Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 231 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė subendrinta bausmė paskirta 20 MGL (2500 Lt) bauda.

Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis, kuria I. K. nuteista pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – I. K. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnį, paliekant galutinę bausmę 20 MGL dydžio baudą. Kita apylinkės teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d. iki 2006 m. vasario mėn. nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 2006 m. kovo 6 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas Nr. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Panevėžys, (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere pagal darbo sutartį Nr. 101 ir būdama materialiai atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, susijusį su išduotomis materialinėmis vertybėmis, priėmimu, pardavimu, atsiskaitymu, saugojimu, apskaičiuodama bendrovės darbuotojai G. S. darbo užmokestį ir žinodama, jog privalo atlikti išskaičiavimus iš jo pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L-2-1862/04 dėl 487,42 Lt išieškojimo, kuris antstolės V. Žydelienės 2004 m. gruodžio 21 d. patvarkymu Nr. 113/04/3541 buvo nukreiptas į skolininkės darbovietę dėl išskaitymų iš atlyginimo, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4442-25/2003 dėl 14802,50 Lt išieškojimo, kuris antstolės V. Bespalovienės 2004 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. 4411-24-2003 buvo nukreiptas į skolininkės darbovietę dėl išskaitymų iš atlyginimo, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1802-08 dėl 1171,50 Lt išieškojimo, kuris antstolio S. Ramanausko 2004 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. 0102/04/02766 buvo nukreiptas į skolininkės darbovietę dėl išskaitymų iš atlyginimo, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. L-2-1802-08 dėl 90,60 Lt išieškojimo, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1680-05 dėl 7626,50 Lt išieškojimo ir 2004 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1680-05 dėl 208,10 Lt išieškojimo, kurie antstolio M. Alšausko 2004 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. 0089/04/2343, 2004 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. 0089/04/3349, 2004 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. 0089/04/3303 buvo nukreipti į skolininkės darbovietę dėl išskaitymų iš atlyginimo ir išskaičiuotas sumas pervesti antstoliams, UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimų priskaitymų suvestinėse nurodydama, kad pagal antstolių pateiktus patvarkymus vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus išskaičiuotos sumos, tačiau jų nepervesdama antstoliams, iššvaistė jai patikėtą svetimą G. S. turtą – pinigus. Būtent: apskaičiuodama G. S. darbo užmokestį už 2005 m. liepos mėn. ir išskaičiavusi iš jo 265 Lt, jų antstoliams pagal pateiktus vykdomuosius raštus nepervedė ir iššvaistė 265 Lt, apskaičiuodama darbo užmokestį už 2005 m. rugpjūčio mėn. ir išskaičiavusi iš jo 239 Lt, jų antstoliams nepervedė ir iššvaistė 239 Lt, apskaičiuodama darbo užmokestį už 2005 m. rugsėjo mėn. ir išskaičiavusi iš jo 258 Lt, jų antstoliams nepervedė ir iššvaistė 258 Lt, apskaičiuodama darbo užmokestį už 2005 m. spalio mėn. ir išskaičiavusi iš jo 268,42 Lt, antstoliams jų nepervedė ir iššvaistė 268,42 Lt, apskaičiuodama darbo užmokestį už 2005 m. lapkričio mėn. ir išskaičiavusi iš jo 245 Lt, antstoliams jų nepervedė ir