Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilo takas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-256-357/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilo takas“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Radviliškio miškų urėdijai, T. T., E. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – R. K., uždaroji akcinė bendrovė „Audata“ ir Valstybinė miškų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šilo takas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams valstybės įmonei (toliau – VĮ) Radviliškio miškų urėdijai (toliau – urėdija), T. T. ir E. M., kurį patikslinusi, prašė jai priteisti solidariai iš atsakovų urėdijos ir T. T. bei E. M. 32 357 54 Eur žalos atlyginimą, susijusį su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas Nr. 1); priteisti solidariai iš atsakovų urėdijos ir E. M. 50 065,94 Eur žalos atlyginimą, susijusį su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai priklausė žemės sklypas Nr. 1. Žemės sklypą ieškovė įsigijo 2014 m. birželio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, miškų žemės paskirties žemės sklypas buvo įsigytas ūkinei komercinei veiklai vykdyti, t. y. užsidirbti iškertant ir parduodant medieną. Taip pat ieškovė planavo į įsigytą sklypą daryti ilgalaikes investicijas – iškirstą mišką atsodinti, vykdyti miško įveisimo projektą, komercines medžiokles, rekreacinę poilsinę veiklą.

3. Ieškovė 2014 m. liepos 4 d. su R. G. įmone (toliau – ir rangovė) sudarė rangos sutartį Nr. 140704/01 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią turėjo būti atlikti miško kirtimo ir medienos traukimo darbai žemės sklype Nr. 1. Tą pačią dieną buvo gauti leidimai Nr. 013013, Nr. 013011 kirsti mišką. Ieškovė 2014 m. liepos 4 d. sudarė su nuolatiniu jos pirkėju uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vaidas ir kompanija“ ilgalaikę apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pirkėjui tiekti apvaliąją medieną iki einamųjų metų pabaigos.

4. 2014 m. liepos 4 d. ieškovė, nuvykusi į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 1, rado sugadintą savo nuosavybę. Urėdija sugadino žemės sklypo Nr. 1 vidinį kelią, kuris eina palei valstybei priklausančią melioracijos sistemą bei įrenginius. Urėdija sugadintą kelią tvarkė, tačiau netinkamai užlygino provėžas ir duobes, jos nesudarė tvirto gruntinio pagrindo, kelias nebuvo sutvirtintas, o visa tvirta kelio danga buvo suniokota ir išstumdyta. Kelias nebuvo paruoštas jį naudoti, keliu nebuvo galimybių saugiai važiuoti ar transportuoti medieną. Be to, urėdija neteisėtai užėmė medienos sandėliavimo vietą ieškovei priklausančiame žemės sklype Nr. 1, sugadino pralaidą.

5. Ieškovė, tikėdamasi, kad problemos, susijusios su kelio sugadinimu, bus išspręstos, todėl taip, kaip buvo suplanavusi, 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsigijo iškirsti statų mišką 4 ha ploto žemės sklype, kuris yra žemės sklypo Nr. 2 dalis. Šio žemės sklypo savininke tuo metu buvo UAB „Audata“, kuri 2014 m. rugpjūčio 12 d. gavo leidimą kirsti mišką 487 kietmetrių (toliau – ir ktm) kiekiui, medienos išvežimo terminas iki 2014 m. gruodžio 31 d.

6. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 26 d. su UAB „Audata“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo. Ieškovė pagal pirkimo–pardavimo sutartį perėmė ir reikalavimo teisę reikalauti iš urėdijos nuostolių dėl parduodamame žemės sklype sugadinto kelio bei suniokoto miško (reikalavimo teisės pagrindas – antstolės E. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

7. Ieškovė nuo 2014 m. liepos 4 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. neturėjo galimybės jai priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuos įsigijo ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir ilgalaikei investicijai, vykdyti numatytos veiklos.

8. Ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 1 2015 m. vasario 4 d. buvo pakartotinai suniokotas sunkiasvore medienos traukimo technika. Buvo rastos labai gilios miško sklype esančių kelių provėžos, einančios per visą sklypo ilgį kvartalinės linijos dalimi, sunaikinti sklypo kadastriniai riboženkliai, užteršti dumblu ir purvu melioraciniai įrenginiai, išvažinėta miško paklotė, susandėliuota mediena. Dėl rąstų, ant miško sklypo kelių susandėliuotos medienos, ieškovė vėl negalėjo vykdyti numatytos ūkinės komercinės veiklos. Taip pat buvo sugadinta kvartalinė linija. Nurodyta žala buvo padaryta vykdant miško ūkio darbus atsakovo T. T. miško paskirties žemės sklype. Miško kirtimo darbus vykdė T. T. tėvas A. T.. Atsakovas apie žalos ieškovei padarymo faktą 2014 m. liepos 4 d. ir esamą sklypo situaciją žinojo, tačiau ūkinę veiklą vykdė, taip pat niokodamas žemės sklypą Nr. 2 ir neteisėtai sandėliavo medieną žemės sklype Nr. 1. Atsakovas vykdė miško kirtimo ir vilkimo darbus esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, todėl buvo sugadinta vandens pralaida ir kvartalinė linija, kuri normaliomis, palankiomis oro sąlygomis gali būti naudojama miškui vilkti. Visi šie neteisėti veiksmai padaryti neturint ieškovės sutikimo naudoti jai priklausančio žemės sklypo. Atsakovas T. T. buvo nubaustas administracine tvarka dėl netinkamo, kalto veikimo vykdant miško kirtimo ir jo traukimo bei sandėliavimo darbus.

9. Taigi, ieškovė negalėjo įgyvendinti įsigytuose žemės sklypuose savo verslo plano, vykdyti ūkinės komercinės veiklos, uždirbti pajamų, nors sklypus įsigijo būtent dėl tos priežasties, taip pat negalėjo įgyvendinti ilgalaikių investicijų įveisiant mišką. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė negavo pajamų. Atsakovai turėjo pareigą elgtis rūpestingai, laikytis miško kirtimo taisyklių, tausoti miško kelius, melioracines sistemas ir kitus technologinius įrenginius, gauti miško sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 savininko leidimus naudoti juose miško sandėliavimo vietas, kelius, nepažeisti ieškovės, kaip miško valdytojos ir savininkės, teisių bei teisėtų interesų.

10. Žemės sklypas Nr. 1 patenka į „Gudžiūnų“ profesionalių medžioklės plotų vienetą. Šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra E. M. Jam 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Atsakovas, įsirengdamas laukinių gyvūnų šėrimo vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 1, pažeidė Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Medžioklės plotų naudotojai tik susitarę su žemės sklypų savininkais ir valdytojais gali vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti. Ieškovė tokio leidimo niekada nedavė. Dėl to, kad buvo šeriami gyvūnai šalia pralaidos, pastarieji ištrypė aplink pralaidą esantį purvą, kuris pateko į pralaidą ir ją sugadino. Be to, dėl važinėjimo keliu sunkiasvoriu transportu, atsakovas E. M. taip pat prisidėjo prie kelio sugadinimų.

11. Ieškovė prašo priteisti tiesioginius (sugadintam turtui (miško keliui, kvartalinei linijai ir pralaidai) atkurti reikalingos išlaidos, kurias patvirtina pateiktos sąmatos, sumokėtos netesybos ir mokestis valstybei) ir netiesioginius (negautas pajamas) nuostolius. Ieškovė prašo žalos atlyginimą priteisti solidariai, nes rangovas konkrečiai neįvardijo, dėl kurių konkrečių miško kelio ir kvartalinės linijos sugadinimų atsisakė vykdyti miško kirtimo ir traukimo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. papildomu sprendimu atsakovei VĮ Radviliškio miškų urėdijai iš ieškovės papildomai priteisė atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

13. Teismas nurodė, kad žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo konstatuoti pažeidimai:

13.1.1. Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2014 m. liepos 9 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nustatytas gruntinio kelio sugadinimo faktas. Urėdija buvo įpareigota sutvarkyti kelią iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.;

13.1.2. Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nustatyta, kad sugadinta kelio pralaida, tačiau fakto ir laiko nustatyti nėra galimybių. Urėdija įpareigota kelią sutvarkyti iki 2014 m. spalio 1 d.

13.2.1. Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad UAB „Audata“ žemės valdoje buvo nustatytas gruntinio kelio apgadinimas traukiant medieną iš 28 kvartalo. Urėdija įpareigota sutvarkyti kelią iki 2014 m. spalio 1 d.

14. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl sugadintos kvartalinės linijos, melioracinio griovio, pralaidos atkuriamųjų darbų, nes jie nuosavybės teise nepriklausė ieškovei ir žala ieškovei nepadaryta. Teismas pažymėjo, kad šie įrenginiai yra suremontuoti urėdijos lėšomis, ieškovė dėl to nuostolių nepatyrė, nenustatytas priežastinis ryšys tarp šių objektų sugadinimo ir pasekmių išimtinai ieškovei.

15. Nors byloje buvo nustatyti kelio sugadinimai ir konstatuoti urėdijos veiksmai dėl kelio žemės sklype Nr. 1 ir Nr. 2 sugadinimo, tačiau urėdija miško kelio sugadinimo padarinius pašalino. Ieškovė nepaneigė, kad kelio tvarkymo darbai atlikti kokybiškai, tinkamai turtą atstatant į buvusią padėtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp urėdijos veiksmų ir ieškovės 2014 m. pageidauto verslo rezultato.

16. Teismas atsakovo T. T. veiksmus 2015 m. vasario mėnesį sugadinus miško kvartalinę liniją vertino kaip nesusijusius priežastiniu ryšiu su ieškovės negautomis pajamomis iki 2014 m. gruodžio 31 d.

17. Byloje atsakovo E. M. neteisėti veiksmai visiškai neįrodyti, nenustatytas priežastinis ryšys tarp šio atsakovo vykdytos medžioklės veiklos ir ieškovei atsiradusių nepageidaujamų pasekmių.

18. Teismas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus raštu, žemės sklypo kadastro duomenimis, VĮ Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) miškotvarkos projektu II 2006-2015 m., Valstybinės miškų tarnybos 2016 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 70190 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 30SD-3211-(14.30.7.), Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. R6-5910, sprendė, kad nurodyti dokumentai paneigia ieškovės teiginius, susijusius su kelio, kaip naudmenos, egzistavimu ir jo danga. Teismas sprendė, kad urėdija pagrįstai teigia, jog miško kelias neturi atitikti reikalavimų, keliamų žvyro dangai, nes žvyro dangos žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra. Ieškovė, prašydama atsakovų atlyginti patirtą žalą, jos dydį įrodinėjo atliktinų ateityje darbų sąmatomis, tačiau tokių darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai sugadinto turto vertei.

19. Teismas sutiko, kad šiuo atveju svarbu tai, kaip kelias ir kvartalinė linija atrodė iki jų sugadinimo. Atsakovo E. M. atstovo pateiktos šios vietovės ortografinės nuotraukos, darytos 2012 m. liepos 24 d., vizualiai patvirtina, kad jau tuomet kelias buvo sugadintas t. y. kelias nelygus, aiškūs kelio susiaurėjimai ir išplatėjimai, kelias šlapias ir provėžuotas (matoma iš tamsesnių kelio dalių). Vandens pralaidos būklės iki ieškovei įsigyjant mišką žemės sklype Nr. 1 nustatyti nėra galimybių. VĮ Radviliškio miškų urėdijos 2014 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S4-751 nurodoma, kad pralaidos sugadinimo fakto ir laiko nustatyti nėra galimybių, nes pralaida sugadinta seniau. Ši aplinkybė, teismo įsitikinimu, eliminuoja galimybę taikyti deliktinę civilinę atsakomybę atsakovams, nes vandens pralaidos sugadinimo laiko nustatyti neįmanoma, o nenustačius sugadinimo fakto, nėra aišku, kokios būklės vandens pralaida buvo iki ieškovei įsigyjant mišką.

