- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- eCIK-190/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00101-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Andžej Maciejevski, Algirdas Taminskas
- Atsakovas
- UAB „Uno“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 9 d. paduotu atsakovės UAB „Uno“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą, kuriuo tenkinus ieškovės UAB „Danesta LT“ ieškinį pripažintos negaliojančiomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys ir pripažintas galiojančiu bei patvirtintas ieškovės ir pardavėjos atsakovės UAB „Uno“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Uno“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o jei teismas netenkintų šio prašymo, tuomet perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, neinformavęs atsakovės ir nusprendęs netirti ir neanalizuoti atsakovės esminių atsikirtimų ir įrodymų, išdėstytų atsiliepime į ieškinį, vien dėl to, kad atsikirtimai yra pateikti atsiliepimo procesine forma, o ne priešieškinio procesine forma. Teismas pripažino, kad ieškovę ir atsakovę sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o santykių turinys turi būti aiškinamas pagal tris byloje pateiktas sutartis (jungtinės veiklos sutartį ir dvejas rezervacijos sutartis). Teismas sprendimą grindė ieškovės pateiktais įrodymais ir argumentais – nustatė, kad ieškovė yra padariusi įrašus į jungtinę veiklą ir kad jai priklauso ginčo jungtinės veiklos rezultatas – kotedžai (butai). Teismas atsisakė tirti ir vertinti atsakovės argumentus ir įrodymus dėl atsakovės įnašų jungtinėje veikloje dydžio bei atsakovei ir ieškovei tenkančių pelno pagal jungtinę veiklą dalių, kas iš esmės lemia ginčo objektų priklausymo ieškovei ar atsakovei (ieškinio pagrįstumo) klausimą. Teismas nusprendė, kad šie argumentai galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jeigu atsakovė byloje būtų pareiškusi priešieškinį.
2. Atsakovė negalėjo numanyti, kad yra reikalinga pareikšti priešieškinį, kadangi atsakovės siekiamas teisinis rezultatas – ieškinio reikalavimų atmetimas, savarankiškų reikalavimų byloje atsakovė nereiškė ir nepageidavo pareikšti. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas nei karto neinformavo apie, teismo nuomone, teisiškai reikšmingą aplinkybę, kurią vertins teismas ir kuri gali nulemti bylos baigtį, t. y. apie tai, kad, teismo nuomone, atsakovei tam, kad būtų vertinami jos atsikirtimai, yra būtina pareikšti priešieškinį. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad teismas net du kartus ginčo šalis įpareigojo pateikti skaičiavimus ir įrodymus apie ieškovės ir atsakovės įnašų jungtinėje veikloje dydį, tačiau šalims pateikus skaičiavimus ir įrodymus nei karto neužsiminė, kad būtų netinkama pateikimo forma, jog yra būtina reikšti priešieškinį, kad, priešingu atveju, teismas prašytų pateikti įrodymų nevertins ir pan.
3. Tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, grįstoje EŽTT praktika, vienareikšmiškai draudžiama priimti siurprizinį sprendimą tiek faktų vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu: „šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu <...> žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017; žr., pvz., 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, pareiškimo Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Uno“ (j. a. k. 163194441) už kasacinį skundą 15 871 Eur (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. vasario 2 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 0202084523314.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.