- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- e2-5954-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00745-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Intrum Lietuva“
- Advokatai
- Sigita Mačytė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB „Intrum Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Š., kurį pasitikslinusi, prašo: 1) nutraukti V. Š. ir R. Š. santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, 2) po santuokos nutraukimo V. Š. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę B., o R. Š. palikti pavardę Š., 3) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą: ieškovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės; atsakovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę - automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400 eurų vertės; transporto priemonę - automobilį PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės, 4) nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, dėl kurios antstolė Jūratė Blažienė vykdo 713,84 eurų išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0086/22/00790 (411,86 eurų) ir Nr. 0086/22/01037 (301,98 euras), po santuokos nutraukimo lieka solidaria R. Š. ir V. Š. prievole, 5) nustatyti, kad antstolės Jūratės Blažienės vykdomi išieškojimai vykdomojoje byloje Nr. 0086/23/009911 (132 eurai), vykdomojoje byloje Nr. 0086/23/00547 (11,17 eurų) ir vykdomojoje byloje Nr. 0086/23/01074 (75 eurai) kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, yra asmeninės V. Š. prievolės, 6) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, R. Š. lieka asmeniškai atsakingas: Valstybinei mokesčių inspekcijai: - dėl 200 eurų įsiskolinimo, pagal 2023-04-19 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/00583; - dėl 110 eurų įsiskolinimo, pagal 2023-03-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/00446; - dėl 110 eurų įsiskolinimo, pagal 2023-03-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/00365; - dėl 90 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-11-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/01701; - dėl 75 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/00642; - dėl 170 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-02-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/00278; - dėl 100 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-01-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/00085; - dėl 90 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 21,37 euras), pagal 2021-11-04 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/21/01406; - dėl 66 eurų įsiskolinimo, pagal 2021-06-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/21/00681; - dėl 500 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 470 eurų), pagal 2021-05-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/21/00647; Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui: - dėl 4904,33 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 5010,11 eurų), pagal 2023-08-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/01315; - dėl 1220,46 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 541,75 eurų), pagal 2009-10-06 Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą, dėl kurio antstolė Jūratė Blažienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0086/09/01947; UAB “Intrum Lietuva”: - dėl 223,64 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 41,65 eurų), pagal 2020-09-18 Utenos apylinės teismo Anykščių rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą, dėl kurio antstolė Vilma Leskevičienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0130/20/05827, 7) nustatyti nepilnamečių vaikų: D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) U. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. Š., 8) priteisti iš atsakovo R. Š. nepilnamečių vaikų: D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) U. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kiekvienam po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas grynais arba pavedimu į V. Š. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, 9) D. Š., U. Š., ir K. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną V. Š., 10) priteisti iš atsakovo R. Š. vaikų išlaikymo įsiskolinimą – 1860 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt) eurų, 11) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: tėvas R. Š. su nepilnamečiais vaikais: D. Š., U. Š. ir K. Š. bendrauja: telefonu, internetu, per socialinius tinklus ar bet kuriomis kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, tokio bendravimo būdą ir laiką iš anksto suderindamas su V. Š. abipusiu sutarimu. Vaikų bendravimo galimybes ir pagalbą bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis užtikrina V. Š.; turint galimybes, t. y. R. Š. būnant Lietuvoje, kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį, konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką iš anksto suderindamas su V. Š. abipusiu sutarimu; bet kuriuo kitu šalių vaikams priimtinu laiku, konkretų tokio bendravimo laiką ir vietą suderindamas su V. Š. abipusiu sutarimu ne vėliau nei prieš savaitę iki planuojamo vaikų pasiėmimo, 12) priteisti iš atsakovo R. Š. valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė V. Š. ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. Š., kuri, tą pačią dieną, buvo įregistruota Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15. Šalys iki santuokos ir po jos sudarymo susilaukė trijų vaikų: D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje pragyveno beveik 4 metus, tačiau, dėl charakterių nesutapimo ir pašlijusių tarpusavio santykių, šeimyniniai santykiai iširo ir išsaugoti šeimos nebėra jokių galimybių. Dar iki santuokos sudarymo šalys kelis metus gyveno kartu, tačiau jau tada ėmė nesutarti. Dabar ieškovė vertina, kad sprendimas sudaryti santuoką nebuvo gerai apgalvotas ir galutinis. Santuoka iširo dėl šalių charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius ir pareigas šeimoje, bendrą gyvenimą. Šalys nuolat konfliktavo, nesutarė dėl elementarių, net buitinių kausimų, dėl ko atsirado didelis priešiškumas vienas kitam ir susvetimėjimas. Sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Nuo 2022 metų pradžios sutuoktiniai, nors dar gyveno kartu, vienuose namuose, tačiau kiekvienas gyveno savo atskirus gyvenimus, savęs kartu kaip šeimos nebesiejo, bendro ūkio nebevedė. Nuo 2023 m. vasario mėn. sutuoktiniai ir nebegyvena kartu - atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. 2023 m. kovo mėn. ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos taikymo, tikėdamasi nutraukti santuoką su atsakovu bendru sutarimu, tačiau atsakovas šiame išankstinio ginčų sprendimo procese nepanoro dalyvauti. Ieškovės vertinimu, jie abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir šeima iširo dėl abiejų kaltės. Be to, atsižvelgiant į tas pačias aplinkybes, ieškovė prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui, nes nėra jokio pagrindo manyti ar tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Šalys santuokoje įgijo transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 eurų vertės, transporto priemonę - automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 eurų vertės, transporto priemonę - automobilį PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 eurų vertės. Šalys naudojasi būtent tomis transporto priemonėmis, kurios yra įregistruotos kiekvieno iš jų vardu, todėl po santuokos nutraukimo šalių turimos transporto priemonės ir turėtų atitekti tam, kurio vardu yra įregistruotos, nenustatant nei vienam iš sutuoktinių jokios kompensacijos. Iki persikraustant gyventi į (duomenys neskelbtini), šalys savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę bute (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovei, o vėliau buvo parduotas. Kadangi visi šeimos nariai buvo registruoti bute, nors jame faktiškai ir negyveno, susidarė įsiskolinimas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ už komunalines paslaugas: mokestis už šiukšlių išvežimą ir bendro naudojimo patalpų administravimo mokestis. Dėl susidariusio įsiskolinimo 2022-05-18 buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo įsakymas Nr. eL2-2795-304/2022, dėl 411,86 eurų, o 2022-07-07 priimtas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teismo įsakymas Nr. eL2-3258-1054/2022 dėl 301,98 eurų skolos iš ieškovės priteisimo UAB „Anykščių komunalinis ūkis“. Atsižvelgiant į tai, kad bendras 713,84 eurų įsiskolinimas UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ susidarė šeimos poreikių tenkinimui šalims dar gyvenant kartu, abu sutuoktiniai po santuokos nutraukimo privalo solidariai grąžinti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė taip pat turi įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už jai paskirtą baudą (132 eurų) administracinio nusižengimo byloje (vykdomosios bylos Nr. 0086/23/009911), pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-161-913/2023 dėl 