Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-06-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-271-903/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-18
Bylos Nr.
II-271-903/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00166-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pareiškėjas
J. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-271-903/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00166-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant skundą padavusiam J. S.,Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4257-2024 (ROIK: 24235541471) pakeitimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnyba 2024 m. kovo 28 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-90922-2024, pasiūlant iki 2024 m. balandžio 27 d. savanoriškai sumokėti 12 eurų baudą, J. S. už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 8 d. nuo 13.35 val. Mokyklos g. 18, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 62 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir nustatytą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 12 km/val.

Institucija 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4257-2024 J. S. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 20 Eur baudą.

J. S. skundu prašo panaikinti 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą, nenustačius požymių visumos, o nustačius pažeidimą, dėl pareiškėjo sunkios materialinės padėties paskirtą nuobaudą pakeisti pritaikant puse minimalios baudos dydžio paskyrimą, arba įpareigoti pareigūnus iš naujo ištirti priimtų nutarimų administracinėse bylose aplinkybes ir priimti teisingus bei objektyvius sprendimus. Skunde nurodyta, kad 2024 m. kovo 29 d. jis gavo 17 protokolų dėl jo tariamai pažeistų kelių eismo taisyklių ir dėl gautų protokolų paprašė žodinių bylų nagrinėjimų. Atvykęs į nagrinėjimą, negavo jokios papildomos informacijos dėl administracinių bylų aplinkybių ištyrimo, jam nebuvo pateikti duomenys ir nepaaiškintos aplinkybės, vyriausioji tyrėja E. Kliaugienė pasiūlė susimokėti administracinius nurodymus. Vyr. tyrėjos nutarimai buvo motyvuojami tuo, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors pareiškėjas kelis kartus pabrėžė apie sunkią materialinę jo ir jo šeimos padėtį), taip pat nurodant, kad jog jos nurodymu „dar turi pakankamai laiko susimokėti“ (net nesigilinant į visas aplinkybes ir net nesiaiškinant, kuriuos iš pažeidimų atliko ne pareiškėjas), klaidingai nurodydama, jog pareiškėjo buvo prašyta „bylą išnagrinėti ir priimti nutarimą, kurį skųs teismui“, nes pareiškėjo aiškiai buvo prašyta sulaukti rašytinio prašymo ir paaiškinimo, kurį pareiškėjas pateiks pačiai pareigūnei, kas ir buvo pareiškėjo pateikta, tačiau visiškai ignoruodama pareiškėjo prašymus ar paaiškinimus, vyr. tyrėja priėmė nutarimus pareiškėjo nenaudai. Kai kurias padidintas nuobaudas vyr. tyrėja pagrindė pasinaudojant argumentus dėl pažeidimų pakartotinumo (kurių įrodymai byloje taip pat nepateikti), ir surašant nutarimus su didesnėmis nuobaudomis, taip parodant savo viršesnę tarnybinę padėtį ir galią, subjektyviai vertinant situaciją, net nesiekiant tinkamai ištirti bylų aplinkybių, ar tikrai pakartotinas pažeidimas padarytas pareiškėjo, ir taip piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, tikėtina, siekiant tikslingai pabloginti pareiškėjo padėtį, įrodant savo tarnybinę galią ir viršesnę padėtį, bei galimai siekiant kuo skubiau ir daugiau bylų nutarimų užpildyti, kad kuo didesnį bylų kiekį tariamai būtų ištyrusi, nutarimus priėmė be jokio išsamesnio aplinkybių išnagrinėjimo. Tyrėja neįvertino tai, kad buvo prašoma nutraukti pradėtą teiseną, ištirti ir priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo ar kitos atsakomybės taikymo, atsižvelgiant į esančias lengvinančias aplinkybes, dėl žemiau išvardintų aplinkybių. Remiantis tuo, kad administracinių nusižengimų padarymu kaltinimai buvo pateikti vienu kartu, po ilgo laikotarpio nuo jų faktinio padarymo, dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, kadangi pareiškėjo, kaip subjekto, visų protokolų pateikimo dieną materialinė padėtis, tiek jo tiek jo šeimos, netekus darbo ypatingai sunki ir sudėtinga, o tokia našta tik pablogintų subjekto ir jo Šeimos gerovę ir saugumą (pridedami įrodymai dėl bedarbio statuso, Sodros išmokų negavimo, sutuoktinės bedarbės statuso dokumentai, vaikų ID, globos dokumentai), turėtų būti vertinama kompleksiškai bei į tai atsižvelgiama, kaip į susiklosčiusios situacijos, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios ar veikos, aplinkybių visumą. Bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog būtent pareiškėjas vairavo visuose nutarimuose automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso UAB „A. L.