Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir N. B. ieškinį atsakovams A. B., A. Š. ir V. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl 5 293,63 Eur socialinėms įstaigoms sumokėtų lėšų

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. Š. ir Labdaros ir paramos fondas (duomenys neskelbtini) parapijos globos namai sudarė Socialinės globos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1) (t. 1, 17-20 b. l.). Socialinės globos paslaugos pagal šią sutartį L. Š. teiktos laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. spalio 17 d. (t. 1, 16; 21 b. l.). Sutarties Nr. 1 3.1 punkte numatyta, kad socialinės globos paslaugų kaina privačiai per mėnesį Globos namuose Gyventojui su negalia / su sunkia negalia 1 150 Eur. 2022 m. spalio 13 d. tarp L. Š. ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų sudaryta Trumpalaikės socialinės globos lėšų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2) (t. 1, 24-25 b. l.). Sutarties Nr. 2 II skyriuje numatyta, jog socialinės globos kaina per mėnesį – 970 Eur, III skyriaus 2.1 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas (L. Š.) įsipareigoja, gavus Socialinės globos namų išrašytą sąskaitą, per 10 kalendorinių dienų sumokėti socialinės globos kainą. Sutartis Nr. 2 nutraukta 2023 m. balandžio 26 d. Kaina pagal Sutartį Nr. 2 nuo 2023 m. sausio 1d. paskaičiuota po 1160,00 Eur per mėnesį.

Už L. Š. socialinę globą Labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini) parapijos globos namams ieškovė sumokėjo 3 301,61 Eur, iš kurių 519,35 Eur grąžinta ieškovei, taigi sumokėta suma 2 782,26 Eur (t. 1, 15; 30 b. l.). Ieškovė (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams už L. Š. sumokėjo 6 392,02 Eur (502,67+469,35+970+970+1160+1160+1160) (t. 1, 26-27; 29 b. l.). Iš viso ieškovės socialinės globos įstaigoms už L. Š. sumokėta suma sudaro 9 174,28 Eur.

Kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas, regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina šiam asmeniui (CK 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sutarties Nr. 1 3.3 punkte apmokėjimą įsipareigojo atlikti ieškovė, o 4.2 punkte numatyta, kad gyventojas ar jam atstovaujantis asmuo, uždelsęs atsiskaityti už gautas Socialinės globos paslaugas Sutartyje nustatytu terminu, Globos namams pareikalavus, nuo kitos dienos moka 0,02 proc. dydžio delspinius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartį Nr. 2 kaip laiduotojas pasirašė ieškovas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojas prisiima tam tikrą riziką, kad jam gali tekti įvykdyti prievoles už pagrindinį skolininką.

Įvertinus sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 turinį, šalių giminystės ryšius, teismas sprendžia, kad ieškovai buvo pagrįstai suinteresuoti įvykdyti L. Š. prievolę, todėl reikalavimo teisė regreso tvarka pagal įstatymą perėjo ieškovams (CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovai A. Š. ir V. Š. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nesutikimą atsakovai iš esmės grindė tuo, kad visos L. Š. pajamos jos gyvenimo socilalinės globos namuose laikotarpiu turėjo būti skiriamos socialinės globos įstaigų paslaugoms apmokėti, L. Š. pajamomis disponavo ieškovai.

Iš atsakovo V. Š. atstovo pateikto L. Š. banko sąskaitos išrašo matyti, kad L. Š. gautas pajamas sudarė socialinės išmokos: Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos (kaip nurodė ieškovai, pensija, išmoka už vaikus, našlystės pensija) (t. 1. 172-180 b. l.).

Teismo vertinimu, atsakovų argumentai dėl L. Š. pajamų naudojimo jos socialinei globai apmokėti yra pagrįsti iš dalies. Jos gautas pajamas sudarė be kita ko Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios atsižvelgiant į jų tikslinę paskirtį buvo tiesiogiai skirtos, todėl turėjo būti panaudotos būtent šių išlaidų kompensavimui. Minėtų tikslinių kompensacijų laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. L. Š. išmokėta 1 722,05 Eur (382,20+382,20+75,08+204,75+677,82). Šios lėšos buvo skirtos ir turėjo būti panaudotos patiriamoms socialinės globos išlaidoms (t. 1, 172-180 b. l.).

Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, jog visos L. Š. socialinės globos namuose praleistu laikotarpiu gautos pajamos turėtų būti vertinamos, kaip skirtos socialinės globos paslaugoms apmokėti. Ieškovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad išgrynindavo L. Š. gaunamas lėšas, jas panaudodavo jos poreikių tenkinimui: maistui, drabužiams. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų paaiškinimais. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad L. Š. neturėjo jokių kitų poreikių ir pageidavo visas gaunamas pajamas skirti socialinės globos įstaigų sąskaitoms apmokėti, byloje nėra. Atsakovai neįrodinėjo, kad L. Š. valia buvo kitokia nei nurodė ieškovai, kurie rūpinosi jos interesų tenkinimu. Teismui patikrinus Neveiksnių ir ribotai veiksnių asenų registrą pagal L. Š. asmens kodą, nenustatyta, kad ji būtų pripažinta neveiksnia (t. 1, 181 b. l.). Taigi spręsti jog L. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, teismas neturi pagrindo. Kadangi kitos, ne tikslinių kompensacijų forma gaunamos, L. Š. pajamos galėjo būti skirtos kitų jos poreikių tenkinimui, teismas nemato pagrindo šias lėšas išskaityti iš ieškovų globos namams sumokėtų lėšų.

Bendra ieškovės pagal Sutartį Nr.1 ir Sutartį Nr. 2 sumokėta suma 9 174,28 Eur (2 782,26 + 6 392,02), taigi, įskaičius Slaugos išlaidų ir Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, likusi suma 7452,23 Eur neviršija ieškovų ieškiniu prašomos priteisti 5 293,63 Eur socialinės globos įstaigoms sumokėtos sumos. Dėl nurodytų priežasčių teismas nemato pagrindo ieškovų prašomą pritesti 5 293,63 Eur sumą vertinti kaip nepagrįstai didelę.

(Duomenys neskelbtini) L. Š. mirė (t. 1, 10 b. l.). Palikimą po jos mirties, paduodami pareiškimus notarui, priėmė atsakovai (t. 1, 7-8 b. l.). Duomenų, kad palikimą būtų priėmę pagal apyrašus atsakovai nepateikė. Argumentų, kodėl už prievolę neturėtų atsakyti solidariai, atsakovai proceso metu nenurodė.

Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Šis straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, jog jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

Byloje esantys duomenys ir pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovai, nors ir žinodami apie palikėjos įsiskolinimą, besąlygiškai savo aktyviais veiksmais ir laisva valia priėmė palikimą su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, inter alia, prisiimdami pareigą atsakyti už palikėjos skolas. Atsakovai priėmė paveldėjimą be jokių išlygų. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ieškovai įrodė, jog jų reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 293,63 Eur socialinės globos įstaigoms sumokėtas lėšas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl laidojimo išlaidų

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1 284,72 Eur L. Š. laidojimo išlaidas.

Remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimu, šiuo atveju ieškovų reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra jų ne kaip palikėjos kreditorių, bet kaip įpėdinių kreditorių, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjos laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remdamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovai, palaidoję palikėją savo lėšomis, turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jie panaudojo savo asmenines lėšas. Šiuo atveju teismas taiko CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės išlaidos (CK 6.291 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad IĮ ,,Atminimas“ išrašė sąskaitą už L. Š. laidojimo paslaugas ir reikmenis 2 261,00 Eur sumai, kurią sudaro 705,00 Eur karsto ir urnos įsigijimo, 145,00 Eur gėlių, 179,00 Eur drabužių ir avalynės, 470,00 Eur kūno transportavimo ir laikymo, 540,00 Eur kremavimo, 132,00 Eur ritualinių atributų ir kapo tvarkymo išlaidos, 90,00 Eur laidojimo organizavimo ir dokumentų tvarkymo. Sąskaitoje nurodyta 1 164,72 Eur priemoka sumokėta 2023 m. gegužės 24 d. (t. 1, 34 b. l.). Už duobės iškasimą ir užkasimą su papuošimu Kauno savivaldybės įmonei ,,Kapinių priežiūra“ ieškovė sumokėjo 120,00 Eur sumą (t. 1, 35-36 b. l.). Teismo vertinimu, ieškovų patirtos laidojimo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jos yra protingos ir negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės.

Atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad prie laidojimo išlaidų apmokėjimo neprisidėjo. Teigė, kad jam yra žinoma, kad prisidėjo kitas brolis ir seserys, tačiau konkrečių sumų įvardinti negalėjo. Atsakovo V. Š. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad laidotuvių išlaidoms padengti davė nemažiau kaip 150 Eur, tačiau pripažino, kad negali pateikti jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Š. tiek jai esant gyvai, tiek ir jos laidojimu po mirties rūpinosi ieškovai, kurie pateikė rašytius įrodymus, patvirtinančius laidojimo išlaidų apmokėjimą. Atsakovams neįrodžius piniginių lėšų L. Š. laidojimo išlaidoms padengti perdavimo ieškovams, teismas tokius teiginius atmeta kaip neįrodytus.

