- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2-749-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00101-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „UNO“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danseta LT“
- Trečiasis asmuo
- A. L., M. N., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Akvaterma“, I. R., R. Ž., L. B., V. K., O. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „UNO“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danseta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UNO“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo ir (arba) nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, tretieji asmenys A. L., M. N., A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Akvaterma“, I. R., A. L. (A. L.), R. Ž., L. B., V. K., O. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Danseta LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „UNO“ (toliau – ir atsakovė) prašydama patvirtinti notarės Agnės Griškevičienės 2020 m. vasario 6 d. parengtą pirkimo–pardavimo sutartį priteisiant ieškovei nuosavybės teise: pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 166/309 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 5256/10547 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 143/309 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) arba (ieškinio pirmo reikalavimo netenkinimo atveju) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į atsakovės UAB „UNO“ vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 166/309 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 5256/10547 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 143/309 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami).
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje areštuoti uždraudžiant disponuoti (parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti ar kitaip disponuoti) atsakovei UAB „UNO“ priklausantį turtą: pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); 166/309 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); 5256/10547 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); 143/309 dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami).
3. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarę Agnę Griškevičienę dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo notarine tvarka, pagal kurią šalys turėjo įforminti septynių 25 proc. statybos baigtumo statinių pirkimą ir pardavimą: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami); 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami). Sutarties notarinis tvirtinimas buvo numatytas 2020 m. vasario 6 d. Ieškovė visą turto kainą 180 500 Eur įskaitant PVM buvo sumokėjusi prieš sutarties tvirtinimą notarine tvarka. Nepaisant suderintos šalių valios ir pasirengimo sudaryti sutartį, 2020 m. vasario 6 d. turėjęs įvykti sutarties tvirtinimas neįvyko, notarei Agnei Griškevičienei 2020 m. vasario 6 d. el. laišku informavus ieškovės ir atsakovės vadovus, kad atsakovės UAB „UNO“ valdybos nariui V. U. kreipusis į notarę su pretenziją dėl pažeidžiamos kiekybinio atstovavimo teisės sudarant nekilnojamojo turto sandorius, sutarties tvirtinimas yra laikinai atidedamas.
4. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė įrodinėjo pažymėdama tai, kad ieškinio reikalavimu iš esmės ginčijama atsakovės nuosavybės teisė į ginčo objektu tapusius statinius, t. y. vienu iš ieškinio alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju atsakovės vardu įregistruoti ginčo statiniai taptų ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovės vertinimu, dėl šios priežasties byloje yra poreikis iki bylos nagrinėjimo pabaigos užtikrinti ginčo objekto status quo (esamą padėtį) jį areštuojant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti iš esmės tinkamai, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, sprendimo dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
7. Teismo vertinimu, iki bylos išnagrinėjimo neapribojus atsakovės galimybės disponuoti ginčo turtu, atsakovė gali perleisti ginčo objektą tretiesiems asmenims, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tai galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, sudaryti sąlygas naujiems civiliniams ginčams kilti.
8. Teismas papildomai pažymėjo, kad kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovės teisę disponuoti jos žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „UNO“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priešingai negu sprendė skundžiamą nutartį priėmęs teismas taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nesąžiningumą, kuris būtų nukreiptas prieš atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, yra būtina nustatyti visose civilinėse bylose nepriklausomai nuo jų pobūdžio.
10.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai sprendė, kad neva atsakovė iki šios civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos gali tretiesiems asmenims perleisti ginčo objektus. Teismas šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų netyrė ir neanalizavo. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi FNTT vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 atsakovės turtui iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Šio atsakovės atžvilgiu taikomo nuosavybės teisių apribojimo turinys yra iš esmės analogiškas ieškovės nurodytam prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turiniui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Danseta LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės nesąžiningas elgesys ir atlikti neteisėti veiksmai buvo atskleisti rašytiniais įrodymais ir ieškinyje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis.
12.2. Atsakovė teikdama melagingas faktines aplinkybes bei klaidindama ikiteisminį tyrimą atliekančią Klaipėdos apygardos prokuratūrą deda visas pastangas siekdama panaikinti nuosavybės teisių apribojimus ginčo statiniams su tikslu perleisti šį turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
12.3. Panaikinus skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei atsakovei perleidus ginčo objektą tretiesiems asmenims, iš esmės kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieškovė būtų priversta ginčyti ir paskesnius atsakovės sudarytus ginčo statinių perleidimo sandorius, o jei ginčo objektą įgiję tretieji asmenys būtų sąžiningi, ieškovės galimybės susigrąžinti ginčo objektą taptų itin apsunkintos ir (ar) apskritai neįmanomos, todėl vienintelė ieškovės pažeistų teisių gynybos priemonė taptų patirtų nuostolių atlyginimas.
12.4. Ieškovė pateikė įrodymus apie atsakovės laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. sudarytus apsimestinius sandorius perleidžiant 6 iš 16 butų ginčo statiniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliekamas prima facie (liet. preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio preliminarų pagrįstumą. Atskirajame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.
18. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-711-464/2021).
19. Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant (kitaip apsunkinant) jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą (juo tapusį konkretų turtą). Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo, t. y. faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-711-464/2021). Apie poreikį prevenciškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje pagal tos bylos aplinkybes bei joje pateiktus įrodymus.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reiškė du alternatyvius reikalavimus: 1) dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo CK 1.93 straipsnio 4 dalies, CK 6.309 straipsnio, 6.393 straipsnio 4 dalies pagrindu; arba 2) dėl ieškovės nuosavybės teisės pripažinimo CK 6.971 ir 6.976 straipsnių pagrindais. Bet kurio iš ieškovės pareikštų alternatyvių reikalavimų tenkinimo atveju pasikeistų nuosavybės teisės subjektas, t. y. atsakovė netektų nuosavybės teisės į ginčo statinius, o ieškovė tokią teisę įgytų.
21. Ieškovės prašomoje patvirtinti 2020 m. sausio 22 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė dėl šių objektų pardavimo ieškovei: 1) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); 2) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); 3) pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); 4) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); 5) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); 6) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami); 7) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami). Būtent šį turtą ieškovė prašė areštuoti siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimus.
22. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė tretiesiems asmenims jau yra perleidusi dalį turto, kuris, remiantis byloje esančiais šalių susitarimais, turėjo pereiti ieškovei arba jos surastiems pirkėjams. Ieškovės nurodytus turto perleidimo faktus patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, o atsakovė šių faktų atskirajame skunde neginčija.
23. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ginčo pastatus perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims būtų iš esmės apsunkinta galimybė įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ir (ar) tokia galimybė apskritai išnyktų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje yra poreikis prevenciškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, faktas, kad atsakovė jau yra perleidusi nuosavybės teisę į dalį turto objektų, kurie pagal byloje esančius susitarimus turėjo atitekti ieškovei, pagrindžia pakankamą grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
24. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje atsakovės turtui taikomi apribojimai nėra susiję su nagrinėjama byla, t. y. nėra skirti užtikrinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, kaip nurodė ir pati atsakovė, ikiteisminiame tyrime taikomi apribojimai yra terminuoto pobūdžio, t. y. gali būti panaikinti dar nepriėmus galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, o tokia situacija neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties, nes teismo sprendimo įvykdymas, panaikinus ikiteisminio tyrimo byloje pritaikytus disponavimu turtu apribojimus, liktų neužtikrintas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.