20. Ieškovė nepateikė duomenų, kaip miško keliai, kvartalinė linija ir vandens pralaida atrodė jai įsigyjant mišką, todėl miško sugadinimų apimtį (žalos mastą) laikė neįrodytomis aplinkybėmis. Antstolio R. K. 2014 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-118 esanti nuoroda apie tai, kad miško kelias yra nepataisomai sugadintas, vertintina kaip subjektyvi, specialiomis žiniomis nepagrįsta išvada apie galimumą atstatyti miško kelią ir kvartalinę liniją. Tokiai išvadai padaryti buvo reikalingos specialios žinios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnis).

21. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens UAB „Audata“ atstovas E. J. 2016 m. gruodžio 1 d. posėdžio metu nurodė, jog nežino, kada buvo sugadintas kelias žemės sklype Nr. 2, negali pasakyti, kokia buvo miško būklė, kai jį pirko 2008 m., nes pirkdamas jo neapžiūrėjo. E. J. patvirtino, kad gavo tą kainą, kurią norėjo, nepriklausomai nuo kelio sugadinimų.

22. Byloje nebuvo paneigtas antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir aplinkybė, kad kvartalinė linija ir miško kelias nebuvo kliūtis išvežti medieną. Teismas pripažino, kad ieškovės apsisprendimas ir veiksmai neatitiko profesionalui, besiverčiančiam su miško kirtimais ir jo realizavimu susijusia veikla, taikomo elgesio standarto. Tai lėmė, kad ieškovei atsirado nepageidaujamų pasekmių. Kita sąlyga, kaip nurodė byloje apklausti liudytojai, galėjo būti netinkamos šiam darbui meteorologinės sąlygos bei šlapias miškas. Tą patvirtino liudytojas E. G. 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu. Liudytojo parodymai paneigia ieškovės teiginius, kad dalyvaujant E. G. buvo nuspręsta dėl netinkamai sutvarkyto kelio, sulaužytų pralaidų ir sugadintų melioracinių griovių, taip pat kad nebuvo galimybės atlikti žemės sklypuose medienos pjovimo, traukimo darbų.

23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tą pačią dieną (2014 m. liepos 4 d.), kai buvo apžiūrėtas sklypas ir rasti kelio sugadinimai, ieškovė pasirašė sutartis, kurių negalėjo įvykdyti ir kurios sudaro žalos reikalavimo pagrindą. Teismas pritarė atsakovų vertinimui, kad ieškovės veiksmai buvo nelogiški, nes sudarydama sutartis ji privalėjo žinoti, jog jų vykdymas bus apsunkintas ar negalimas ir tai žinodama prisiėmė riziką.

24. Ieškovė, žinodama apie kelio sugadinimą žemės sklype Nr. 1, papildomai įsigijo dar vieną žemės sklypą Nr. 2 iš UAB „Audata“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis dėl leidimo išdavimo naudotis asfaltuotu keliu, o antstolės R. A. 2017 m. gegužės 18 d. – 2017 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas akivaizdžiai rodo, kad krovimo darbai galėjo būti atliekami nuo asfaltuoto kelio. Tai patvirtina, kad ieškovė negavo pajamų dėl savo pačios veiksmų. Teismas pritarė atsakovams, kad žalos atsiradimo aplinkybės gali būti traktuojamos ir kaip didelis nerūpestingumas (įsigijus neapžiūrėtą, tvarkomą žemės sklypą Nr. 1 ir prisiėmus reikalavimo teisę į urėdiją dėl esamų miško sugadinimų įsigyjant žemės sklypą Nr. 2). Ieškovė turėjo būti pakankamai rūpestinga ir atidi prieš įsigydama žemės sklypus. Ieškovė, neapžiūrėjusi žemės sklypų, pati prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo.

25. Teismas nenustatė urėdijos veiksmų žemės sklype Nr. 1, sugadinant kelio pralaidą ir užimant sandėliavimo vietą. Urėdija atliko iškirsto miško traukimo darbus 2014 m. pavasarį, gegužės–birželio mėnesiais, turėdama buvusios žemės sklypo Nr. 1 savininkės I. D. sutikimą iškirstą mišką traukti ir sandėliuoti šiame žemės sklype. Teismas pripažino urėdijos veiksmus kertant mišką ir jį sandėliuojant teisėtais. Ieškovė žemės sklypą Nr. 1 įgijo 2014 m. birželio 25 d., t. y. tuo metu, kai atsakovas vykdė nukirsto miško darbus. Ieškovė, prieš įgydama žemės sklypą Nr. 1, turėjo žinoti šio žemės sklypo įgijimo momentu buvusią miško keliuko būklę. Todėl šio žemės sklypo galėjo nepirkti, jei jis neatitiko jos lūkesčių. Teismas sprendė, kad ieškovė įsigijimo metu planuodama būsimas pajamas bei neįvertindama to, kad galbūt negalės laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, prisiėmė riziką, už kurią urėdija nėra atsakinga. Urėdija buvo įsipareigojusi žemės sklype Nr. 1 keliuką iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sutvarkyti, taip pat buvo įsipareigojusi sutvarkyti nenustatytų asmenų sugadintą kelio pralaidą žemės sklype Nr. 1 iki 2014 m. spalio 1 d. ir įsipareigojimus įvykdė. Tai, kad miško keliukas žemės sklype Nr. 1 yra sutvarkytas, konstatavo 2014 m. rugsėjo 4 d. Valstybinė miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vedėjas A. M., patvirtino antstolė R. A. 2014 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Urėdijos pateikti įrodymai, susiję su nurodytų darbų atlikimu, patvirtina, kad urėdija sutvarkė savo lėšomis kelią, pralaidą per kelią žemės sklype Nr. 1. Tai reiškia, kad dėl nurodytų atsakovės veiksmų žalos ieškovė nepatyrė.

26. Byloje neįrodyta, kad urėdija naudojosi kvartaline linija nukirstam miškui traukti.

27. Teismas pažymėjo, kad UAB „Šiaulių plentas“ sąmatos miško keliukui suremontuoti pateikimas nereiškia žalos ieškovei padarymo fakto, nes ieškovė jokių miško kelio, kvartalinės linijos, pralaidos remonto darbų savo noru neatliko ir išlaidų tam nepatyrė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia buvo miško kelio ir pralaidos būklė iki jų sugadinimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nėra įrodymu apie miško kelio bei pralaidos remonto kokybę. Antstolis nėra kelių remonto ar statybos specialistas, galintis įvertinti atliktų darbų kokybę. Be to, ieškovė 2015 m. balandžio 17 d. sutartimis pardavė žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 R. G. įmonei, kuri pretenzijų urėdijai nereiškė. Todėl ieškovė nebeturi teisės reikalauti išlaidų, kurių nepatyrė ir nepatirs ateityje, atlyginimo.

28. Pagal 2014 m. liepos 4 d. apvalios medienos pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti UAB „Vaidas ir kompanija“ iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. beržo rastų, eglės rastų ir kitos medienos iš viso – 828,50 ktm., bendras kiekis – 1 170 ktm. Šios sutarties pasirašymo dieną ieškovė turėjo leidimą kirsti tik 683 ktm. Ieškovė tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. iš UAB „Audata“ įsigijo statų mišką jį išsikirsti. Leidimas kirsti mišką Nr. 013025 – 487 ktm kiekiui buvo gautas tik 2014 m. rugpjūčio 12 d. Taigi iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė negalėjo žinoti, kokiam kiekiui UAB „Audata“ gaus leidimą kirsti ir ar sudarys sutartį su ja bei kokiam kirstino miško kiekiui.

29. Teismas taip pat sprendė, kad pasirašydama sutartinius įsipareigojimus su UAB „Vaidas ir kompanija“, vykdytinus iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d., ieškovė rizikavo jų laiku neįvykdyti dėl objektyvių priežasčių ir ši rizika negali būti perkelta urėdijai.

30. Ieškovė pagal rangos sutartį, atsižvelgiant į produkcijos apskaičiavimą pagal sortimentą, nebūtų galėjusi užtikrinti reikiamo medienos kiekio pardavimo pagal su UAB „Vaidas ir kompanija“ sudarytą sutartį. Iš kur ieškovė ketino gauti likusį kiekį medžio rastų 2014 m. liepos 4 d. sutarčiai įvykdyti, nėra aišku. Ieškovė to negalėjo padaryti iš žemės sklype Nr. 1 iškirstų medžių.

31. Nepaneigti urėdijos argumentai, kad ieškovė turėjo galimybę atlikti kirtimus pagal leidimus kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 013011 ir Nr. 013013 miško keliu žemės sklype Nr. 1. Ieškovė galėjo vykdyti nukirsto miško traukimą, įsirengdama valksmą, traukdama tiesiogiai prie asfaltuoto kelio arba traukdama tuo pačiu miško keliuku žemės sklype Nr. 1. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog neva urėdijos netinkamas elgesys, t. y. miško kelio sugadinimas, lėmė tai, kad ieškovė negalėjo ištraukti nukirsto miško ir dėl to patyrė nuostolių, yra neteisingi.

32. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Audata“ reikalavimo teisių perleidimo į žalos atlyginimą žemės sklype Nr. 2, pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodinėjamas žalos, padarytos trečiajam asmeniui, dydis ir reikalavimo perleidimo apimtis. Ieškovei neįrodžius UAB „Audata“ buvusio reikalavimo, ieškinys kitomis faktinėms aplinkybėmis negali būti tenkinamas. Be to, Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje konstatuotą pažeidimą žemės sklype Nr. 2 urėdija pašalino ir kelią sutvarkė iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą 2014 m. rugsėjo 26 d. iš UAB „Audata“.

33. Ieškovė, pardavusi savo žemės sklypus, prarado reikalavimo teisę į būsimus nuostolius, nes šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs ateityje. Teismas nurodė, kad antstolio 2014 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukoje Nr. 12, matyti, kad tuo metu, kai buvo sugadinta melioracinio griovio sankasa, miško kelias, kvartalinė linija dar nebuvo sugadinta. Atsakovas T. T. neginčija, kad traukė nukirstą mišką kvartaline linija, esančia prie žemės sklypo Nr. 1 arba iš dalies žemės sklype Nr. 1, tačiau nesutinka, kad dėl to kvartalinės linijos būklė pasikeitė. Atsakovas buvo nubaustas už kvartalinės linijos sugadinimą 2015 m.

34. Teismas sprendė, kad ieškovė dėl T. T. veiksmų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, nes atsakovas T. T. miško keliuku, esančiu žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2, nukirsto miško netraukė ir jo sugadinti negalėjo, neatliko neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodoma žala nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais. Nukirstas ir ištrauktas miškas atsakovo buvo sandėliuojamas greta žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, žemės sklype Nr. 1 kvartaline linija naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovas pusiau.

35. Ieškovė neįrodė, kuo pasireiškė neteisėtas užėmimas medienos sandėliavimo vietos ieškovei priklausančiame žemės sklype, kokia dėl to žala ieškovei atsirado. Antstolio 2014 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių protokole nėra užfiksuota, kad ieškovės žemės sklype Nr. 1 būtų susandėliuota apskritai kokia nors mediena, tik nurodoma, kad prie sklypo keliu Skėmiai –Pociūnėliai matyti susandėliuota mediena.

36. Ieškinyje nurodytos sutarties neįvykdymo pasekmės UAB „Vaidas ir kompanija“ iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d., nėra susijusios su atsakovo T. T. veiksmais 2015 m. Net ir pripažinus, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sugadinta kvartalinė linija 2015 m. vasario mėnesį, nenustačius patirtos žalos ieškovei (negautų pajamų) laikotarpiu nuo 2015 vasario mėn. iki 2015 m. balandžio 17 d., t. y. žemės sklypo Nr. 1 pardavimo R. G. įmonei, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį atsakovo T. T. atžvilgiu.

37. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kvartalinės linijos remonto darbų neatliko ir išlaidų nepatyrė pagal pateiktą preliminarią sąmatą. Ieškovė, 2015 m. balandžio 17 d. pardavusi savo žemės sklypus, prarado bet kokią reikalavimo teisę į menamus nuostolius t. y. kvartalinės linijos atstatymo preliminarias išlaidas, nes šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs ateityje. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenis kvartalinė linija nebuvo ieškovės buvusio sklypo ribose.

38. Nors antstolių faktiniuose protokoluose yra konstatuotas faktas, kad žemės sklype buvo paberti pašarai, tačiau, teismo nuomone, šie duomenys nepatvirtina, jog vandens pralaida buvo sulaužyta dėl pabertų pašarų. Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R2-2737 nurodoma, kad: „Patikrinimo metu 2014-08-01 nebuvo galimybės apžiūrėti ir įvertinti vandens pralaidos būklės, sandėlyje buvo likę neišvežtos medienos“. Ši aplinkybė rodo, kad vandens pralaidos buvo paveiktos ir galimai sugadintos dėl medienos vežimo tvarkos pažeidimo, o ne pašarų laukiniams žvėrims. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ lokalinėje sąmatoje nurodoma sulūžusi pralaida yra 400 mm skersmens ir 6 m ilgio. Tokio pločio ir ilgio vandens pralaidą grūdais ar kukurūzais sulaužyti, kaip teisingai nurodo atsakovas, neįmanoma, pralaida turėjo būti veikiama sunkių daiktų, technikos, kirstos medienos ar pan.

39. Atsakovas E. M. ir liudytojai D. P., Z. D., E. D., V. S., J. S. patvirtino, kad ieškovei priklausiusiuose sklypuose esančiais keliais nebuvo naudojamasi. Jie naudojosi kitu keliu (kelio atkarpomis) nuo medžiotojų namelio, esančio Gudžiūnų miške (kelio atkarpomis iš rytų krypties, nuo Skomaičiukų miestelio). Teismas sprendė, kad urėdijos raštuose nuoroda dėl medžiotojų veiklos neturi įrodomosios galios, nes juose nurodomos spėjamos aplinkybės, nenurodyta, kokiu transportu tariamai važinėjo medžiotojai, be to, raštai neatitinka CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų oficialiems dokumentams. Raštuose nurodyti spėjami faktai buvo paneigti liudytojų parodymais. Ieškovės teiginiai, kad medžiotojai, važinėdami sunkiasvoriu transportu, sugadino miško kelią ir kvartalinę liniją, neatitinka tikrovės, jų nepagrindžia byloje esantys duomenys.

40. Atsakovas E. M. komerciniu mastu medžioklės nevykdė ir nevykdo, ieškovė nepateikė duomenų, kaip sugadintas miškas atrodė iki jai jį įsigyjant ir neįrodė, jei sugadinimai ir buvo, kad kelias buvo nepravažiuojamas, o pastaroji aplinkybė buvo paneigta teisminio nagrinėjimo metu pateiktais liudytojų parodymais ir nuotraukomis.

41. Teismas sutiko su atsakovu E. M., kad jo neteisėti veiksmai neįrodyti, t. y. jis Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų ieškovės sklype neatliko.

42. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo paneigti atsakovo E. M. argumentai, kad byloje esančiose nuotraukose nėra matomos biotechninės priemonės ar stacionarūs medžioklės įrenginiai ieškovės miške (medžioklės bokštelis nepatenka į ieškovės žemės sklypų teritoriją). Nuotraukose matomi paberti pašarai yra viliojimo vieta, o ne šėrykla. Savininko sutikimas viliojimo vietai žvėrims nereikalingas. Teismas sprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

43. Byloje neįrodyta, kad medžiotojų gabenami pašarai į viliojimo vietas galėjo sukelti kelio ar kvartalinės linijos sugadinimus, kurie turėjo įtakos provėžų, lėmusių apsunkintą tam tikru laikotarpiu važiavimo sunkiasvoriu transportu, atsiradimą. Teismas iš vietovės nuotraukų 2012-2013 m. sprendė, kad jeigu kokių nors sugadinimų ir buvo, tai jie padaryti iki leidimo atsakovui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo, t. y. iki 2013 m. rugsėjo 18 d.

44. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, pritarė atsakovų argumentams, kad ieškovė galėjo rasti alternatyvių būdų sutartims vykdyti. Teismas pažymėjo, kad nenustačius E. M. neteisėtų veiksmų, taip pat nenustačius priežastinio ryšio tarp urėdijos, T. T. veiksmų ir ieškovės tariamų nuostolių neįvykdžius įsipareigojimų pirkėjui UAB „Vaidas ir kompanija“ iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip pat nenustačius ieškovės reikalavimo teisės dėl nepatirtų atstatymo darbų išlaidų, neturi esminės reikšmės reikalaujamos žalos dydis. Todėl atmesdamas ieškinį, žalos skaičiavimo būdo ir dydžio teismas nevertino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

45. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Šilo takas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta ieškovės teisė reikšti reikalavimus dėl sugadintos kvartalinės linijos, melioracijos griovio, pralaidos, nes neva šie objektai ieškovei nuosavybės teise nepriklausė. Šią teismo išvadą paneigia byloje esantis žemės sklypo abrisas ir Valstybinės miškų tarnybos atstovo paaiškinimai, kad tuo atveju, kai nėra registruotų kadastrinių matavimų, reikia vadovautis abrisu ir miškų kadastro žemėlapiu, kuriuose pažymėta, jog pusė kvartalinės linijos priklauso ieškovei. Tai, kad kvartalinė linija buvo sugadinta, patvirtino atsakovas T. T. Jam už šį pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda.

45.2. Teismas ignoravo aplinkybę, kad tiek urėdija ir T. T. ieškovės žemės sklype Nr. 1 esančiose medienos sandėliavimo vietose be ieškovės leidimo sandėliavo medieną. Mediena buvo sandėliuojama kaip tik tuo metu, kai leidimus kirsti mišką žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo išsiėmusi ieškovė. Ieškovė negalėjo vykdyti pagal rangos ir medienos pirkimo–pardavimo sutartis suplanuotos ūkinės veiklos.

45.3. Teismas nenurodė, kodėl bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai nustačius, kad atsakovai urėdija ir T. T. ieškovės žemės sklype Nr. 1 buvo užėmę sandėliavimo aikštelę, ieškovei esą nebuvo padaryta žala.

45.4. Teismas, nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad miško kelias realiai buvo atstatytas į pradinę padėtį ir kad galima jį naudoti pagal savo paskirtį (urėdijai atlikus tik paviršinius, kosmetinio pobūdžio padarytų provėžų purvo užlyginimus), padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo pašalinti miško kelio sugadinimo padariniai. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta antstolio faktinių aplinkybių metu konstatuotus netinkamus miško kelio sutvarkymus. Byloje liudijęs E. G. nurodė, kad miško keliu jis negalėjo naudotis ir vykdyti darbų, buvo užimta medienos sandėliavimo vieta. Byloje esanti gamybos miške vykdymo technologinė kortelė rodo, kad dar 2014 m. liepos 18 d. ir vėliau mediena buvo gabenama ir talpinama sandėliavimo vietoje žemės sklype Nr. 1. Šie duomenys patvirtina, kad žala ieškovei buvo padaryta jau jai esant žemės sklypų savininke.

45.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo T. T. veiksmai, kai jis 2015 m. vasario mėnesį sugadino miško kvartalinę liniją, yra nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės negautomis pajamomis iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal ieškovės ir UAB „Vaidas ir kompanija“ sudarytą medienos pirkimo–pardavimo sutartį, sutartis galiojo ne iki 2014 m. gruodžio 31 d., o pagal sutarties 7.6 punktą – iki jos visiško įvykdymo. Tai reiškia, kad sutartis galėjo būti įvykdyta ir vėliau, jei tik atsakovas T. T. nebūtų užėmęs ieškovės žemės sklype esančios medienos sandėliavimo vietos ir sugadinęs kvartalinės linijos. Po kvartalinės linijos sugadinimo ji tapo netinkama medienai traukti, todėl ieškovė negalėjo vykdyti veiklos 2015 m. pradžioje (žiemos metu). Jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų galėjusi vykti 2015 m. pradžioje miško kirtimo, traukimo ir sandėliavimo darbus ir įvykdyti medienos pirkimo–pardavimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus bei gauti suplanuotas pajamas.

45.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo E. M. neteisėti veiksmai neįrodyti, nenustatytas priežastinis ryšys tarp šio atsakovo vykdytos veiklos ir ieškovei atsiradusių nepageidaujamų pasekmių. Šią teismo išvadą paneigia urėdijos atsakymai dėl kelio sugadinimo, antstolių faktinių aplinkybių protokoluose pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas yra įsirengęs žvėrių šėrimo vietas ant ieškovei priklausančio miško kelio. Ieškovė atsakovui E. M. nėra davusi leidimo jai priklausančiuose žemės sklypuose įrengti biotechnines priemones (Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Dėl pašarų pylimo šalia kelio sankasos žvėrys išmindžiojo šalia vandens pralaidos esantį purvą ir jį nustūmė į pralaidą, dėl ko ji užsikišo. Dėl pralaidos užsikišimo žemės sklypuose susiklaupęs vanduo negalėjo nutekėti, jis kilo ir taip prisidėjo prie kelių ir kvartalinių linijų sugadinimo.

45.7. Priešingai nei nurodė teismas, pagal byloje esančius įrodymus galima nustatyti, kada buvo sugadintas miško kelias. Tokie įrodymai yra antstolės R. A. faktinių aplinkybių protokolas, V. B., V. I., D. P. parodymai, Valstybinės miškų tarnybos patikrinimų duomenys, fotografijos, antstolio R. K. 2014 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių protokolas, antstolės E. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d. faktinių aplinkybių protokolas ir kt. Urėdija nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. vykdė nepertraukiamą gamybą, t. y. darbai buvo vykdomi ieškovei esant žemės sklypo Nr. 1 savininke ir turint reikalavimo teisę dėl žalos padarymo žemės sklype Nr. 2. Urėdija iš savo kirtaviečių per ieškovės žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 traukė medieną ir ją sandėliavo žemės sklype Nr. 1 esančioje sandėliavimo aikštelėje. Vykdant šiuos darbus buvo sugadintas kelias.

45.8. Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ir šalia esančių sklypų schemos, žemės sklypų abrisai patvirtina, kad kvartalinė linija tarp nurodytų žemės sklypų yra padalinta per pusę. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 50 proc. žalos dydžio, kuris yra nustatytas byloje pateikta kvartalinės linijos sutvarkymo lokaline sąmata. Ieškovės žemės sklypo Nr. 1 ir kaimyninio žemės sklypų (kvartalų numeriai Nr. 29 ir Nr. 30) kadastriniai matavimai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl negali patvirtinti kvartalinės linijos priklausomybės.

45.9. Teismas sprendime tik todėl, kad kelias registruotas kaip technologinės paskirties objektas, neteisėtai ir nepagrįstai konstatuoja, jog jį sugadinus ieškovei nėra padaryta žala. Teismas daro nepagrįstą išvadą, kad žalos atsiradimas turi būti susietas su žvyro dangos buvimu ant miško kelio. Žvyro dangos nurodymas ieškovės pateiktose sąmatose yra siejamas su tuo, kad atsakovų bendrais veiksmais sugadintas kelias, padarant jame 1,2 m gylio provėžas, gali būti atstatytas į tinkamą jam naudoti padėtį tik žvyruojant kelio dangą. Be to, tai, kad ant kelio buvo žvyro danga, liudija antstolio faktinių aplinkybių protokolas ir tai, jog 2017 m. už valstybės lėšas šis kelias buvo suremontuotas jį žvyruojant.