iššvaistė 245 Lt, apskaičiuodama darbo užmokestį už 2005 m. gruodžio mėn. ir išskaičiavusi iš jo 274 Lt, antstoliams jų nepervedė ir iššvaistė 274 Lt, apskaičiuodama darbo užmokestį už 2006 m. sausio mėn. ir išskaičiavusi iš jo 231 Lt, antstoliams jų nepervedė ir iššvaistė 231 Lt. Taip I. K. iššvaistė jai patikėtą svetimą G. S. turtą – pinigus, išskaičiuotus iš darbo užmokesčio ir nepervestus antstoliams – 1780,42 Lt, atlikdama mokėjimus tiekėjams, pagal sutartis ir kitus mokėjimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo

Teismai pagrįstai nustatė, kad I. K. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nustatomąją nuosprendžio dalį ir pripažino, kad I. K. nukentėjusiosios G. S. turtas buvo patikėtas, nes ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, pagal savo užimamas pareigas teisėtai valdė svetimą turtą, dėl kurio ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. I. K. teisėtai valdė G. S. darbo užmokestį, turėdama pareigą išmokėti darbo užmokesčio dalį G. S., o kitą jo dalį pervesti antstoliams pagal vykdomuosius dokumentus. Kasatorė pripažino, kad ji žinojo šią pareigą (išskaičiuotą iš G. S. darbo užmokesčio dalį pervesti antstoliams), tačiau jos nevykdė. Nors UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimų priskaitymų suvestinėse I. K. nurodydavo, kad dalis G. S. už 2005 m. liepos–2006 m. sausio mėn. priskaičiuoto darbo užmokesčio yra išskaičiuota pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau šios sumos – 1780,42 Lt – į antstolių depozitines sąskaitas nepervedė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. įvairiai aiškino, kodėl ji nepervesdavo G. S. priklausančios darbo užmokesčio dalies į antstolių sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad įmonės direktoriaus E. B. nurodymu iš G. S. darbo užmokesčio išskaičiuotas sumas panaudodavo darant kitus mokėjimus: tiekėjams, už elektrą, pagal sutartis ir pan. Akistatos su E. B. metu I. K. aiškino, kad ji pati nuspręsdavo šių sumų antstoliams nepervesti, o palikti įmonės kasoje, nes reikėjo pirkti prekes. Teisiamojo posėdžio metu I. K. vėl aiškino, kad direktoriaus nurodymu išskaičiuotas iš G. S. darbo užmokesčio sumas pervesdavo kitiems subjektams. Pažymėtina, kad ir savo kasaciniame skunde ji prieštaringai tvirtina, kad iš G. S. darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuota suma buvo pervedama UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams, tačiau kartu tvirtina, kad šiuo metu šios lėšos yra įmonės kasoje. Priešingai, nei kasaciniame skunde tvirtina nuteistoji, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta su antstoliais „atsiskaityti vėliau“. Liudytojai E. B., A. S., V. P. parodymų, kad įmonėje buvo nuspręsta išskaitytas sumas pagal vykdomuosius dokumentus antstoliams pervesti vėliau, nedavė. Priešingai, jie patvirtino, kad įmonėje apyvartinių lėšų buvo pakankamai, todėl nebuvo būtinybės naudoti papildomų lėšų. Be to, darbo užmokesčio, priskaičiuoto G. S., dalies panaudojimas atsiskaitymams su kitais UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais įmonės buhalteriniuose dokumentuose neužfiksuotas. Pagal byloje esančius duomenis I. K. nuo 2006 m. kovo 6 d. į darbą nebeatvykdavo (T. 1, b. l. 187). Kad nebuvo vykdomi antstolių patvarkymai dėl G. S. darbo užmokesčio, ji įmonės direktoriaus neinformavo. Apie tai, kad iš darbo užmokesčio išskaičiuotos sumos nepervestos į antstolių depozitines sąskaitas nukentėjusioji sužinojo tik 2006 m. gegužės mėn. iš antstolio.