11,17 eurų išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0086/23/00547) ir už jai paskirtą baudą (75 eurų) administracinio nusižengimo byloje (vykdomosios bylos Nr. 0086/23/01074). Šie įsipareigojimai po santuokos nutraukimo turėtų likti ieškovės asmenine prievole Valstybinei mokesčių inspekcijai. R. Š. turi įsipareigojimų kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir UAB „Intrum Lietuva“. Didžioji dalis atsakovo turimų įsipareigojimų atsirado šalims dar negyvenant kartu, arba tada, kai santykiai jau buvo nutrūkę. Todėl visi šie atsakovo įsiskolinimai laikytini jo asmenine prievole. Kiti įsiskolinimai atsiradę nors šalių santuokos metu, tačiau už atsakovui paskirtas įvairias baudas, dėl ko, po santuokos nutraukimo, atsakovas už jų vykdymą taip pat turėtų likti atsakingas asmeniškai. Daugiau kreditorių šalys neturi. Ieškovė kartu su vaikais gyvena individualiame name (duomenys neskelbtini), kuriame jo savininkai leidžia gyventi mainais už namo ir jo aplinkos priežiūrą. Čia tiek ieškovė, tiek vaikai turi geras gyvenimo sąlygas. Šalių jaunesnieji vaikai: U. Š. ir K. Š. lanko (duomenys neskelbtini) miestelyje esantį vaikų darželį, o vyriausias sūnus – D. Š., nuo rudens pradės lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Visi šalių vaikai yra dar labai jauno amžiaus, todėl emociškai prisirišę prie motinos, kuri visapusiškai rūpinasi ir prižiūri vaikus. Atsakovas šiuo metu yra išvykęs dirbti ir gyvena užsienyje, su vaikais bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis per ieškovę. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikų interesus, susijusius su sveiku vystymusi, teise į tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką, geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina, šalių sūnų ir dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama (ieškove). Kadangi atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, ten praleidžia didžiąją dalį savo laiko, į Lietuvą grįžta nereguliariai ir kol kas nėra aiškūs atsakovo tolimesni planai dėl jo ateities susijusios su darbine veikla užsienyje, nustatyti detalų atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiką šiuo atveju būtų neracionalu, nepatogu, o detalaus grafiko nustatymas taptų neįgyvendinamas. Ieškovės ir atsakovo bendravimas susijęs su vaikais, nepaisant inicijuojamo skyrybų proceso, iki šiol yra geranoriškas ir nekonfliktiškas. Šalys geba tarpusavyje komunikuoti, todėl ir vėliau nebus kliūčių bendravimą su vaikais derinti abipusiu sutarimu. Vaikų santykiai su tėvu yra geri, o ir pati ieškovė yra suinteresuota išlaikyti ir palaikyti kiek įmanoma glaudesnius bei visapusiškesnius vaikų santykius su atsakovu, todėl neketina piktnaudžiauti savo teisėmis kaip nors trukdydama jam bendrauti su vaikais. Atsakovui būnant užsienyje, jis su vaikais galėtų bendrauti telefonu, internetu, per socialinius tinklus ir pan. Atsižvelgiant į vaikų jauną amžių, tėvo bendravimą internetu ir kitomis ryšio priemonėmis užtikrintų ieškovė, iki kol jie bus pakankamo amžiaus turėti savo paskyras socialiniuose tinkluose ar ryšio priemones ir jomis bendrauti savarankiškai. Tuo tarpu atsakovui grįžus trumpesniam ar visam laikui į Lietuvą, jis su vaikais turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį. Dėl kito, papildomo bendravimo laiko ir susitikimų su vaikais, šalys galėtų susitarti abipusiu sutarimu šalims ir jų vaikams priimtinu laiku bei sąlygomis. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus: D. Š. (7 metų amžiaus), U. Š. (4 metų amžiaus) ir K. Š. (2 metų amžiaus). Visi šalių vaikai yra dar labai jauno amžiaus, lanko ugdymo įstaigas – vaikų darželį, o vyresnysis sūnus – D. Š., nuo rudens pradės lankyti mokyklą. Didžiąją dalį visų vaikų išlaikymo išlaidų sudaro išlaidos būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti: maistui, būstui, higienos priemonėms, drabužiams, avalynei, mokesčiai ugdymo įstaigoms ir pan. Papildomų, specialiųjų poreikių vaikai šiuo metu neturi. Ieškovės mėnesio išlaidas tenkančias vaikams sudaro: – komunaliniai mokesčiai (vaikų dalis) - apie 200 eurų (elektra - 75 eurų, dujų balionas – 8 eurai, malkos – apie 60 eurų, mobiliojo ryšio paslaugos – 10 eurų); – mokestis vaikų darželiui – 30 eurų (po 15 eurų dviem vaikams); maistas – apie 400 eurų (visiems vaikams); – drabužiai, avalynė – apie 150 eurų (visiems vaikams); higienos priemonės, sauskelnės – apie 60 eurų; – kuras vežiojimui į ugdymo įstaigas ir kitur – apie 150 eurų. Iš viso minimalios išlaidos būtiniausiems vaikų poreikiams per mėnesį sudaro apie 1000 eurų. Į šias išlaidas nėra įskaičiuotos būsimos išlaidos sūnaus D. Š. ugdymui, t. y. mokyklinėms, ugdymo priemonėms, uniformai ir kt., nes ieškovė dar nežino, kiek kainuos vaiką išleisti į mokyklą. Akivaizdu, kad be nurodytų išlaidų, turėtų būti tenkinami ir kiti vaikų poreikiai, t. y. laisvalaikis, pramogos, papildomi užsiėmimai ir ugdymas, tačiau šiuo metu ieškovė dėl sunkios materialinės padėties negali to leisti. Papildomos išlaidos taip pat patiriamos vaikams susirgus, o tokio amžiaus vaikai sezoninėmis peršalimo ir kitomis ligomis serga dažnai. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra tik pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokami pinigai vaikams, iš viso 408 eurai. Ieškovė niekur nedirba, jokių kitų oficialių pajamų negauna. Už pavienius, atsitiktinius darbus ar suteiktą pagalbą kaimynams, aplinkui gyvenantiems asmenims, per mėnesį ieškovė dar gauna apie 100-200 eurų. Esant tokiai finansinei situacijai, ieškovę materialiai remia jos tėvas, gyventis užsienyje, kuris dukrai perveda pinigų būtiniausių išlaidų padengimui. Atsakovas iki 2023 m. vasario mėn., taip pat niekur oficialiai nedirbo, tačiau užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų ir taip išlaikydavo šeimą. Dabar, išvykęs į užsienį, ieškovės žinioms, įsidarbino, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1500-2000 eurų. Šalys jokio turto, išskyrus nurodytą šio patikslinto ieškinio 2 dalyje neįgijo ir neturi nei kartu, nei kiekvienas atskirai. Būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui atsakovui tenkanti dalis turėtų sudaryti ne mažiau nei po 200 eurų kiekvienam vaikui. Toks išlaikymo dydis yra reikalingas tenkinti šiuo metu realiai egzistuojančius šalių vaikų būtinuosius poreikius ir atsakovui nebūtų per didelė finansinė našta. Lėšas, gaunamas iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui, ieškovė turėtų tvarkyti uzufrukto teise. Atsakovas kartu su šeima negyvena nuo 2023 m. vasario mėn., po to, kai išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Nuo tada, atsakovas ne tik negyvena kartu su ieškove ir vaikais, tačiau prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik minimaliai. Atsakovas vaikų išlaikymui 2023 m. vasario mėn. yra pervedęs 190 eurų, kovo mėn. 500 eurų, balandžio mėn. 300 eurų, gegužės mėn. 200 eurų, birželio mėn. 250 eurų, liepos mėn. 300 eurų. Iš viso, nuo 2023 m. vasario mėn. iki liepos mėn. 20 d., vaikų išlaikymui atsakovas skyrė 1740 eurų. Skaičiuojant, kad minimalių poreikių patenkinimui atsakovo skiriama išlaikymo vaikams dalis turėtų sudaryti bent po 200 eurų kiekvienam vaikui, iš viso – 600 eurų per mėnesį, nuo 2023 m. vasario mėn. yra susidaręs jo nevykdomos prievolės įsiskolinimas, kuris ieškinio padavimo teismui dieną sudaro 1860 eurų ((6 mėn. x 600 Eur) -1740) eurų. Po santuokos nutraukimo ieškovė teismo prašo palikti jai jos iki santuokos turėtą pavardę „B.“, o atsakovui jo pavardę „Š.“. Ieškovė yra veiksni ir darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Išlaikymas nepriteistinas ir atsakovui.
3. Atsakovas R. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, jog teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikti) atsakovui buvo išsiųsti ieškovės nurodytu jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 31 d. teisme buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas, kuriuo atsakovas patvirtino, jog procesinius dokumentus (ieškinį su priedais, teismo pranešimą) gavo.
Atsiliepimas
4. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kas ieškovės ir atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, už šias prievoles skolininkai atsakovo savo asmeniniu turtu. Prašo bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
5. Tretysis asmuo UAB Anykščių komunalinis ūkis pateikė raštą, kuriame nurodė, kad UAB Anykščių komunalinis ūkis neprieštarauja, kad bendrovei bendras 713,84 Eur įsiskolinimas už atliekų tvarkymą ir komunalines paslaugas po santuokos nutraukimo liktų solidaria R. Š. ir V. Š. prievole. Prašo šią civilinę bylą nagrinėti UAB Anykščių komunalinis ūkis atstovui nedalyvaujant.
6. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė į bylą raštą, kuriame nurodė, kad patikslintame ieškinyje nurodoma, kad R. Š. skolos biurui po santuokos nutraukimo išliks asmenine atsakovo prievole. Tokiai nuostatai neprieštarauja. Prašo civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant biuro atstovui.