45.10. Kelio pažeidimai, kurie matyti dar 2012 m. liepos 24 d. vietovės ortografinėje nuotraukoje, nėra tokio masto, kokie yra nurodyti antstolių 2014 m. faktinių aplinkybių protokoluose. 2012 m. liepos 24 d. nuotraukoje matyti provėžos, kurios yra standartinės ir kurioms kelias gali būti naudojamas pagal jo paskirtį, o iš antstolių padarytų nuotraukų matyti, kad kelias apskritai nebegali būti naudojamas. Teismo argumentų nepagrįstumą dėl to, kad ne atsakovai yra atsakingi už kelio sugadinimus, nes neva kelio sugadinimai buvo fiksuoti žymiai anksčiau, paneigia su apeliaciniu skundu teikiami ortofotografiniai žemėlapiai, iš kurių matyti skirtumai tarp kelio ir kvartalinės linijos 2013 ir 2015 m.

45.11. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vandens pralaidos būklės iki ieškovei įsigyjant mišką žemės sklype Nr. 1 nustatyti nėra galimybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek miškotvarkos projekto autorius, tiek ieškovės rangovas P. G., kuris pasirašė miško darbų atlikimo rangos sutartį, buvo apžiūrėję žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 ir įsitikino, kad tiek miško kelias, tiek pralaidos yra tinkamos joms naudoti pagal paskirtį. Tą patvirtina ir Valstybinės miškų tarnybos inspektoriaus A. M. liudijimas 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje ir 2014 m. rugsėjo 4 d. privačios valdos patikrinimo pažyma.

45.12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokios būklės buvo miško keliai ir kvartalinė linija iki įsigyjant mišką žemės sklype Nr. 1. Teismo išvada, kad minimi kelio ir kvartalinės linijos sugadinimai galėjo būti padaryti ankščiau nei ieškovė įsigijo žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Ankstesni žemės sklypo Nr. 1 savininkai teisme parodė, kad jokie sugadinimai jų žemės sklypams nebuvo padaryti. Iš 2014 m. liepos 7 d. antstolio R. K. ir 2014 m. rugsėjo 29 d. antstolės R. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad kvartalinė linija buvo geros būklės, jokių provėžų nebuvo. Be to, atsakovės urėdijos pateiktos miško darbų vykdymo technologinės lentelės įrodo, kad ji vykdė darbus jau ieškovei esant nurodytų žemės sklypų savininke. Keliais naudojosi ir juos gadino atsakovai ieškovei jau esant žemės sklypų savininke.

45.13. Teismas kritiškai nevertino atsakovės urėdijos tvirtinimo, kad ji atstatė miško kelią į jo pradinę būklę. Atsakovė negalėjo atstatyti kelio į jo faktinę būklę prieš sugadinimą, nes pradinė kelio būklė buvo su kieta, išdžiūvusia danga vasaros laikotarpiu. Atsakovams kelią sugadinus jo kietas paviršius buvo pralaužtas ir padarytos gilios provėžos, kurios buvo pripildytos vandens ir purvo. Urėdija, tvarkydama kelią, tik sulygino provėžas ir su žemės ūkio technika sulygino jo paviršių. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad tokia kelio būklė neleidžia jo naudoti pagal paskirtį, nes jam neišdžiuvus (tai gali užtrukti visus metus) juo važiuojant transporto priemone, jis automatiškai prasmenga į tas pačias provėžas.

45.14. Ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Jei atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais nebūtų sugadinti miško keliai ir kvartalinė linija bei pralaida ir nebūtų užimta medienos sandėliavimo vieta, kurią neteisėtai, be ieškovės leidimo, naudojo atsakovai urėdija ir T. T., ieškovė būtų galėjusi jos pasirinktu sausesniu metu pagal sutartį su rangovu vykdyti kirtimus pagal išduotus leidimus kirsti ir nekraudama pilno krovinio vežti medieną miško keliu į sandėliavimo vietą. Ieškovės rangovas negalėjo vykdyti miško kirtimų ir medienos traukimo darbų tik dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų.

45.15. Ieškovė pateikė teismui skaičiavimus, kad atsakovai urėdija ir T. T., neteisėtai pasinaudoję ieškovės nuosavybe, nepagrįstai praturtėjo didele suma (bendrai 75 428,64 Eur), o tai patvirtina, kad nuosavybe buvo naudojamasi intensyviai ir ilgą laiką.

45.16. Nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas ieškovės prašomu būdu reiškė, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų turto (kelių) atstatymas, kad juos būtų galima vėl naudoti tam, kam jie ir buvo naudojami. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sąmatomis. Toks turto atstatymo išlaidų skaičiavimas iš esmės atitinka turto vertinimo atkuriamosios vertės metodą. Teismas nepagrįstai šiuos įrodymus atmetė. Atsakovai nepateikė kitokių skaičiavimų, nepaneigė ieškovės pateiktų skaičiavimų. Turto atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių kelius) gali reikalauti specialių žinių, todėl gali būti tikslinga skirti ekspertizę.

45.17. Teismas sprendime konstatavęs, kad atsakovė urėdija atstatė kelią į buvusią padėtį, pasisakė specialių žinių reikalaujančiu klausimu.

45.18. Teismas, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, koks buvo turtas (keliai) iki sugadinimo, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Kadangi nustatyta, kad urėdija sugadino kelią, ji prisiėmė riziką įrodyti, jog kelias buvo blogesnės būklės nei jis būtų po atliktų darbų pagal ieškovės pateiktas sąmatas (apskaičiavimus). Tokių įrodymų atsakovai nepateikė.

45.19. Byloje neabejotinai nustatyta, kad atsakovai iki ieškovės turto sugadinimo tuo turtu (keliu) naudojosi, urėdija gavo ir didelę turtinę naudą pajamų pavidalu ieškovės turtą (kelią) sugadindama. Tai patvirtina, kad kelias buvo tinkamas būtent tokiai paskirčiai naudoti. Teismo išvada, kad urėdija miško kelią atstatė į buvusią iki pažeidimo būklę, neatitinka byloje surinktų įrodymų.

45.20. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negavo jos apskaičiuotų pajamų. Teismas nepateikė konkrečių argumentų, kokie tie sprendime nurodyti alternatyvūs būdai sutartims vykdyti, ar jie leisti pagal galiojantį teisinį reguliavimą, neaptarė, kokiu būdu tie būdai lemtų ieškovės papildomus kaštus.

45.21. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo.

45.21.1. Teismas, motyvuodamas sprendimą, remiasi atsakovų pateiktais įrodymais, tačiau ignoruoja ieškovės pateiktus įrodymus, nenurodo, kodėl atmeta ieškovės pateiktus įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus davusių asmenų parodymus.

45.21.2. Teismas nenurodė, kodėl jis neatsižvelgė į byloje urėdijos pateiktas technologines miško kirtimo darbų vykdymo lenteles, kuriose nurodyta, kad atsakovė vykdo darbus ieškovei įsigijus žemės sklypus ir naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Taip pat neatsižvelgia į atsakovui T. T. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl kvartalinės linijos sugadinimo.

45.21.3. Sprendime nėra pateikiami motyvai, kodėl teismas neatsižvelgia į antstolių konstatuotas aplinkybes dėl žalos padarymo, byloje esančius dokumentus – abrisą ir miškų kadastro pateiktą schemą, kurioje nurodyta, kad ieškinyje nurodyta dalis kvartalinės linijos priklauso ieškovei.

45.21.4. Teismas sprendime nepateikė argumentų dėl ieškovės atstovo R. K. telefoninių pokalbių (šių telefoninių pokalbių garso įrašai pateikiami su apeliaciniu skundu, o pokalbių stenogramos buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui) su atsakovais urėdija ir T. T., iš kurių akivaizdu, kad šie atsakovai pripažįsta savo neteisėtus veiksmus dėl kelio ir kvartalinės linijos sugadinimų bei medienos sandėliavimo vietos žemės sklype Nr. 1 neteisėto užėmimo. Teismas taip pat nepateikia motyvų, kodėl kelio ir kvartalinės linijos pažeidimai buvo padaryti anksčiau, kai jų suniokojimus pripažino patys atsakovai susirašinėjimo su ieškove ir telefoninių pokalbių metu. Teismas nenurodė, kad šie įrodymai yra nepatikimi. Teismas suabsoliutino ieškovės pareigą pateikti tiesioginius įrodymus, kaip atrodė žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 keliai, kvartalinė linija prieš ieškovei šiuos žemės sklypus įsigyjant nuosavybės teise. Teismas neatsižvelgė, kad liudytojų parodymai ir kiti netiesioginiai parodymai, pačių atsakovų urėdijos ir T. T. pripažinimai yra pakankami įrodymai, kad žala buvo padaryta. Tokiu būdu teismas vadovavosi selektyviai parinktais įrodymais, nepateikdamas motyvų, kodėl yra atmetami ieškovės pateikti įrodymai, atsakovų paaiškinimai, kuriais jie iš dalies pripažįsta savo neteisėtus veiksmus ir žalos padarymą, liudytojų parodymai dėl žalos padarymo aplinkybių.

45.22. Įsiteisėjus teismo sprendimui, būtų sukurtas precedentas, įteisinantis galimybę asmenims, kurie vykdo miško darbus, naudotis kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, juose esančiais keliais, medienos sandėliavimo vietomis be leidimo ir be jokios atsakomybės už tokio naudojimosi metu padarytus sugadinimus.

45.23. Ieškovė su skundu pateikia naujus įrodymus – garso įrašus, dėl kurių teismas sprendime motyvų nepateikė. Tai nėra naujų įrodymų pateikimas, kuris ribojamas apeliacinės instancijos teisme, nes šių garso įrašų tekstas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Su skundu ieškovė taip pat pateikia žemės sklypų oficialius ortofotografinius žemėlapius iš oficialaus portalo geoportas.lt, kurie patvirtina aplinkybes apie miško kelių ir kvartalinių linijų būklę 2013 ir 2015 m. 2013 m. kelių būklė yra tinkama naudoti.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

46.1. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, atsakydama į atsakovo E. M. atstovo klausimus, pati nurodė, kad vieninteliai duomenys apie atsakovo veiksmus, tariamai prisidedant prie kelio sugadinimo, yra urėdijos raštai. Teikdama apeliacinį skundą ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad institucijos, teikusios raštus dėl medžiotojų veiksmų, paneigė šias faktines aplinkybes. Be to, tokias aplinkybes paneigė ir liudytojų parodymai.

46.2. Ieškovės teiginių nepagrįstumą rodo ir tai, kad 2017 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu urėdija, paaiškindama rašto, kuriame kaltinami medžiotojai neva sugadinę mišką, patvirtino, jog minėtos lengvosios mašinos provėžos ir pabirę kukurūzai buvo pastebėti po kelio sutvarkymo (itin gilių provėžų atsiradusių po miško traukimo, kurios neva lėmė ieškovės negautas pajamas) ir nustatytos provėžos įtakos miškui išvežti negalėjo turėti.

46.3. Teismo sprendimo išvados, kad teiginiai apie E. M. veiksmus pagrįsti tik prielaidomis (spėjimais), patvirtinti bylos medžiaga.

46.4. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nurodytų Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte (biotechninių priemonių taikymas ir stacionarių medžioklės įrenginių statymas bei eksploatavimas). Byloje nėra tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Atsakovas visiškai pritaria teismo skundžiamame sprendime padarytoms išvadoms.

46.5. Antstolio konstatavimo protokolai nagrinėjamoje byloje pagrįstai įvertinti kaip sudaryti peržengiant antstolio kompetencijos ribas, kadangi protokoluose pateiktoms išvadoms padaryti yra būtinos specialios žinios.

47. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai urėdija ir T. T. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

47.1. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą.

47.2. Teismas pagrįstai sprendime sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

47.3. Ne atsakovų, o pačios ieškovės elgesys ir, tikėtina, meteorologinės sąlygos lėmė tai, kad ieškovė neįvykdė kirtimų pagal turėtus leidimus.