“ (toliau - ir Bendrovė) ir juo gali naudotis ir kiti darbuotojai pareiškėjo leidimu ar jo atostogų ar nedarbingumo metu. Byloje tik viename vaizdo įraše įrodytina, jog vieną iš pažeidimų padarė pareiškėjas, kituose dokumentuose matyti tik automobilio numeriai, net pačio automobilio viso vaizdo nematyti. Pareiškėjo nuomone, nutarimus priėmusi vyr. tyrėja buvo šališka, turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, minėjo savo ilgametę patirtį, nurodydama, jog tik sumokėjimas yra vienintelis kelias, net neleido pilnai pasisakyti dėl protokole nurodytų aplinkybių, kalbėjo nemandagiai, suirzusi, arogantiška, minėdama, jog jai daug nutarimų reikia pateikti, nurodydama, jog jei pareiškėjas nesumoka, ji šiandien pat nutarimus priims ne pareiškėjo naudai, nevertinant jokių aplinkybių bei nesigilinant į situaciją, nes ji turėsią daug darbo. Suprantama ir užjaučiama, kad pareigūnams krūviai yra dideli, kaip ir jų administravimo našta, bet dėl to neturėtų kentėti pareiškėjas, kadangi į teisingą, protingą, operatyvų jo individualių bylų išnagrinėjimą jis turi visiškai teisėtus lūkesčius ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas, skirti jam mažesnę nei minimalią įstatyme numatytą nuobaudą, nes: pareiškėjui inkriminuojamais veiksmais nebuvo sukelta žala ar kilusi grėsmė jai kilti, pareiškėjo ir jo visos šeimos materialinė padėtis yra ypatingai sunki, kas taptų papildoma finansine našta šeimai, pareigūnai nesilaikė ekonomiškumo bei efektyvaus ištyrimo principų, kadangi protokolai gauti praėjus ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, nepasigilinus į visas aplinkybes ir net nevertinus, ar pareiškėjas visas veikas padarė, neištyrus ir pačių pažeidimų užfiksavimo aplinkybių; apskritai joks tyrimas ar objektyvių ir subjektyviųjų požymių vertinimas nebuvo atliktas; nepateikti jokie prašyti pateikti objektyvūs papildomi įrodymai, nustatant subjekto kaltę. Kadangi tokių baudų kiekio ir jų užfiksavimo techninės pusės vertinimų pateikta nebuvo, kaip ir nebuvo įrodyta, jog kaltė bei priežastinis ryšys konstatuotinas objektyviais kriterijais, bei kad tai buvo atliekama tyčiniais veiksmais, kas, pareiškėjo nuomone, turi didelės reikšmės ir pagrindo pradėtos teisenos ir paskirtų administracinių nusižengimų nuobaudų paskyrimo persvarstymui ir paskyrimo objektyviam ištyrimui ir teisingam vertinimui. O nenustačius privalomo ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio, tokios teisenos turėtų būti nutrauktos, arba dalį pažeidimų, nustačius kaip tinkamais įrodymais pagrįstai priskirtinų pareiškėjui, įvertinus aukščiau minėtas lengvinančias aplinkybes bei pačios institucijos netinkamus veiksmus atliekant jų tyrimą, nuobaudos atitinkamai turėtų būti sumažintos.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo J. S. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad ruošiantis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui, 2024 m. balandžio 10 d. ANR buvo peržiūrėtos visos nagrinėjimui paskirtos 17 J. S. administracinių nusižengimų bylų. Visose bylose Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose užfiksuota transporto priemonė atitinka transporto priemonę, kuri yra įvesta ANR. Automobilis priklauso UAB „A. R. L.“, įmonė tinkamai yra pateikusi duomenis apie vairuotoją, kaip to reikalauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir ANK. UAB „A. R. L.“ nurodė, kad visais atvejais transporto priemonę „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo J. S.. Kad visi 17 J. S. surašyti protokolai su administraciniais nurodymais dėl greičio viršijimo būtų surašyti pažeidžiant teisės aktus ir asmeniui netinkamai įteikti, nenustatyta. J. S. į administracinės bylos nagrinėjimą atvyko su savo žmona, atstove E. S.. Dėl to, kad vienu metu žodine tvarka reikėjo išnagrinėti 17 administracinių bylų, dėl didelio bylų kiekio ANR buvo peržiūrėta keletas administracinių bylų. J. S. ir E. S. buvo parodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolai, kuriuose matosi užfiksuotas automobilis, viršijantis greitį, parodyti greičio matuoklių patikrų duomenys, taip pat parodyti UAB „A. R. L.“ pranešimai apie vairuotoją. J. S. buvo siūloma susimokėti administracinius nurodymus, nes visose bylose administraciniai nurodymai dar buvo galiojantys iki 2024 m. balandžio 28 d., tačiau J. S. atsisakė, neigė padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, kad įmonė policijai pateikė klaidingus duomenis, nes jis UAB „A. R. L.