Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovo advokato Albino Čeplinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-09-05 apie 14.30 val. Kaune, V. Kuzmos g. prie 3 namo, vairuodamas automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo, keitė važiavimo kryptį ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos policijai nepranešęs nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nepagrįstai pasisakė, jog nustatyta sunkinanti aplinkybė – per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį skirta administracinė nuobauda. V. L. neturi nei vienos galiojančios nuobaudos, skirtos už LR ATPK 127 ar 130 straipsniuose numatytus pažeidimus, V. L. galioja administracinė nuobauda už greičio viršijimą.

V. L. paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra teisinga. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis (535 Eur žala), eismo įvykio metu kitam automobiliui žala nėra žymi, žmonės nenukentėjo, automobilis draustas, V. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog V. L. ūkinė veikla susijusi su betarpišku transporto priemonės naudojimu, jis yra nekilnojamojo turto įmonės vadovas, todėl nuolat reikalinga transporto priemonė, jis prižiūri artimuosius, kuriems reikalinga pagalba, teismo paskirtas teisės vairuoti apribojimas 3 metams, sukeltų pasekmes ne tik jam, bet ir nemažai kitų žmonių, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais mano, jog ši nuobauda būtų neadekvati, aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda galimai padarytai žalai. Mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal LR ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 868 Eur bauda su teise vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams – galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

V. L. atstovo advokato Albino Čeplinsko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl V. L. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. L. padariusį LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia vairuotojams administracinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. 2014-09-05 apie 14 val. Kaune, V. Kuzmos g. prie 3 namo, vairuodamas automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo, keitė važiavimo kryptį ir kliudė kitą stovintį automobilį.

Apeliantas į bylą pateikė UAB „Krasta Auto Kaunas“ pažymą apie patikros rezultatus su nuotraukomis, kurioje konstatuojama, kad išorinių kėbulo detalių pažeidimų nėra. Tačiau visiškai natūralu, kad jokių žymių ant padangos, kuria buvo atsiremta į automobilį „Nissan Micra“, neliko. Prie minėtos pažymos pateiktose nuotraukose (b. l. 44-62) matyti, kad automobilis buvo nuplautas, be to, nei vienoje nuotraukoje iš arti nėra nufotografuota vieta, kuria automobilis „BMW 520d“ kontaktavo su automobiliu „Nissan Micra“. Liudytojas Egidijus Indriūnas tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 4), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ant automobilio „BMW 520d“ priekinio dešinio sparno arkos pastebėjo šlapio valymo sudžiūvusias dėmes, kas patvirtina, jog V. L. suvokė, kuria vieta kliudė kitą automobilį, ir bandė kontakto žymes pašalinti. Liudytoja K. A. pateikė raštelį, kurį buvo radusi užkištą už automobilio „Nissan Micra“ valytuvo, jame nurodoma, kad „Jums įvažiavo (duomenys neskelbtini) BMW“. Nors, kaip ir teigia apeliantas, šis įrodymas pats savaime nepatvirtina, jog eismo įvykyje dalyvavo būtent V. L. vairuojamas automobilis, tačiau jis patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus, kurie liudija, kad automobilį „Nissan Micra“ kliudė būtent V. L. automobilis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas Egidijus Indriūnas nurodė, kad nustačius šį apgadinimą V. L. puolė atsiprašinėti K. A., kalbėdamas telefonu su jos darbdaviu (UAB „Būtenta“ atstovu) siūlė susitarti, sumokėti už padarytą žalą. Apeliantas teigia, kad liudytojas Egidijus Indriūnas negalėjo girdėti jų pokalbio, kadangi stovėjo nuošaliau, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojas Egidijus Indriūnas, būdamas policijos pareigūnas, siektų nepagrįstai meluoti V. L. atžvilgiu, byloje nėra jokių duomenų apie šio liudytojo suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti V. L. nebūto pažeidimo padarymu. Aplinkybę, kad V. L. siūlė taikytis, patvirtino ir liudytoja K. A., ji taip pat nurodė, kad dėl žalos atlyginimo V. L. prašė jos darbdavio telefono numerio. Apeliacinės instancijos teismas daro neabejotiną išvadą, kad šių netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, jog būtent V. L., vairuodamas automobilį „BMW 520d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo, keitė važiavimo kryptį ir kliudė kitą stovintį automobilį – „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ta aplinkybė, kad ant V. L. automobilio rasti pažeidimai, leidžia daryti išvadą, kad jo automobilis kontaktavo su kitu automobiliu.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo bei įvykio vietos schemos surašymo pažeidimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma pažeidimo data, laikas ir vieta yra 2014 m. rugsėjo 5 d., 14.30 val., Kaunas, V. Kuzmos g. 3, tačiau apeliantas teigia, jog tokiu metu V. L. šioje vietoje nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kuomet įvykyje dalyvavęs automobilis iš įvykio vietos išvažiavo, nustatyti tikslaus pažeidimo padarymo laiko nėra galimybių. Liudytoja K. A. nurodė, kad automobilį „Nissan Micra“ minėtoje vietoje ji paliko apie 10 val., o apgadinimus pastebėjo apie 14 val. Sutinkama su apelianto argumentu, kad pažeidimas negalėjo būti padarytas 14.30 val., tai neatitinka ir liudytojos K. A. nurodomo galimo pažeidimo padarymo laiko, tačiau šiuo atveju, kuomet administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas laikas tik 30 min. skiriasi nuo vėliausio galimo pažeidimo laiko, tai nelaikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu ir savaime nedaro teismo priimto nutarimo neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, kuomet tikslus pažeidimo laikas nėra žinomas, protokole nepagrįstai buvo nurodytas tikslus laikas – 14.30 val., tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad šis netikslumas neapsunkino V. L. galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų. Apeliantas taip pat teigia, kad eismo įvykio vietos schema neinformatyvi, neužfiksuota antrojo automobilio buvimo vieta bei objektų išsidėstymas, V. L. automobilis apžiūrėtas praėjus keturioms dienoms po ginčo eismo įvykio. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tuo metu, kai buvo braižoma eismo įvykio schema (t. y. iškart atvykus į eismo įvykio vietą), nebuvo žinoma, kokiu būdu buvo padaryti apgadinimai, joje tik konstatuojamas automobilio „Nissan Micra“ apgadinimo faktas, kadangi kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis pasišalino. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietos schema yra tik vienas iš įrodymų byloje, kurioje atvaizduojamos tuo metu žinomos eismo įvykio aplinkybės. Vėliau, paaiškėjus eismo įvykio mechanizmui, eismo įvykio vietos schema nebėra pildoma, tačiau bylą papildo kiti surinkti įrodymai, susiję su nagrinėjamu įvykiu. Nutarimas pripažinti asmenį padariusį pažeidimus nėra grindžiamas vien tik eismo įvykio vietos schema, todėl joje esančios informacijos nepakankamumas savaime nedaro dokumento netinkamu įrodymu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. L. nepadarė pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės. V. L. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 6), tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2014-09-05, apie 10 val., buvo Kaune, V. Kuzmos g., važiuodamas atbula eiga pajuto kažkokį garsą, kaip prisilietimą prie bordiūro, išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, tačiau nepamatęs apgadinimų nuvažiavo, teigė jokio kito automobilio nekliudęs. Nors V. L. neigia jo automobilio kontaktą su kitu automobiliu, tačiau šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent jis, vairuodamas automobilį „BMW 520d“, atsirėmė į automobilį „Nissan Micra“. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „Nissan Micra“ apgadinimai yra žymūs, gilūs, esantys dideliame plote, todėl teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, jog V. L. ne tik turėjo automobilių sąlytį jausti, tačiau išlipęs ir apžiūrėjęs įvykio vietą, turėjo neabejotinai pastebėti, kad buvo apgadintas kitas automobilis. Manytina, kad V. L. pajuto automobilių kontaktą, jį išlipęs iš savo automobilio matė, tačiau to nesureikšmino ir tikėjosi, kad nepadaręs ypatingai didelės žalos išvengs atsakomybės. Nors apeliantas teigia, kad V. L. neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo automobilis buvo draustas KASKO draudimu, pažymėtina, kad teismas negali numanyti visų įmanomų asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvų, taigi nėra jokio pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog tokių motyvų tikrai nebuvo. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, vairavimo esant neblaiviam fakto nuslėpimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų, motyvų.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad V. L., žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad V. L. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarime išsamiai nurodyti įrodymai pažeidėjo kaltei įrodyti, jie analizuoti, padarytos tinkamos išvados, todėl nekartojami.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas nurodant, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal LR ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 868 Eur bauda su teise vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Iš šios apeliacinio skundo dalies matyti, kad apeliantas prašo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti V. L. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimu, panaikintu Kauno apygardos teismo 2015-01-08 nutartimi, V. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams (b. l. 71-74).