47.4. 2015 m. balandžio 17 d. ieškovė pardavė žemės sklypus, todėl ieškinio pareiškimo dieną ieškovė nebebuvo sklypų savininke, atitinkamai, nebeturėjo teisės į nuostolių atlyginimą, nes šių išlaidų nepatyrė ir nepatirs ateityje.

47.5. Ieškovės gautos pajamos (pelnas), t. y. skirtumas tarp žemės sklypų įsigijimo ir pardavimo kainos buvo didesnis nei ieškovė galėjo gauti iškirtusi mišką pagal leidimus ir pardavusi žemės sklypus po miško iškirtimo. Tą pagrindžia urėdijos į bylą pateiki apskaičiavimai.

47.6. Ankstesnė žemės sklypo Nr. 1 savininkė buvo davusi sutikimą, kad urėdija iškirtą mišką trauktų ir sandėliuotų žemės sklype Nr. 1, apie žemės sklypo savininko pasikeitimą urėdija nebuvo informuota.

47.7. Teismas pagrįstai sprendė, kad urėdija pašalino miško kelio sugadinimo padarinius, nes tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų 2014 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės miškų tarnybos miško kontrolės skyriaus Panevėžio poskyrio vedėjo A. M. konstatuotų aplinkybių. Liudytojų parodymais dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, negali būti paneigti (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ta pati situacija yra ir dėl kvartalinės linijos, t. y. dėl Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. rašte nurodytų aplinkybių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kvartalinė linija įeina į žemės sklypo Nr. 1 plotą. Tai, kad ribų nustatymo abrise pažymėta, kad žemės sklypo riba eina kvartalinės linijos viduriu, nepatvirtina, jog kvartalinės linijos plotas yra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą.

47.8. Urėdija sutvarkė savo lėšomis pralaidą per kelią žemės sklype Nr. 1, tą patvirtinantys įrodymai yra byloje, todėl ieškovei žala nėra padaryta. Be to, pagal Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį pralaida ieškovei nepriklauso.

47.9. Dėl sugadinto keliuko ieškovė galėjo vykdyti kirtimus pagal išduotus leidimus žemės sklype Nr. 1, nes tam buvo alternatyvių būdų.

47.10. Sutarties, sudarytos su UAB „Vaidas ir kompanija“, neįvykdymo pasekmės nėra susijusios su atsakovo T. T. veiksmais 2015 m.

47.11. Ieškovės teiginys, kad urėdija pripažino žalą iš dalies, yra nepagrįstas.

47.12. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas nevertino argumentų dėl atsakovų neteisėto praturtėjimo, tačiau tokio reikalavimo ieškovė atsakovams nereiškė.

47.13. Skunde nurodomi įrodymų vertinimo pažeidimai yra abstraktūs, nenurodoma, kaip konkrečiai pažeidimai pasireiškė ir kokią įtaką teismo sprendimui jie turėjo.

47.14. Atsakovai nesutinka su prašomų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimu, nes tokie įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo teikiami, poreikis pateikti teikiamus įrodymus po teismo sprendimo priėmimo neiškilo.

47.14.1. Garso įrašų išklotinės yra byloje. Garso įrašai negali būti naudojami ir vertinami byloje, nes ieškovės vadovas prieš pokalbį urėdijos vadovo ir atsakovo T. T. įgalioto asmens neįspėjo apie daromą garso įrašą. Be to, ieškinys buvo atmestas ne tik dėl to, kad nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai, bet ir nenustačius žalos fakto. Pokalbių vertinimas neturėjo reikšmės teismo sprendime padarytoms išvadoms.

47.14.2. Į bylą buvo pateikta daug žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ortoftonuotraukų, teismas jas tyrė ir vertino. Ieškovė savo darytas ortofotonuotraukas galėjo teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nedarė. Be to, iš prie skundų pateiktų nuotraukų negalima identifikuoti, kad jos yra susijusios su žemės sklypais Nr. 1 ir Nr. 2 ir kad jos darytos būtent 2013 ir 2015 m.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl procesinių teisių perėmimo

48. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

49. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl valstybės įmonių Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Dubravos eksperimentinės-mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijų reorganizavimo“ reorganizavus prijungimo būdu valstybės įmonės miškų urėdijos buvo prijungtos prie reorganizavime dalyvaujančios VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto. Pagal nurodytu įsakymu patvirtintų reorganizavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 7 ir 9 punktus po reorganizavimo valstybės įmonės miškų urėdijos pasibaigia, visą šių įmonių patikėjimo teise valdytą turtą, taip pat teises ir pareigas Apraše nustatyta tvarka perima VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kitu pavadinimu – VĮ Valstybinių miškų urėdija.

50. Aprašo 13 ir 14 punktuose nustatyta, kad reorganizavimas bus baigtas įregistravus VĮ Valstybinių miškų urėdijos įstatus Juridinių asmenų registre. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos įstatai buvo įregistruoti 2018 m. sausio 8 d. VĮ Radviliškio miškų urėdija šiuo metu jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

51. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių materialinių subjektinių teisių perėmimas būtų negalimas. Kadangi VĮ Valstybinių miškų urėdija perėmė miškų urėdijų, įskaitant byloje atsakove buvusios VĮ Radviliškio miškų urėdijos, teises ir pareigas, byloje keistina atsakovė VĮ Radviliškio miškų urėdija į jos teisių ir pareigų perėmėją – VĮ Valstybinių miškų urėdiją (CPK 48 straipsnis).

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant įvykusio procesinių teisių perėmimo, kuris lėmė pradinės atsakovės pakeitimą jos teisių perėmėja, toliau šiame procesiniame dokumente bus naudojamas tas pats trumpinys – urėdija (žr. šios nutarties 1 punktą).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

53. Viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

54. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ortofotografinius žemėlapius 2013 ir 2015 m., taip pat pokalbių telefonu tarp ieškovės atstovo R. K. ir urėdijos urėdo J. E. bei tarp ieškovės atstovo R. K. ir A. T. garso įrašus.

55. Ieškovė nurodė, kad garso įrašų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Su tokia ieškovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja situacija, dėl kurios teikiamus garso įrašus reikėtų priimti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nenurodo, kad ji neturėjo galimybių pokalbių garso įrašus pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė pati pasirinko pateikti ne garso įrašus, o garso įrašų stenogramas, kurios yra byloje. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuo metu atsirado poreikis papildomai prie bylos jau priimtų pokalbių telefonu garso įrašų stenogramų pateikti ir pačius telefonu vykusių pokalbių garso įrašus. Tai, kad dėl stenogramų teismo sprendime nepasisakyta, garso įrašų pateikimo būtinybės nepatvirtina. Dėl to su apeliaciniu skundu pateikti pokalbių telefonu tarp ieškovės atstovo R. K. ir urėdijos urėdo J. E. bei tarp ieškovės atstovo R. K. ir A. T. garso įrašai apeliacinės instancijos teisme nepriimami.

56. Tačiau teisėjų kolegija priima ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme vertina kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ortofotografines nuotraukas, nes tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Teismas skundžiamame teismo sprendime sprendė dėl miško kelio ir kvartalinės linijos būklės, o šiais įrodymais ieškovė siekia įrodyti, kad 2013 m. kelio ir kvartalinės linijos būklė buvo tinkama naudoti.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą nagrinėja pagal jame apibrėžtas ribas.

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypu Nr. 1

58. Ieškovė 2014 m. birželio 25 d. tapo žemės sklypo Nr. 1 savininke. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad prieš pasirašant sutartį pirkėjas perkamą daiktą apžiūrėjo, pretenzijų dėl perduodamo daikto neturi.

59. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 2014 m. liepos 4 d. ieškovė, nuvykusi į žemės sklypą Nr. 1, rado sugadintą nuosavybę, t. y. sugadintą per mišką einantį kelią. Be to, žemės sklype buvo sandėliuojama ieškovei nepriklausanti mediena. Ieškovė į bylą pateikė 2014 m. liepos 7 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuota, kad atvažiavus prie sklypo Nr. 1 Skėmiai–Pociūnėliai keliu matyti susandėliuota mediena, miške esantis kelias yra nepataisomai sugadintas, vežant medieną buvo padarytos provėžos (t. 1, b. l. 110-111).

60. Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyrius 2014 m. liepos 9 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje konstatavo, kad žemės sklype Nr. 1 pagrioviu einančiu keliu urėdija birželio mėnesį vežė medieną ir ją jame sandėliavo. Vežant medieną iš biržės į sandėlį ant kelio buvo išpjautos gilios provėžos, sugadinta kelio danga. Tikrinimo metu kelią lygino ir iš provėžų vandenį nuleidinėjo urėdijos traktorius. Urėdija įpareigota sugadintą kelio atkarpą (470 m) atstatyti taip, kad būtų galima pravažiuoti, iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 105). Kito patikrinimo metu, t. y. 2014 m. rugsėjo 4 d., konstatuota, kad mediena, kurią urėdija sandėliavo prie gruntinio kelio, yra išvežta. Po to, kai mediena buvo išvežta, urėdijos transportas per miško valdą einančiu keliu nevažinėjo. Per miško valdą einančiu keliu naudojosi medžioklės plotų naudotojai, ant kelio matosi provėžos, kurias padarė visureigiai (t. 1, b. l. 104).

61. Ieškovė 2014 m. liepos 4 d. sudarė apvaliosios medienos ilgalaikę pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Vaidas ir kompanija“, pagal kurią ieškovė šiai įmonei įsipareigojo patiekti sutarties 1 dalyje nurodytą apvaliąją medieną: pagal sutarties 1.1.1 punktą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. 341,50 ktm; pagal sutarties 1.1.2 punktą – 828,50 ktm. Pagal sutarties 5.4 punktą jei pardavėjas nepateikia medienos sutarties 1.1 punkte nustatytais kiekiais ir terminais, moka pirkėjui 10 proc. baudą nuo negautos medienos kiekio (t. 1, b. l. 40-42).

62. Ieškovė ir R. G. įmonė 2014 m. liepos 4 d. sudarė rangos sutartį Nr. 140704/01, pagal kurią rangovė įsipareigojo atlikti miško kirtimo ir medienos traukimo darbus žemės sklype Nr. 1 pagal leidimus kirsti mišką 4,9 ha plote (2007 m. liepos 4 d. leidimai kirsti mišką Nr. A013013, A013011) (t. 1, b. l. 70-71).

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su žemės sklypu Nr. 2

63. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 13 d. įsigijo statų mišką 4 ha žemės sklype Nr. 2 (t. 6, b. l. 100-101). Leidimas kirsti įsigyjamą mišką buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 12 d., leidimo serija A Nr. 013025, bendras leidime nurodytas numatomas iškirsti medienos tūris – 487 ktm (t. 1, b. l. 48).

