Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-09-05 apie 14.00 val. Kaune, V. Kuzmos g. prie 3 namo, vairuodamas automobilį „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga neužtikrino saugaus eismo, keitė važiavimo kryptį ir kliudė kitą stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos policijai nepranešęs nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Apylinkės teismas šių aplinkybių tinkamai neišsiaiškino, įrodymus vertino nevisapusiškai, nesiėmė visų priemonių visiems neaiškumams išsiaiškinti ir pašalinti prieštaravimus.

Teismas, konstatuodamas apelianto kaltę dėl sukelto eismo įvykio, iš esmės, rėmėsi tik prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, t. y. administraciniu teisės pažeidimo protokolu, surašytu praėjus trims dienoms po eismo įvykio, tarnybiniu pranešimu, surašytu po 4 dienų nuo eismo įvykio, eismo įvykio vietos schema, kuri neinformatyvi, neužfiksuota antrojo automobilio buvimo vieta bei objektų išsidėstymas, tačiau nepagristai nevertino jo bei liudytojo eksperto parodymų, pateiktų į bylą dokumentų. Nustatytas įvykio laikas yra 4 valandomis vėlesnis nei apeliantas lankėsi Kuzmos g. Kaune, eismo įvykio vietos schema neinformatyvi, nenustatyti atsiradusių apgadinimų aukščiai, apelianto automobilis apžiūrėtas praėjus keturioms dienoms po ginčijamo eismo įvykio, institucijos fotolentelės pažymi tik apgadinto automobilio defektus, transporto priemonių apgadinimų stiprumas visiškai neatitinka vienas kito ir pan. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas, todėl teigtina, kad teismas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir esant neatitikimų tarp jau nustatytų aplinkybių. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pagal ATPK 130 str. l d. kvalifikuotu pažeidimu, kadangi tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia.

Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad V. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Apeliantas nejautė atsitrenkęs į kitą automobilį, kaip nustatyta nepriklausomų ekspertų ekspertizės išvadoje, konstatuota UAB (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, apelianto vairuojamas „BMW 520D“ nebuvo apgadintas, jis niekaip negalėjo dalyvauti eismo įvykyje, kurio metu žymiai apgadinta „Nissan Micra“. Be to, apeliantas neslėpė, jog važiuodamas atbula eiga pajuto kaip prisilietimą prie kelkraščio, išlipo apžiūrėjo automobilį, ant transporto priemonės defektų nepastebėjo, todėl negalėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį.

Teismas neįvertino, kad apeliantas neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti, nėra duomenų, rodančių, kad apeliantas suprato apgadinęs transporto priemonę „Nissan Micra“, pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Aktualu, kad eismo įvykio metu kilusi turtinė žala kitai transporto priemonei yra akivaizdžiai mažareikšmė, apelianto automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju ir kasko draudimu, todėl jis neturėjo jokio motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ar tikslo išvengti atsakomybės. Nesant byloje objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis susijęs su eismo įvykiu ir sąmoningai iš jo pasišalino, nenustačius aplinkybių, kurios suponuotų apelianto tiesioginę tyčią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai), administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. L. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu kitam automobiliui žala nėra žymi, automobilis draustas, apeliantas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgtina, jog apelianto ūkinė veikla susijusi su betarpišku transporto priemonės naudojimu, jis prižiūri artimuosius, kuriems reikalinga pagalba, teismo paskirta nuobauda – teisės vairuoti apribojimas, sukeltų pasekmes ne tik apeliantui, bet ir nemažai kitų žmonių, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, paskirta nuobauda aiškiai per griežta ir neproporcinga galimai padarytai žalai.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., LVAT 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. Nl7-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. N444~3096/2010). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos negali būti taikomos.

Skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. V. L. darydamas pažeidimą, prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. V. L. nurodomų aplinkybių akivaizdžiai nepakanka taikyti ATPK 30¹ str. numatytas nuostatas.

V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs V. L. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nutarimu pripažindamas V. L. padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, minėtų įstatymo reikalavimų nesilaikė.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių nuostatas. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-10-2014).

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. L. padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, išsamiai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo ir faktinių bylos aplinkybių, o rėmėsi vien tik netiesioginiais duomenimis, nors iš V. L. parodymų teisme spręstina, kad jis nepripažįsta supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, tai yra jis teigia, kad jokio automobilių kontakto nepajuto ir iš įvykio vietos pasišalino, nesuprasdamas savo veiksmų neteisėtumo. Apylinkės teismas V. L. veiką kaip tyčinę vertino formaliai. Pakankamais duomenimis, įrodančiais jo kaltę, teismas nurodė byloje esančius rašytinius duomenis (administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos, eismo įvykio schema ir kt.), kurie, apygardos teismo vertinimu, tik patvirtina eismo įvykio faktą, tačiau nėra pakankami spręsti apie tai, ar V. L., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato, jog apgadino kitą automobilį, juolab, kad nepakankamai išsiaiškintas ir paties autoįvykio – t. y. automobilių kontakto – padarymo mechanizmas. Šių aplinkybių skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nesiaiškino, nagrinėdamas bylą neskyrė ekspertizės bei nenumatė atlikti atitinkamų veiksmų, galinčių patvirtinti ar paneigti galimą minėtų automobilių kontaktą, esant konkrečiose automobilių padėtyse, juolab, kad ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas autoekspertas A. S. nurodė, jog pagal automobilio „Nissan Micra“ apgadinimo pobūdį, būtinos autotechnikos žinios ir speciali įranga, norint nustatyti kontakto mechanizmą. Tik žinant ar tikrai autoįvykyje dalyvavo V. L. vairuojamas ir „Nissan Micra“ automobiliai galima spręsti apie V. L. kaltę pasitraukiant iš eismo įvykio vietos.

Aukštesniojo teismo nuomone, dėl nepakankamų duomenų, priimant skundžiamą nutarimą, iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, atimant iš V. L. galimybę gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, o taip pat pažeistas teismų praktikoje suformuotas reikalavimas visas bylai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje ištirti betarpiškai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kaip jau minėta ir kontakto pobūdžio bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad eismo įvykio kaltininkas suvokė kliudęs kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Bylos duomenys patvirtina, kad iš galimai eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadintas tik vienas, kitas – ženkliai, o įvykį mačiusių liudytojų nenustatyta. Visos šios aplinkybės, susijusios su kaltininko subjektyvinės pusės atskleidimu, turi būti ištirtos ir jų pagrindu priimtas pagrįstas ir abejonių nekeliantis procesinis sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl V. L. veiksmų atitikimo ATPK 130 str. 1 d. nuostatoms, nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o V. L. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi priimamas sprendimas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, todėl V. L. ir Institucijos apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų dėl kaltės ir nuobaudos skyrimo apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir grąžinti V. L. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.