Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, nurodo faktinę gyv. vietą – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-06-25 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 161 straipsnio 2 dalį - 5 MGL dydžio bauda;

2) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020-02-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64-1 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020-09-15 išregistuotas iš probuojamųjų asmenų registro,

3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023-02-23 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 ¹ straipsnį, paskirta 20 parų arešto, atliko bausmę 2023-04-28, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2023 metų vasario 5 dieną, apie 1.25 val., Varėnos raj., A4 kelyje Vilnius- Varėna- Gardinas 93 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – J. S. vardu registruotą automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,31 prom. neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. G. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t.y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis S. G. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių.

Tai, kad kaltinamasis S. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, patvirtina šie įrodymai:

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas S. G. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. S. G. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Kaltinamasis S. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors matyti, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis S. G. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų transporto srityje (t.1, b.l. 88-98). Kaltinamasis nedirba. Nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus (vairavo būdamas neblaivus ir be jokio tikslo važiavo magistraliniu keliu), ankstesnį teistumą, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jo dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kaltinamasis S. G. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023-02-23 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 00.22 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Saab 9-5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią jam, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Už šią nusikalstamą veiką, taikant BK 64 ¹ straipsnio nuostatas, jam buvo paskirta 20 parų arešto.

Nagrinėjamoje byloje S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, kai 2023 metų vasario 5 dieną, apie 1.25 val., Varėnos raj., A4 kelyje Vilnius- Varėna- Gardinas 93 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – J. S. vardu registruotą automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,31 prom. neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnis). Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai kaltinamasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2K-60-495/2023).

Pagal 2023-02-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 20 parų arešto, S. G. paskirtą bausmę atliko (2023-04-11 – 2023-04-28).

Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 63 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Skirdamas nuteistajam S. G. bausmę ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, todėl jam parinkta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei numatytos bausmės už šį nusikaltimą vidurkis. Teismas įvertina ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad S. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas. Įvertinus veikos pavojingumą, bausmės skyrimui reikšmingas aptartas aplinkybes, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, teismas parenka visiško bausmių subendrinimo būdą.

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kadangi S. G. jau buvo nuteistas realia arešto bausme, teismas neturi galimybės atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo S. G. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (nustatytas vidutinis girtumas 2.31 promilės alkoholio). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, kaltinamojo teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, neturėdamas šios specialiosios teisės, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.).

Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.31 promilės), veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2022-02-08 S. G. elektroniniu paštu pateikė automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą. Draudimas sudarytas S. G. vardu. (t.1, b.l. 50-54)

2023-02-24 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-24 telefonu buvo susisiekta su J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-11-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi yra pardavusi V. M.. Kartu su automobiliu pirkėjui perdavė automobilio užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą. Dėl automobilio jokių pretenzijų niekam neturi, automobilis jai nepriklauso. Apie 2023-02-05 įvykusį įvykį jokių duomenų neturi, nieko apie tai nežino (t.1, b.l. 55-56).

2022-02-24 J. S. elektroniniu paštu pateikė duomenis, kad automobilį Mazda 3 (duomenys neskelbtini) pardavė. 2022-11-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas - J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pirkėjas - V. M., gim. (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 57-59).

2023-02-08 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. G. pateikė 2022-12-22 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 907-0137604 kopiją. 2022-12-22 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas nurodytas S. G., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 44-49).

Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys turi būti rašytinės formos.

Teismas pažymi, jog nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės ar jos pasibaigimo įregistravimas. Automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės į jį atsiradimo pagrindas. Registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, nes ši įgyjama tik CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ginčo automobilio registracijos duomenys yra tik vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę. Nuosavybės teisę į automobilį patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys, tačiau nuosavybės teisę patvirtinantys registravimo duomenys teisme gali būti paneigiami kitais įrodymais, tai savo ruožtu galėtų būti teisinis pagrindas keisti registravimo duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2010).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. G..

BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. G. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos procesinės prievartos priemonės – 2023-02-08 paskirtos kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio vykdymo (t.1, b. l. 130-137).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - ikiteisminio tyrimo metu Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. B. ir to paties skyriaus vyriausiojo patrulio E. Č. naudotų tarnybinių nešiojamų vaizdo registratorių 734479 ir 717802 užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, susiję su 2023-02-05 įvykio aplinkybėmis įrašyti į DVD-R laikmeną, saugotini prie bylos medžiagos.

2023-02-08 nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, terminas: nuo 2023-02-08 iki 2023-04-08, apribojimas skirtas automobiliui Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 60-66).

2023-04-05 nutartimi buvo pratęstas 2023-02-08 prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui - automobiliui Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vertė 3000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mąstas: galima konfiskacija. Neišieškoma suma (NS)-0 Eur (netaikoma).Turto saugotojas: S. G.. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas nuo 2023-04-08 iki 2023-07-08.

Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas dėl skiriamo turto konfiskavimo, kol bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nutaria:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam keturiasdešimt dviejų (42) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad S. G. paskirta dvidešimt aštuonių (28) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023-06-07 nuosprendžiu paskirtą bausmę (28 paras arešto) visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023-02-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (20 parų arešto), prie griežčiausios bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę keturiasdešimt aštuonias (48) paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023-02-23 baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. G. faktinės arešto bausmės atlikimo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones trejus (3) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2023 m. vasario 8 d. (nuo tada kai jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 Eur vertės, registruotą J. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, saugomą S. G..

Pratęsti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui - automobiliui Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mąstas: galima konfiskacija. Neišieškoma suma (NS)-0 Eur (netaikoma).Turto saugotojas: S. G., iki įvykdymo turto konfiskavimo dienos, jį įvykdžius – panaikinti.

Panaikinti S. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus nuosprendžiui, o specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus nuosprendį vykdyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo įrašus policijos pareigūnų naudotų tarnybinių nešiojamų vaizdo registratorių 734479 ir 717802, kuriuose užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, susiję su 2023-02-05 įvykio aplinkybėmis, įrašyti į DVD-R laikmeną, saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti S. G., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinyje, todėl įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas, darbo dieną, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Alytaus kalėjimo (Ulonų g. 8A, LT-62505 Alytus, tel. 8 315 53542) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Alytaus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).