Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 ir 284 straipsniuose, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1055-897/2016 išlaikyti savo vaikus R. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui kas mėnesį mokėti po 110 Eur išlaikymo nuo 2016 m. kovo 1 d. iki vaikų pilnametystės ar vaikams teikti kitą būtiną materialinę paramą bei, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir pinigų vaikų išlaikymui nemokėjo nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., dėl ko 2019 m. sausio 1 d. susidarė 7 478,57 Eur dydžio įsiskolinimas. Taip D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Be to, D. Z. 2018 m. balandžio 22 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2.25 promilės neblaivumo laipsnis), viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Verkių g. 29, prie prekybos centro „Parkas Outlet“, be jokios priežasties tyčia iš chuliganiškų paskatų pradėjo kabinėtis prie D. R. ir vieną kartą ranka trenkė jai per veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. D. R. išsigandus tokių veiksmų ir nubėgus į prekybos centrą „Parkas Outlet“ kviestis pagalbos, jis vijosi D. R. ir, prekybos centro apsaugos darbuotojui E. L. bandant apginti D. R. ir jį sulaikyti, jis du kartus ranka trenkė E. L. į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. Taip D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. balandžio 22 d. 20.07 val. D. Z. buvo nustatytas 2.25 promilės neblaivumo laipsnis (2 t., b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

