Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., A. M., V. F., Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarei Jurgai Prižgintienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Mano, jog pareiškimas pagrįstas ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl sveikatos būklės galimybės dirbti ir gauti papildomų pajamų pareiškėja neturėjo ir neturi. Nuo 2012 m. pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje ir jai mokama Užimtumo ir paramos (visiško nedarbingumo) pašalpa. Tokio pobūdžio pašalpa yra mokama visiškai nedarbingiems asmenims. Užimtumo ir paramos pašalpa skirta žmonėms, kurių darbingumą riboja fizinė ar psichinė būklė, o apribojimai yra tokie, kad nėra pagrįsta reikalauti iš jų dirbti. Pareiškėjos sunkią sveikatos būklę patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai. Jokių pajamų, išskyrus pašalpą, palikimo atsiradimo laikotarpiu ir iki šiol pareiškėja negavo ir negauna; pajamos sudarė 144,18 Eur per savaitę. Taip pat prie pareiškėjos išlaikymo kiekvieną mėnesį prisideda jos dukra, pirkdama maistą ir kitas būtinas priemones.

8. Kiti suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja Z. S., suinteresuoti asmenys V. F., A. M. ir R. M. yra palikėjos S. M. vaikai. Palikėja (testatorė) S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog palikėja 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą. Palikėja 2009 m. rugpjūčio 6 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko R. M. Suinteresuotas asmuo R. M. 2019 m. spalio 15 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškė priimantis palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos S. M. mirties.

10. Bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. ieškiniu atsakovui R. M., tretiesiems asmenims notarei V. J. M., A. M. ir V. F. dėl testamento nuginčijimo kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančiu testatorės S. M. 2009 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą testamentą, kuriuo ji visą turtą paliko R. M. Pareiškėja 2021 m. kovo 23 d. pareiškimu nuo ieškinio atsisakė, prašymą grindė aplinkybe, jog nusprendė pakeisti savo kaip paveldėtojos pagal įstatymą teisių įgyvendinimo būdą, t. y. nusprendė pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

11. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Pareiškėjos pareiškimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jai sutuoktinio mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas.

12. Kasacinio teismo praktikoje aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

13. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019). Todėl visais atvejais testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

14. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjos Z. S. buvusią turtinę padėtį, įvertinti, ar ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai Z. S. palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (192 Eur vertės), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (3 096 Eur vertės). Bendra sklypų vertė 3 288 Eur. Nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo nepateikė kitokių duomenų apie turimo nekilnojamojo turto vertę. Vadinasi, palikėjos S. M. mirties dieną pareiškėja turėjo nekilnojamojo turto, galėjusio būti jos tam tikrų, nors ir nedidelių, pajamų šaltiniu. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta pareiškėjos dukra I. L. nurodė, kad šiuo metu pareiškėja nekilnojamojo turto nebeturi, nes jį padovanojo dukrai. Iš pareiškėjos pateikto pašto sąskaitos išrašo matyti, kad Z. S. palikimo atsiradimo metu sąskaitoje turėjo 456,70 svarų (512,62 Eur) piniginių lėšų, vėliau ši suma padidėjo iki 713,60 svarų (800,98 Eur), gavus užimtumo ir paramos išmoką (taikant palikimo atsiradimo metu galiojusį euro ir Jungtinės Karalystės svaro sterlingo (GBP) kursą).

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki 2007 m. lapkričio 21 d. pareiškėjai buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, nuo 2007 m. lapkričio 22 d. iki 2009 m. lapkričio 21 d. – 40 proc. darbingumo lygis, nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. – 60 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja nuo 2012 m. rugsėjo mėn. gyvena užsienio valstybėje, 2017 m. birželio 1 d. jai išduotas leidimas nuolat gyventi Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Hillingdon‘o apgyvendinimo reikalų poskyrio 2014 m. sausio 29 d. pranešimu pareiškėja informuota, kad jos paraiška dėl būsto suteikimo išnagrinėta ir nustatyta, jog: 1) pareiškėja, vadovaujantis 1996 m. Būsto įstatymu, laikytina neturinčia namų; 2) pareiškėja turi teisę gauti skubią pagalbą; 3) pareiškėja neturi namų ne dėl tyčinių jos veiksmų. Hillingdon‘o gyvenamosios nuomos grupės rezidavimo paslaugų skyriaus 2019 m. sausio 30 d. pranešimu pareiškėja informuota, kad jai suteikta ilgalaikė lanksčių sąlygų nuoma iki 2024 m. sausio 28 d. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuo 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjai skiriama apie 144,18 Eur (128,45 GBP) darbo ir paramos pašalpa per savaitę, t. y. 576,72 Eur (513,80 GBP) per mėnesį. Pareiškėja pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. ESA pranešimą apie jai paskirtos darbingumo ir paramos išmokos dydžio pakeitimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėja priskirta paramos grupei, todėl neprivalo dalyvauti jokioje su darbu susijusioje veikloje.