7. Tretytis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimo byloje nepateikė.
8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių D. Š., U. Š. ir K. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. Š., konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo R. Š. nepažeistų nepilnamečių D. Š., U. Š. ir K. Š. teisių ir jų teisėtų interesų; ieškovės V. Š. prašoma priteisti vaikams D. Š., U. Š. ir K. Š. išlaikymo suma – 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės iš tėvo, atsakovo R. Š., yra pakankama, kad būtų užtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovė V. Š. ieškinį palaikė ir prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, išspręsti kitus klausimus bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad atsakovas apie posėdį tikrai žino, bet sakė, kad nesijungs ir nepraras darbo dienos dėl posėdžio. Su skyrybomis atsakovas sutinka, nori greičiau išsiskirti, tačiau nieko nedaro.
10. Ieškovės atstovė advokatė S. M. – Š. palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti bei priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
11. Atsakovas R. Š. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdį pranešta tinkamai, išsiunčiant teismo šaukimą elektroniniu paštu. Taip pat įvertinant, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gyvena užsienyje, jam buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom, išsiunčiant el. paštu prisijungimo prie Zoom aktyvią nuorodą. Tačiau atsakovas, patvirtinęs, kad el. laišką gavo, galimybe dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu nepasinaudojo, ir prie posėdžio neprisijungė.
12. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Renata Pekštenienė teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateiktą preliminarią išvadą ir prašė ją laikyti galutine institucijos išvada byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl santuokos nutraukimo
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. Š. ir atsakovas R. Š. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santuoka iširo dėl šalių charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo. Šiuo metu gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
14. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, taip pat ieškovės prašymą netaikyti termino šalims susitaikyti, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai jau nuo 2022 metų pradžios netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo yra tvirtai apsisprendę dėl santuokos nutraukimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.
15. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
16. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl šalių nesuderinamumo, skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą. Nurodė, kad šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2022 metų pradžios, šalių artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas sutinka su pateiktu reikalavimu, kad tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pritrūko supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesprendė abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo vertinimu, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
18. Įvertinus tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinio santuokos iširimo, daroma išvada, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
19. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo
20. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai jos iki santuokos turėtą pavardę – „B.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos iki santuokos turėta pavardė „B.“.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki santuokos ir po jos sudarymo susilaukė trijų vaikų: D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu visi trys mažamečiai šalių vaikai gyvena su ieškove V. Š.. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame gyvenamajame name, kuriame yra trys kambariai, virtuvė, koridorius. Ieškovė nuomos mokesčio nemoka, nuomotojas leido gyventi už aplinkos aplink namą priežiūrą. Namas be komunalinių patogumų. Žiemos metu šildomas krosnimi, kūrenant malkomis. Vanduo iš šulinio, tualetas lauke. Vaikams praustis vanduo yra šildomas namuose. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo apsilankymo pas ieškovę metu, gyvenamosiose patalpose buvo pakankamai tvarkinga, lovos paklotos. Vaikai turi jiems skirtą kambarį, kuriame yra žaislų, atitinkančių vaikų amžių. Atsakovas R. Š. nuo 2023 m. vasario mėnesio yra išvykęs iš Lietuvos, jis gyvena ir dirba Vokietijoje. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neišreiškė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pagrįstai atitiktų geriausius vaikų poreikius bei interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove, tai, kad atsakovas prieštaravimų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove nepareiškė, nepilnamečių D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove V. Š..
22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
23. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu atitinkamai yra 7, 4 ir 2 metai. Ieškovė nurodo, kad vaikų minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga iš viso per mėnesį 1000 Eur. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra tik pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokami pinigai vaikams, iš viso 408 eurai. Ieškovė niekur nedirba, jokių kitų oficialių pajamų negauna. Už pavienius, atsitiktinius darbus ar suteiktą pagalbą kaimynams, per mėnesį ieškovė dar gauna apie 100-200 eurų. Esant tokiai finansinei situacijai, ieškovę materialiai remia jos tėvas, gyventis užsienyje, kuris dukrai perveda pinigų būtiniausių išlaidų padengimui. Atsakovas išvykęs į užsienį, ieškovės žinioms, įsidarbino, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1500-2000 eurų. Šiuo atveju ieškovės nurodoma suma, skirta nepilnamečiams vaikams išlaikyti laikytina minimalia, todėl papildomai neįrodinėtina. Sprendžiant dėl vaikų poreikiams skirtinos sumos atsižvelgtina į vaikų amžių – 7, 4 ir 2 metai, vaikai turi pradėti lankyti ugdymo įstaigas, atitinkamai lėšų bus reikalinga ir su ugdymu susijusiems klausimams.
24. Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris yra būtinas. Pagal esančius duomenis matyti, kad ieškovė nedirba, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2024 m. sausio 19 d., ieškovė yra darbinga. VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenimis ieškovė V. Š. neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų. Atsakovas R. Š. dirba, NDNT informacinės sistemos duomenimis yra darbingas. VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenimis atsakovas R. Š. neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik epizodiškai. Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti po 200 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Be to, su ieškove nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, todėl ji prižiūri ir rūpinasi vaikais kiekvieną dieną, atitinkamai jai tenka rūpesčiai susiję su kasdieniais vaikų poreikiais ir jų tenkinimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
25. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
26. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
27. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn., kai atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Nuo tada, atsakovas ne tik negyvena kartu su ieškove ir vaikais, tačiau prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik minimaliai. Atsakovas vaikų išlaikymui nuo 2023 m. vasario mėn. skyrė 1 740,00 eurų. Skaičiuojant, kad minimalių poreikių patenkinimui atsakovo skiriama išlaikymo vaikams dalis turėtų sudaryti po 200 eurų kiekvienam vaikui, iš viso – 600 eurų per mėnesį, nuo 2023 m. vasario mėn. yra susidaręs jo nevykdomos prievolės įsiskolinimas, kuris ieškinio padavimo teismui dieną sudaro 1 860,00 eurų ((6 mėn. x 600 Eur) -1740) eurų.
28. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
29. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikė epizodiškai ir nuo 2023 m. vasario mėn. vaikų išlaikymui skyrė bendroje sumoje 1 740,00 Eur, tokio dydžio išlaikymas trims vaikams per penkis mėnesius teismo vertinimu nėra pakankamas, todėl teismas sutinka su ieškove, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra apskaičiuotas vadovaujantis ta pačia minimalia neįrodinėtina suma, reikalinga būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, t. y. 200 eurų per mėnesį, pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo R. Š. nepilnamečių šalių vaikų D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), U. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2023 m. vasario mėn. iki kreipimosi į teismą dienos ir sudarantį 1 860,00 Eur.
30. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
31. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Žemesnės instancijos teismas
32. Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Atsakovas teismui neteikė prieštaravimų/nesutikimo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaikais, nenustatė, jog siūlomas bendravimo tvarkos projektas pažeistų atsakovo ir/ar nepilnamečių vaikų teises. Dėl šios priežasties teismas nustato ieškovės pasiūlytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (CK 3.33 straipsnio 1 dalis, CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).
34. Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo tris transporto priemones: automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės; automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400 eurų vertės; automobilį PEUGEOT 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės. Kito registruotino ir dalintino turto šalys neturi. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad po santuokos nutraukimo šalių turimos transporto priemonės ir turėtų atitekti tam, kurio vardu yra įregistruotos, nenustatant nei vienam iš sutuoktinių jokios kompensacijos. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl aptariamo ieškinio reikalavimo tarp bylos šalių nėra kilęs, į tai, kad toks turto pasidalijimas tarp šalių, priteisiant šalims tą transporto priemonę, kuri yra registruota tos šalies vardu, t. y. ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės, o atsakovui – automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400 eurų vertės; automobilį PEUGEOT 307 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės, nepažeidžia nei šalių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų – priešingos aplinkybės byloje nenustatytos, ir šį ieškinio reikalavimą tenkina.
35. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
36. Bylos duomenimis nustatyta, ir kaip nurodė ieškovė, šalys turi įsiskolinimą UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, kuris susidarė dėl šeimos poreikių tenkinimo šalims dar gyvenant kartu, todėl prašo teismo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys yra solidariai atsakingos prieš kreditorių dėl susidariusio įsiskolinimo. Taip pat ieškovė nurodė, kad ji turi įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už jai skirtas administracines nuobaudas. Šios prievolės yra asmeninio pobūdžio, todėl ieškovė prašo jos turimas prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos palikti jos asmeniniais įsipareigojimais. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų, tačiau jo prievolės taip pat yra asmeninio pobūdžio už atsakovui paskirtas įvairias baudas ar iki šalių santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės, todėl jos pripažintinos atsakovo asmeniniais įsipareigojimais.
