Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš M. B. priteista keturiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai trisdešimt penki litai bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 30 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d., būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei vieninteliu akcininku, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2000 m. birželio 28 d. darbo sutartyje Nr. 001 ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „L“ (duomenys pakeisti) turtą pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2008 m. birželio 27 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – 44 335,00 Lt, t. y. UAB „L“ (duomenys pakeisti) vardu registruotą turtą – 2750 Lt vertės automobilį „Opel Kadett“, v/n (duomenys neskelbtini) ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasos knygoje 2002 m. gegužės 30 dieną užregistruotas pinigines lėšas – 41 585,00 Lt. Taip jis laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 30 d. iki 2008 m. birželio 27 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą už 44 335 Lt. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti pakeistas.

Atsikirtimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą civilinis ieškovas BUAB „L“ (duomenys pakeisti) nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas bei prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Civilinis ieškovas nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad automobilio Opel Kadett perdavimas panaudos pagrindu nenustatytam asmeniui negali būti pripažintas turto iššvaistymu. Šis automobilis buvo perduotas įmonės veiklos pradžioje, nėra duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į panaudos gavėją dėl šio automobilio gražinimo ar įgyvendinęs kitas su turto susigrąžinimu susijusias priemones. Be to turto iššvaistymas nebūtinai siejamas su pardavimo sandoriais ar kitais veiksmais. Turto iššvaistymas gali pasireikšti ir tokių sandorių kaip panaudos sutartie sudarymas su asmenimis, kurias nebuvo prieš sudarant sandorį pasidomėta, t.y. nesurinkta informacija apie tokius asmenis – gyvenamosios vietos adresas, asmens kodas, dokumentų kopijos ar kita kontaktinė informacija. Nuteistojo teiginys, kad jis iš matymo pažįstamam asmeniui vardu Valdas perdavė UAB „L“ (duomenys pakeisti) transporto priemonę, tik patvirtina, jog bendrovės vadovas M. B. įmonės atžvilgiu elgėsi neprotingai.

Civilinis ieškovas teigia, jog nuteistasis klaidina teismą, pateikdamas neteisingą informaciją dėl dokumentų, nes BUAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto administratorius nuteistąjį raštu bei jo gynėją elektroniniu paštu informavo, kad visi įmonės dokumentai yra Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro žinioje ir nėra gražinti.

Civilinio ieškovo manymu, nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad nekontroliavo įmonės buhalterės bei kritikuoja jos parodymus, nes buvusi UAB „L“ (duomenys pakeisti) buhalterė nuosekliai parodė, kad buhalterinius įrašus darė jai pateiktų dokumentų pagrindu. Todėl be pagrindo keliami nauji faktai apie nenurašytas lėšas už naują įstatų redakciją, už deponuotų atlyginimų sumokėjimą. Be to, neaišku kokiu būdu nuteistojo teiginys apie UAB „B“ (duomenys pakeisti) skolą susijęs su pinigų likučiu įmonės kasoje. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, kad iš priteistos sumos teismas turėjo atimti įkuriant bendrovę įneštą piniginį ir turtinį įnašą bei sumokėtą sumą už naujų įstatų registravimą, nes nepateikti tai patvirtinantys pirminiai dokumentai, be to, įmonės kreditoriai dėl šios įmonės veiklos patyrė 19 090,61 litus nuostolių, o administravimo išlaidos siekia 18 408 litus, neįskaitant išlaidų už UAB „L“ (duomenys pakeisti) archyvo sutvarkymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš nuteistojo M. B. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neneigia iššvaistęs UAB „L“ (duomenys pakeisti) (šiuo metu BUAB „L“ (duomenys pakeisti)) turtą, tačiau nesutinka su jam inkriminuota iššvaistyto turto suma ir su jo padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį bei paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam M. B. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais bei už šią nusikalstamą veiką paskirta tinkama bausmė.