64. 2014 m. rugsėjo 26 d. ieškovė įsigijo žemės sklypą Nr. 2 (t. 1, b. l. 55-63). Pirkimo–pardavimo sutarties 7.3 punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog miško žemės sklypo kelias ir kelio atšakos miško žemės sklype yra stipriai sugadintos, išvažinėtos, paliktos gilios provėžos, provėžose telkšo balos, taip pat vietomis šalia miško kelio matosi nulaužti medžiai ar medžių šakos (antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad pardavėjas perdavė teisę reikalauti žalos atlyginimo iš urėdijos dėl parduodamame žemės sklype sugadinto kelio ir suniokoto miško (pagrindas – prieš tai nurodytas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

65. Antstolė E. R. 2014 m. rugpjūčio 19 d. konstatavo, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d. nuvykus į žemės sklypą Nr. 2, kuris tuo metu dar priklausė UAB „Audata“, miško žemės sklypo kelias ir kelio atšakos miško žemės sklype buvo stipriai sugadintos, išvažinėtos, paliktos gilios provėžos, provėžose telkšojo balos (t. 1, b. l. 64, t. 6, b. l. 97). Urėdija 2014 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S4-752, atsakydama į UAB „Audata“ kreipimąsi dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad traukiant apvaliąją medieną iš iškirstos biržės buvo apgadintas gruntinis kelias, kuris suformuotas kasant griovius. Urėdija prisiėmė atsakomybę dėl gruntinio kelio sugadinimo, informavo, kad urėdija 2014 m. liepos pabaigoje sutvarkė gruntinį kelią, tačiau dėl šlapių sąlygų kelias nebuvo visiškai sutvarkytas. Urėdija įsipareigojo iki 2014 m. spalio 1 d. sutvarkyti gruntinį kelią, informavo, kad darbai jau yra pradėti (nuleidžiamas vanduo iš provėžų, provėžos yra lyginamos) (t. 6, b. l. 90). Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje yra konstatuota, kad miško žemės sklype Nr. 2 gruntinis kelias yra apgadintas, matosi traktoriaus provėžos. Tikrinimo metu jose stovi vanduo. Urėdija vežė medieną iš 28 kvartalo. Be to, šalia UAB „Audata“ miško valdos traktoriumi atvežtas medžiotojų bokštelis, įrengta žvėrių šėrykla. Urėdija pasižadėjo gruntinį kelią sutvarkyti iki 2014 m. spalio 1 d. (t. 1, b. l. 106). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2014 m. spalio 3 d. raštu Nr. R2-2891 UAB „Audata“ informavo, kad 2014 m. spalio 1 d. buvo atliktas patikrinimas UAB „Audata“ priklausančioje miško valdoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad urėdija gruntinį kelią suremontavo (t. 6, b. l. 93).

Dėl civilinės atsakomybės ir jos sąlygų

66. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

67. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybei kilti būtina nustatyti visas šias nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas.

68. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas civilinėje teisėje suprantamas plačiai – tai tiek sutarties pažeidimas, tiek konkrečios teisės normos, tiek bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.256, 6.263 straipsniai). Elgesys teisėtas ar ne atsakoma analizuojant elgesį asmens, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala.

69. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi bendrąja prasme žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas.

70. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).

71. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad yra pagrindas atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, t. y. kad kiekvienas iš jų turi civilinės atsakomybės prievolę. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad urėdija sugadino vidinį miško kelią, einantį per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, neteisėtai užėmė medienos sandėliavimo vietą ieškovei priklausančiame žemės sklype Nr. 1, sugadino vandens pralaidą; atsakovas T. T. sugadino kvartalinę liniją, neteisėtai užėmė medienos sandėliavimo vietą ieškovui priklausančiame žemės sklype Nr. 1, sugadino vandens pralaidą; atsakovas E. M. sugadino miško kelią, einantį per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, neteisėtai įrengė biotechninį įrenginį – laukinių gyvulių šėryklą ir nuolat pildamas pašarus sugadino vandens pralaidą. Dėl šių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė nurodė patyrusi žalą, kurią sudaro pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį negautos pajamos, sumokėtos netesybos dėl pagal nurodytą sutartį nepatiektos medienos ir valstybei sumokėtas mokestis nuo netesybų sumos bei sugadintam turtui atkurti reikalingos lėšos.

Dėl urėdijos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

Dėl neteisėtų veiksmų

72. Pirmiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad urėdija naudojosi per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 einančiu keliu ir jį apgadino, sandėliavo medieną sandėliavimo vietoje, esančioje žemės sklype Nr. 1 (t. 1, b. l. 104, 105, 106). Šių aplinkybių neginčijo ir pati urėdija. Nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės žemės sklype Nr. 1 esanti pralaida buvo sugadinta, o pralaidą buvo įpareigota sutvarkyti iki 2014 m. spalio 1 d. būtent urėdija (t.1, b. l. 104), tačiau byloje nėra duomenų, kad pralaidą sulaužė urėdija (ar kiti atsakovai) (CPK 178 straipsnis). Vandens pralaida yra melioracijos sistemų ir įrenginių, esančių žemės sklype Nr. 1 ir priklausančių valstybei (Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. 1, b. l. 30-32, t. 9, b. l. 128), dalis, todėl pats savaime įpareigojimas urėdijai, kuri yra valstybės įmonė, sutvarkyti sulaužytą pralaidą, urėdijos neteisėtų veiksmų sulaužant pralaidą nepatvirtina.

73. Tai reiškia, kad byloje yra nustatytas neteisėtas urėdijos elgesys apgadinant miško kelią, einantį per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 bei sandėliuojant medieną ieškovės nuosavybėje. Toliau šioje nutartyje bus pateikiami argumentai dėl kitų urėdijos civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo, nes civilinei atsakomybei kilti neužtenka neteisėtų veiksmų fakto, o yra būtina civilinės atsakomybės sąlygų visuma.

74. Kaip jau minėta, ieškovė teigė, kad dėl nurodytų urėdijos (taip pat ir kitų atsakovų, kurių civilinės atsakomybės sąlygos bus analizuojamos atskirai) neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą, kurią sudaro tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai.

Dėl negautų pajamų

75. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę skolininko neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 20 punktas).

76. Ieškovė negautą pelną įrodinėjo tuo, kad dėl atsakovų veiksmų negalėjo iškirsti 1 170 ktm medienos pagal turėtus leidimus Nr. 013025, 013011, 013013 ir įvykdyti apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. parduoti 1 170 ktm medienos. Negautą pelną ieškovė apskaičiuoja iš sumos, kurią pirkėjas turėjo sumokėti ieškovei už patiektą medieną pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, atimdama apvaliosios medienos savikainą (medienos savikainą ir išlaidas dėl medienos kirtimo ir traukimo). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad dėl urėdijos veiksmų, kai ji miško keliu traukė iškirstą medieną ir ją sandėliavo žemės sklype Nr. 1, ieškovė negalėjo iškirsti miško pagal turimus leidimus ir gauti suplanuotų pajamų pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį.

77. Ieškovė žemės sklypą Nr. 1 įsigijo tuo metu, kai urėdija jau vykdė miško kirtimo, traukimo ir sandėliavimo darbus. Byloje nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad per mišką einančio kelio būklė buvo sugadinta po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2014 m. birželio 25 d. Nors su kelio būkle susijusios aplinkybės fiksuotos tik nuo 2014 m. liepos mėnesio, tačiau jos nepatvirtina miško kelio sugadinimo laiko. Kadangi urėdija miško kirtimo ir traukimo, taip pat sandėliavimo darbus pradėjo vykdyti jau gegužės–birželio mėnesiais, tai ieškovei žemės sklypo (per jį einančio miško kelio) būklė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo (turėjo būti) žinoma. Taigi, ieškovė, nors ir žinodama per mišką einančio kelio būklę, sudarė ne tik žemės sklypo Nr. 1 pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ir 2014 m. liepos 4 d. apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Vaidas ir kompanija“ bei rangos sutartį dėl miško kirtimo ir medienos traukimo darbų žemės sklype Nr. 1. Tai reiškia, kad tuo metu buvusi miško kelio būklė neteikė pagrindo manyti, kad prisiimami įsipareigojimai pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį gali būti neįvykdomi. Juo labiau, kai pati ieškovė, nepatiekusi laiku ir reikiamo kiekio medienos, įsipareigojo kitai sutarties šaliai mokėti baudą.

78. Rangos sutarties, kuri buvo sudaryta netrukus po žemės sklypo Nr. 1 įsigijimo ir kaip tik tuo metu, kai buvo fiksuojami miško kelio sugadinimai, 7.2 punkte yra nuostata, kad rangovas patvirtino, jog sutarties dalyku esantį turtą apžiūrėjo, o sutartį sudaro įsitikinęs, kad prisiimamus įsipareigojimus galės įvykdyti tinkamai. Taigi, 2014 m. liepos 4 d. pats rangovas, su kuriuo ieškovė sudarė sutartį miško kirtimo ir traukimo darbams vykdyti, patvirtino, kad prieš sudarydamas sutartį žemės sklypą apžiūrėjo ir kad prisiimamus įsipareigojimus galės įvykdyti tinkamai. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su miško kelio sugadinimu, medienos žemės sklype Nr. 1 sandėliavimu, priešingai nei byloje įrodinėja ieškovė, nelėmė negalėjimo vykdyti rangos sutartį. Nors ieškovė teigė, kad rangovas atsisakė vykdyti rangos darbus būtent dėl kelio būklės ir medienos sandėliavimo vietos užėmimo, tačiau tai pagrindžiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

79. Šios pirmiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos nuomone neleidžia daryti išvados, kad rangos ir apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo įvykdytos, atitinkamai, ir ieškovė negavo pajamų dėl urėdijos veiksmų.

80. Be to, ieškovė, remdamasi technologinėmis miško kirtimo darbų vykdymo lentelėmis, įrodinėjo, kad urėdija vykdė miško darbus ir po to, kai žemės sklypas Nr. 1 priklausė ieškovei. Tai reiškia, kad naudotis miško keliu, įskaitant ir galimybę traukti medieną, buvo galima.

81. Ieškovė nepaneigė galimo alternatyvaus medienos ištraukimo būdo, t. y. medienos traukimo įrengiant valksmą – vietą biržėje medienos ruošos technikai važiuoti (Miško kirtimų taisyklių, galiojusių nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. spalio 1 d., 5 punktas). Priešingai nei bylos nagrinėjimo metu teigė ieškovė, Miško kirtimo taisyklės (ta pati taisyklių redakcija) nedraudė naudoti valksmų, taip pat buvo galimas ir naujų valksmų įrengimas (taisyklių 42.2 punktas). Todėl spręsti, kad ieškovė nevykdė miško kirtimo ir traukimo darbų dėl urėdijos veiksmų, negalima ir dėl šios priežasties. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad alternatyvūs medienos ištraukimo būdai būtų lėmę papildomas išlaidas, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia to, kad visgi galimybė kirsti mišką buvo. Urėdijos veiksmai nebuvo ta aplinkybė, dėl kurios ieškovė miško neiškirto.

82. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju per mišką ėjo natūralaus grunto miško (lauko) kelias, t. y. kelias, neturintis tvirtos dangos (t. 13, b. l. 104, 105). Dėl tvirtos dangos nebuvimo gruntiniai keliai pasikeitus meteorologinėms sąlygoms, pvz., prasidėjus lietui, gali tapti sunkiai pravažiuojami. Per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 ėjusio gruntinio kelio būklei ir, atitinkamai, ieškovės galimybei vykdyti miško kirtimo darbus įtakos neabejotinai turėjo ir meteorologinės sąlygos. Antstolio R. K. 2014 m. liepos 7 d. faktinių aplinkybių protokole būtent ir yra fiksuota, kad yra labai šlapia (t. 1, b. l. 99-100). Byloje esantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. (5.58.-10)-B8-2136 patvirtina, kad 2014 m. rugpjūtį Kirkilų k. iškrito net 127,5 mm kritulių kiekis (t. 5., b. l. 92). Kad meteorologinės sąlygos yra svarbios ir kad ginčo laikotarpis buvo lietingas, pripažįsta ir pati ieškovė, nurodydama, jog ji būtų galėjusi vykdyti darbus jos pasirinktu sausesniu metu.

83. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė turėjo leidimus kirsti šiuose žemės sklypuose 1 170 ktm medienos, tačiau 2015 m. balandžio 17 d. ieškovė žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, medienos neiškirtusi, pardavė. Ieškovė žemės sklypą Nr. 1 2014 m. birželio 25 d. įsigijo už 23 169,60 Eur, o pardavė už 30 107,89 Eur, žemės sklypą Nr. 2 2014 m. rugsėjo 26 d. įsigijo už 21 721,50 Eur, o pardavė už 38 126,58 Eur (t. 6, b. l. 3-9). Taigi, nepraėjus net vieneriems metams, ieškovė žemės sklypus pardavė už ženkliai didesnę kainą. Byloje nėra duomenų, kad didesnę žemės sklypų pirkimo–pardavimo kainą būtų lėmusios kokios nors ieškovės atliktos investicijos ar kad žemės sklypų vertė būtų padidėjusi dėl kokių nors kitų priežasčių. Priešingai, ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovai žemės sklypuose atliko veiksmus, dėl kurių žemės sklypų vertė galėjo tik sumažėti. Akivaizdu, kad jeigu ieškovė žemės sklypuose būtų iškirtusi 1 170 ktm medienos, pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu žemės sklypų kaina būtų buvusi žymiai mažesnė nei ta, kurią ieškovė gavo. Taigi, neiškirsdama miško pagal turimus leidimus ir žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 nepraėjus nė metams po žemės sklypų įsigijimo parduodama su neiškirstu mišku, ieškovė gavo naudos. Ieškovė neįrodė, kad iš sklypų pardavimo gauta nauda yra mažesnė nei ta, kurią ji būtų galėjusi gauti, pirma, pardavusi iškirtą 1 170 ktm medieną, antra, pardavusi žemės sklypus su jau iškirsta mediena.