Konstatavus, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovai turi prievolę atlyginti ieškovams jų patirtas 1 284,72 Eur L. Š. laidojimo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1 straipsnis, 6.2 straipsnis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Ieškovai laidojimo išlaidas taip pat kaip ir L. Š. socialinės globos išlaidas prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Kaip jau minėta, laidojimo išlaidos nėra palikėjo prievolė, todėl reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra ieškovų, ne kaip palikėjos kreditorių, bet kaip įpėdinių kreditorių, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjos laidojimo, taigi CK 5.52 straipsnio 1 dalis netaikoma.

CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės dalykas yra dalus, įstatyme nenumatyta, kad prievolė atlyginti laidojimo išlaidas būtų solidari, tokio susitarimo dėl prievolės pobūdžio ieškovai neįrodinėjo, teismas reikalavimą laidojimo išlaidas priteisti solidariai iš atsakovų laiko nepagrįstu ir jo šioje dalyje netenkina. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, 1 284,72 Eur L. Š. laidojimo išlaidos iš atsakovų ieškovams priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 428,24 Eur iš kiekvieno.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovai prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento, paskaičiuotas nuo priteistinos sumos (6 578,35 Eur) iki pilno prievolės įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų L. Š. laidojimo ir socialinės globos išlaidų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorių daugeto

Ieškovai prašo įsiskolinimą jiems iš atsakovų priteisti kaip solidariesiems kreditoriams. Atsakovai byloje tokio reikalavimo neginčijo.

Pagal CK 6.18 straipsnio 1 dalį įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Iš šios teisės normos matyti, kad solidariojo kreditorių reikalavimo prielaida visų pirma yra prievolės kreditorių daugetas, t. y. kreditoriumi konkrečioje prievolėje turi būti daugiau nei vienas asmuo (CK 6.17 straipsnis).

Ieškovų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriuje (t. 1, 10 b. l.). Nors ieškovų santuoka sudaryta jau po L. Š. mrties, o didžioji dalis išlaidų už socialinės globos įstaigų paslaugas patirta iki ieškovų santuokos sudarymo, ieškovų atstovas paaiškino, jog ieškovai vedė bendrą ūkį iki santuokos, lėšomis disponavo bendrai, todėl nustatyti, kurio sutuoktinio lėšos ir kokia jų tiksliai dalis panaudota kiekvienai įmokai už socialinės globos namus, nėra galimybės.

Teisės aktai nenumato ribojimų, draudžiančių sutuoktiniams laisvai disponuoti savo turtu, asmeninį turtą, o taip pat ir kreditorinius reikalavimus, įnešti į sutuoktinių turto balancą. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Atsakovai nesutikimo su prievolės rūšimi nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas nemato pagrindo netenkinti ieškovų prašymo, todėl įsiskolinimai ieškovams iš atsakovų priteisiami kaip solidariesiems kreditoriams (CK 6.17 straipsnis).

Dėl ikiteisminio skolos išeškojimo išlaidų

Ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti 307,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės patirtas už ikiteisminį skolos išeiškojimą (2023 m. birželio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.41/GK/23) (t. 2, 7; 4 b. l.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Ieškovai byloje pateikė įrodymus, kad 2023 m. birželio 29 d. ieškovų atstovas pateikė atsakovams prašymus-reikalavimus dėl prievolės įvykdymo-skolos sumokėjimo, kreipėsi į socialinės globos namus dėl duomenų pateikimo, taigi teismas sprendžia, kad 307,50 Eur teisinės ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra pagrįstos, būtinos ir protingos, todėl priteisiamos iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje patyrė 738,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (t. 2, 5-6;8 b.l.), ieškovas – 369,00 Eur (t. 2, 13-14 b. l.). Ieškovai sumokėjo 149,00 Eur žyminį mokestį (t. 1, 40 b. l.)

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra grindžiamos principu ,,pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iš esmės pilna apimtimi, ieškovai įgijo teisę į visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovams iš atsakovų priteisiamos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat papildomai pažymi, jog teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012,Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 812,50 Eur (149/2+739), o ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 443,50 Eur (149/2+369) bylinėjimosi išladų.

Teismas byloje patyrė 25,41 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 8,47 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip solidariems kreditoriams solidariai iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 293,63 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovams G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip solidariems kreditoriams iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 428,24 Eur L. Š. laidojimo išlaidas iš kiekvieno, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 102,50 Eur teisinės ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas iš kiekvieno.

Priteisti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 270,83 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti ieškovui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 147,83 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 8,47 Eur (aštuonis eurus 47 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kiekvieno. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktuose bankuose, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.