D. Z. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl vengimo išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 ir kt.).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. Z. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymai pirmiausia patvirtina, jog jis žinojo apie pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti jiems kitą būtiną materialią paramą. Antai iš D. Z. parodymų matyti, kad jis dalyvavo teismo posėdyje ir sutiko mokėti lėšas vaikų R. ir D. Z. išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialinę paramą, iš jo taip pat buvo priteistas susidaręs vaikų išlaikymo įsiskolinimas, teismo sprendimas jam buvo žinomas, šio neskundė ir žinojo sąskaitą, į kurią turi mokėti lėšas vaikų išlaikymui. Tačiau išlaikymo vaikams nemokėjo ir su jais ryšio nepalaikė. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo parodymai leidžia spręsti apie jo galėjimą tą pareigą vykdyti ir sąmoningą jos nevykdymą. D. Z. pripažino, kad nuo 2008 m. jis yra visiškai darbingas ir turi apdailininko specialybę, tačiau parodė, jog išlaikymo vaikams nemokėjo iš esmės dėl to, jog neturėjo darbo ir turto. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad iš pradžių tai lėmė B. Z. draudimas matytis su vaikais, o ir kartais jis vis dėlto dirba vienadienius darbus bei gauna nedidelį atlygį, tačiau šiuo prisideda prie pragyvenimo pas sugyventinę N. G., su kuria taip pat turi dukrą D. Z. (1 t., b. l. 161, 182, 191; 2 t., b. l. 43). Kaltinamojo D. Z. parodymai pakankami tiek atskleidžiant jo veikos subjektyviąją pusę, tiek nustatant padarytos veikos objektyviuosius požymius, kadangi jie ne tik išliko nuoseklūs proceso eigoje, bet ir atitinka kitų įrodymų, kuriais detalizuojamos faktinės veikos aplinkybės, turinį. Štai iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1055-897/2016 matyti, kad D. Z. privalo vaikams R. ir D. Z. kiekvienam mokėti po 100 Eur išlaikymo iki jų pilnametystės ir 2 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį privalo sumokėti per 58 mėnesius, mokant lygiomis dalimis kartu su eiliniais mokėjimais, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą pradedant mokėti nuo 2016 m. kovo 1 d. ir mokant į B. Z. sąskaitą, esančią banko įstaigoje (2 t., b. l. 63-66). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina priverstinį teismo sprendimo vykdymą (1 t., b. l. 7-115). Antstolės padėjėjos raštai atskleidžia, kad D. Z. įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą 2019 m. sausio 1 d. sudarė 7 478,57 Eur, detalizuojant, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio 2017 m. rugsėjo mėnesį iš D. Z. buvo išieškota 13,63 Eur suma ir 2018 m. gegužės mėnesį jis pats sumokėjo 100 Eur sumą (1 t., b. l. 121, 119). Tai atitinka nukentėjusiosios B. Z. poziciją, iš kurios matyti, kad be nurodytųjų daugiau pinigų vaikų išlaikymui nei iš D. Z., nei iš antstolės ji negavo. B. Z. taip pat pažymėjo, kad D. Z. vaikams dovanų nedovanoja, su jais ryšio nepalaiko, vaikų auklėjimu ir ugdymu nesirūpina. Tai rodo B. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir tyrėjos tarnybinių pranešimų sugretinimas (1 t., b. l. 126, 140, 149, 163). Taigi, D. Z. nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2019 m. sausio 1 d. lėšų vaikų išlaikymui iš esmės nemokėjo ir kitos būtinos materialios paramoms jiems neteikė, taip nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą. Tai, kad D. Z. vengė tokią pareigą vykdyti pirmiausia patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, iš kurių matyti, kad D. Z. nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. dirbo UAB „C.“, o nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. dirbo UAB „B.“, kurioje gavo iš viso 114,56 Eur (20,19 Eur + 94,37 Eur) draudžiamų pajamų, tuo tarpu nuo 2016 m. gegužės 16 d. D. Z. (oficialiai) nedirbo, jam nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. valstybinio socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos (1 t., b. l. 147, 148; 2 t., b. l. 103). Apie kaltinamojo vengimą vykdyti pareigą pagal teismo sprendimą taip pat leidžia spręsti Lietuvos darbo biržos duomenys, iš kurių matyti, kad D. Z. nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. vieną kartą buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje – nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Registracijos laikotarpiu D. Z. buvo išduotas vienas pasiūlymas įsidarbinti – 2017 m. lapkričio 10 d. pagalbiniu darbuotoju UAB „Danesa ir partneriai“, tačiau D. Z. be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyrių priimti pasiūlymo dirbti, todėl darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., b. l. 142; 2 t., b. l. 104). Visa tai rodo, kad D. Z. aktualiu laikotarpiu ne tik iš esmės nedirbo (oficialiai), nors parodė buvęs visiškai darbingas, bet ir buvo nesuinteresuotas darbo paieška, todėl priežasčių, pateisinančių jo vengimą išlaikyti vaikus, nėra.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K- 412/2009, 2K-563/2010, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310/942/2016 ir kt.). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. Z. kaltė viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliu elgesiu be jokios priežasties pradėjus kabinėtis prie D. R. ir vieną kartą ranka trenkus jai per veidą, taip sukėlus fizinį skausmą, taip pat viešoje vietoje – prekybos centre „Parkas Outlet“, įžūliu elgesiu du kartus ranka trenkus apsaugos darbuotojui E. L., taip sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis būdamas neblaivus automobilių stovėjimo aikštelėje triukšmavo, rėkavo ir jį sudrausminusiai D. R., kurios nepažįsta, vieną kartą rankos delnu trenkė per veidą. Išsigandusi D. R. iškart nubėgo į prekybos centrą „Parkas Outlet“ kviestis pagalbos, kur jis D. R. apginti ir jį sulaikyti bandžiusiam apsaugos darbuotojui E. L., kurio taip pat nepažįsta, du kartus rankos delnu trenkė į veidą. Savo veiksmų paaiškinti negali, mano, kad tai lėmė apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b. l. 161, 182, 191; 2 t., b. l. 43). Tokią D. Z. poziciją patvirtina kiti įrodymai. Štai nukentėjusiųjų D. R. ir E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų sugretinimas atskleidžia, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie D. R. priėjo D. Z., kuris buvo labai agresyviai nusiteikęs ir piktai reikalavo parodyti jos automobilį. Paklausus, kas atsitiko, D. Z. užsimojo ir dešinės rankos delnu trenkė D. R. per kairįjį žandą, ji pajuto fizinį skausmą ir pradėjo bėgti link prekybos centro, o D. Z. bėgo paskui ją ir kažką šaukė. Įbėgus į prekybos centrą D. R. šaukėsi pagalbos „padėkite, šitas vyras mane persekioja ir muša“. Į prekybos centrą įėjo D. Z., kuris ėjo paskui D. R., mojavo rankomis, garsiai rėkė „ateik čia, n..., aš vis tiek tave paimsiu“ ir dar kažką panašaus. D. Z. buvo labai agresyviai nusiteikęs, o D. R. labai išsigandusi. D. R. paprašė apsaugos darbuotojo E. L. pagalbos, kuris pribėgęs iš nugaros paėmė D. Z. už rankos ir norėjo sulaikyti, kad nesiartintų prie D. R.. Tuomet D. Z. pasisuko ir ranka trenkė E. L. į kairįjį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą. E. L. bandė sugriebti D. Z. už rankų ir spaudė jį prie sienos. D. Z. nuolat keikėsi necenzūriniais žodžiais ir E. L. pasakė „nelįsk, nes, n..., papjausiu“. D. Z. muistėsi, spardėsi ir dar kartą ranka trenkė E. L. į kairįjį skruostą, taip vėl sukėlė fizinį skausmą. Šalia buvę pašaliniai prekybos centro lankytojai E. L. padėjo D. Z. sulaikyti, keli vyrai jam užsuko rankas, pargriovė ant grindų ir laikė prispaudę prie žemės, o D. R. iškvietė policiją. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji D. R. negalėjo pasakyti, dėl kokios priežasties D. Z. prie jos kabinėjosi, o nukentėjusysis E. L. pažymėjo, kad savo elgesio D. Z. atvykusiems policijos pareigūnams nepaaiškino, elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus (2 t., b. l. 22, 31). Iš esmės analogiškos aplinkybės atsispindi ir nukentėjusiųjų pareiškimuose (2 t., b. l. 5, 9), taip pat policijos įvykių registre užfiksuotame D. R. pranešime Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 3) bei į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 13). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad netrukus po įvykio D. Z. buvo nustatytas 2.25 promilės neblaivumo laipsnis (2 t., b. l. 39). Pateiktų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad viešoje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje ir prekybos centre, kur bet kuriuo metu galėjo lankytis ir pasirodyti kiti asmenys) D. Z. įžūliu elgesiu (smūgių sudavimu D. R. ir E. L.) neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi triukšmavo ir rėkavo automobilių stovėjimo aikštelėje, be aiškios priežasties, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kabinėjosi prie D. R., kurios nepažįsta, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, prekybos centre vartojo necenzūrinius žodžius, priešinosi sulaikomas, panaudojo fizinį smurtą apsaugos darbuotojo E. L. atžvilgiu, kurio taip pat nepažįsta, prekybos centro lankytojams teko padėti jį sulaikyti teko ir dėl įvykio buvo iškviesta policija.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. Z. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Z. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 112-113, 114).