37. Tretieji asmenys neprieštarauja, jog ieškovės ir atsakovo prievolės liktų jų asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad R. Š. ir V. Š. turimi įsiskolinimai, išskyrus įsiskolinimą UAB Anykščių komunalinis ūkis, yra asmeniniai ir jie asmeniškai atsakingi už jų vykdymą kreditoriams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-05030 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023-11-07 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 359,40 Eur.
40. Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, tokiu atveju iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistas žyminis mokestis: 109 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusius reikalavimus (100 x 1,45 x 75 proc.), 162 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ((200 Eur x 3 x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.) bei 42 Eur (1 860 Eur x 3 procentai x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, ir 22 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo, iš viso 335 Eur žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 359,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 335 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).
41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,64 Eur, jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Š. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę B., o atsakovui R. Š. palikti pavardę Š..
Nustatyti nepilnamečių vaikų: D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) U. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. Š. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) U. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, kiekvienam po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-20) iki vaikai sulauks pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir sumokant šias pinigų sumas grynais arba pavedimu į V. Š. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
D. Š., U. Š., ir K. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną V. Š..
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo įsiskolinimą – 1 860,00 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt) eurų.
Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: tėvas R. Š. su nepilnamečiais vaikais: D. Š., U. Š. ir K. Š. bendrauja:
- telefonu, internetu, per socialinius tinklus ar bet kuriomis kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, tokio bendravimo būdą ir laiką iš anksto suderindamas su V. Š. abipusiu sutarimu. Vaikų bendravimo galimybes ir pagalbą bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis užtikrina V. Š.;
- turint galimybes, t. y. R. Š. būnant Lietuvoje, kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį, konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką iš anksto suderindamas su V. Š. abipusiu sutarimu;
- bet kuriuo kitu šalių vaikams priimtinu laiku, konkretų tokio bendravimo laiką ir vietą suderindamas su V. Š. abipusiu sutarimu ne vėliau nei prieš savaitę iki planuojamo vaikų pasiėmimo.
Padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą ir ieškovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 200 eurų vertės, atsakovui R. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 400 eurų vertės ir automobilį PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 100 eurų vertės.
Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, dėl kurios antstolė Jūratė Blažienė vykdo 713,84 eurų išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0086/22/00790 (411,86 eurų) ir Nr. 0086/22/01037 (301,98 euras), po santuokos nutraukimo lieka solidaria R. Š. ir V. Š. prievole.
Nustatyti, kad antstolės Jūratės Blažienės vykdomi išieškojimai vykdomojoje byloje Nr. 0086/23/009911 (132 eurai), vykdomojoje byloje Nr. 0086/23/00547 (11,17 eurų) ir vykdomojoje byloje Nr. 0086/23/01074 (75 eurai) kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, yra asmeninės V. Š. prievolės.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, R. Š. lieka asmeniškai atsakingas: Valstybinei mokesčių inspekcijai: dėl 200 eurų įsiskolinimo, pagal 2023-04-19 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/00583; dėl 110 eurų įsiskolinimo, pagal 2023-03-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/00446; dėl 110 eurų įsiskolinimo, pagal 2023-03-01 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/00365; dėl 90 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-11-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/01701; dėl 75 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-05-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/00642; dėl 170 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-02-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/00278; dėl 100 eurų įsiskolinimo, pagal 2022-01-05 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/22/00085; dėl 90 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 21,37 euras), pagal 2021-11-04 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/21/01406; dėl 66 eurų įsiskolinimo, pagal 2021-06-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/21/00681; dėl 500 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 470 eurų), pagal 2021-05-26 Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/21/00647; Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui: dėl 4904,33 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 5010,11 eurų), pagal 2023-08-28 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą, dėl kurio antstolė Nijolė Jutkienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0092/23/01315; dėl 1220,46 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 541,75 eurų), pagal 2009-10-06 Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą, dėl kurio antstolė Jūratė Blažienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0086/09/01947; UAB “Intrum Lietuva”: dėl 223,64 eurų įsiskolinimo (išieškoma suma 41,65 eurų), pagal 2020-09-18 Utenos apylinės teismo Anykščių rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą, dėl kurio antstolė Vilma Leskevičienė vykdo išieškojimą byloje Nr. 0130/20/05827.
Priteisti iš R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 359,40 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.