Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d.

E. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki 2022 m. lapkričio 21 d., o šiam terminui suėjus – nuspręsta kardomąją priemonę panaikinti ir E. G. paleisti į laisvę, laikant, jog ji atliko nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su rakteliu ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiuo nuosprendžiu S. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 292 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimo

Dėl įrodymų vertinimo

Dėl nepagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi nuteistosios E. G. gynėjo advokato V. Dziegoraičio apeliacinį skundą, konstatuoja, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko teismas neteisingai kvalifikavo E. G. padarytą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

7. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos specifiką, pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-304-976/2016).

Dėl nuteistosios E. G. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir

nusikalstamos veikos kvalifikavimo

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė – tai asmens psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Iš to išplaukia, kad darant išvadą dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo E. G. veikoje turi būti nustatytas tyčinės kaltės turinys: kad ji suprato, jog į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir norėjo taip veikti.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir panašiai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018). Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, byloje E. G. pateikta pozicija paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nustatytais kitais vienas kitą papildančiais duomenimis, leidusiais padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistosios parodymų patikimumo.

15. Nuteistosios E. G. poziciją jai nežinojus ir nesupratus apie jos gabenamų užsieniečių turimą teisinę padėtį Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, vertindamas kaip pasirinktą gynybos būdą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pakanka E. G. kaltei pagrįsti ir jos versijai paneigti. E. G. neteisėtus veiksmus patvirtina teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistosios kaltę, rėmėsi ne tik pačios nuteistosios E. G. parodymais, bet ir kitais įrodymais (žr. 8 punktą), taip pat įvertino objektyvias padaryto nusikaltimo aplinkybes.

16. 2022 m. kovo 21 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. R. tarnybiniame pranešime Nr. 152-605 dėl sulaikytų piliečių nurodyta, kad 2022 m. kovo 21 d., apie 02.25val., prie vidaus Europos Sąjungos sienos su Lenkijos Respublika, Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kelyje (duomenys neskelbtini), išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, ties (duomenys neskelbtini) dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublika), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. T.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo asmuo, neturėjęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo tamsaus gymio asmuo, neturėjęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatęs (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu. Pareigūnas taip pat dokumentų patikrinimui sustabdė paskui „Škoda Fabia“ vykusį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ukraina), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietė E. G., ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo neturintys asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, trys asmenys, prisistatę (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiais. Visi asmenys ir automobiliai sulaikyti ir pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą. Kalvarijos pasienio užkardoje apžiūrint automobilį „Škoda Fabia“, automobilio dešinės pusės priekinių durelių apmušimo kišenėje rasti du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasai, priklausantys M. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį „Renault Megane“, po galine automobilio sėdyne rasti trys (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasai, priklausantys K. G., gim. (duomenys neskelbtini)., paso Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai tvirtino, kad 2022 m. kovo 19 dienos vakare jie perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, tikslios vietos nežino (1 t., b. l. 23-24).

17. Iš 2022 m. liepos 19 d. Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. kovo 21 d. užfiksuoti 143 (vienas šimtas keturiasdešimt trys) įtariamojo S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (SIM kortelės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)), kontaktai su įtariamosios E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojamu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 19 d. 14.57 val. iki 2022 m. kovo 21 d., iki įtariamųjų S. T. ir E. G. sulaikymo momento užfiksuota 18 (aštuoniolika) įtariamojo S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kontaktų su įtariamosios E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojamu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82-84). Iš minėtos aplinkybės teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistoji E. G. palaikė ryšius su nuteistuoju S. T. dar iki neteisėto (duomenys neskelbtini) piliečių gabenimo Lietuvoje bei iki pat jų sulaikymo.