84. Urėdija pateikė į bylą duomenis apie tai, kad ieškovė, parduodama neiškirstus miškus, gavo didesnį pelną už tą, kurį būtų gavusi tuo atveju, jei pati būtų atlikusi kirtimus ir pardavusi iškirstą medieną bei parduodama iškirstus miškus (t. 10, b. l. 116-144). Ieškovė šių duomenų nepaneigė. Ieškovė apskritai tokių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė rėmėsi tik tuo, kad ji, negalėdama vykdyti veiklos pagal turimus leidimus kirsti mišką, negavo pajamų. Tačiau dėl negalėjo vykdyti veiklos ji vėliau gavo naudos, nes sklypus pardavė su dar neiškirstu, tačiau galimu kirsti mišku. Ieškovei neįrodinėjant, kad gauta nauda iš sklypų pardavimo yra mažesnė už tą, kurią ji tikėjosi gauti iškirtusi medieną ir ją pardavusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė patyrė nuostolius negautų pajamų forma (CPK 178, 179 straipsnis).

85. Ieškovė teigė, kad tuo atveju, jei ji būtų turėjusi galimybę iškirsti medieną ir gauti suplanuotas pajamas, ji nebūtų pardavusi žemės sklypų, todėl ateityje būtų galėjusi gauti papildomas kitas pajamas iš medienos kirtimo ar kitų miškininkystės veiklų. Tačiau tokie ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo suinteresuota žemės sklypus nuosavybės teise turėti ilgą laiką. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad žemės sklypus ji pardavė tuo metu, kai kliūčių kirsti medieną nebuvo, nes R. G. įmonė, įsigijusi žemės sklypus iš ieškovės, kirtimus pradėjo vykdyti jau 2015 m. birželio mėnesį.

86. Be to, ieškovė įrodinėjo, kad ji patyrė žalos (negavo pajamų) ir dėl to, kad urėdija sandėliavo medieną ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose. Byloje esanti Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus 2014 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo pažymoje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. urėdijai priklausanti mediena jau buvo išvežta (t. 1, b. l. 104). Be to, ieškovė medienos kirtimo darbų net nepradėjo. Kadangi kirtimai nebuvo pradėti, todėl sandėliavimo poreikio net nebuvo, atitinkamai ieškovė nepatyrė ir ieškinyje įrodinėjamos žalos. Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad sandėliavimo vietos užėmimas nelemia negalėjimo kirsti medieną, t. y. vykdyti suplanuotą veiklą. Sandėliavimo vietos užėmimas galėtų būti susijęs tik su papildomomis išlaidomis.

Dėl turto sugadinimu atsiradusios žalos

87. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji dėl miško kelio ir pralaidos sugadinimo patyrė žalą, kurią įrodinėjo UAB „Šiaulių plentas“ sugadinto kelio sutvarkymo lokaline sąmata 39 124,32 Eur sumai (t. 1, b. l. 37-38) ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ kelio (kvartalinės linijos) statybos darbų ir pralaidos per kelią statybos darbų sąmata 17 967 Eur sumai (t. 1, b. l. 112-123).

88. Pirma, žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, per kuriuos eina miško kelias ir kurių sugadinimams pašalinti reikalingą sumą ieškovė prašo priteisti, ieškovė yra pardavusi. Taigi, ieškovė sąmatose nurodytų darbų nebeatliks, nes nebėra jų savininkė. Ieškovė neįrodinėjo, kad keliui atstatyti po sugadinimo reikalinga lėšų suma buvo sumažinta žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pardavimo kaina. Pirkimo–pardavimo sutartyje tokios aplinkybės taip pat neatsispindi. Priešingai, kaip jau minėta, ieškovė už žemės sklypus gavo didesnę kainą nei ta, kurią ji mokėjo juos įsigydama 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 26 d.

89. Antra, byloje yra duomenys, kad urėdija per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 einantį kelią po jo sugadinimų tvarkė, t. y. 2014 m. liepos mėnesį kelias jau buvo sutvarkytas iš dalies, gruntinio kelio iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. nebuvo galima sutvarkyti visiškai dėl lietaus, 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo metu nustatyta, kad per žemės sklypą Nr. 2 einantis kelias yra suremontuotas (t. 1, b. l. 43, 104, t. 6, b. l. 90, 93). Antstolio R. K. 2017 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių protokolas taip pat patvirtina, kad miško kelias per visą žemės sklypo Nr. 1 perimetrą yra nužvyruotas, taip pat nužvyruota dalis kelio žemės sklype Nr. 2 (t. 6, b. l. 69-72).

90. Ieškovė neneigė miško kelio tvarkymo fakto, tačiau teigė, kad kelias nebuvo atstatytas į tokią būklę, kokios jis buvo iki kol urėdija jį apgadino. Šį savo argumentą ieškovė grindė antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuotomis aplinkybėmis apie tai, kad kelio danga sutvarkyta netinkamai, paviršutiniškai (pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t 1, b. l. 53-54). Tačiau ieškovė įsigijo žemės sklypus jau po to, kai urėdija buvo pradėjusi vykdyti miško kirtimo ir traukimo darbus, o byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kokia kelio būklė buvo iki urėdijos darbų, kurių vykdymo metu kelias buvo apgadintas, pradžios. Iš urėdijos galima reikalauti tik tiek, kiek jos veiksmais galėjo būti pakenkta keliui, nes tą lemia deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovės su skundo teikiami nauji įrodymai (2013 ir 2015 m. ortofotografiniai žemėlapiai iš geoportal.lt) tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina, nes, pirma, ortofotografinis žemėlapis yra 2013 m., kai byloje aktualus laikotarpis yra 2014 m., antra, iš pateiktų 2013 ir 2015 m. nuotraukų matyti, kad skyrėsi meteorologinės sąlygos, kuriomis jos buvo darytos.

91. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1250 patvirtino Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašą. Šiame apraše yra reglamentuojamas miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) darbų visų nuosavybės formų miškuose organizavimas ir atlikimas (t. 7, b. l. 2-6). VĮ Radviliškio miškų urėdijos 2016 m. kovo 22 d. komisijos posėdyje buvo patvirtintas privačių miško kelių sąrašas, kurių priežiūros ir remonto darbai turi būti atlikti einamaisiais metais iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų. Tarp kelių, kuriuos numatoma remontuoti, pateko Gudžiūnų girininkijoje Gudžiūnų miško kvartaluose Nr. 29-28 esantis kelias, kurio atstumas – 958 m (t. 7, b. l. 34-36, 56). Šis kelias 2016 m. buvo tvarkomas, buvo suremontuoti 500 m iš suplanuotų 958 m. 2016 m. gruodžio mėnesį dėl blogų oro sąlygų darbai buvo nutraukti. Likusi 468 m gruntinio kelio atkarpa turėjo būti baigta remontuoti 2017 m. Duomenų, kad kelias, kuriam sutvarkyti prašoma priteisti žalą, nebuvo baigtas remontuoti 2017 m., nėra. Kad kelias yra sutvarkytas pripažįsta ir ieškovė, apeliacinio skundo 37 punkte nurodydama, kad 2017 m. už valstybės lėšas miško kelias, einantis per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, buvo suremontuotas kelią žvyruojant. Taigi pagal bylos duomenis jau nebeegzistuoja miško kelio sugadinimai, kelias gali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl neegzistuoja ir ieškovės turtinio intereso pažeidimas.

92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pralaida buvo suremontuota urėdijos lėšomis. Ši išvada apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nebuvo paneigta.

93. Visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad žalos, susijusios su turto sugadinimu ir reikalingumu jį atkurti į iki pažeidimo buvusią padėtį, faktas yra neįrodytas.

Dėl sumokėtų netesybų ir pelno mokesčio

94. Ieškovė taip pat teigė, kad patyrė žalą, sumokėdama 7 332,74 Eur netesybas pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį ir 366,64 Eur pelno mokestį valstybei nuo sumokėtos netesybų sumos.

95. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, sutartyje nustatytos netesybos yra iš anksto šalių susitarimu nustatyta sankcija už netinkamą sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą.

96. Įsipareigojimą dėl netesybų mokėjimo tinkamo prievolių neįvykdymo atveju ieškovė prisiėmė 2014 m. liepos 4 d., nors būtent tą dieną, kaip nurodo ieškovė ieškinyje, ji apžiūrėjo savo žemės sklypą ir pamatė, kad miško kelyje yra padarytos gilios provėžos ir susandėliuota mediena. Kaip jau minėta, ieškovė (taip pat ir medieną turėjęs kirsti ir traukti rangovas) šių aplinkybių nelaikė trukdančiomis įvykdyti apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, ieškovė apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo įvykdymo atveju nebūtų prisiėmusi įsipareigojimo mokėti netesybas. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad baudos mokėjimą lėmė kokie nors urėdijos veiksmai.

97. Apibendrindama visas pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su urėdijos civilinės atsakomybės sąlygomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas žalos faktas. Nenustačius žalos fakto, civilinės atsakomybės taikymas urėdijai yra negalimas, nes, minėta, deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma.

Dėl atsakovo T. T. deliktinės atsakomybės sąlygų

Dėl neteisėtų veiksmų

98. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas T. T., kirsdamas ir traukdamas medieną per kvartalinę liniją, ją sugadino, taip pat be ieškovės leidimo sandėliavo medieną ieškovei priklausančiame žemės sklype iki 2015 m. vasario 18 d. Be to, atsakovas yra atsakingas ir už pralaidos sugadinimą.

99. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas T. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė kirtimus pagal šiuos jam išduotus leidimus kirsti mišką: 2014 m. vasario 20 d. leidimą Nr. 006257 ir 2015 m. sausio 16 d. Nr. 017025 (t. 13, b. l. 10-11). Fakto, kad kirtimai buvo vykdomi, neneigia ir pats T. T.. Ieškovės skundo pagrindu dėl kvartalinės linijos sugadinimų buvo užvesta administracinio teisės pažeidimo byla. Atsakovas A. T. 2015 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo patrauktas atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 71, 72 straipsniuose nurodytus pažeidimus ir jam paskirta bauda. Administracinis teisės pažeidimas, už kurį buvo nubaustas T. T., yra susijęs su tuo, kad 2015 m. vasario 2-8 d. T. T., veždamas iškirstą medieną iš privačios miško valdos Nr. 7150/0007:82, sunaikino gretimos valdos riboženklį ir sugadino kvartalinę liniją tarp 29 ir 30 kvartalų (vežant medieną padarytos gilios provėžos). Atsakovas T. T. šių aplinkybių neginčijo, jas pripažino. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole pateikto jo paaiškinimo matyti, kad miško traukimo darbus jis pradėjo esant pašalusiam orui ir tikėjosi miško nesugadinti (t. 6, b. l. 119-135). Nustačius kvartalinės linijos pažeidimus atsakovas buvo įpareigotas nustatytus miško pažeidimus pašalinti iki 2015 m. birželio 12 d. Taigi, byloje esančiais duomenimis nustatytas kvartalinės linijos, kuri ribojasi su ieškovui priklausiusiais žemės sklypais, sugadinimo faktas ir subjektas, atsakingas už tokius pažeidimus.

100. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybę, jog T. T. sandėliavo medieną jai priklausančiame žemės sklype, patvirtina antstolio R. K. 2015 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių protokolas. Tačiau nurodytas faktinių aplinkybių protokolas ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina, nes protokole yra fiksuota, kad mediena yra susandėliuota žemės sklype Nr. 1, ties miško keliu, melioracijos griovyje. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklype Nr. 1 yra įrengta melioracinė sistema ir įrenginiai, kurie priklauso ne ieškovei, o valstybei. Visgi, tai, kad atsakovas sandėliavo medieną ieškovės žemės sklype, patvirtina kiti bylos duomenys, t. y. byloje esanti pokalbio telefonu tarp ieškovo atstovo ir A. T., kuris faktiškai vykdė miško kirtimo ir traukimo darbus atsakovo T. T. žemės sklype, stenograma. Iš šios stenogramos matyti, kad medienos sandėliavimo faktas ieškovės žemės sklype Nr. 1 pokalbio metu nebuvo neigiamas (t. 1, b. l. 107-109).

101. Tai reiškia, kad atsakovo T. T. neteisėti veiksmai sugadinant kvartalinę liniją ir be ieškovės sutikimo sandėliuojant medieną jai priklausančiame žemės sklype yra įrodyti. Byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovo veiksmai būtų lėmę pralaidos sugadinimą.

Dėl žalos

102. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad kvartalinė linija nebuvo ieškovės nuosavybė. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 30SD-3305-(14.30.104) yra nurodyta, kad kvartalinės linijos, skiriančios miško kvartalus Nr. 29 ir Nr. 30, dalies, einančios per miško sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas į miško sklypo bendrą plotą neįskaičiuotas (t. 8, b. l. 42). Šios institucijos 2017 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 30SD-(14.30.7.) patvirtina, kad žemės sklypas buvo suprojektuotas Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Skėmių seniūnijos Pociūnėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1811. Žemėtvarkos projekte miško kvartalinė linija pažymėta kaip bendro naudojimo 5 m pločio (grunto kelias), kurio plotas į sklypo plotą nepateko (t. 9, b. l. 3-4).

103. Ieškovė, nesutikdama su prieš tai šios nutarties nurodytame punkte pateikta išvada dėl kvartalinės linijos priklausomybės, remiasi žemės sklypo abrisu. Abriso sąvoka pateikta Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, kuri reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Abrisas – tai miško kvartalo sklypų ribų eskizas su instrumentinės nuotraukos duomenimis. Taigi, abrisas yra preliminarus miško kvartalo ribų planas ir jis visų pirma yra susijęs su miškotvarkos darbų vykdymu. Tai nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, todėl jis nepatvirtina, kad pusė kvartalinės linijos pateko į ieškovės žemės sklypų plotą. Byloje nepaneigus pirmiau nurodytų duomenų apie tai, kad kvartalinė linija nepateko į ieškovės žemės sklypų plotą, negali būti konstatuotas ir žalos dėl kvartalinės linijos sugadinimo faktas.

104. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo T. T. veiksmai, sugadinant kvartalinę liniją 2015 m., yra nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės negautomis pajamomis iki 2014 m. gruodžio 31 d. Ieškovė nurodo, kad pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutarties 7.6 punktą sutartis galiojo ne iki 2014 m. gruodžio 31 d., o iki sutarties visiško įvykdymo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu sutikti neturi pagrindo, nes nurodytame 7.6 punkte yra nustatyta, kad sutartis galioja iki šalių visiško atsiskaitymo. Taigi, ši sutarties nuostata yra susijusi su pirkėjo prievole atsiskaityti už patiektas prekes ir jos galiojimu ir nereguliuoja ieškovės prievolės pateikti sutartą medienos kiekį sutartyje nustatytais terminais. Sutartyje buvo aiškiai nustatyti medienos pateikimo pirkėjui terminai (iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.), jų pratęsimo galimybė sutartyje apskritai nebuvo numatyta. Sutarties 5.4 punkte yra nustatyta, kad jei ieškovė nepatiekia medienos sutartyje nustatytais kiekiais ir terminais, tuomet ieškovė moka 10 proc. baudą nuo negauto medienos kiekio. Dėl to negalima sutikti su ieškove, kad prievoles pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė galėjo įvykdyti ir po 2014 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai, ieškovės įrodinėjama žala dėl pajamų negavimo pagal apvaliosios medienos pirkimo–pardavimo sutartį, netesybų ir mokesčio valstybei sumokėjimo nėra susijusi su atsakovo T. T. veiksmais, atliktais jau po 2014 m. gruodžio 31 d.

105. Be to, byloje neįrodyta aplinkybė, kad ieškovė apskritai būtų ketinusi medieną traukti per kvartalinę liniją. Priešingai, ieškovė įrodinėjo, kad 2014 m. antrąjį pusmetį negalėjo ištraukti medienos dėl miško kelio sugadinimų. Tuo laikotarpiu kvartalinės linijos sugadinimai nebuvo fiksuojami, tačiau ieškovė medienos nekirto ir jos per kvartalinę liniją netraukė. Šie duomenys papildomai pagrindžia, kad dėl atsakovo T. T. veiksmų ieškovė įrodinėjamos žalos nepatyrė.

106. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl žalos fakto dėl atsakovo veiksmų be ieškovės leidimo sandėliuojant medieną daro tas pačias išvadas kaip ir urėdijos atveju (žr. nutarties 86 punktą). Ieškovė medienos kirtimo darbų buvo nepradėjusi ir 2015 m. pradžioje, todėl spręsti, kad atsakovui T. T. sandėliuojant medieną žemės sklype Nr. 1 ieškovė patyrė žalos, nėra pagrindo.

107. Apibendrindama visas pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovo T. T. civilinės atsakomybės sąlygomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas žalos faktas. Nenustačius žalos fakto, civilinės atsakomybės taikymas atsakovui yra negalimas.

Dėl atsakovo E. M. deliktinės atsakomybės sąlygų

Dėl neteisėtų veiksmų

108. Atsakovas E. M. yra medžioklės plotų, į kurių teritoriją patenka ir žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, naudotojas. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad atsakovas, įsirengdamas laukinių gyvūnų šėrimo vietą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be ieškovės leidimo, pažeidė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, prisidėjo prie kelio apgadinimų.

109. Urėdija, atsakydama ieškovei į 2014 m. rugpjūčio 25 d. pretenziją, 2014 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S4-751 nurodė, kad „<...> Esant šlapioms sąlygoms, šiuo keliu važinėjo medžiotojai, buvo vežamas bokštelis, įrengta viliojimo aikštelė ir į tą aikštelę vežami pašarai“ (1 t., b. l. 67). Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. R2-2737 yra nurodyta, kad „<...> Šėryklose ir ant kelio pribarstyta grūdų, gretimoje valdoje pastatytas naujas medžiotojų bokštelis, įrengtos žvėrių viliojimo vietos“. Taigi, byloje yra nustatyta, kad ant kelio šalia pralaidos buvo pilami pašarai medžiojamiems gyvūnams.

110. Pagal Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį biotechninės priemonės – tai specialių želdinių ir pasėlių veisimas, specialūs miško kirtimai, papildomas medžiojamųjų gyvūnų šėrimas, dirbtinių lizdaviečių įrengimas ir kitos priemonės, gerinančios natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. spalio 25 d.) 2.9 punkte yra nurodyta, kad viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje išpiltas nedidelis kiekis (ne daugiau kaip 20 kilogramų) natūralios kilmės masalo arba medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui išpilta daugiau kaip 20 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš prie byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų pateiktų nuotraukų sprendė, kad nuotraukose matomi pašarai yra viliojimo vieta, o ne šėrykla. Ieškovė apeliaciniame skunde neteikia nurodytą išvadą paneigiančių argumentų.

111. Žemės savininko sutikimas reikalingas dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje (Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 3 punktas). Kadangi nebuvo paneigta, kad paberti pašarai medžiojamiems gyvūnams yra ne šėrykla, o jų viliojimo vieta, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo E. M. neteisėtus veiksmus, nesilaikant Medžioklės įstatyme nustatyto reikalavimo gauti miško savininko leidimą įrengti biotechninę priemonę.

112. Be to, neįrodyta ir aplinkybė, kad būtent dėl žvėrims pripilto masalo užsikišo ieškovės žemės sklype Nr. 1 esanti pralaida. Ieškovės nurodomi argumentai, kad dėl medžiojamiems gyvūnams pripilto masalo pastarieji išmindė šalia pralaidos esantį purvą, kuris pateko į pralaidą ir ją užkišo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegijos nuomone, tą būtų galima nustatyti tik turint specialių žinių, o specialistai tokiai aplinkybei nustatyti nebuvo pasitelkti.

113. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kurių pagrindu jis sprendė, kad duomenų, galinčių pagrįsti, jog dėl nustatytų miško kelio ar kvartalinės linijos sugadinimo yra atsakingi medžiotojai, vežę masalą žvėrims, byloje nėra.

114. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų, todėl civilinės atsakomybės taikymas šiam atsakovui taip pat yra negalimas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

115. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad urėdija ir T. T., pasinaudoję ieškovės žemės sklypais Nr. 1 ir Nr. 2, iškirto atitinkamai apie 1 511 ktm ir 253 ktm medienos pagal jiems išduotus leidimus ir gavo 64 610,36 Eur bei 10 818,28 Eur, t. y. neteisėtai praturtėjo (ieškovė apskaičiuodama šią sumą remiasi byloje esančiais duomenis apie medienos pardavimo kainą, t. y. 42,76 Eur už 1 ktm). Ieškovė, nurodydama šį argumentą, remiasi CK 6.242 straipsniu, reglamentuojančiu nepagrįstą praturtėjimą.

116. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

117. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygas. Reikalavimo dėl nepagrįsto praturėjimo ieškovė nereiškė, neįrodinėjo nepagrįsto praturėjimo instituto taikymo sąlygų. Šios aplinkybės yra naujos, jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl jomis negalėjo būti grindžiamas ir apeliacinis skundas.

118. Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovų gautos naudos galėtų būti susijusios su CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi įstatymas įtvirtina teisę reikalauti, kad atsakingo už žalą asmens gauta nauda būtų pripažinta nuostoliais. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo negautas pajamas, t. y. kiek ji negavo pajamų dėl atsakovų veiksmų negalėdama vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, neįrodinėjo, kokią naudą atsakovai gavo, veždami medieną per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 ir ją sandėliuodami žemės sklype Nr. 1, neprašė atsakovų gautą naudą pripažinti nuostoliais. Dėl šios priežasties, kaip ir prieš tai nurodytu atveju, šiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negalėjo būti grindžiamas, šios ieškovės nurodytos aplinkybės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

119. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

120. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ta aplinkybė, jog skundžiamame teismo sprendime konkrečiai neįvardyti ieškovės skunde nurodomi duomenys (pvz., technologinės miško kirtimo darbų vykdymo lentelės, T. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas) savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, į juos neatsižvelgė. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

121. Kadangi apeliaciniame skunde įrodinėjamos aplinkybės nepasitvirtino, t. y. kad egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

122. Ieškovė prašė priteisti 3 250,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat netenkinamas (CPK 93 straipsnis).

123. Atsakovas E. M. prašė priteisti 910 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį parengimą, pateikė duomenis, kad tokias išlaidas realiai yra patyręs. Atsižvelgdama į bylos rezultatą, teisėjų kolegija atsakovui E. M. iš ieškovės priteisia 910 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos.

124. Urėdija ir atsakovas T. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė. Dėl to toks šių atsakovų prašymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti atsakovę valstybės įmonę Radviliškio miškų urėdiją (juridinio asmens kodas 171471169) į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją (juridinio asmens kodas 132340880).

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilo takas“ (juridinio asmens kodas 145865351) 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.