Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

K. T. pripažinti kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis K. T. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi K. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, K. T. įpareigotas jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje toliau tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

K. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių atsisakymai priimti, ir byla dalyje dėl civilinių ieškinių nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.4. Vadovaujantis BK 48 straipsniu ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, nurodoma, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Nagrinėjamu atveju, siekiant kontroliuoti, kaip nuteistasis K. T. vykdo jam skirtinus įpareigojimus ir draudimus, tikslinga jam skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

3.5. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliaciniame skunde darytina pagrįsta išvada, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio reikalavimus, dėl ko paskyrė K. T. aiškiai per švelnią bausmę, tinkamai neįvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio bei kaltininko asmenybės. Kadangi nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju, būtent griežtesnė laisvės apribojimo bausmė bei daugiau realių įpareigojimų gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties, o Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nesivadovaujant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, formuoja nebaudžiamumo ir valstybės reagavimo (prievartos) priemonių neveiksmingumo įvaizdį.

1.3. Pagal prokurorės apeliaciniu skundu prašomus skirti įpareigojimus, darytina išvada, jog prašoma nustatyti visišką asmens kontrolę viso bausmės – laisvės apribojimo vykdymo metu, nors tokio pobūdžio įpareigojimų/draudimų kompleksas teismų praktikoje paprastai nėra taikomas ir tokiais atvejais, kai asmenys yra nuteisiami už sunkius nusikaltimus (be kita ko susijusius su narkotinių medžiagų platinimu, kontrabanda) bei paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, nei nuteistojo K. T. elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, nei jo charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti ir taikyti tokio plataus pobūdžio draudimus/įpareigojimus, kokius apeliaciniu skundu prašo skirti prokurorė.

1.6. Kartu atsiliepime dėstomos nuteistąjį K. T. charakterizuojančios aplinkybės, t. y. kad jis iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nusikaltęs (neteistas), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas vos tris kartus, visos paskirtos nuobaudos įvykdytos, nebuvo gydytas priklausomybės ligų bei psichiatrinio gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į šių įstaigų apskaitą. Pažymima, kad K. T. turi nuolatinį, gan gerai apmokamą darbą, kuriame charakterizuojamas tik teigiamai, gauna nuolatines pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra visuomeniškas, neabejingas kitų problemoms ar nelaimėms, todėl jis nuolat ir aktyviai remia įvairias socialines iniciatyvas, teikia paramą beglobių gyvūnų įstaigoms. Visa tai patvirtina nuteistojo teigiamas charakterio savybes, empatiją, norą padėti kitiems asmenims, kas taip pat turi būti įvertinta nagrinėjant apeliacinį skundą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuo to momento, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2022 m. pabaiga) ir nuteistasis buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų (jam paskyrus kardomąsias priemones), jis jokių teisės pažeidimų nepadarė, nenusikalto, vykdė visus teisėsaugos pareigūnų nurodymus. Nurodytų aplinkybių pagrindu, gynybos manymu, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad Skundžiamu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai nebus vykdomi, neužtikrins asmens kontrolės ir elgesio korekcijos, o jų vykdymo užtikrinimui turi būti taikomas ženkliai platesnis ir griežtesnis draudimų ir įpareigojimų kompleksas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo pakeisti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

8. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pirmiausiai pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

9. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis, bei atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. T., aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų nepažeidė, išsamiai išanalizavo visas nuteistojo bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir paskyrė nuteistajam K. T. savo rūšimi ir dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę.

11. K. T. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymą. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Abi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė nei pačią švelniausią, nei pačią griežčiausią, vieną iš vidutinio griežtumo, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatydamas artimą minimumui, t. y. 6 (šešis) mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis). Analogiška bausmės rūšis ir dydis skirtas ir už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą. Kartu su laisvės apribojimo bausme nuteistajam K. T. paskirtas įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje toliau tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tokiai bausmės rūšiai, dydžiui ir parinktiems įpareigojimams nėra pagrindo nepritarti.

12. Iš Skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. T. padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat Skundžiamu nuosprendžiu atsižvelgta į nuteistąjį K. T. charakterizuojančius duomenis, o būtent, jog nuteistasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, yra dirbantis ir teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai. Įvertintos ir tos aplinkybės, jog nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, ikiteisminio tyrimo metu atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinius dėl padarytos turtinės žalos.

13. Aukštesnysis teismas, pritardamas Skundžiamame nuosprendyje konstatuotoms aplinkybėms, kurios reikšmingos bausmės individualizavimui, papildomai pažymi, jog baudžiamosiomis bylos medžiaga nustatyta, kad K. T. nebūdingas sisteminis neteisėtas ir (ar) visuomenei priimtoms moralės normoms prieštaraujantis elgesys. Kaip jau minėta, K. T. neteistas (2 t., b. l. 30 – 31), administracine tvarka už KET pažeidimus, kurie nelaikytini ypatingai šiurkščiais (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnio 2 dalis) penkerių metų laikotarpyje baustas tris kartus, paskutinį kartą 2020 m. gruodžio 17 d., visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (2 t., b. l. 28–29). Nustatyta, kad K. T. su nežymiomis pertraukomis dirba nuo 2006 m. birželio 19 d. (2 t., b. l. 27), paskutinėje darbovietėje, kurioje vertinamas išimtinai teigiamai, nuo 2014 m. liepos 1 d. (2 t. b. l. 168). Sutiktina su nuteistojo gynėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog K. T. visuomenišką, neabejingą kitų problemoms ar nelaimėms elgesį patvirtina jo nuolatinis bei aktyvus dalyvavimas įvairių socialinių iniciatyvų („Raudonasis kryžius“, VšĮ „Mėlyna ir geltona“, „Laisvės TV“, VšĮ „Pagalbos gyvūnams langelis“) veikloje tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų (2 t., b. l. 169, 170, 171, 172, 173, 174). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo procesinį elgesį, o būtent, jau ikiteisminio tyrimo metu K. T. dėjo aktyvias pastangas sušvelninti savo neteisėtais veiksmais kilusias pasekmes – visiškai atlygino civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 100, 118), atsiprašė bei susitaikė su nukentėjusiaisiais, kurie nuteistajam neturi jokių pretenzijų.