18. Iš 2022 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo ir 2022 m. gegužės 30 d. papildomos apžiūros protokolo, kuriuose apžiūrėtas iš įtariamojo S. T. paimtas mobiliojo ryšio telefonas, užfiksuotas toks susirašinėjimas su adresatu, vardu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (apklausos metu įtariamasis S. T. nurodė, kad jo telefone vardu „(duomenys neskelbtini)“ įvestas abonentas yra įtariamosios E. G.): 2022 m. kovo 20 d. 21.14 val. išsiųsta geolokacija, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini), ir žemėlapis – ši vieta yra Varėnos rajone; 2022 m. kovo 20 d. 21.51 val. išsiųstas garso pranešimas rusų kalba, kurio tekstas: „Dabar pasitiks policija bet jūs nepergyvenkit jie nieko negali mums pasakyti mes švarūs tušti“; 2022 m. kovo 20 d. 22.47 val. išsiųstas garso pranešimas rusų kalba, kurio tekstas: „Sveiki atvykę į Lietuvą“. Toks E. G. susirašinėjimas su kitu nuteistuoju S. T. neabejotinai pagrindžia abiejų bendrininkų iš anksto aptartą planą saugiai paimti bei iš Lietuvos išgabenti neteisėtai valstybės sieną kirtusius (duomenys neskelbtini) piliečius, tuo paneigiant nuteistosios E. G. iškeltą versiją, kad ji nežinojo, jog savo automobiliu veža neteisėtus migrantus. Net važiuojant be užsieniečių, nuteistojo S. T. išsiųstas garso pranešimas E. G., kad pastaroji būtų rami ir nebijotų policijos, rodo abiejų nuteistųjų išankstinį susitarimą ir tyčią atlikti neteisėtus veiksmus ateityje, t. y. neteisėtai gabenti valstybės sieną perėjusius asmenis. Į klausimą, ar jai nesukėlė įtarimo, kad žmones reikia paimti tamsiu paros metu iš neaiškios, neapšviestos vietos, nuo kelio, ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji E. G. atsakė, kad jai tas įtarimo nesukėlė, kadangi nuo atvykimo į Lenkiją jai yra tekę važiuoti atvežti pabėgėlius nuo Ukrainos sienos Lenkijoje, ne vieną kartą (3 t., b. l. 166-170). Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. G. nurodė, kad keleiviai ((duomenys neskelbtini) piliečiai) jei nedavė pasų, o tik parodė (4 t., b. l. 183). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. G. buvo nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai rusų kalba pasakė, kad jie turi pasus, jų pasų ji nematė (3 t., b. l. 166-170).

19. Įvertinusi nuteistosios E. G. parodymų nenuoseklumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme dėl (duomenys neskelbtini) piliečių pasų, jos susirašinėjimą su kitu nuteistuoju S. T. bei tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai yra tamsaus gymio ir nekalba nei ukrainiečių, nei rusų kalba, užsieniečiai buvo paimti tamsiu paros metu nuo kelio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. G. pilnai suprato, jog savo pažįstamam S. T. atlieka neteisėtą paslaugą – neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą, o ne padeda nuo karo nukentėjusiems asmenims. Kadangi E. G. buvo nurodžiusi, jog ji (duomenys neskelbtini) metų gyvena Ukrainoje, vertintina, kad ji neabejotinai žinojo, kad Lietuvos Respublika nesiriboja su Ukraina, o neteisėtai vežami (duomenys neskelbtini) piliečiai nėra karo pabėgėliai. Nuteistosios E. G. atsakomybės nešalina ir ta aplinkybė, kad važiuodama iš Lenkijos, su savimi pasiėmė ir nepilnemetę dukrą (buvo nurodžiusi, kad būtų smagiau važiuoti). Pastaroji aplinkybė tik rodo nuteistosios E. G. tikėjimą išvengti sulaikymo bei atsakomybės.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistoji E. G. suvokė, kad automobiliu neteisėtai Lietuvos Respublikoje gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, ir norėjo taip veikti, taigi veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia.

21. Nuteistoji E. G. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad jai S. T. nežadėjo už paslaugą – užsieniečių gabenimą atsilyginti, priešingai, ji jautėsi skolinga S. T., kadangi jis Lenkijoje jos dukrai surado darbą, ieškojo darbo ir jai (E. G.). Nors nuteistasis S. T. įtariamojo apklausoje ir buvo nurodęs, kad E. G. būtų kažkiek sumokėjęs, užpylė degalų (3 t., b. l. 74-76), vėliau ikiteisminiame tyrime nurodė, kad E. G. apie pinigus nieko nežinojo (3 t., b. l. 89-90). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. T. taip pat nurodė, kad jam E. G. padėjo už paslaugą (4 t., b. l. 181).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą (t. y. pinigų, daiktų arba įsigyti turtinę teisę ir kt.) sau ar kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022). Draugiškų santykių tarp nuteistųjų S. T. ir E. G. buvimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad E. G., padėdama neteisėtai gabenti užsieniečius, konkrečiu atveju turėjo kokią nors turtinę naudą, ar buvo įsipareigojusi S. T. už jo paslaugas Lenkijoje vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą.

23. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad byloje neįrodyta, kad E. G. nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų, todėl jos nusikalstama veika iš BK 292 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 292 straipsnio 1 dalį. Tai sudaro pagrindą pakeisti šioje dalyje nuosprendį ir perkvalifikuoti E. G. nusikalstamą veiką dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

24. Patikslinus veikos kvalifikaciją, konstatuojama, kad nuteistoji E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje tokiomis aplinkybėmis: ji, veikdama bendrininkų grupe kartu su S. T., nuo 2022 m. kovo 21 d., apie 00.50 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, Varėnos r. sav., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai lengvaisiais automobiliais „Škoda Fabia“, Lenkijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Megane“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius penkis užsieniečius – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius, t. y. lengvuoju automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nusikalstamos veikos bendrininkas S. T. neteisėtai gabenant du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius M. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ji (E. G.) lengvuoju automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno tris (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius K. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., veždama juos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Varėnos r. sav., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos vietos, iki Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., turėdama tikslą neteisėtai gabenti per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, kol 2022 m. kovo 21 d., 02.25 val., Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ją sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai.

Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių apklausos

25. Dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su (duomenys neskelbtini) piliečių, apklaustų liudytojais ikiteisminio tyrimo metu, parodymų pripažinimo leistinais ir jų vertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad liudytojas K. G. (buvo nurodęs, kad savo dokumentą atidavė moteriai) nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, byloje kilus ginčams dėl jų teisėtumo ir neturint galimybės prieštaravimams pašalinti, neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sąvokos ir negalėjo būti vertinti kaip įrodymas. Pirmosios instancijos teisme prokuroras nurodė, kad nepavyko nustatyti migrantų gyvenamosios vietos, nes pastarieji po sulaikymo yra paleidžiami, prašė pagarsinti jų parodymus (5 t., b. l. 6). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes, nesirėmė (duomenys neskelbtini) piliečių, įskaitant liudytojo K. G., parodymais, o savo išvadas grindė tik BPK nustatyta tvarka gautais leistinais įrodymais, vertindamas juos kartu su kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurių pakako E. G. kaltei pagrįsti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su liudytojo K. G. apklausa.

Dėl bausmės

26. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

27. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).

28. BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Vadovaujantis BK 55 straipsniu, numatančiu, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Konstatuojama, kad E. G. padarė apysunkį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, byloje nėra duomenų apie jos gydymą psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stacionare, taigi, pakaltinama, nedirba. Nusikalstama veika baigta, tačiau sunkių pasekmių ar kitokios žalos nesukėlė. Kauno apygardos teismas E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, E. G. skirtina BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima jos minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Dėl turto konfiskavimo

29. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. G. kalta už neteisėtą žmonių gabenimą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę iš nuteistosios konfiskavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežami užsieniečiai.

30. Nuteistosios gynėjas nurodė, kad automobilio registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis priklauso O. B., gyv. Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) srityje. Nesant įrodymų, jog transporto priemonės savininkė žinojo apie jos panaudojimą nusikaltimo darymui, nebuvo teisinio pagrindo jį konfiskuoti. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.

31. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, nustačius, kad yra kaltininkui priklausančio turto, kuris atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto turto požymius (uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas), turto konfiskavimas yra privalomas. Iš teismų praktikos matyti, kad tam tikrais atvejais galimos išimtys dėl konfiskavimo taikymo. Išimtimi iš privalomo turto konfiskavimo gali tapti ir atvejai, kai, vadovaujantis proporcingumo principu, konstatuojama, kad turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, tačiau tokių išimčių byloje nenustatyta.

32. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-199-719/2022).

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios E. G. vairuojamas automobilis buvo būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui, kadangi neteisėtai gabenami penki užsieniečiai nebūtų tilpę į vieną S. T. automobilį, būtent dėl šios priežasties nuteistasis S. T. ir prašė E. G. paslaugos.

34. Nuteistoji E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau nesutvarkyti automobilio registracijos dokumentai, kurių negalėjo pabaigti sutvarkyti, nes buvusi automobilio savininkė išvyko į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 166-167). Ir tik pirmosios instancijos teisme nuteistoji E. G. nurodė, kad žinojusi, jog kažkas atsitiks, todėl pasakė, kad automobilį nusipirko (4 t., b. l. 183).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant tokį nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-222-511/2021, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.).

36. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime įrašyta jos savininkė O. B. (1 t., b. l. 124) transporto priemone nesidomėjo ir nekontroliavo, kokiais tikslais ji buvo naudojama. Nuteistoji E. G. nesirūpino automobilio registracijos liudijime įrašyto asmens įtraukimu į procesą pirmosios instancijos teisme, buvo nurodžiusi, kad automobilis priklauso jai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas minėtą automobilį, BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Perkvalifikuoti E. G. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalį.

E. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti bausmę – 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. kovo 21 d. 21.05 val. iki 2021 m. lapkričio 21 d., t. y. 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatant, jog E. G. atliko šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.