BK 184 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja arba kitaip neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir dėl to turto ar turtinės teisės savininkui padaroma žala. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma teisės aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t.y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2006, 2K-388/2007, 2K-61/2008, 2K-273/2008, 2K-256/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis), taip pat Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas be kita ko suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Todėl tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Tvirtinimai, kad UAB piniginės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008).

Nuteistojo M. B. kaltė iššvaisčius jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą, įrodyta iš dalies paties M. B. , taip pat liudytojų V. V. , Z. K. parodymais, UAB „L“ (duomenys pakeisti) dokumentais, 2010-09-29 specialisto išvada dėl UAB „L“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-3/85, VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ pateiktais duomenims.

Kaip matyti iš nuteistojo M. B. parodymų pirmosios instancijos teisme, nuteistasis buvo vienintelis UAB „L“ (duomenys pakeisti), teikiančios apsaugos paslaugas, akcininkas ir direktorius. Jis disponavo bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, juos naudojo darbuotojų atlyginimams, premijoms, laidotuvių pašalpai mokėti, taip pat bendrovės ūkio reikmėms. Visi bendrovės darbuotojai gaudavo minimalų mėnesinį atlyginimą, kadangi bendrovė neturėjo didelio pelno. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. V. , jai nuteistasis pristatydavo visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Norėdamas išplėsti bendrovės veiklą 2002 m. pavasarį nuteistasis išvyko į Vokietiją, kur tikėjosi gauti kreditą ir nupirkti naktinio matymo akinius. Jo išvykimo laikotarpiui buvo paskyręs laikiną direktorių Z. K. , kuris taip pat disponavo kasoje esančiais bendrovės pinigais. Nuo 2002 m. liepos mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo 2008 m. gegužės 28 d. bendrovė jokios veiklos nevykdė, buhalteriniai dokumentai per šį laikotarpį pildomi nebuvo. 2002 m. gegužės mėnesį bendrovės kasoje turėjo būti žymiai mažesnė grynųjų pinigų suma, negu jam inkriminuota, tačiau kokia tiksliai, pasakyti negali. Paprastai kasoje būdavo apie 5000 Lt (t. 2, b.l. 159-160). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. B. papildomai nurodė, kad būdamas Vokietijoje bendrovės reikalais, patyrė apie 4000 eurų išlaidų, kurias dengė įmonės sąskaita, ir pateikė H. S. raštą, kuriame pastarasis patvirtina, jog 2002 m. M. B. lankėsi Vokietijoje verslo reikalais ir turėjo išlaidų, susijusių su buto ir transporto nuoma (t. 3, b.l. 17-19). M. B. teigia, jog minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus perdavė V. V. , tačiau pastaroji šių dokumentų jam negrąžino ir minėtų išlaidų nenurašė. Taip pat paaiškino, jog bendrovės grynaisiais pinigais disponavo ir buhalterė V. V. . Ikiteisminio tyrimo metu M. B. , apklaustas įtariamuoju, savo kaltės nepripažino ir duoti parodymus atsisakė (t. 1, b.l. 114).

Tas aplinkybes, kad M. B. buvo UAB „L“ (duomenys pakeisti) steigėjas ir nuo 2000-06-30 iki 2008-08-06 vienintelis jos akcininkas bei direktorius, patvirtina objektyvūs bylos duomenys – 2000 m. birželio 23 UAB „L“ (duomenys pakeisti) vienintelio steigėjo sprendimas (t. 1, b.l. 168), 2000 m. birželio 28 d. darbo sutartis Nr. 001, iš kurios matyti, jog M. B. nuo 2000-06-28 priimtas dirbti į UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigoms (t. 1, b.l. 169-170) ir VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (t. 1, b.l. 153-156).

Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad 2000 m. vasarą įsidarbino UAB „L“ (duomenys pakeisti), kuri teikė apsaugos paslaugas, buhaltere. Bendrovė ofiso neturėjo, dokumentus ji laikydavo savo namuose, o pasibaigus metams, visus dokumentus perduodavo bendrovės direktoriui M. B. . Kur pastarasis saugojo dokumentus, ji nežino. UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasininko neturėjo, jo darbą atlikdavo direktorius, jis pats tvarkė kasą, t.y. grynuosius pinigus, išrašydavo kasos išlaidų ir pajamų orderius, mokėdavo darbuotojams atlyginimus, o ji tik tvarkė buhalterinius dokumentus, kuriuos jai perduodavo M. B. , taip pat pagal M. B. pateiktus duomenis paskaičiuodavo algas darbuotojams, o vėliau iš M. B. gaudavo žiniaraščius su darbuotojų parašais, kad algas jie gavo. Kasos knygą vedė pagal M. B. pateikiamus dokumentus, grynųjų pinigų ji neturėjo ir jų netvarkė, kur buvo laikomi grynieji pinigai nežino. Išeidama iš darbo 2002 m. gegužės mėnesį ji sutvarkė visus buhalterinius dokumentus, pagal kuriuos bendrovės kasoje turėjo būti 41585 Lt grynųjų pinigų, ir visus dokumentus grąžino. Ar kasos knygoje nurodyta suma realiai buvo kasoje, ji nežino, nes grynuosius pinigus tvarkė M. B. . Visi dokumentai, kuriuos jai pateikė M. B. , buvo įtraukti į apskaitą. Tokio atvejo, kad nuteistasis jai būtų pateikęs kokius nors bendrovės išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ji būtų neįtraukusi jų į bendrovės apskaitą, nebuvo, tam ji neturėjo pagrindo. 2002 m. pavasarį M. B. pristatė jai naują laikiną direktorių Z. K. . Vėliau ji bendravo su naujuoju direktorium ir klausė, kaip jis ruošiasi mokėti algas darbuotojams. Z. K. atsakė, kad nežino, nes jam jokių pinigų M. B. nepaliko. 2002 m. buvo pavogta jos rankinė su UAB „L“ (duomenys pakeisti) sąskaitomis faktūromis. Apie tai ji informavo policiją. Dokumentai nebuvo surasti, tačiau ji pati ėjo per įmones ir prarastus dokumentus atkūrė (t. 2, b.l. 91-92, 149-151).

Liudytojas Z. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2002 m. pavasarį M. B. pasiūlė jam darbą – laikinai pabūti jo įmonės direktoriumi, nes jis pats turi laikinai išvykti į užsienį. Jis sutiko, todėl pasirašė darbo sutartį su M. B. ir nuo 2002 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi. Išvažiuodamas į užsienį M. B. jam bendrovės antspaudo, banko sąskaitų numerių ir buhalterinių dokumentų neperdavė, davė tik kasos pajamų orderius ir nurodė nuvažiuoti į bendrovės saugomą pastatą paimti pinigus už suteiktas paslaugas pagal kasos pajamų orderius, taip pat davė naudotis automobilį Opel Kadett. Jokių priėmimo-perdavimo aktų su M. B. nepasirašė. Z. K. dirbant direktoriumi, įmonės buhalterinius dokumentus tvarkė V. V. , kas buvo kasininkas, nežino. Jis pats kasos dokumentų netvarkė, kur buvo įmonės kasa, koks buvo grynųjų pinigų likutis joje jam pradėjus dirbti ir koks – jam išėjus iš darbo, nežino. Tuo metu buvo labai jaunas, vos 18 metų, ir tuose dalykuose nieko nesuprato. Per tą laikotarpį, kai jis buvo bendrovės direktoriumi, iš darbo išėjo bendrovės darbuotojai, t.y. sargas ir buhalterė, todėl ir jis pats parašė pareiškimą, kad 2002-06-30 išeina iš darbo. Kai M. B. sugrįžo, jis jam apie tai pasakė ir grąžino kasos orderius bei automobilį (t. 2, b.l. 89-90, 159).

