vertinimo kaltės formų prasme (ieškovai teigia, kad Santaros klinikų veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas) nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, todėl teismas nevertina Ligoninės darbuotojų veiksmų kaltės formų prasme. Taip pat nevertintina žalą padariusio asmens turtinė padėtis, nes žala atlyginama ne iš ją padariusios įstaigos lėšų, o iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (Įstatymas 24 straipsnio 8 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį pirmiausia reikia atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

30. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad brolio mirtis ieškovui H. L. sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, su vyresniuoju broliu D. jį siejo artimas ir stiprus emocinis ryšys. Nors ieškovas buvo gana jauno amžiaus, tačiau su vyresniuoju broliu D. praleisdavo daug laiko: gyveno viename kambaryje, kartu žaisdavo, kartu mokėsi namie karantino metu, lankė tą pačią ugdymo įstaigą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas H. L., praradęs brolį D., prarado galimybę sukurti santykius su vyresniuoju broliu. Kad vaikų emocinis ryšys buvo intensyvus ir artimas, o po D. mirties H. patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, patvirtina byloje surinkti įrodymai – tėvų paaiškinimai, H. ugdymo įstaigos mokytojos ir psichologės el. laiškai, kuriuose fiksuotas po brolio mirties pasikeitęs Hario elgesys ir emocijos. Teismo vertinimu, ieškovas H. L. dėl vyresniojo brolio mirties patyrė sunkią psichologinę ir emocinę traumą, kurią įveikti reikės laiko ir pastangų.

31. Vertinant ieškovės E. L. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į itin jauną ieškovės amžių, kas, viena vertus, sudaro galimybes ieškovei labiau psichologiškai atsigauti dėl brolio mirties nei broliui H., kita vertus, taip pat lemia emocinę skriaudą. Ieškovė E. L., teismo vertinimu, turi galimybę sukurti adekvačius santykius ir emocinį ryšį su vyresniu broliu H., kas, tikėtina, iš dalies palengvins dvasinius išgyvenimus dėl brolio D. mirties. Minėta, kad dėl brolio D. mirties jo tėvai, ypač mama, nuo mirties iki šiol patiria itin intensyvius ir sunkius neigiamus išgyvenimus, (duomenys neskelbtini), kas tiesiogiai lemia tai, jog su ieškovais mamos emocinis ryšys ir artumo jausmas yra sutrikdytas. Tai lemia, jog dėl brolio D. netekties abu ieškovai patiria neigiamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, nes yra sutrikdytas vaikų pilnavertis ir adekvatus vystymasis. Šio sprendimo priėmimo metu yra neįmanoma nustatyti, kokias pasekmes brolio D. mirtis sukels ieškovams ilgojoje perspektyvoje, iš dalies pasekmių sunkumas priklauso ir nuo tėvų elgesio bei pastangų įveikti šią sunkią emocinę ir psichologinę traumą, tačiau tai savaime nepaneigia fakto, kad ieškovai, nors ir būdami vaikais, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl brolio mirties, turinčius liekamąjį efektą tolimesniam jų gyvenimui.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kasacinis teismas pabrėžia, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą ir jame nurodytą praktiką; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis panaši į nagrinėjamą bylą, atsižvelgiant į teismų nustatytą brolio ir sesers artimą ryšį, taip pat į jų tėvų neigiamų dvasinių išgyvenimų intensyvumo laipsnį, kuris buvo toks, kad negalėjo nepaveikti ieškovės (6 metų amžiaus) emocinės būsenos, konstatuota, kad sesuo dėl savo brolio mirties patyrė neturtinę žalą, kuri įvertinta 7104 Eur suma.

34. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas teisiškai reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį aplinkybes (sprendimo 30 ir 31 punktai), konstatuoja, kad ieškovo H. L. prašoma priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 8000 Eur, o ieškovės E. L. – iki 2000 Eur, teismo vertinimu, adekvačių ieškovų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams sumų, kurios atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei yra panašios į panašiose situacijose teismų nustatomus neturtinės žalos dydžius.

Dėl procesinių palūkanų

35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

36. Esant ieškovų prašymui, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

38. Ieškovai prašo priteisti 1000,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai, kurią apmokėjo ieškovų tėvas T. L. (DOK-16915). Ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies - ieškovo H. L. 40 proc., ieškovės E. L. 10 proc.

39. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas; 2023 liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 131 punktas).

41. EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Vis dėlto vertindamas, ar apribojimu buvo siekiama teisėto tikslo, EŽTT yra išaiškinęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ ir su ja susijusių teisės normų tikslas yra išvengti bereikalingo bylinėjimosi ir nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, atgrasant potencialius ieškovus nuo nepagrįstų ieškinių pareiškimo ar perdėtų reikalavimų pateikimo, išvengiant su tuo susijusių padarinių. EŽTT pripažino, kad tokiomis taisyklėmis, siekiant atgrasyti nuo nepagrįsto bylinėjimosi ir per didelių išlaidų, paprastai siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023 ir jos 65 punkte nurodytą EŽTT praktiką).

42. Pažymėtina, kad, nors ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iš dalies, šiuo sprendimu pripažinta, kad ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl brolio mirties. Skirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), ieškovai turėtų teisę gauti labai mažos bylinėjimosi išlaidų dalies kompensaciją, nes yra patenkinta nedidelė (10-40 proc.) jų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo dalys. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal bendrąsias taisykles, atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju galima netaikyti bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ieškovams priteistinas visas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Dėl ieškovams lygiomis dalimis yra priteistina visa 1000 Eur suma advokato išlaidoms padengti, t. y. po 500 Eur kiekvienam ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, ieškovui H. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų ir 0 ct.) neturtinės žalos atlyginimo, ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos (8000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, j. a. k. 191351679, ieškovei E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų ir 0 ct.) neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos (8000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.