Kasatorė be pagrindo tvirtina, kad jos veiksmai užtraukia nebent civilinę atsakomybę pagal CK 585, 618 straipsnius. I. K. neteisėti veiksmai truko ilgą laiką, ji padarė tęstinę veiką, iš G. S. darbo užmokesčio išskaičiuotų sumų pervedimas tretiesiems asmenims įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojamas ir nukentėjusiajai atgauti jai priklausančius 1780,42 Lt civilinio proceso tvarka būtų problemiška. Taigi teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistosios veiksmais buvo padaryta pavojinga veika, baustina pagal baudžiamąjį įstatymą, atitinkanti BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Kasatorė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs byloje esančius įrodymus, jų neanalizavo, neatskleidė jų tarpusavio ryšio, nenurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, nenustatė priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos. Tačiau šis kasatorės argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų iš esmės laikėsi. Nuosprendyje išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kuriais remiantis nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės, taip pat ir priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų ir atsiradusių pasekmių, būtent nuteistosios I. K., nukentėjusiosios G. S., liudytojų E. B., M. Alšausko, V. Žydelienės, J. D., A. S., V. P. duotų parodymų, 2006 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados Nr. 50-1EA-11 turinys. Teismas analizavo šiuos įrodymus, konstatuodamas, kad jais nebuvo nustatyta, jog nuteistoji pasisavino dalį nukentėjusiosios darbo užmokesčio, tačiau pripažino, kad ji iššvaistė perduodama tretiesiems asmenims svetimą turtą. Teismas, remdamasis liudytojo E. B. parodymais, specialisto išvada, paneigė ir I. K. tvirtinimą, kad ji tai atliko direktoriaus E. B. nurodymu, nes įmonė turėjo daug skolų, o apyvartinių lėšų trūko. Laikytina, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, teismo išvados atitinka faktines veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajame akte inkriminuota nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 1 dalies į 184 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota laikantis BPK 256 straipsnio nuostatų, nes nuteistajai pritaikytas švelnesnis baudžiamasis įstatymas, iš esmės nesikeičiant faktinėms veikos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-85/2007).

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ji, I. K., savo apeliaciniame skunde tvirtino, kad nėra įrodymų, jog 1780,42 Lt nebuvo pervesti antstoliams, neatitinka faktinio apeliacinio skundo turinio. Tačiau kasatorė neteisi, nes iš byloje esančio I. K. pasirašyto apeliacinio skundo turinio matyti, kad antrajame apeliacinio skundo lape yra išdėstytas toks tekstas: „Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad 1780,42 Lt dydžio suma nepervesta antstoliams < ... >“ (T. 2, b. l. 90). Todėl kasatorė be pagrindo tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl šios priežasties neatitinka BPK 331 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Kasatorė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji padarė nukentėjusiajai žalą, nes antstoliai, negavę iš nukentėjusiosios darbo užmokesčio išskaitomų pinigų, iš varžytinių pardavė jos butą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šis kasatorės argumentas yra pagrįstas. Pirma, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje ši aplinkybė nekonstatuota. Antra, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nukentėjusiajai G. S. buvo padaryta žala, nes antstoliai, negavę iš jos darbo užmokesčio išskaitomų pinigų, iš varžytinių pardavė jos butą, nustatė naują aplinkybę, kuri nebuvo inkriminuota kaltinamajame akte ir kuri neatitinka byloje esančių duomenų. Liudytojas antstolis M. Alšauskas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2005 m. gegužės mėn. buvo kreiptasi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl nukentėjusiosios G. S. turto pardavimo akto tvirtinimo, nes įsiskolinimas siekė 45 000 Lt; 2005 m. liepos 15 d. buvo priimta teismo nutartis dėl turto pardavimo. Pagal 2006 m. gruodžio 11 d. M. Alšausko raštą 2005 m. gegužės 24 d. areštuotas G. S. butas, buvo ruošiamasi turto varžytinėms. Nuteistoji I. K. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2005 m. rugpjūčio 10 d., kai jau buvo priimtas sprendimas parduoti G. S. butą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės I. K. argumentų apie inkriminuota nusikalstama veika padarytą žalą ir konstatavęs, kad dėl nuteistosios nevykdymo privalomų antstolių patvarkymų iš nukentėjusiosios G. S. darbo užmokesčio išskaičiuotas pinigų sumas pervesti į antstolių depozitines sąskaitas nukentėjusiajai buvo padaryta žala, nes antstoliai, negavę iš jos darbo užmokesčio išskaitomų pinigų, iš varžytinių pardavė jos butą, pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimą išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, nes minėta išvada neatitinka bylos duomenų. Tačiau šio pažeidimo nėra pagrindo pripažinti esminiu, nes jis iš esmės nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas motyvuotas išvadas išdėstė, patikrindamas bylos aplinkybių nustatymo bei baudžiamojo įstatymo taikymo teisingumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. K. kasacinį skundą atmesti.