Iš 2010 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados dėl UAB „L“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 26 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. Nr. 5-3/85 matyti, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) 2002 m. gegužės 30 d. kasoje užregistravo 41585 Lt piniginių lėšų dokumentinį likutį, tačiau iki 2008 m. gegužės 28 d., kuomet bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo kasos knygoje 41585 Lt piniginių lėšų panaudojimo ir neužregistravo šių ūkinių finansinių operacijų apskaitos registruose (t. 1, b.l. 116-128).

Taigi, aukščiau aptarti pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kolegijos nuomone, vieni kitus papildo ir sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog M. B. , būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi bei vieninteliu akcininku, taigi užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „L“ (duomenys pakeisti) turtą, bei turėdamas pareigą veikti sąžiningai ir protingai bendrovės interesais, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, kurių 2002 m. gegužės 30 d. buvo užfiksuota 41585 Lt, šių piniginių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ar kitais patikimais įrodymais, taigi, juos iššvaistė. Dėl tokių M. B. veiksmų bendrovei buvo padaryta 41585 Lt dydžio turtinė žala.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. teigia, jog 41585 Lt grynųjų pinigų suma jam inkriminuota nepagrįstai, nes UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasoje 2002 m. gegužės 30 d. tokios pinigų sumos negalėjo būti ir jis jos neiššvaistė. Pinigus naudojo bendrovės reikmėms, mokėjo darbuotojams atlyginimus, premijas, pašalpas ir tai patvirtinančius dokumentus pateikė įmonės buhalterei V. V. , bet pastaroji aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nenurašė visų iki 2002 m. gegužės 30 d. realiai patirtų bendrovės išlaidų. Tačiau tokį nuteistojo aiškinimą paneigia nuoseklūs liudytojos V. V. parodymai, duoti viso proceso metu, kad bendrovės apskaitą ji tvarkė pagal bendrovės direktoriaus M. B. pateiktus dokumentus ir nebuvo tokio atvejo, kad pastarasis būtų jai pateikęs kokius nors bendrovės išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ji būtų neįtraukusi jų į bendrovės apskaitą, tam ji neturėjo jokio pagrindo, taip pat byloje esanti specialisto išvada bei UAB „L“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės V. Vinksienės paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, iš kurių matyti, jog ištyrus UAB „L“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus, tame tarpe ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus mokėjimo žiniaraščius dėl UAB „L“ (duomenys pakeisti) darbuotojams išmokėto bei deponuoto darbo užmokesčio už 2002 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius (t. 1, b.l.42-45), buvo nustatyta, jog UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasos knygoje 2002 m. gegužės 30 d. užfiksuotas grynųjų pinigų likutis, t.y. 41585 Lt, atitiko tyrimui pateiktuose bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksuotus duomenis. Be to, kaip matyti iš specialistės V. Vinksienės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, visus finansiniam tyrimui reikšmingus UAB „L“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus, kurie buvo prarasti, bendrovės finansininkė atstatė, todėl nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad grynųjų pinigų sumai bendrovės kasoje galėjo turėti įtakos ta aplinkybė, jog 2002 metais buvo prarasti bendrovės buhalteriniai dokumentai. Nors nuteistasis M. B. pirmosios instancijos teisme teigė, jog bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais naudojosi laikinai direktoriaus pareigas einantis Z. K. , o apeliacinės instancijos teisme ėmė teigti, kad jais galėjo naudotis ir bendrovės buhalterė V. V. , tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra paneigtas nuosekliais liudytojų Z. K. ir V. V. viso proceso metu duotais parodymais, jog bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais disponavo tik nuteistasis M. B. , jie patys naudoti tų pinigų neturėjo galimybės, nes net nežinojo, kur M. B. juos laiko.