Dėl D. Z. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę D. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – D. Z. padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus, vieną kurių padarė vaikui ir šeimai, beveik trejus metus nemokant lėšų dviejų mažamečių vaikų išlaikymui ir jiems neteikiant kitos būtinos materialios paramos, taip sudarius ženklų vaikų išlaikymo įsiskolinimą, o kitą padarė viešajai tvarkai, automobilių stovėjimo aikštelėje ir prekybos centre be aiškios priežasties ir tikslo, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, panaudojus fizinį smurtą dviejų asmenų atžvilgiu, taip demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, padarė tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, tuo tarpu nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė netiesiogine tyčia. Įvertintina tai, jog D. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu D. Z. atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į D. Z. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (2 t., b. l. 103), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 104), administracine tvarka baustas tiek iki, tiek po nusikaltimų padarymo (2 t., b. l. 69-71), neteistas (2 t., b. l. 67-68), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 84), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101), specialisto išvados duomenimis jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 54). Teismo vertinimu, D. Z. ilgalaikis vengimas išlaikyti vaikus rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, nors viešąją tvarką jis pažeidė iš esmės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau tai taip pat prisideda prie besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų, tai pasakytina ir apie D. Z. padarytus administracinius nusižengimus. Vis dėlto D. Z. pirmą kartą teisiamas už nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, kas teikia vilties, kad jis linkęs keistis ir laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Z. už nusikaltimų, numatytų BK 164 ir 284 straipsniuose, padarymą paskyrus švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Teismo vertinimu, pagal D. Z. ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos, ar per švelnios.

Atsižvelgiant į tai, kad D. Z. keliomis savarankiškomis veikomis padarė du savarankiškus nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose, kurie sudaro realią nusikaltimų sutaptį, taip pat įvertinus nusikaltimų skirtingą pobūdį, tačiau vienodą pavojingumą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. Z. paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu.

D. Z. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas D. Z. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 22 d. 19.31 val. iki 2018 m. balandžio 23 d. 12.49 val. (2 t., b. l. 50, 52) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

D. Z. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 193), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie D. Z. paskirtos šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės pridėti jam paskirtos šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės trijų mėnesių dalį ir D. Z. skirti devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. Z. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 22 d. 19.31 val. iki 2018 m. balandžio 23 d. 12.49 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

D. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.