16. Pareiškėja nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga apie 694,80 Eur (619 GBP) suma per mėnesį. Pažymėtina, jog, nors pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų apie būtiniesiems poreikiams tenkinti patiriamas išlaidas, tačiau pareiškime nurodytą sumą grindė internete skelbiama informacija apie pragyvenimo išlaidas Jungtinėje Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja pašalpų limitą apskaičiuoja ne pagal palikimo atsiradimo metu teikiamus duomenis, bet teikia 2022 m. sausio 15 d. paskaičiavimus. Be kita ko, limitas (lot. limes) pagal lingvistinę reikšmę reiškia „didžiausia ko nors leistina norma“. Todėl pareiškėjos pateiktų pašalpų limitų sumos galėtų būti vertinamos kaip maksimali, bet ne minimali valstybės mokamų pašalpų riba, ir šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjai mokama išmokų suma nesiekia minimalios ribos, nes tokie duomenys į bylą nepateikti. Pareiškėja savo reikalavimams pagrįsti taip pat teikia duomenis apie pajamas, reikalingas pasiekti minimalių pajamų standartą, tačiau pagal paaiškinimą matyti, kad standartas taikomas darbingo amžiaus suaugusiems asmenims, kurie gali dirbti. Pareiškėja, jos pačios teigimu, šių kriterijų neatitinka, nes yra nedarbinga. Taigi iš pateiktų duomenų negalima vertinti, kad pareiškėjos palikimo atsiradimo metu gaunamos pajamos (išmoka) nesiekė minimalių tokio pobūdžio pajamų, reikalingų pragyventi.

17. Palikimo atsiradimo metu Z. S. buvo 61 metų amžiaus. Iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, šeimos gydytojo pažymos nustatyta, kad ji kenčia nuo (duomenys neskelbtini) sutrikimo ir ją prižiūri psichikos sveikatos gydytojai. Einant metams, jai pasireiškė sunkios depresijos ir manijos simptomai. Ji yra reguliariai tikrinama, vartoja vaistus savo būklei pagerinti. Einant metams, ji patyrė kelis atkryčius, 2019 metais buvo labai prastos nuotaikos. 2019 m. jai taip pat buvo atlikta cistos pašalinimo operacija. Ją apžiūrėjo kardiologai, buvo atlikta KT angiograma, kuri parodė lengvą aterosklerozę, ir jai buvo pradėtas gydymas medikamentais. Pareiškėja buvo įtraukta į paramos grupę, nes negalėjo dirbti dėl savo psichinės ir fizinės ligos. Pareiškėja nepateikė duomenų ir neįrodė, kad dėl nustatytų ligų jai reikalingas gydymas ir vaistai, kurie nebūtų kompensuojami. Pareiškėja yra drausta socialiniu draudimu, nepateikė duomenų, kokios medicininės paslaugos jai nėra valstybės kompensuojamos. Nors pareiškėja nurodo, kad jos išlaidos per mėnesį siekia 694,80 Eur (619 GBP) (komunaliniai mokesčiai ir tarybos mokestis – 168,71 Eur (145 GBP), mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos – 62,83 Eur (54 GBP), maistas – 349,06 Eur (300 GBP), rūbai – 46,54 Eur (40 GBP), maisto papildai, vitaminai, nekompensuojami vaistai – 34,91 Eur (30 GBP), kitos nenumatytos išlaidos – 50 GBP, kas sudaro apie 619 GBP per mėnesį), tačiau tokių išlaidų rašytiniais įrodymais nepagrindžia. Pareiškėja pateikė duomenis, kad būsto nuomos mokestis jai sudaro 5,74 GBP (6,44 Eur) per savaitę arba 22,96 GBP (25,76 Eur) per mėnesį; tarybos mokestis per metus sudaro 94,34 GBP (105,89 Eur), t. y. 7,86 GBP (8,82 Eur) per mėnesį. Nors komunalinių mokesčių ir maistui bei rūbams nurodytas sumas galima pripažinti pagrįstomis ir būtinomis net ir nesant rašytinių įrodymų, tačiau mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų išlaidos nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Liudytoja apklausta pareiškėjos dukra nurodė, kad mama pati savimi nepasirūpina, jokių bankinių operacijų neatlieka, todėl naudojimosi interneto paslaugomis nepagrindė. Įvertinus išdėstytus argumentus, tikėtina, kad pareiškėjai būtinųjų poreikių tenkinimui palikimo atsiradimo metu galėjo būti reikalinga apie 560 GBP (628,53 Eur) suma.

18. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L. (pareiškėjos dukra) paaiškino, jog pareiškėjai pašalpa Jungtinėje Karalystėje mokama nuo 2012 m. gruodžio mėn., pašalpa skiriasi kasmet, palikimo atsiradimo metu pareiškėja gavo ir šiuo metu gauna apie 128 GBP per savaitę. Nurodė, jog pareiškėja yra visiškai nedarbinga, ji padeda pareiškėjai finansiškai, perka maistą, moka mokesčius, disponuoja mamai pervedamos išmokos lėšomis ir pati papildomai skiria mamai apie 100–300 GBP per mėnesį. Liudytoja taip pat nurodė, kad pareiškėja jai priklausančius žemės sklypus padovanojo dukrai. Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog pareiškėja už vaistus nemoka, nes gauna pašalpą.

19. Nors pareiškėjos atstovas ir liudytoja I. L. teigė, jog pareiškėjai priklausę žemės sklypai beverčiai, tačiau šių sklypų rinkos vertės neįrodinėjo. Kaip minėta, pagal nekilnojamojo turto išrašus nustatyta, kad abiejų žemės sklypų vertė buvo 3 288 Eur. Vietoj to, kad jai priklausantį nekilnojamąjį turtą parduotų ir kažkuriam laikui užsitikrintų bent minimalias pajamas iš parduoto turto, pareiškėja, liudytojos teigimu, žemės sklypus neatlygintinai perleido dukrai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Pareiškėja, perleidusi savo nekilnojamąjį turtą neatlygintinai, turėjo įvertinti, ar gaunamų lėšų pakanka pragyventi, o jei ne – stengtis šį turtą parduoti ir gauti pajamų.

20. Be to, teismo posėdžio metu tiek pareiškėjos atstovas, tiek liudytoja akcentavo, kad pareiškėjos piniginė kompensacija už turtą, į kurį pretenduoja, nedomina, dalis po mamos mirties likusio turto jai reikalinga natūra, išsaugant prisiminimus. Nagrinėjamu atveju, nors pagal pateiktus duomenis galima vertinti, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėja turėjo sveikatos problemų, jos pajamas sudarė valstybės (Jungtinės Karalystės) skiriama darbo ir paramos pašalpa, tačiau taip pat pareiškėja, perleidusi neatlygintinai nekilnojamąjį turtą, nesiekė gauti papildomų pajamų, o ir turto dalis, į kurią pareiškėja pretenduoja, jai reikalinga ne kaip pajamų šaltinis. Tai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo metu nepakako jos gaunamų pajamų būtiniesiems poreikiams. Priešingai, patvirtina, jog pareiškėjai pakako piniginių lėšų ir ji jų nesiekė gauti papildomai iš nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo ar sunkios sveikatos būklės faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl sveikatos būklės palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Išdėstyti argumentai suponuoja, kad nedarbingumo dėl sveikatos būklės požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl sveikatos būklės palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Tai, kad asmuo neįgalus ar dėl savo sveikatos būklės išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).

21. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja turi pilnametę dukrą, kuri pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu turėjo pareigą išlaikyti savo mamą, jei būtų nustatyta, kad ji yra nedarbinga ir jai reikalinga parama (CK 3.205 straipsnio 1 dalis), – tą ir darė bei daro iki šiol. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad jos finansinė parama mamai (pareiškėjai) siekia 100–300 GBP per mėnesį, kuri taip pat laikytina pareiškėjos gaunamomis pajamomis (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, jei pilnametė pareiškėjos dukra finansiškai mamos neberemtų, pareiškėja galėtų išnaudoti visas turimas galimybes užtikrinti savo būtinųjų poreikių patenkinimą, pasinaudodama įstatyme suteikta jai teise prisiteisti iš pilnamečių vaikų išlaikymą, jei manytų, kad jai reikalinga parama.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išspręsti: pareiškėja palikimo atsiradimo dieną turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (192 Eur vertės), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (3 096 Eur vertės). Bendra sklypų vertė 3 288 Eur (sprendimo 14 punktas), pareiškėja galėjo realizuoti turimą turtą jį parduodama, nuomodama, duomenų, kad turėtas turtas nelikvidus, nepateikta; pašto sąskaitoje, į kurią pervedama išmoka, palikimo atsiradimo metu turėjo 456,70 svarų (512,62 Eur) piniginių lėšų, vėliau ši suma padidėjo iki 713,60 svarų (800,98 Eur) (sprendimo 14 punktas). Sąskaitos likutis, nors ir nedidelis, patvirtina, kad lėšų pragyventi pareiškėjai pakako, nes pervedama išmoka nebuvo iš karto nuimama. Pareiškėja jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – aukščiau paminėtus žemės sklypus – perleido dukrai neatlygintinai dovanojimo sutarties pagrindu. Pareiškėja gauna 100–300 GBP (112–336,73 Eur) paramą iš pilnametės dukters, neišnaudojo galimybės tokią paramą prisiteisti, jei ji nebebūtų teikiama; palikimo atsiradimo momentu pareiškėjos gaunamos pajamos (576,72 Eur (513,80 GBP) per mėnesį darbo ir paramos išmoka bei 112–336,73 Eur (100–300 GBP) pilnametės dukros parama) iš esmės atitinka pareiškėjos nurodytą bei teismo nustatytą būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą pinigų sumą (sprendimo 15, 17 punktai). Tokios praktikos laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-883-730/2021).

23. Palikėja S. M. testamentu, patvirtintu notarine tvarka, išreiškė savo valią visą turtą palikti suinteresuotam asmeniui R. M. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos turtinė padėtis ir jos gautos pajamos atitiko būtiniesiems poreikiams reikalingą dydį, turėjo nekilnojamojo turto, turi pilnametę dukrą, kuri turi įstatymų numatytą pareigą teikti tėvams išlaikymą. Nustačius, kad pareiškėjai dėl jos sveikatos būklės ir nedarbingumo kompleksinę pagalbą teikė valstybė, t. y. dėl nedarbo ir sveikatos būklės atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas (apgyvendinus socialiniame būste, taikant paramą nuomos bei Tarybos mokesčiams, mokant nedarbo ir paramos išmoką, kt.), teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja Z. S. palikimo atsiradimo metu atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir riboti S. M. testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį pareiškėjai.

Dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo

24. Pareiškėja prašo atnaujinti jai terminą jos motinos S. M. palikimui priimti. Nurodo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

25. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Šios bylos kontekste reikia pažymėti, kad pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį įpėdinis praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, o kreipdamasi į teismą dėl šio termino pratęsimo nurodė kelias priežastis: pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl palikėjos sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, t. y. ėmėsi veiksmų palikėjos (testatorės) valiai nuginčyti, todėl pareiškimo padavimas notarui buvo netikslingas; be to, pareiškėjai nuvykus pas notarą ir sužinojus apie palikėjos testamentą, notarė jos pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepriėmė ir nepasiūlė jo pateikti.

27. Teisės taikymo aspektai, susiję su pareiškėjos nurodytų aplinkybių įtaka termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimui, yra reikšmingi tik tada, jei nustatoma, kad toks asmuo turi materialinę subjektinę teisę – atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus, t. y. tik nustačius, kad palikėjo vaikas palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, kartu turi teisę į privalomąją palikimo dalį, yra teisinis pagrindas vertinti, ar praleistas procedūrinis terminas pratęstinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Šioje byloje neįrodžius pareiškėjos subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, termino palikimui priimti pratęsimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes jos teisė į privalomą palikimo dalį nenustatyta, todėl pareiškimas netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta uždrausti palikėjos S. M. paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui (notarų biurui) išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (liudijimus) palikimą priėmusiam įpėdiniui R. M., iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

29. Atsižvelgiant į šios civilinės bylos procesinę baigtį, remiantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, įsiteisėjus teismo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Byloje pateikti duomenys, jog pareiškėja šioje byloje patyrė 3 996,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 76 Eur žyminis mokestis už pareiškimo pateikimą, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 164,44 Eur dokumentų vertimo išlaidos, 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 82 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme bei 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo R. M. patyrė 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

32. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančiu byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susidarė priešingi interesai, suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos prašymu nustatyti jai teisę į privalomąją palikimo dalį. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, atmetus pareiškėjos prašymą, suinteresuoto asmens 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos R. M. iš pareiškėjos Z. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos Z. S. 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui R. M.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą palikėjos S. M. paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui (notarų biurui) išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (liudijimus) palikimą priėmusiam įpėdiniui R. M.

Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą informuoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.