14. Iš esmės baudžiamojoje byloje neigiamai K. T. charakterizuojančių duomenų nėra. Naujų ar išimtinai ypatingų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti griežtinama apeliaciniame skunde nenurodoma. Nagrinėjamu atveju prokurorė, prašydama sugriežtinti nuteistajam skirtą bausmę tiek jos dydžiu, tiek įpareigojimų apimtimi, itin sureikšmino aplinkybę, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos nuteistajam esant neblaiviam. Vis tik, kaip jau minėta, individualizuojant bausmę visoms aplinkybėms, be kita ko nurodomoms ir prokurorės, ir išdėstytoms šio procesinio sprendimo 12-13 punktuose, turi būti suteikiama vienoda teisinė reikšmė, nė vienos iš jų neišskiriant. Be to šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

15. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, jog su laisvės apribojimo bausme nuteistajam K. T. turėtų būti skiriama intensyvi priežiūra, pirmiausiai pažymi, kad BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti nurodytus įpareigojimus. Taigi minėta norma imperatyviai neįpareigoja ir suteikia teismui diskreciją spręsti dėl intensyvios priežiūros skyrimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi teisę nuspręsti netaikyti intensyvios priežiūros ir paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus. Intensyvi priežiūra dažniausia skiriama tais atvejais, kai siekiama užtikrinti nuteistojo stebėjimą nustatytu laiku ir užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą, užtikrinti teismo paskirtų įpareigojimų bei draudimų laikymąsi. Teisėjų kolegija, įvertinusi K. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, jo asmenybę, taip pat atsižvelgdama į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai nagrinėjamu gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu K. T. neskiriant intensyvios priežiūros.

16. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pačios prokurorės prieštaringus argumentus. Viena vertus apeliaciniame skunde nurodoma, kad siekiant kontroliuoti kaip nuteistasis vykdo jam paskirtus įpareigojimus, tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, kita vertus, atsižvelgiant į Probacijos įstatymo nuostatas teigiama, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Taigi būtent teismo skirti draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas probacijos tarnybos, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti.

17. Pažymėtina ir sutiktina su gynėjo atsiliepime nurodytais argumentais, kad be Skundžiamu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo nuteistasis privalės vykdyti ir kitas Probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytas pareigas, o būtent: 1) atvykti į probacijos tarnybą; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, jog baudžiamasis įstatymas nustato vengimo vykdyti laisvės apribojimo bausmę padarinius, t. y. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis). Probacijos tarnyba, vykdydama laivės apribojimo bausmės atlikimo priežiūrą, turi pareigą BK nustatytais atvejais pateikti teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo ar šios bausmės pakeitimo kita bausme (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo argumentais, kad K. T., vengiant vykdyti laisvės apribojimo bausmę ir (ar) paskirtus įpareigojimus, Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista griežtesne arešto bausme arba bausmės vykdymo metu paskirti papildomi įpareigojimai.

18. Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtu įpareigojimu – nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpyje toliau tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kadangi toks įpareigojimas nenumatytas BK 48 straipsnyje, o yra viena iš BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai minėtą įstatymo nuostatą, matyti, kad ji suteikia teismui diskreciją spręsti dėl įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, be kita ko, ir nenumatytų BK 48 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog įpareigojimas tęsti darbą (o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje), padės pasiekti bausmės tikslus bei teigiamai įtakos nuteistąjį, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 6 dalimi (kiti įpareigojimai), turėjo teisę paskirti bet kokį kitą įpareigojimą. Ir nors toks procesinis sprendimas nebuvo papildomai motyvuotas, tačiau apylinkės teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad minimas įpareigojimas yra tinkamas, kadangi tokiu būdu bus užtikrinta, kad nuteistasis gautų pajamų, dar labiau resocializuotųsi ir pateisintų darbovietės jo atžvilgiu išreikštą pozityvų vertinimą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti K. T. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, paskirti įpareigojimai užtikrins tiek paties nuteistojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Tokio pobūdžio įpareigojimai padės kaltinamajam suprasti neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, kas atgrasys jį nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos bausmės rūšį ir skyrė nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei proporcingą bausmę, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

20. Kartu pažymėtina, kad Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, K. T. paskiriant įpareigojimą – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nenurodyta, nuo kada skaičiuotinas šis nuteistajam paskirto įpareigojimo taikymo terminas. Minėtas netikslumas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl tikslintinas, nurodant, kad nuteistajam K. T. paskirto įpareigojimo – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį, nustatant, kad K. T. paskirto įpareigojimo – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.