Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 28 eurų bauda bei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2016 m. balandžio 19 d., apie 01.50 val., Pramonės pr. 16, Kaune, vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į metalinius tinklinius vartus bei juos apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip K. J. pažeidė KET 9, 127, 222 punktus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atliko išsamų ir visapusį įrodymų tyrimą. Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Tokios aplinkybės nenustatytos ir apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nustatytomis faktinėmis administracinių teisės pažeidimų aplinkybėmis, K. J. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliantas prašo sušvelntinti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi.

Pagal administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nustatytina, akd K. J. suvokė tiek daromų pažeidimų esmę ir pavojingumą, sąmoningai atsitrenkė į išvažiavimo vartus ir juos išvertė, o po to pasitraukė iš įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti galimos atsakomybės. K. J. padaryto pažeidimo pavojingumą atspindi ir tai, kad asmuo, įvykio vietos teritorijoje bendravo su ją saugančiais asmenimis, nurodė, kad ieško išvažiavimo iš teritorijos (b. l. 17), tačiau jo neradęs – pasirinko tiesioginę fizinę žalą sukėlusį būdą. Taigi asmuo suvokė savo poelgių neteisėtumą, žalos objektui padarymą, bet iškart nesiėmė jokių veiksmų, kad jų padariniai būtų pašalinti, o priešingai – siekė tik apsaugoti save nuo neigiamų pasekmių ir nepranešęs apie išvažiavimo vartų išvertimą jo savininkui ar policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Nepaisant to, kad savo paaiškinimuose K. J. nurodo supratęs savo poelgio žalingumą ir ketinęs vykti pranešti tai policijai (b. l. 18), asmuo to nepadarė, taigi faktiniais duomenimis nepagrįstas teiginys apie tokį ketinimą, negali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą.

2016 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės tiesmo nutarime itin išsamiai analizuotos ir įvertintos visos administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė K. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuoširdų gailėjimąsi bei savanorišką žalos atlyginimą, konstatavo nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą mažiau nei prieš metus, tačiau administracinę nuobaudą įvykdė 2015 m. liepos 24 d., taigi pagal teismų praktiką nėra pripažįstama, kad asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, įvertino ankstesnius K. J. administracinius baustumus už KET ir kitų rūšių pažeidimus (kurių, pastebėtina, yra tik keletas).

Apygardos teismas neatmeta galimybės, kad administracinių teisės pažeidimų padarymui galėjo turėti įtakos K. J. stresas dėl šeimyninių aplinkybių, nors byloje buvo duomenys apie galimą kitą pažeidimo priežastį - alkoholio įtaką, apie kurią paaiškinimuose atitinkamai nurodė Urmo bazės apsaugos pamainos vyresnysis Ž. K. bei apsaugos poste „P“ dirbantis G. M., kurie stebėjo ir tiesiogiai bendravo su K. J. bei nurodė, jog asmuo galimai buvo neblaivus. Visgi šios aplinkybės nėra pagrįstos faktiniais duomenimis ir nustatytos teismo, tad jų vertinti nėra teisinio pagrindo, taigi nė viena jų neturi įtakos sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog asmuo turi ilgą – 20 metų vairavimo stažą, taip pat negali būti pripažinta švelninančia K. J. administracinę atsakomybę – priešingai, asmuo, turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, gali ir turi suvokti, kad toks lengvabūdiškas veikmas kaip išvažiavimo vartų išvertimas yra akivaizdus KET pažeidimas, už kurį asmeniui kils neigiamo pasekmės.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl K. J. darbo, finansinių įsipareigojimų bei motinos sveikatos, yra reikšmingos, skiriant administracinę nuobaudą ir svarstant ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybes. Tačiau šios aplinkybės buvo išsamiai ir visapusiškai įvertintos pirmosios instancijos teismo, į jas atsižvelgta teismui skirtiant švelnesnę, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą. Taigi apygardos teismas nenustato pagrindo šias aplinkybes vertinti antrą kartą ir jų pagrindu dar labiau švelninti K. J. administracinę atsakomybę, kadangi pirmosios instancijos teismas tą padarė tinkamai ir priėmė motyvuotą sprendimą, atitinkantį proporcingumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoseklioje teismų praktikoje yra nurodoma, jog asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai interesai negali lemti teismo sprendimo dėl skiriamos nuobaudos griežtumo. Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 30¹ straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015). Pažymėtina, kad šioje situacijoje nei asmens darbo interesai, nei jo šeimyninė situacija nesudaro pagrindo dar labiau švelninti administracinės atsakomybės ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui, tačiau, to nepaisydamas, ignoravo privalomas saugumo taisykles. Taigi K. J. pats prisiėmė riziką dėl adminitracinės atsakomybės taikymo ir savo neteisėto elgesio padarinių.

Itin svarbu akcentuoti, kad asmens padarytas pažeidimas kėlė realų pavojų tiek jam, tiek aplinkiniams. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. J. pavojingai vairavo transporto priemonę: „prie ketvirtųjų vartų pastebėjau privažiavimą su mašina, iš kurios išlipęs pilietis pasirodė įtariamai neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje“ (b. l. 16), „Tas pilietis akivaizdžiai matėsi neblaivus ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam paaiškinus, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti, kad geriau išsikviestų taksi automobilį ir važiuotų namo, nes bus paskambinta policijai, minėtas asmuo atsakė, kad gyvena Vilniuje ir su taksi nevažiuos namo.“ (b. l. 17). Apsaugos darbuotojų nurodyti duomenys rodo, kad K. J. kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, ypač įvertinus tai, kad asmuo nakties metu (apie 1:35 val) važiavo ilgą atstumą nuo Kauno iki Vilniaus miesto. Taigi poreikis užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir užkirsti kelią tolesniems itin pavojingiems pažeidimams turi prioritetą prieš neteisėto elgesio tiesioginiais padariniais esančius nepatogumus, kylančius apeliantui. K. J. administraciniai teisės pažeidimai yra padaryti asmeniui vairuojant transporto priemonę. Taigi asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės. Taigi konkreti nuobaudos rūšis yra būtina administracinės nuobaudos skyrimo tikslui pasiekti, kas atspindima ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatant šią nuobaudą kaip privalomai skirtiną kartu su baudos bausme.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, o K. J. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.