Nepagrįstas nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentas, kad jam inkriminuota iššvaistytų grynųjų pinigų suma turi būti sumažinta, nes 2002 metų pavasarį ir vasarą būdamas Vokietijoje, kur vyko UAB „L“ (duomenys pakeisti) interesais, jis turėjo apie 4000 eurų išlaidų, susijusių su buto nuoma ir transporto išlaidomis, ką patvirtina Vokietijoje jį konsultavusio H. S. raštas. Kaip matyti iš specialistės V. Vinksienės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo M. B. nurodytos Vokietijoje patirtos išlaidos neturi jokios įtakos pastarojo ginčijamai iššvaistytai bendrovės kasos grynųjų pinigų sumai, kadangi komandiruotės išlaidos yra įtraukiamos į sąmatas ir tokiu būdu mažinama ne kasa, o pelnas, tokios išlaidos atsispindi galutiniame rezultate, t.y. pelno mokesčių deklaracijoje ir balanse. Kita vertus, vadovaujantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, tam, kad būtų nurašytos tokios išlaidos, bendrovėje turi būti priimtas įsakymas dėl konkretaus asmens komandiruotės, kuriame turi būti nurodytas tiek komandiruotės tikslas, tiek jos terminas ir kiti specifiniai dalykai. Šiuo konkrečiu atveju joks įsakymas dėl M. B. komandiruotės į Vokietiją bendrovėje nebuvo priimtas, to neginčija ir pats apeliantas.

Byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, apelianto aiškinimą, kad 2002 m. pabaigoje – 2003 metų pradžioje jis iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasos sumokėjo 800 Lt už bendrovės įstatų pakeitimą ir jų įregistravimą juridinių asmenų registre. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (t. 1, b.l. 153-156) matyti, kad juridinių asmenų registre buvo įregistruotas vienintelio akcininko sprendimas dėl veiklos papildymo ir naujos bendrovės įstatų redakcijos tvirtinimo, tačiau tai buvo 2005 metų balandžio 28 d., o ne 2002 m. pabaigoje – 2003 metų pradžioje, kaip kad tvirtina M. B. . Kita vertus, jokių dokumentų, patvirtinančių, kad iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasos būtų sumokėta kokia nors konkreti pinigų suma už 2005 metais balandžio 28 d. įregistruotus naujus bendrovės įstatus, byloje taip pat nėra.

M. B. nurodo, jog 2002 metais, dar prieš jam 2002 m. balandžio mėnesį išvykstant į Vokietiją, buvo susidaręs UAB „K“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimas UAB „L“ (duomenys pakeisti) už suteiktas apsaugos paslaugas, taip pat, kad jis, prieš išvykdamas į Vokietiją, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo atlyginimus už 2,5 mėn. bendrovėje dirbusiems darbuotojams, kurių be jo ir buhalterės buvo apie dešimt, tačiau byloje nėra jokių šiuos nuteistojo argumentus patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų. Be to nuteistojo aiškinimas apie bendrovėje 2002 metais dirbusių darbuotojų skaičių prieštarauja byloje esantiems SODROS duomenims, iš kurių matyti, jog 2002 metais iki balandžio mėnesio be M. B. ir V. V. UAB „L“ (duomenys pakeisti) dirbo tik du darbuotojai: A. K. (bendrovėje dirbo iki 2002 m. gegužės 9 d.) ir T. M. (bendrovėje dirbo iki 2002 m. kovo 1 d.) (t. 1, b.l. 171-172). Kita vertus, pažymėtina, jog M. B. nuteistas už UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasoje buvusių, 2002 m. gegužės 30 d. fiksuotų grynųjų pinigų iššvaistymą, todėl apelianto nurodytas UAB „K“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimas UAB „L“ (duomenys pakeisti), net ir tuo atveju, jei būtų pateikti jį patvirtinantys dokumentai, neturėtų jokios reikšmės sprendžiant M. B. atsakomybės už grynųjų pinigų iššvaistymą klausimą.

Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo M. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti apygardos teismo nustatytą M. B. iššvaistytų UAB „L“ (duomenys pakeisti) grynųjų pinigų sumą.

Kaip matyti iš nuteistojo M. B. parodymų pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, 2002 metų rudenį jis UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį „Opel Kadett“ davė naudotis pažįstamam vardu Valdas. Jis žinojo tik šio asmens vardą ir gyvenamąją vietą, tačiau pastarasis ją pakeitė ir kartu su automobiliu dingo. Su Valdu jokios sutarties ar kito automobilio perdavimo dokumento nepasirašė, nes pasitikėjo juo. Į policiją dėl automobilio nesikreipė, nes neturėjo bendrovės antspaudo.

Iš UAB „L“ (duomenys pakeisti) metinės finansinės atskaitomybės matyti, jog 2001 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse yra apskaitytas materialus turtas – transporto priemonės, kurių bendra vertė 2750 Lt (t. 1, b.l. 10-12). VĮ „Regitra“ 2008-06-18 pažyma apie UAB „L“ (duomenys pakeisti) vardu registruotas transporto priemones patvirtina, jog šios bendrovės vardu 2000-07-01 registruotas automobilis „Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 26).

Taigi, pirmiau aptarti faktiniai duomenys rodo, jog M. B. , būdamas atsakingu už UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą, jo valdymą ir naudojimą, bendrovei priklausantį automobilį Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis iš matymo pažįstamam asmeniui, kurio žinojo tik vardą, ir kaip tvirtino, gyvenamąją vietą, kuri vėliau pasikeitė. Iš šio asmens M. B. nepareikalavo jokių asmens dokumentų ir automobilio perleidimo šiam asmeniui niekaip neįformino, todėl minėtam M. B. pažįstamam asmeniui vardu Valdas pakeitus gyvenamąją vietą ir negrąžinus bendrovei priklausančio automobilio, UAB „L“ (duomenys pakeisti) neteko jai priklausančio 2001 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse apskaityto materialaus turto, t.y. 2750 Lt vertės automobilio. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas nustatytus M. B. veiksmus, perduodant bendrovės automobilį trečiajam asmeniui, pagrįstai įvertino kaip šio turto iššvaistymą, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. B. , steigdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti), pasirinko tokią teisinę ūkininkavimo formą (uždaroji akcinė bendrovė), pagal kurią bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, pagal savo prievoles bendrovė atsako savo turtu, o akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Pagal CK 1.102 straipsnio 1 dalį akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, taip pat kitas įstatymų nustatytas teises. Taigi akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį, tik likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-202/2006, 2K-213/2006). Tuo tarpu akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2005, 2K-111-2008 ,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 8, 4 punktas). Taigi, nepagrįstas nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentas, jog bendrovės įstatinio kapitalo formavimui perduotas automobilis ir 5000 Lt yra jo, kaip vienintelio akcininko, asmeninis turtas, dėl ko ši suma turėtų būti minusuota iš nuosprendyje nurodyto iššvaistyto UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto sumos, t. y. iš 44 335 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad M. B. , būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriumi bei vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2002-06-03 iki 2008-06-27, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausantį, didelės vertės turtą – UAB „L“ (duomenys pakeisti) vardu registruotą 2750 Lt vertės automobilį „Opel Kadett“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasos knygoje 2002 m. gegužės 30 d. užregistruotas piniginės lėšas – 41585 Lt, viso turto už 44335 Lt, kas viršija BK 190 straipsnyje nurodyta 250 MGL dydžio sumą. Šiuos M. B. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės pagrįsta ir teisėta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. B. dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą. Taip pat teismas įvertino, kad nuo šios veikos padarymo praėjo pakankamai didelis laiko tarpas ir per tą laiką M. B. nepadarė naujų teisės pažeidimų, praeityje nebuvo teistas. Be to, byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje padarymą, nuteistajam pagrįstai skyrė bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį už šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tokia nuteistajam M. B. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.