Nors LR ATPK nėra numatytas draudimas pabloginti nubaustojo padėtį, kai byla nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal LR ATPK 249 straipsnio 2 dalį, LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) normomis. LR BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. LR BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. atstovo skundą, Kauno apygardos teismas 2015-01-08 nutartimi panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimą, nepripažino, kad V. L. galimai yra padaręs sunkesnę veiką. Taip pat nepripažino ir nepanaikino nutarimo tuo pagrindu, kad jam paskirta per švelni nuobauda. Iš esmės nutarimas panaikintas dėl to, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl veiksmų atitikimo LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatoms, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad V. L. yra padaręs sunkesnę veiką, 2015-03-10 nutarimu nubaudė jį pagal tą pačią LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kaip ir pirmiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi 2015-03-10 nutarimu nebuvo pagrindo jam griežtinti nuobaudos.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės apžeidimo bylą ir sugriežtindamas apeliantui skiriamą nuobaudą, pažeidė non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principą, t. y. nepagrįstai pablogino apelianto padėtį. Nors dėl Kauno apylinkės teismo 2014-11-20 nutarimo apeliacinį skundą buvo padavęs ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau ir institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimas buvo panaikintas V. L. atstovo apeliaciniame skunde nurodomais pagrindais, kuomet institucijos skundas nebuvo išnagrinėtas dėl byloje kilusių pažeidimų padarymo klausimų. Taigi iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tos pačios instancijos teismas ankstesniu nutarimu, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo panaikintas gynybos iniciatyva, už tą patį teisės pažeidimą V. L. buvo paskyręs žymiai mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl teismas naujuoju nutarimu apeliantui negalėjo paskirti didesnio nei vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

V. L. atstovo advokato Albino Čeplinsko apeliacinį skunda tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą pakeisti:

V. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą nuobaudą - 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams pakeisti, V. L. pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą, taikant LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sušvelninti ir paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams pakeisti ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą V. L. paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.