“ nebedirba ir įmonė jam kerštauja. Administracinių bylų nagrinėjimo metu J. S. buvo kilęs klausimas, kodėl vienuose administraciniuose nurodymuose buvo paskirta pusę minimalios baudos, o kituose jau paskirta minimali bauda. Nustatyta, kad administracinėse bylose, kuriose administraciniai nusižengimai padaryti nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 10 d., administraciniuose nurodymuose buvo paskirta pusę minimalios baudos, o administracinėse bylose, kuriose administraciniai nusižengimai padaryti nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. sausio 18 d., buvo paskirta minimali bauda. J. S. ir jo atstovei buvo nurodyta, kad nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. kovo 8 d. J. S. buvo sumokėjęs baudą už greičio viršijimą ir ši sumokėta bauda buvo jau įskaityta VMI, todėl nuo 2023 m. kovo 9 d. padaryti administraciniai nusižengimai vienerius metus laikomi kaip padaryti pakartotinai, tačiau šis faktas J. S. neįtikino. Kadangi J. S. su administraciniais nusižengimais nesutiko, jam buvo nurodyta, kad administracinėse bylose, taikant ANK nuostatas, bus priimti nutarimai ir nutarimai jam bus išsiųsti el. paštu. Administracinio nusižengimo byloje ROIK24235541471 buvo nustatyta, kad administracinis nusižengimas, leistino greičio viršijimas, padarytas automobiliu „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „A. R. L.“, įmonė tinkamai yra pateikusi duomenis apie vairuotoją, kaip to reikalauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir ANK. UAB „A. R. L.“ nurodė, kad transporto priemonę „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo J. S.. Lietuvos kelių policijos tarnyba per ANR pranešimus transporto priemonės savininkui ar valdytojui siuntė 2 kartus per e.pristatymą ir vieną kartą – 2024 m. kovo 28 d. išsiuntė įmonei el. paštu (duomenys neskelbtini). Į pastarąjį paklausimą Lietuvos kelių policijos tarnyba ir gavo iš įmonės duomenis apie vairuotoją. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo vertinama, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes J. S. dėl administracinio nusižengimo nesutiko, nesigailėjo, asmens bloga materialinė padėtis nebuvo vertinama kaip lengvinanti aplinkybė, nes tai nebuvo priežastis, dėl kurios padarytas administracinis nusižengimas. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad jo reikalavimas yra arba sumažinti iki pusės minimalios baudos, arba baudą visiškai panaikinti. Jo nuomone, nėra ištirta, ar jis tą dieną vairavo automobilį, ir koks tą dieną buvo ženklas šioje vietoje, t. y. 50 ar 60, nes ten būna ir toks ir toks. Jis negali prisipažinti padaręs nusižengimą, nes jis vienu metu gavo 17 protokolų už du metus. Informaciją, kas tą dieną vairavo, pateikė jo buvęs darbdavys. Jis toje įmonėje nebedirba jau nuo vasario mėn. 8 d. Policijai pateikti duomenys, kad jis vairavo, buvo kovo mėnesio gale. Automobilis „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įmonės, tačiau buvo priskirtas jam. Nežino, gal pažeidimo metu sirgo, gal atostogavo. Jis negali atsiminti, kas buvo prieš du metus. Mano, kad lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jo dabar sunki materialinė padėtis. Neprisipažįsta, nes namo, kad nepadarė šio nusižengimo. Nepamena, ar 2023 m. gruodžio 8 d. nuo 13.35 val. vairavo automobilį. Tą turėjo išsiaiškinti policija. Įmonė nurodė, kad jis tuos du metus vairavo automobilį. Gal tą dieną jis ir buvo darbe, bet automobilis galėjo būti ir L.. Jo darbo valandos buvo nuo 12 val. iki 21 val., dirbo sandėlio vadovu (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad išvažiuodavo papietauti, arba vykdavo namo. Tuo metu gyveno K. r. Už tą automobilį buvo atsakingas materialiai, buvo raštiškas dokumentas, kad jis už jį atsakingas. Jei reikėdavo, jis duodavo automobilį kitiems asmenims. Kam automobilį duodavo, apskaitos nevedė. Automobilio laikymo vieta buvo jo namuose arba darbe. Automobilis buvo priskirtas jam ir jis juo galėjo naudotis be jokios kontrolės. Už degalus jam kompensavo, būdavo limitas 400 Eur. Įmonė pateikė duomenis už du metus ir tikrai nesiaiškino, kas kada vairavo automobilį. Žino, kad senatis yra 2 metai, bet atsiminti, kas buvo prieš 2 metus, neįmanoma. Neginčija, kad yra mokėjęs 6 Eur baudą už greičio viršijimą. Jis nenori nei pats apsikrauti ir rinkti įrodymus, nei nori apkrauti Instituciją. Prašo atsižvelgti į protingumo kriterijus, sumažinti baudą iki pusės minimalios baudos arba visiškai jos neskirti, nes yra sunki materialinė padėtis. Jis su žmona šiuo metu yra bedarbiai, augina du mažamečius vaikus bei globoja sūnų, kuriam dėl sunkios negalios yra nustatyti specialieji slaugos poreikiai, kurį slaugo namuose.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. Kliaugienė nurodė, kad iš Kelių policijos tarnybos gavo persiųstą asmens prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjimas buvo balandžio 11 d., ji balandžio 10 d. peržiūrėjo visas bylas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Mokyklos g. ženklas yra 50, o nuo balandžio 1 d. iki spalio 30 d. – ženklas 70. Šitie duomenys yra viešai prieinami. Įmonė 2024 m. kovo 29 d. pateikė duomenis, kad automobilį vairavo J. S.. J. S. buvo pasiūlyta susimokėti administraciniu nurodymu paskirtas baudas, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Tada ji jam paaiškino, kad kadangi nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra vien sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, ji paskyrė baudą artimą vidurkiui. Visą informaciją apie padarytus pažeidimus tiria Lietuvos kelių policijos tarnyba, o jie tik nagrinėja bylas, jei asmuo nesutinka su paskirta bauda. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.

Teismo posėdžio metu J. S. savo kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, nurodė, kad neprisimena, kas vairavo UAB „A. R. L.“ priklausančią transporto priemonę pažeidimo padarymo dieną.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-788/2020, Nr. 2AT-10-1073/2021). Iš byloje esančios informacijos apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone matyti, kad UAB „A. R. L.“ 2024 m. kovo 28 d. nurodė, jog 2023 m. gruodžio 8 d. 13.35 val. automobiliu naudojosi J. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilis „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas jo asmeniniam naudojimui, jis juo naudojosi darbo ir ne darbo metu, apskaitos kam ir kada davė naudotis jam priskirtu automobiliu, nevedė. Taip pat jis nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz.: nedarbingumo pažymėjimo, kasmetinių atostogų suteikimo įsakymo ar kitų dokumentų, iš kurių matytųsi kur konkrečiai jis buvo įvykio metu - 2023 m. gruodžio 8 d.), taip pat nepateikė prašymo teismui daryti pertrauką, suteikiančią jam galimybę tuos dokumentus pateikti. Taigi šioje byloje patikimai nustatyta, kad J. S. 2023 m. gruodžio 8 d. 13.35 val. Mokyklos g. 18, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą leistiną 50 km/val. greitį viršijo 12 km/val. J. S. kaltė dėl šio administracinio nusižengimo yra įrodyta, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį.

Iš Institucijos surašyto nutarimo matyti, kad nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, J. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta artima vidurkiui šio straipsnio sankcijoje numatyta 20 eurų dydžio bauda.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taigi vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda (administracinio poveikio priemonė) švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo.

Kaip jau minėta, J. S. savo kaltės dėl šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, iš ko seka išvada, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, kas vėlgi pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021).

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu J. S. prašė jo sunkią materialinę padėtį, t. y. kad jis su žmona yra bedarbiai, augina du nepilnamečius vaikus, slaugo neįgalų sūnų, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta galimybė labai sunkią kaltininko materialinę padėtį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad J. S. viršijo greitį dėl labai sunkios materialinės padėties ir pripažinti tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad J. S. šiuo nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kas visiškai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad be šioje byloje priimto skundžiamo nutarimo J. S. kitose analogiškose bylose dar priimta 16 nutarimų, kas rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys J. S. gyvenime. Be to, J. S. buvo pasiūlyta susimokėti administraciniu nurodymu paskirtą 12 eurų baudą, tačiau jis kategoriškai nesutiko sumokėti minimalią baudą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad J. S. savo kaltės dėl šioje byloje inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas nemato pakankamo pagrindo sumažinti skundžiamu nutarimu J. S. paskirtą artimą vidurkiui ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Tuo būdu keisti Institucijos 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4257-2024 J. S. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4257-2024 nepakeistą ir J. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus